Europos Sąjunga

SkaitomiausiosŽurnalisto užrašai

Gintaras Visockas. Slaptai.lt nuotrauka

Kas šiandien dedasi Pietų Kaukaze? Kaip praneša agentūra AFP, Azerbaidžanas rugsėjo 19-ąją pradėjo antiteroristines operacijas Karabacho teritorijoje, reikalaudamas, kad Armėnija visiškai išvestų savo pajėgas. Trumpai priminsime: šis rajonas pagal tarptautinę teisę nepriklauso Armėnijai, todėl Jerevanas, remiantis pasaulinėmis teritorinio vientisumo taisyklėmis, neturi jokių teisių į Karabachą.

Azerbaidžano gynybos ministerija išplatino labai teisingą pareiškimą: „Vienintelis būdas pasiekti taiką ir stabilumą regione yra besąlygiškas ir visiškas Armėnijos ginkluotųjų pajėgų išvedimas iš Azerbaidžanui priklausančio Karabacho regiono ir vadinamojo (armėnų separatistinio) režimo panaikinimas“.

Azerbaidžanas taip pat paskelbė atidaręs humanitarinius kelius, kad Karabacho gyventojai, kurie nėra kovotojai, galėtų pabėgti nuo karo veiksmų. „Siekiant užtikrinti gyventojų evakavimą iš rizikos zonos, Lačino kelyje ir kitomis kryptimis sukurti humanitariniai koridoriai bei priėmimo punktai“, – pabrėžiama Gynybos ministerijos pranešime.

Rugsėjo 20-osios rytą tapo žinoma, kad oficialusis Baku ragina Karabacho regiono armėnus separatistus sudėti ginklus ir pasiūlė derybas su Armėnijos atstovais Jevlacho mieste, jei šie pasiduos.

Azerbaidžano prezidentūra paskelbė pareiškimą: „Kad būtų sustabdytos antiteroristinės priemonės, nelegalios Armėnijos ginkluotosios pajėgos turi iškelti baltą vėliavą, sudėti visus ginklus, o neteisėtas režimas turi atsistatydinti. Kitaip antiteroristinės priemonės bus tęsiamos iki galo“.

Karabachas – tai Azerbaidžanas. EPA – ELTA foto

Kokią poziciją turėtų užimti Lietuva? Vienintelis teisingas oficialiojo Vilniaus žingsnis – reikalauti, jog ginkluoti armėnų separatistai pasitrauktų į Armėniją be kraujo praliejimo. Vienintelis teisingas Lietuvos diplomatijos pareiškimas – kaltinti meluojančią, išsisukinėjančią, intrigas Briuselyje ir Strasbūre rengiančią Armėnijos valdžią. Azerbaidžanas nuo 2020-ųjų rudens, po savo sėkmingos 44 paras trukusios karinės operacijos, kantriai laukė, kol Armėnija gera valia iš Karabacho išves visas savo pajėgas. Bet pastaruosius trejetą metų oficialusis Jerevanas nesilaikė duoto žodžio, ignoruodamas tiesą, jog Karabachas – tai ekonominis Azerbaidžano rajonas. Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas nuolat begėdiškai melavo: oficialių derybų metu pripažindavo Azerbaidžano teisę į Karabachą, tačiau kovinės armėnų separatistų grupės, remiamos Jerevano, vis tik nesiliovė rengusios kruvinas provokacijas prieš azerbaidžaniečių karius, minavo kelius, kuriais važiuodavo azerbaidžaniečių kariai, mėgino į Karabachą neteisėtai įvežti iš Rusijos gautos ginkluotės. Tad ar nuostabu, jog Azerbaidžanas neteko kantrybės? Juk nuo 2020-ųjų rudens prabėgo treji metai. Tiek laiko turėjo užtekti, jog Armėnija atsikvošėtų ir pripažintų Karabachą esant azerbaidžanietišką. Tai – ne jų teritorija.

Taigi Azerbaidžanui nusibodo laukti. Dėl šaudymų šių metų rugsėjo 19 – 20 dienomis kaltas pats N. Pašinianas, pavyzdžiui, visai neseniai, vos prieš keletą savaičių, pasveikinęs neteisėtus armėnų separatistų rinkimus Karabache. Kalti ir bedančiai Europos Sąjungos lyderiai, griežtai netrinktelėję kumščiu į stalą, kad Armėniją laikytųsi tarptautinių įsipareigojimų – gerbtų Azerbaidžano teritorinį vientisumą. Atvirai kalbant, ES lyderiai dvigubai kalti, nes visus pastaruosius metus slapta pataikavo armėnų separatistams ir savo metų metais trunkančiais demagogiškais pliurpalais trukdė Azerbaidžanui elgtis ryžtingai susigrąžinant savas žemes. ES dviveidiškumas ypač akivaizdus, kai lyginame Ukrainą ir Azerbaidžaną. Ukrainai niekas nepriekaištauja, kai ji jėga vaduoja savas teritorijas. Azerbaidžanui kažin kodėl puolame priekaištauti, kai šis ginklu gina savo Karabachą.  

Azerbaidžano kariai. EPA – ELTA foto

Todėl negaliu pritarti Lietuvos diplomatijos šefui Gabrieliui Landsbergiui, socialiniame tinkle X (buvęs Twitter) pareiškusiam: „Azerbaidžano pradėta karinė operacija kenkia tarptautinės bendruomenės pastangoms užtikrinti ilgalaikę taiką. Raginame nedelsiant nutraukti ugnį ir pradėti dialogą tarp Baku ir Karabacho armėnų, nes tai vienintelis kelias į taikų sambūvį“.

Atkreipkite dėmesį: Lietuvos užsienio reikalų ministras G. Landsbergis nedrįso nė užsiminti, jog Karabachas, remiantis tarptautine teise, – tai Azerbaidžano žemė. Įsidėmėkime: mūsų vyriausiasis diplomatas pabijojo pabrėžti, jog visos tarptautinės bendruomenės pastangos sureguliuoti pykčius tarp Azerbaidžano ir Armėnijos patyrė fiasko. Ponas G. Landsbergis neturėjo drąsos kalbėti atvirai: visur, kur ES įsikišdavo, mėgindamos išsaugoti taiką, baigdavosi liūdnai. Moldova iki šiol neatgavusi Padniestrės, 2008-aisiais Sakartvelas (Gruzija) buvo užpultas Rusijos ir neteko dviejų regionų, 2014-aisiais Ukraina, užpulta Rusijos, neteko Krymo. O 2022-ųjų vasarį Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą. Tad kuo toliau – tuo blogiau. Užuot pripažinę savo klaidas ir klystkelius, Europos vadovai nesiliauja tauškę nesąmones.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles Michelis štai ką pareiškė socialiniuose tinkluose: „Šiandien iš buvusios Karabacho srities sklinda niokojančios naujienos. Azerbaidžano kariniai veiksmai turi būti nedelsiant sustabdyti, kad būtų galima užmegzti nuoširdų Baku ir Karabacho armėnų dialogą“. Tačiau šis ponas nepaaiškino, kaip gi pradėti nuoširdų dialogą, jei viena iš pusių jo nenori?

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Niekus pliurpė ir ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Jis virkavo, esą „visa Europa smerkia karinį eskalavimą ir apgailestauja dėl gyvybių praradimo“.

Nenuostabu, kad, pataikaudamas savo didiesiems broliams Europos Sąjungoje, ėmė verkšlenti ir ponas G. Landsbergis, beje, visai neseniai viešėjęs tiek Armėnijoje, tiek Azerbaidžane. Regis, kelionių į Jerevaną ir Baku metu turėjo suprasti, jog vienintelė galimybė pažaboti armėnų separatistus – kumštis. Bet ponas G. Landsbergis viešojoje erdvėja nedrįsta atskleisti tikrosios tiesos, kokia ji bebūtų karti. Jis linkęs kalbėti tik taip, kaip jam leidžia didieji broliai ES vadovybėje.

Tad, kaip bežiūrėsi, o Lietuvos diplomatai – ES pastumdėliai. Kaip mums liepia, taip ir šaukiame. Jei įsako draskyti akis Kinijai dėl Taivano – puolame Kiniją. Jei rekomenduoja teisinti armėnų separatistus, – klusniai vykdome visus Briuselio ir Strasbūro įsakymus.

Tad lietuviškoji diplomatija šlubuoja. Regis, šiandien vienintelis Azerbaidžanas pajėgs susigrąžinti savo žemes. Bet, užuot jį pasveikinę, mes jį kritikuojame. Vardan ko priekaištaujame tiems, kurie teisūs?

2023.09.20; 07:00

Aktualijos

Gabrielius Landsbergis. Foto by Dainiaus Labutis (ELTA).

Pirmadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis išvyksta darbo vizito į Ispaniją. Čia, Santandere, jis rugpjūčio 21–22 dienomis dalyvaus konferencijoje „Quo Vadis, Europe?“
 
Pranešama, kad kartu su Ukrainos ir Austrijos užsienio reikalų ministrais Lietuvos diplomatijos vadovas dalyvaus pagrindinėje konferencijos sesijoje „Europos Sąjunga karo ir taikos Ukrainoje akivaizdoje“ („The European Union in the face of war and peace in Ukraine“), kurioje aptars tolesnę ES politiką remiant Ukrainą.
 
Jau keletą metų Europos Komisijos ir ES Išorinių veiksmų tarnybos rengiamoje konferencijoje dalyvaujantys ES ministrai, politikai, akademikai bei ekspertai aptaria aktualiausius ES užsienio ir saugumo politikos klausimus. Šiemet rengiamoje konferencijoje didžiausias dėmesys bus skirtas ES paramai Ukrainai, ES plėtros perspektyvoms, santykiams su Kinija, ES energetikos politikai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.08.21; 07:00
Trumposios naujienos

R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

Stambulas, (dpa-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas mano, kad Turkija gali atgaivinti stojimo į Europos Sąjungą (ES) procesą ir pagerinti ryšius su JAV, ketvirtadienį Turkijos vadovo pasisakymą paskelbė jo biuras.
 
„Yra palanki atmosfera atgaivinti mūsų stojimo į Europos Sąjungą procesus“, – grįždamas iš NATO viršūnių susitikimo Lietuvoje žurnalistams sakė R. T. Erdoganas. Ankara nori netrukus pamatyti „apčiuopiamų“ derybų su ES rezultatų, sakė R. T. Erdoganas ir pridūrė, kad Turkija „pradės vykdyti savo įsipareigojimus“, bet išsamiau nepaaiškino.
 
Pasak R. T. Erdogano, derybos su ES apima Muitų sąjungos modernizavimą ir vizų liberalizavimą. Kol kas neaišku, ar ES imsis, ir kada, kokių nors santykių su Turkija reformų.
 
Stebėtojai mano, kad pastarasis R. T. Erdogano noras plėtoti glaudesnius santykius su ES iš dalies susijęs su prasta Turkijos ekonomikos padėtimi ir didžiuliu tiesioginių užsienio investicijų bei grynųjų pinigų poreikiu. Turkija patiria didžiulę infliaciją, jai reikia daugiau nei 100 mlrd. dolerių po vasarį supurčiusio žemės drebėjimo atkuriant pietrytines provincijas. ES yra svarbiausia Ankaros prekybos partnerė.
 
R. T. Erdoganas taip pat sakė, kad tikisi „naujo postūmio“ santykiuose su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, įskaitant numatomą JAV paramą naikintuvais F16 modernizuoti Turkijos laivyną.
 
R. T. Erdoganas sukėlė ažiotažą NATO viršūnių susitikimo Lietuvoje išvakarėse, kai netikėtai susiejo pritarimą Švedijos narystei NATO su stojimo į ES derybų atnaujinimu. Turkijos narystės derybos su ES vyko nuo 2005 m., bet vėliau nutrūko dėl Briuselio susirūpinimo prastėjančia teisinės valstybės ir žmogaus teisių padėtimi Turkijoje. Turkijos priėmimas į ES artimiausioje ateityje laikomas neįgyvendinamu.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2023.07.14; 00:45
Gordijo mazgas

Josepas Borrellis. EPA – ELTA nuotr.

Briuselis, birželio 29 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį Europos Sąjunga (ES) perspėjo, kad po trumpo „Wagner“ samdinių maišto, apnuoginusio kur kas didesnį, nei anksčiau manyta, prezidento Vladimiro Putino silpnumą, Rusija tapo nestabili ir pavojingesnė.
 
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad „Wagner“ maišto padariniai dar neišsemti.
 
„Silpnesnis Putinas yra didesnis pavojus“, – sakė į viršūnių susitikimą Briuselyje atvykęs ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
 
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, taip pat dalyvaujantis viršūnių susitikime, sakė, kad „dar per anksti daryti galutines išvadas“, tačiau birželio 24 d. „Wagner“ maištas ir žygis Maskvos link atskleidė „įtrūkius ir susiskaldymą“ Rusijoje.
 
Vakarų lyderiai, įskaitant daugelį Europos Sąjungos viršūnių susitikimo dalyvių, pakartojo, kad neramumai Rusijoje yra jos vidaus reikalas, jų vyriausybės šiuose įvykiuose nevaidino jokio vaidmens.
 
Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.

Diskusijos per viršūnių susitikimą sutelktos į pastangas „padvigubinti“ karinę ir finansinę paramą Ukrainai, kovojančiai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, sakė U. von der Leyen. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viršūnių susitikime turi dalyvauti vaizdo ryšiu.
Su Baltarusija besiribojančios ES šalys išsakė susirūpinimą, kad paskui „Wagner“ vadovą Jevgenijų Prigožiną į Baltarusiją gali atvykti ir daugelis jo samdinių.
 
„Esame nepaprastai susirūpinę dėl įvykių Baltarusijoje“, – sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Kovotojų grupės arba šie serijiniai žudikai, kaip aš juos vadinu (…) gali atsirasti Baltarusijoje bet kurią akimirką ir niekas nežino, kada jie galėtų atsisukti prieš mus“, – sakė jis.
 
Pasak Estijos premjerės Kajos Kallas, galimas jų persikėlimas tik sustiprino jos požiūrį, kad „Baltarusija ir Rusija kartu yra ir bus pavojingos“. Jos teigimu, Rusijos valdžioje yra „įtrūkių“, tad „mes turime išlaikyti spaudimą Rusijai“ taikydami sankcijas.
Kiaulės snukis. Youtube.com
 
Nors Maskva nesustabdė karo Ukrainoje ir mėgina išlaikyti normalumo fasadą, ES pareigūnai mano, jog V. Putinas imsis veiksmų Rusijoje, siekdamas atkurti savo įvaizdį, kad jo valdžia tvirta.
 
„V. Putinas prarado jėgos monopolį“, – sakė J. Borrellis ir pridūrė manąs, jog V. Putinas imsis vidaus valymo ir demonstruos tvirtybę. Pasak jo, „visos Europos Sąjungos žvalgybos tarnybos“ analizuoja galimus scenarijus Maskvoje, nes „dabar dėl Rusijos vidaus nestabilumo turime ją vertinti kaip riziką“.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.06.30; 06:10
SkaitomiausiosŽurnalisto užrašai

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Kuo arčiau liepos 11-oji, tuo daugiau nerimo. Taip, NATO viršūnių susitikimas Vilniuje, organizuojamas liepos 11 – 12 dienomis, – vienas iš didžiausių ir svarbiausių įvykių Lietuvos istorijoje. Taip, Lietuva pagrįstai didžiuojasi, jog keturiasdešimt NATO šalių atstovų šiuo ypatingai sudėtingu laikotarpiu derėsis būtent Vilniuje. Šios 2023-ųjų metų NATO aljanso narių derybos rengiamos itin niūriu, pavojingu, sudėtingu metu – Rusija užpuolusi Ukrainą, prie NATO sienų kilęs pats tikriausias karas. Šio karo baigtis, nepaisant didvyriško ukrainiečių pasipriešinimo, nėra iki galo aiški. Taip pat nėra šimtaprocentinių garantijų, jog Kremliaus diktatorius nesumanys atakuoti NATO aljansui priklausančių šalių, nepanaudos branduolinių ginklų.

Todėl nesuklysiu pasakęs, jog liepos viduryje Lietuvos sostinėje bus narpliojami visiems gyvybiškai svarbūs klausimai. Arba – arba. Gyvybė arba mirtis. Jei Vakarų lyderiai priims teisingus sprendimus, agresyvi Rusija bus sutramdyta. O Lietuvos sostinė įeis į Pasaulio istoriją kaip miestas, kuriame Vakarų politikai priėmė teisingus sprendimus, sudariusius galimybę „Rusiją nustumti į deramą vietą“. Bet jei į Vilnių susirinkę ponai prie derybų stalo vien gražiai kalbės, nepajėgdami deramai padėti Ukrainai, mūsų sostinė greičiausiai taps nusivylimo, apatijos ar net išdavysčių sinonimu.

Lietuvos Valdovų rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Akivaizdu: jei Rusija įsitvirtins ukrainiečių žemėse, o NATO tik bejėgiškai skėsčios rankomis, Vladimiras Putinas taps dar įžūlesnis – palaužęs Kijevą imsis Baltijos šalių ir Lenkijos. Deja, tiek Lietuvoje, tiek Vakaruose esama „gudručių“, kurie mano, jog, jei V. Putinui paaukosime Ukrainą, kraugerio alkis bus numalšintas, ir Kremliaus diktatorius daugiau niekur niekad nesiverš. Taip manyti – kvaila. V. Putino apetitai – dideli. Jei jau atvirai, jam ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos per maža. Jam reikalinga mažų mažiausiai visa Rytų Europa. Tačiau apgaudinėti save ir kaimynus, esą V. Putinui užteks Ukrainos, – labai patogu.

Todėl nenorėčiau, jog NATO viršūnių susitikimas mano gimtajame mieste taptų būtent tuo derybų stalu, prie kurio sotaus ir ramaus gyvenimo išpaikinti bei patologiškai rusų kariuomenės bijantys Vakarų bosai tyliai nutars aukoti Ukrainą.  

Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.

Ne veltui Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra viešai pareiškęs, kad jo šalies dalyvavimas artėjančiame NATO viršūnių susitikime Vilniuje būtų beprasmiškas, jeigu Ukrainai dalyviai  nepasiųstų  aiškios žinios dėl stojimo į Aljansą terminų. Taip jis pasakė duodamas interviu „The Wall Street Journal“. Prezidentas taip pat pabrėžė suprantąs, kad, vykstant karui, Ukraina negalės tapti NATO nare, tačiau itin svarbu išgirsti, kada ji bus priimta į Aljansą pasibaigus karui su Rusija. V. Zelenskis akcentavo: „Kai kurios NATO valstybės taip bijo Rusijos Federacijos, kad net neįsivaizduoja Ukrainos vakarietiškose struktūrose. Jeigu mūsų nemato NATO aljanse ir neduos signalo Vilniuje, tai Ukrainai šiame samite nėra ką veikti“.

Ar Vakarai pajėgūs išduoti Ukrainą? Panašių išdavysčių matėme.

Pirmiausia prisiminkime, kaip 1994-ųjų rudenį Rusijai buvo paaukota Čečėnija. Tik pamanyk, tai – Rusijos vidaus reikalas. Tad Ramzanas Kadyrovas – tai ir Vakarų ištižimo vaisius. Džocharas Dudajevas vakariečiams atrodė per daug kategoriškas, per daug drąsus, per mažai demokratiškas, per mažai gerbiantis žmogaus teises, tad Vakarai turi … „tyrą lyg vaiko ašara” poną R. Kadyrovą. 

Antroji Vakarų išdavystės auka yra Gruziją, arba, kaip dabar ši šalis oficialiai vadinama, – Sakartvelą. Leiskite paklausti, kas kaltas, jog Gruzijos kalėjime šiandien mirtimi vaduojasi buvęs provakarietiškas Gruzijos prezidentas reformatorius Michailas Saakašvilis? Leiskite pasiteirauti, kas kaltas, kad Tbilisyje vėl į valdžią atėjo prorusiškos jėgos? Be jokios abejonės, – Kremlius. Rusija kišasi į savo kaimynių vidaus reikalus kaip įmanydama, neleistinais, pačiais bjauriausiais būdais – spausdama karinėmis priemonėmis, papirkinėdama, žudydama, meluodama, šantažuodama ekonominėmis blokadomis. Tiesa, kalti ir patys gruzinai, nesugebėję deramai pasipriešinti Rusijos politiniam ir ekonominiam šantažui.

Michailas Saakašvilis. Viešnagė Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Bet nejaugi nėra daugiau kaltųjų? Leiskite pateikti patį svarbiausią, patį skandalingiausią klausimą: kodėl dėl 2008-aisiais tuometinę Gruziją ištikusios tragedijos neapsiverčia liežuvis priekaištauti Vakarams – NATO ir Europos Sąjungai? Man regis, rimtas, konkrečias pažangos reformas šalyje įtvirtinti sumanęs, į NATO ir ES įstoti pasišovęs M. Saakašvilis suraitė tik vieną bjaurią klaidą – per daug pasitikėjo Vakarais. Tiek Vašingtonas, tiek Briuselis viliojo Tbilisį pasirinkti vakarietiškos demokratijos standartus. Tačiau širdies gilumoje greičiausiai nė neketino priimti šios Kaukazo valstybės į savo gretas, nes kam, pavyzdžiui, ES verslininkams įsigyti dar vieną konkurentą? Jau dabar nuo galvos iki kojų biurokratinė ES plyšta per visas siūles, ES nariams jau seniai keblu tarpusavyje susitarti dėl menkiausių sutarčių. Priglaudus Gruziją juk būtų dar sunkiau…

O jei Europa ir nuoširdžiai ketino Tbilisį priimti į savo šeimą, tai neperspėjo dėl svarbiausiojo. Briuselis ir Vašingtonas privalėjo tuometiniam Gruzijos lyderiui M. Saakašviliui labai atvirai pasakyti: jei puls Rusija, nepadėsime jums nei karinėmis, nei ekonominėmis priemonėmis, o Rusija, jei jums seksis, būtinai puls. Tiek Vašingtonas, tiek Briuselis turėjo pareigą perspėti gruzinus: Rusijos agresijos dienomis paliksime jus vienui vienus, apsiribosime vien piktais antirusiškais pareiškimais, kurių vertė – jokios vertės, nebent – tualete užpakaliui nusišluostyti.

Sakartvele – protestai. EPA-ELTA nuotr.

Taigi Vakarai gruzinus ciniškai išdavė 2008-aisiais, kai Rusija agresyviai puolė Gruziją prisidengdama tautinių nesutarimų korta. Vakarai buvo tokie ciniški, kad net keli jų lyderiai išdrįso už atlapų griebti M. Saakašvilį, neva šis taip pat privėlė klaidų. Vakarietiškos išdavystės kaina – nuo Gruzijos atplėšta visa Pietų Osetija ir Abchazija ir ryškus Gruzijos dreifavimas Rusijos pusėn.  

Todėl nesmerkiu Sakartvelo ministro pirmininko Iraklijaus Garbašvilio, šių metų gegužės mėnesį tarptautiniame forume Kataro sostinėje Dohoje paaiškinusio, kodėl jo vyriausybė 2023ž-aisiais netaikys sankcijų Rusijai dėl jos karo Ukrainoje. Pirma, tai sužlugdytų šalies ekonomiką. Antra, kai 2008-ųjų rugpjūtį Rusija užpuolė Gruziją, Vakarai nenukreipė prieš Rusiją nė vieno mažyčio ekonominio draudimo. Prekiavo su Rusija kaip iki karo, tarsi Kaukaze nieko blogo nebūtų nutikę.

Sakartvelo premjeras mato dvigubus standartus. Kaip praneša ELTA, remdamasi AFP ir EPA pranešimais, I. Garbašvilis priekaištavo Dohoje:  „Kur logika? Karas mūsų šalyje nebuvo karas, o karas Ukrainoje yra karas? Na, turiu pasakyti, jog buvome gana nusivylę, kai po 2008-ųjų Rusijos karo prieš Sakartvelą verslo ryšiai buvo tęsiami, kaip įprasta. To niokojančio karo rezultatas toks, kad Rusija užėmė 20 procentų mūsų teritorijos. Mūsų istorinėse žemėse Rusija įkūrė dvi karines bazes“.

Azerbaidžano pasienio punktas

O kas dėjosi 2013-ųjų lapkričio 28-ąją Vilniuje surengtame Rytų partnerystės viršūnių susitikime? Tas pats vakarietiškas cinizmas: Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina kviečiamos dreifuoti Vakarų kryptimi neperspėjant jų dėl galimų karinių Rusijos išpuolių. Vilniuje viešai neištarti svarbiausi akcentai: jei Rytų partnerystės programomis susigundžiusias šalis terorizuos Maskva, NATO ir ES spruks į krūmus. Laimė, į Vilnių neva svarbiems pokalbiams pakviestų šalių vadovai ir patys suprato, kas kuo kvepia. Tąsyk nesusigundė europietiškais meduoliais. Prieš akis mirguliavo tragiška Gruzijos patirtis. Visų galvose kirbėjo ta pati mintis: „pirmiausia pažabokite Rusiją, tuomet kvieskite į svečius “. Tad iš 2013-ųjų diskusijų Vilniuje apie stebuklingai naudingas rytų partnerystes – kaip iš ožio pieno. Nebent nauda laikysime milžiniškų lėšų švaistymą tuščioms kalboms.

Beje, 2013-ųjų susitikimas Vilniuje buvo keistas dar ir tuo, kad į jį pakviesta Armėnija. Tarp Armėnijos ir kitų Rytų partnerystės programos šalių – milžiniškas skirtumas. Nei Baltarusija, nei Moldova, nei Ukraina, nei Gruzija, nei Azerbaidžanas tuomet nebuvo okupavęs nė metro svetimų teritorijų. O Armėniją tuomet derėjo laikyti pačia tikriausia agresore – ji buvo okupavusi Azerbaidžanui priklausantį Karabachą ir septynetą gretimų azerbaidžanietiškų rajonų. Iš Azerbaidžano ji tuomet buvo atplėšusi apie 20 proc. žemių. Maždaug milijonas azerbaidžaniečių dėl Armėnijos agresijos buvo priversti palikti savo gimtuosius namus.

Taigi oficialusis Jerevanas, kaip ir tuometinis Kremlius, buvo okupantai. Tik kitokie dydžiai ir galimybės. Rusija – didelis, milžiniškas okupantas. Armėnija – mažesnė. Ir vis tik agresorius yra agresorius. Todėl oficialusis Vilnius neturėjo teisės kviesti į susitikimą Armėnijos. Pirma grąžink Azerbaidžanui 1992 – 1994-aisias užgrobtą Karabachą, tuomet belskis į ES duris. Tačiau tiek Lietuva, tiek kiti Lietuvos partneriai Europoje nusispjovė į lygybės principus – begėdiškai pritaikė dvigubus standartus. Vieną plėšiką smerkė, kitą – glostė.

Karabachas – tai Azerbaidžano žemė. Slaptai.lt fotografija

Nors palankumas dvigubiems standartams – labai pavojingas. Galime susipainioti, galime netekt daug potencialių draugų. Mes jau sulaukiame pagrįstų priekaištų ne tik iš Sakartvelo premjero lūpų. Mums priekaištauti dėl dviveidystės turi teisę ir Azerbaidžanas: „Armėnijos agresija prieš Azerbaidžaną nebuvo karas, išpuolis prieš Gruziją – joks karas, o štai Rusijos karas Ukrainoje – jau tikras puolimas?“

Todėl ir nerimauju, kad liepos 11 – 12 dienomis Vilniuje organizuojama milžiniška politinė diskusija netaptų „tuščiais pliurpalais“. Galimi patys keisčiausi netikėtumai. Rusija pasyviai nesėdi sudėjusi rankų. Ji intensyviai Vakaruose ieško partnerių, kurie prievartautų Ukrainą vardan neva šventos taikos paaukoti savų teritorijų, mat „Rusijos vis tiek nepriversite atsiklaupti ant kelių”.

O jei kalbėtume pusiau rimtai, pusiau juokais, turime ir kitokio pobūdžio problemų. Lažinkimės, kiek kartų parkris, suklups, atsitrenks galva į durų staktą ar diskusijos metu užmigs JAV prezidentas Joe Bidenas, jei vis tik teiksis atskristi į Vilnių? Vienas iš paskutiniųjų JAV prezidento suklupimų – Karinių oro pajėgų akademijoje El Paso apygardoje Kolorado valstijoje šių metų birželio 2-ąją. JAV prezidentas per absolventų išleistuvių šventę nueidamas nuo scenos užkliuvo už juodo smėlio maišo ir parkrito.

Joe Bidenas tampa JAV gėda. Lietuvos ryto televizija. Laida Reporteris

Parkristi, žinoma, gali ir jaunas, stiprus vyras. Bet aštuoniasdešimties metų sulaukęs JAV prezidentas pastaruoju metu per daug dažnai kritinėja lipdamas lėktuvo trapu, važiuodamas dviračiu arba leisdamasis nuo scenos. Tokie stipriausios pasaulyje šalies lyderio suklupimai neprideda Amerikai solidumo. Akivaizdu, kad J. Bidenas – per daug senas, kad rimtai prezidentautų. Galimos aliuzijos: jei prezidentas vos bepastovi ant kojų, tai ir šalis tokia pat – ant molinių kojų.

Ir vis tik tegul J. Bideno kritimai netampa juodu pranašu, bylojančiu, kad ir Vašingtono vadovaujamas NATO viršūnių susitikimas suklups „lygioje vietoje“. Nesuklupkime, nepargriūkime. Viliuosi, jog šį sykį Vakarams užteks proto ir drąsos solidžiai paremti nuo Rusijos agresijos drąsiai besiginančią Ukrainą. Europą nuo Rusijos invazijos ginantys ukrainiečiai šito nusipelnė.

2023.06.05; 15:00

Gordijo mazgas

Vengrijos vėliava. EPA – ELTA foto

Briuselis, birželio 1 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį Europos Sąjungos (ES) įstatymų leidėjai pareiškė abejones, kaip Vengrija galėtų kitų metų pabaigoje „patikimai“ perimti pirmininkavimą blokui.
 
Per balsavimą 442 Europos Parlamento nariai – daugiau nei 60 proc. – paragino ES šalis rasti „deramą sprendimą“ ir perspėjo, jog kitu atveju parlamentas „gali imtis atitinkamų priemonių“. Vis dėlto ši rezoliucija iš esmės tik simboliška.
 
ES pareigūnai, o taip pat ir Budapeštas, pabrėžia, kad ES sutartys reikalauja, jog pirmininkavimas ES būtų rotuojamas tarp 27 valstybių narių. Vis dėlto kelios ES šalys pareiškė susirūpinimą dėl Vengrijos pirmininkavimo Europos Sąjungai antroje 2024 m. pusėje.
 
Vokietijos Europos reikalų ministrė Anna Luehrmann šią savaitę pareiškė „abejojanti“, kaip „izoliuota“ Vengrija galėtų pirmininkauti.
 
Nyderlandų užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra sakė, kad jo šalis ir kitos narės jaučia „diskomfortą“, kad Vengrija imsis šio vaidmens.
 
Pirmininkaujanti šalis vadovauja ES posėdžiams ir gali nustatyti jų darbotvarkes. Tačiau Vengrija nesutaria su Briuseliu, ji kaltinama pažeidžianti teisinės valstybės principus, taip pat korupcija, LGBTQ bendruomenės diskriminavimu, nepriklausomos žiniasklaidos varžymu ir valdymu daugiausia įsakais. Be to, Budapeštas palaiko glaudžius ryšius su Kremliumi ir neteikia paramos Rusijos invaziją atremiančiai Ukrainai.
Vengrijos prezidentė Katalin Novak. EPA – ELTA foto
 
Briuselis įšaldė milijardus eurų ES lėšų, kol Budapeštas nesiims rimtų pastangų pakeisti problemišką politiką ir įstatymus. Briuselyje taip pat dirbama dėl proceso, teoriškai galinčio privesti prie to, kad iš Vengrijos bus atimta balsavimo teisė sprendžiant ES reikalus.
 
Reaguodama į Europos Parlamento narių balsavimą, Vengrijos prezidentė Katalin Novak sakė esanti „visiškai įsitikinusi“, jog niekas nesutrukdys jos šaliai perimti pirmininkavimą ES.
 
Parlamentaras iš Vengrijos Balazsas Hidveghi pareiškė, kad parlamentas „užpuolė“ jo šalį dėl jos „taiką remiančios pozicijos“, jis turėjo galvoje Budapešto argumentą, kad ES neturėtų skirti daugiau pinigų Ukrainos kariuomenei remti. „Tai šiurkštus galiojančių ES sutarčių pažeidimas“, – citavo europarlamentarą Vengrijos naujienų agentūra MTI.
 
Šį pusmetį ES pirmininkauja Švedija, kitą mėnesį pirmininkavimą perims Ispanija, o nuo 2024 m. perduos jį Belgijai.  
 
Kartą viena šalis jau praleido pirmininkavimą ES. Didžioji Britanija turėjo pirmininkauti 2017 m., bet atsisakė, nes prieš metus balsavo už pasitraukimą iš ES.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.06.02; 07:00
Trumposios naujienos

Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.

Budapeštas, gegužės 12 d. (dpa-ELTA). Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį palygino ES suvienijimo projektą su Adolfo Hitlerio siekiu dominuoti pasaulyje.
 
Nuo pat Romos imperijos žlugimo buvo stengiamasi atkurti imperiją jos teritorijoje, sakė dešiniųjų populistų lyderis vakariniame Vengrijos mieste Vesprėme.
 
„Bizantija, Karolis Didysis, [Vokietijos imperatorius] Otonas, Napoleonas ir Hitleris – visi jie, kiekvienas skirtingu pagrindu, svajojo apie Europos vienybę“, – kalbėjo V. Orbanas.
 
Šiandien situacija niekuo nesiskiria, tęsė jis: „Nepriklausoma nacionalinė egzistencija ir imperijos idėja egzistuoja tuo pačiu metu. Nacionalinė kultūra ir europietiškos vertybės. Suverenitetas ir – kaip sakoma Briuselyje – vis glaudesnė sąjunga“.
 
Pastaroji sąvoka yra ES Lisabonos sutarties, kuri taikoma visoms valstybėms narėms, preambulėje.
 
Vengrija į ES įstojo 2004 metais. V. Orbanas, kuris nuo 2010 metų šalį valdo beveik autoritariniu būdu, ne kartą pasisakė prieš įsipareigojimus, kylančius iš narystės ES, pavyzdžiui, prieglobsčio politikos ar teisės viršenybės srityje.
 
Kartu ši Vidurio Europos šalis gauna didelę ES paramą. Dalis šių lėšų šiuo metu įšaldyta, nes ES mano, kad kyla pavojus jų teisėtam ir nekorumpuotam panaudojimui dėl iš dalies praradusios nepriklausomybę teismų sistemos. Savo ruožtu V. Orbanas ne kartą pyko ant „Briuselio biurokratų“, taip pat lygino ES su buvusia Sovietų Sąjunga.
 
„Šis žmogus serga“, – apie naujausius vyriausybės vadovo postringavimus pasisakė Vengrijos opozicijos lyderis Ferencas Gyurcsany. Hitlerio minėjimas kartu su Europos idėja yra „liguista, pasibjaurėtina mintis“, – rašė F. Gyurcsány savo feisbuko puslapyje.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2023.05.13; 05:00
Gordijo mazgas

Izraelio vėliava

Tel Avivas, gegužės 8 d. (AFP-ELTA). Europos Sąjunga pirmadienį pranešė, kad atšaukia Europos dienos priėmimą Tel Avive po to, kai vyriausybei atstovaujantis Izraelio ekstremistinių pažiūrų ministras tvirtai pareiškė ketinąs dalyvauti.
 
ES delegacija Izraelyje pareiškė, kad antradienį vis tiek švęs Europos dieną, tačiau apgailestavo, kad „šiais metais nusprendėme atšaukti diplomatinį priėmimą, nes nenorime suteikti tribūnos asmeniui, kurio pažiūros prieštarauja Europos Sąjungos puoselėjamoms vertybėms“.
Sekmadienį Izraelio žiniasklaidoje pradėjo rodytis pranešimai apie ES nepasitenkinimą dėl to, kad Tel Avive rengiamame priėmime dalyvaus vyriausybės atstovas – nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras.
 
Izraelio vyriausybės pareigūnai pirmadienį patvirtino, kad I. Ben-Gviras „buvo paskirtas (vyriausybės) dalyvauti ES renginyje“.
 
I. Ben-Gviras, kuris anksčiau yra išsakęs kurstytojiškų pastabų apie palestiniečius, jaunystėje daugiau kaip 50 kartų buvo kaltinamas smurto ar neapykantos kurstymu. 2007 metais jis buvo nuteistas už paramą teroristinei grupuotei ir rasizmo kurstymą.
 
Jis pasisakė už Izraelio okupuoto Vakarų Kranto, kur pats gyvena žydų gyvenvietėje, aneksiją. Pagal tarptautinę teisę tokios gyvenvietės laikomos neteisėtomis.
 
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.

Kraštutinių dešiniųjų partijos „Žydų galia“ vadovas I. Ben-Gviras išplatino pareiškimą, kuriame teigė, kad jis buvo paskirtas atstovu ir „patvirtino savo atvykimą“. Jis taip pat pateikė išsamią informaciją apie kalbą, kurią planuoja pasakyti per diplomatinį priėmimą.
Izraelio smūgių Gazos Ruožui aukomis tapo 31 palestinietis. EPA-ELTA nuotr.
 
„Ministras mano, kad net jei ES atstovai ir nepritaria jo nuomonei, jie puikiai supranta, kad Izraelis yra demokratinė valstybė, o demokratinėje valstybėje leidžiama išgirsti ir kitokią nuomonę“, – sakoma I. Ben-Gviro biuro pranešime.
 
Vėliau tą pačią dieną ES delegacija Izraelyje paskelbė, kad atšaukia diplomatinį priėmimą, tačiau vis tiek surengs „kultūrinį renginį Izraelio visuomenei“, skirtą „tvirtiems ir konstruktyviems dvišaliams santykiams“ pažymėti.
 
Po šio pranešimo I. Ben-Gviras užsipuolė ES, kaltindamas ją veidmainyste ir „nediplomatišku burnos užčiaupimu“.
 
Europos diena – tai kasmetinė Europos vienybės ir taikos šventė. Ji skirta 1950 metais paskelbtos Šumano deklaracijos, padėjusios pagrindus dabartiniam 27 valstybių ES blokui, metinėms paminėti.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.05.09; 01:33
Aktualijos

Su Europos diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino Lietuvos žmones 19-ųjų Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) metinių proga.  Pasak jo, šios dienos proga galima pasidžiaugti nauda ir privalumais, kuriuos atneša buvimas Europos dalimi.
 
„Tai – kartu priimami sprendimai, paremti bendromis demokratinėmis vertybėmis, tarptautinės teisės, žmogaus teisių ir laisvių principais. Tai – atliktos reformos, integracija į bendrąją rinką, lėmusi akivaizdų poveikį ūkio augimui. Tai – laisvas prekių, paslaugų, žmonių ir kapitalo judėjimas, investicijos į mokslą ir inovacijas, taip pat į daugelį kitų sričių, kas reikšmingai pagerino visų mūsų šalies piliečių gyvenimo kokybę“, – pirmadienį paskelbtame sveikinime teigė G. Nausėda.
 
Prezidentas taip pat akcentuoja bendrus ES sprendimus, nukreiptus į visų europiečių saugumo užtikrinimą: išorės sienų apsaugą, energetinį saugumą bei nuolatinę paramą už europietiškas vertybes didvyriškai kovojančiai Ukrainai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.05.02; 07:08
Gordijo mazgasSkaitomiausios

ES stebėtojas Pietų Kaukaze

Keisti sutapimai. Vos tik į Armėniją atsibeldė gausi Europos Sąjungos stebėtojų misija, kurios uždavinys – neleisti naujiems karo įsiplieskimams tarp azerbaidžaniečių ir armėnų kariškių, Pietų Kaukaze kilo rimta įtampa. Paskutinėmis vasario dienomis, tiksliau tariant, nuo vasario 21 iki vasario 22-osios, armėnų karinės struktūros apšaudė Azerbaidžano kariuomenės dalinius, dislokuotus Tovyzo rajone ir Sadarakso regione Nachičevanėje, o taip pat – Hodžavendo, Šušos bei Kialbedžaro kryptimis. Taip pat iš sunkiųjų pabūklų armėnų karinės formuotės pliekė į teritorijas, kurias šiuo metu laikinai kontroliuoja vadinamieji „rusų taikdariai“.

Taigi iš tiesų keista: vos tik į Armėniją atvyko ES stebėtojų misija, kurios šventa pareiga – neleist įsiplieksti naujiems karo židiniams aplink Karabachą ir pačiame Karabache, armėnų pajėgos čia pat ėmė šaudyti iš stambiųjų ginklų. Vos per vieną parą (vasario 21 – vasario 22) armėnų kariškiai apšaudė azerbaidžaniečių dalinius 15 kartų!

Ką tai galėtų reikšti? Azerbaidžaniečių spaudoje gausu pastebėjimų, jog Europos Sąjungos stebėtojų misijos vadovai slapta suteikė Jerevanui teisę elgtis agresyviai. Esą bet kokiu atveju už šaudymus kaltė bus suversta Azerbaidžanui. ES stebėtojai tarsi specialiai kursto armėnų separatistus elgtis agresyviai provokuojant Azerbaidžano kariuomenę atsakomiesiems žingsniams. ES stebėtojai laukia nesulaukia galimybės apkaltinti būtent Baku nesilaikant taikos paliaubų.

Tuomet, nors pagal tarptautinę teisę Karabachas yra neatskiriama Azerbaidžano teritorija, ir Azerbaidžanas elgiasi teisėtai, iš Karabacho stumdamas lauk visas karines armėnų pajėgas, įskaitant ir neteisėtas karines formuotes, bus bandoma iš Azerbaidžano išpešti nuolaidų Armėnijai. Tokia azerbaidžaniečių politikų, karinių komentatorių, žurnalistų versija. Nes ES misijos Pietų Kaukaze vadovas Markus Riter nepastebėjo vasario 21 – 22 dienomis surengtų karinių Armėnijos išpuolių prieš Azerbaidžano pajėgas. Tarsi nė nebūtų penkiolikos rimtų apšaudymų (šaudyta juk ne iš automatų ir pistoletų).

Su Azerbaidžano versija dėl tikrųjų ES misijos tikslų Pietų Kaukaze negaliu nesutikti. Labai panašu į karčią tiesą: europietiškoji misija veržėsi į Pietų Kaukazą ieškoti ne teisybės. ES misijos tikrasis tikslas – palaikyti ne teisiąją pusę (Azerbaidžaną, kuris susigrąžina iš jo 1988 – 1994 –aisiais metais politinėmis ir karinėmis priemonėmis atimtą Karabachą), o agresorių (Armėniją, kuri jai nepriklausantį Karabachu vadinamą regioną neteisėtai valdė pastaruosius tris dešimtmečius). Taigi armėnų separatistai, provokatoriai ir revanšistai prisidengia gražiomis ES vėliavomis.

ES stebėtojų misija Pietų Kaukaze. Ar teisingai elgiamasi?

Šiuos įtarimus sustiprina ir žinia, jog stebėtojų grupę, kurioje – 100 darbuotojų, sudaro išskirtinai Prancūzijos ir Vokietijos atstovai. Abi valstybės visus pastaruosius tris dešimtmečius aktyviai palaikė agresyviąją, svetimas žemes iš Azerbaidžano neteisėtai atplėšusią Armėniją. Šis faktas byloja, jog stebėtojai atvyko iš Azerbaidžanui priešiškų valstybių (tereikia prisiminti paskutiniuosius Prancūzijos prezidento Emanuelio Makarono pataikavimus Armėnijos premjerui Nikolui Pašinianui bei Prancūzijoje gyvenančiai armėnų diasporai).

Dar viena svarbi pastaba: ši ES misija Pietų Kaukaze sudaryta ne vien iš civilių. Joje – daug Prancūzijos policininkų („žandarmerija) ir Vokietijos karinės policijos atstovų. Beje, dėl tokio ES kišimosi į Pietų Kaukazo reikalus visiškai neprieštaravo Europos nekenčiantis Iranas.

Ką į šias politines Europos intrigas atsakė oficialusis Baku? Azerbaidžano valdžia pabrėžė: daugiau jokių nuolaidų, atsitraukimų, dvejonių nebus. Azerbaidžanas užtektinai ilgai laukė, kuomet neva visuomet teisybės ieškanti Europa įtikins armėnų separatistus gražiuoju pasitraukti. Azerbaidžano kantrybė išseko. Į ugnį atsakys ugnimi. Ir tai bus ne Azerbaidžano, o slapta agresorę Armėniją palaikančios ES misijos kaltė.

2023.02.27; 06:00     

Trumposios naujienos

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. LR Prezidento komunikacijos grupės nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, dalyvaujantis Šveicarijoje vykstančiame Davoso pasaulio ekonomikos forume, susitiko su Azerbaidžano Prezidentu Ilhamu Alijevu ir aptarė daugiašalius bei dvišalius valstybių santykius ir saugumo situaciją regione.

Prezidentas pabrėžė Europos Sąjungos ir Azerbaidžano bendradarbiavimo svarbą ir akcentavo, kad naujas ES ir Azerbaidžano susitarimas išlieka prioritetu.

„Tikimės, kad derybos netrukus bus baigtos. Šis susitarimas yra svarbus siekiant ekonominių santykių tarp ES ir Azerbaidžano plėtros bei remiant Azerbaidžano vyriausybės siekį diversifikuoti šalies ekonomiką“, – sakė Prezidentas, taip pat pasveikinęs ES ir Azerbaidžano susitarimą dėl dujų importo ir akcentavęs Azerbaidžano svarbą diversifikuojant dujų tiekimą Europos Sąjungai ir atsisakant Rusijos energetinių išteklių importo.

Lietuvos ir Azerbaidžano Prezidentai susitikime taip pat aptarė saugumo situaciją Kaukazo regione ir taikaus konfliktų sprendimo galimybes.

Lietuvos vadovas pakvietė Azerbaidžano Prezidentą kartu su verslo delegacija atvykti atsakomojo vizito į Vilnių. Lietuvos Prezidento vizito Baku 2022-aisiais metu įvyko Lietuvos ir Azerbaidžano verslo forumas, kuriame abiejų šalių universitetų ir įmonių atstovai pasirašė septynis glaudesnio bendradarbiavimo memorandumus prekybos, technologijų, skaitmenizavimo, transporto ir logistikos, inovacijų, smulkiojo ir vidutinio verslo srityse.

Informacijos šaltinis – LR Prezidento komunikacijos grupė
 
2023. 01.18; 20:31
Trumposios naujienos

Kiniečių vaikai. EPA-ELTA nuotr.

Briuselis, sausio 3 d. (AFP-ELTA). „Didžioji dauguma“ iš 27 ES valstybių narių nori, kad iš Kinijos atvykstantys keleiviai prieš išvykdami būtų sistemingai testuojami dėl COVID-19, antradienį pranešė Europos Komisija.
 
Ši bendra rekomendacija buvo priimta antradienį Briuselyje vykusiame ES sveikatos apsaugos ministerijų pareigūnų posėdyje.
 
Trečiadienį įvyksiančiame krizių valdymo posėdyje šiuo klausimu bus nuspręsta, kokios koordinuotos priemonės bus taikomos visame bloke.
 
Abu posėdžiai surengti Kinijai nusprendus atšaukti „nulinio COVID“ politiką, o Kinijos piliečiai ir gyventojai, kurie beveik trejus metus negalėjo niekur keliauti, pradėjo masiškai pirkti lėktuvų bilietus į kitas pasaulio šalis.
 
ES baiminasi, kad staigus keleivių iš Kinijos antplūdis gali atnešti naujų COVID-19 atmainų, nuo kurių neapsaugotų dabartinės vakcinos.
 
Taip pat susirūpinimą kelia tai, kad Kinijos teikiami duomenys apie infekcijas yra neišsamūs, fragmentiški ir nepatikimi.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.01.04; 04:22
Gordijo mazgas

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.

Europos Sąjungos (ES) šalims patvirtinus devintąjį sankcijų Rusijai paketą, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis neslepia nusivylimo – sprendimą, kaip pažymi Lietuvos diplomatijos vadovas, jis priėmė „sukąstais dantimis“.
 
Ministras pabrėžia, sankcijose siūlytos išimtys, kol nepavyko po diplomatinių pastangų ir paketo blokavimo užsitikrinti nacionalinio saugumo išlygų ir saugiklių, neatitiko Lietuvos nacionalinio saugumo interesų. Be to, pažymi jis, nuolaidos Kremliui yra „apmaudi pamoka visai Europai“.
 
„Turbūt pagrindinė kova, kuri vyko paskutinėmis dienomis, buvo dėl teisės valstybėms pačioms apsispręsti – jei negalime sustabdyti viso paketo, ar sankcijų išimtys atitinka mūsų nacionalinio saugumo interesus. Aš nedelsiant pasakiau, kad Lietuvos nacionalinio saugumo interesų tos išimtys neatitinka“, – penktadienį Lietuvos ryto televizijoje kalbėjo G. Landsbergis.
 
Ministras atkreipia dėmesį, kad Lietuva svarstymo metu iškėlė klausimą, ar devintasis sankcijų paketas yra vertas patvirtinimo, jei bus priimtos siūlomos išimtys.
 
„Aš nedelsiant pasakiau, kad Lietuvos nacionalinio saugumo interesų tos išimtys neatitinka. Tai reiškia, kad Lietuvos veikiančių subjektų įšaldytoms lėšoms išimtys taikomos nebus. Tokią teisę mums Europos Taryba suteikė, mes tą sprendimą turime ir mes tą išimtį turime“, – sprendimus detalizavo diplomatijos vadovas kartu pridurdamas, kad šį klausimą kėlė tik Lietuva ir Lenkija.
 
„Galų gale likome dvi valstybės, su tvirta Lenkijos parama ir iš to išmokta pamoka, kad mes neturime Lietuvoje prabangos pavargi. Ir ne taip svarbu, ką mums sakys, mums sakys, kad mes maži, kad mes subjektyvūs, kad mes paveikti karo žiaurumų, nes juos iš arti matome. Visa tai mes girdėjome ir anksčiau, girdėsime ir dabar. Bet mes neturime teisės pavargi kelti tuos pačius klausimus, kuriuos kėlėme vasario pabaigoje“, – akcentavo G. Landsbergis.
 
Teigia, kad V. Putinas primeta pasaulinio bado naratyvą
 
Kai kurioms valstybėms ėmus svarstyti švelnesnių sankcijų Rusijai galimybes, G. Landsbergis sako, kad pasaulinio bado naratyvą sau patogia linkme bando primesti pats Kremliaus šeimininkas – Vladimiras Putinas.  
 
„Negalima nematyti, kad visas pasaulio bado naratyvas yra primestas Putino per aktyvią diplomatiją, keliaujant ne jam pačiam asmeniškai, bet jam padedantiems žmonėms po Afrikos šalis, po Pietų Amerikos šalis, po visą pasaulį sakant, kad Europa yra kalta dėl bado“, – kalbėjo politikas.
 
„Sankcijų paketui pritarėme sukandę dantis, aš įvardijau tai kaip apmaudžią pamoką visai Europai“, – sakė ministras.
 
ES po ilgų, sudėtingų diskusijų susitarė dėl devintojo sankcijų Rusijai paketo. Išimtys arba sankcijų sušvelninimas verslininkams, užsiimantiems trąšų ir maisto eksportu, dėl kurių prieštaravo Lietuva, liko, tačiau formuluotės dėl jų padarytos ne tokios kategoriškos, kaip buvo siūloma.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.12.17; 08:00
Trumposios naujienos

Europa. Slaptai.lt nuotr.

Briuselis, rugsėjo 30 d. (ELTA). Europos Sąjungos (ES) lyderiai  atmeta Rusijos paskelbtą keturių okupuotų Ukrainos teritorijų aneksiją ir vadina ją neteisėta.
 
„Niekada nepripažinsime šios nelegalios aneksijos, – sakoma pranešime. – Šie sprendimai yra nuliniai ir niekiniai ir neturi jokios teisinės galios“.
 
Toliau teigiama, kad ES kategoriškai smerkia aneksiją. Taip Rusija esą stato ant kortos globalų saugumą. Kartu ES šalių lyderiai pabrėžia, kad ir toliau ryžtingai rems Ukrainą. Šalies teritorinis vientisumas ir suverenumas esą remiami besąlygiškai.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.10.01; 08:00
Trumposios naujienos

Šauktukas

Kyjivas, rugpjūčio 2 d. (dpa-ELTA). Ukraina antradienį apkaltino kai kurias Europos Sąjungos (ES) šalis blokuojant Kyjivui numatytas Bendrijos lėšas.
 
„Tikimės sulaukti 8 mlrd. eurų, tačiau, deja, tam tikros ES šalys, įskaitant Vokietiją, šias lėšas blokuoja“, – teigė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Ihoris Žovka. Pasak jo, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šiuo metu veda derybas dėl šio klausimo.
 
I. Žovkos teigimu, iš gegužę ES pažadėto 9 mlrd. eurų dydžio finansinės paramos paketo Ukraina iki šiol gavo 1 mlrd. eurų.
 
Ukrainai dėl Rusijos sukelto karo gresia didžiulė finansinė krizė. Gegužę Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė skaičiavimus, kad šiemet Ukrainos bendrasis vidaus produktas (BVP) susitrauks 35 proc. Kyjivas yra nurodęs, kad artimiausius kelis mėnesius Ukrainai kas mėnesį reikės po maždaug 5 mlrd. eurų, jog būtų galima užtikrinti vyriausybės ir svarbiausių valstybinių institucijų funkcionavimą.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2022.08.03; 00:30
Gordijo mazgas

Dezinformacija ar šventa tiesa? Slaptai.lt nuotr.

Nors didelis informacinis spaudimas Lietuvai prasidėjo įsigaliojus ketvirtajam ES sankcijų paketui, praėjusią savaitę Europos Komisijos (EK) paskelbtos gairės suteikė dar daugiau turinio propagandinei žiniasklaidai, teigia Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikė Dominyka Daškevičiūtė.
 
Anot jos, Kremliaus ruporai Lietuvą ėmė vaizduoti kaip JAV, Jungtinės Karalystės ar Briuselio vietininkę regionę.
 
„Melagingos informacijos sklaidą fiksuojame nuolatos. Bet koks įvykis NATO, ES ar Lietuvos nacionaliniu lygmeniu pritraukia Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos dėmesį, kuri įvykius išnaudoja savo tikslams. Didelis informacinis spaudimas Lietuvai prasidėjo birželio 18 d. įsigaliojus ketvirtajam ES sankcijų paketui ir nesiliauja iki šiol. EK paskelbtos gairės, žinoma, davė daugiau turinio propagandinei žiniasklaidai, tačiau ženklaus pokyčio unikaliuose dezinformacijos atvejuose po jų paskelbimo nepastebėjome“, – Eltai teigė D. Daškevičiūtė.
 
Anot analitikės, dezinformacijos kiekis, kaip ir praėjusiomis savaitėmis, išliko stabiliai aukštas. Visgi pradėtas formuoti naratyvas, esą Lietuva neturi savo užsienio politikos.
 
„Pagrindinis naratyvas, piešiamas propagandinės žiniasklaidos, – Lietuva neturi savo užsienio politikos, o yra tiesiog JAV, JK ar Briuselio vietininkė regione. Po EK paskelbtų gairių pastebėjome sustiprėjusį bandymą priešinti Lietuvą ir ES. Šiuos bandymus esame fiksavę ir anksčiau. Nedraugiškos mums žiniasklaidos tikslas yra priešinti Lietuvą su sąjungininkėmis, ar tai būtų NATO, ar ES. Tai yra daroma jau seniai ir įvairiais formatais, naudojantis tais įvykiais, kurie pritraukia didelį visuomenės dėmesį. Pavyzdžiui, vykstant bet kokioms NATO pratyboms Lietuvoje, fiksuojame bandymus sumenkinti NATO gynybinius pajėgumus ar nupaišyti NATO kaip agresyvaus Aljanso portretą. Tokie bandymai mums nėra nauji“, – komentavo ji.
 
D. Daškevičiūtė pažymėjo, kad didžioji dalis dezinformacinio turinio yra rusų kalba, todėl natūraliai nutaikyta į gyventojus, informaciją gaunančius rusų kalba. Visgi, pažymi ji, dezinformacija pasiekia ir platesnę auditoriją.
 
„Žinoma, dezinformaciją skleidžia ne tik rusiška ar baltarusiška žiniasklaida, bet ir oficialūs Kremliaus pareigūnai. Jų žinutės yra verčiamos į kitas kalbas ir pasiekia platesnes auditorijas“, – kalbėjo D. Daškevičiūtė.
 
ELTA primena, kad birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtino atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą paremtas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laikė neteisėtu ir beprecedenčiu.
 
Tačiau, nepaisant Rusijos grasinimų, nuo liepos 10 d. įsigaliojo ES sankcijų pakete numatytas draudimas neleisti iš Rusijos per ES teritoriją gabenti cementą, alkoholį ir įvairias prabangos prekes. Šiuo sprendimu, cementas ir alkoholis taip pat tranzitu per ES teritoriją negali pasiekti Kaliningrado srities. Kaip aiškino už sprendimą atsakingi valdančiųjų politikai, draudimas buvo grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį.
 
Vis tik liepos 13 d. EK paskelbė gaires, pagal kurias leido Rusijai geležinkeliais per ES teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą, tačiau tranzitas galimas tik tokiu atveju, jei šios prekės nėra naudojamos kariniams tikslams.
 
EK nurodė, kad Rusiją ir Kaliningradą skirianti Lietuva gali blokuoti tik dvejopo naudojimo prekių tranzitą, tačiau dabar Rusija per jos teritoriją gali gabenti kitas sankcionuotas prekes, įskaitant metalą. Nepaisant to, tranzitas automobilių keliais lieka draudžiamas.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.07.20; 08:23
SkaitomiausiosŽurnalisto užrašai

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Įsiminė Vokietijos užsienio reikalų ministrės Annalena Baerbock duotas interviu žurnalui „Spiegel“. Ministrė apgailestauja, kad Vakarai negali imtis karinių priemonių civiliams Ukrainos kare apsaugoti.

„Aš, pavyzdžiui, mielai būčiau pažadėjusi, kad mes užtikrinsime humanitarinius koridorius iš mūšių teritorijų Ukrainoje, – sakė ji žurnalui „Spiegel“. – Bet mes to negalime. Toks pažadas turėtų būti užtvirtintas karinėmis priemonėmis“.

Todėl ji, ministrė, privalėjo „aiškiai pasakyti“, kad nebus neskraidymo zonų. „Gera užsienio politika, be kita ko, reiškia, kad reikia išlaikyti šaltą protą, nors širdis liepsnoja, – pabrėžė A. Baerbock bendrame interviu su Liuksemburgo užsienio reikalų ministru Jeanu Asselbornu. – Supratimas, kad nieko negali padaryti – tokia kartais žiauri užsienio politika“.

Panašiai kalbėjo ir J. Asselbornas. „Reikia pripažinti karo realybę, net jei ji barbariška“, – teigė ministras.

Ar tikrai nebuvo išeičių? Juk dar prieš kelis dešimtmečius Vokietija turėjo 26 divizijas. Užtektinai kietas kumštis. Bet bėgo metai, ir šie kariniai junginiai Vokietijoje sparčiai tirpo kaip sniegas Šiaurės ar Pietų ašigaliuose. 2022-ųjų pradžioje, kai Rusija užpuolė Ukrainą, vokiečiai teturėjo šešias divizijas. Vaizdingai tariant, Rusijos agresijos prieš ukrainiečius išvakarėse Vokietija liko beveik nuoga.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA foto

Nors esu gyvenime jau matęs daug įvairiausių, keisčiausių nesąmonių, vis tiek nesuprantu, kaip tai įmanoma: NATO aljansui priklausanti viena iš gausiausių valstybių nusiginkluoja, ir niekas iš NATO vadovų bei narių nekelia didelio triukšmo? Jei NATO būtų rimta organizacija, generaliniai sekretoriai keltų tikrai rimtą skandalą: Vokietija neturi teisės taip ženkliai sumažinti savo armijos, nes ji priklauso NATO aljansui. Jei nenori išlaikyti rimtos kariuomenės, tegul traukiasi iš NATO ir tuomet elgiasi, kaip jai patinka.

Skambinti pavojaus varpais privalėjo visos NATO valstybės. Lietuva – taip pat. Lietuvos prezidentai, užsienio reikalų ministrai, parlamento vadovai turėjo ne tik mandagiai priekaištauti Vokietijos kanclerei už per didelį pacifizmą. Poniai Angelai Merkel derėjo akis draskyti. Galbūt derėjo vardan rimto protesto iš Lietuvos išvyti Vokietijos ambasadorių – kam Lietuvai nusiginklavusi Vokietija? Bet Vokietijai dėl silpnėjančios karinės jėgos niekas iš Aljanso rimtai nepriekaištavo, taip pat – ir mano šalis, nes daugelis iš mūsų elgėsi panašai kaip vokiečiai – mažino savo kariuomenės gretas, gailėjo skirti 2 proc. nuo BVP.

Nė vienas NATO generalinis sekretorius su savo gausia pavaduotojų svita neatsistatydino pareikšdamas: negaliu, nenoriu vadovauti Aljansui, kurio dauguma narių neskiria reikiamo dėmesio kariniams reikalams. Kiek prisimenu, tik JAV prezidentas Donaldas Trump kėlė klausimą, kodėl Vokietija tiek mažai eurų atseikėja į bendrą karinį biudžetą. Bet D. Trumpą ėmė kaltinti, jog jis skaldo NATO vienybę, nors iš tiesų šiuo konkrečiu atveju JAV prezidentą derėjo palaikyti. Vienybę griovė ne jis, o tie, kurie taupė saugumo sąskaita. Maždaug taip turėjo nutikti. Vokietijos kanclerė galėjo mažausiai keletą kartų atvykti oficialaus vizito į Vilnių ir labai atidžiai išklausyti lietuvių nuomonės apie iš Rytų kylančius pavojus. Bet ji padoriai nepasielgė. Ji šlykščiai protegavo savąjį dujotiekį „Nord Stream II“.

Vokietijos kariai Kazlų Rūdos poligone. Vokietijos kariuomenės nuotr.
Kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys lanko Lietuvos karius pratybose Vokietijoje. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Dabar gi turime Vokietiją, kuri taip nustekenusi savo karines pajėgas, kad nepajėgi Ukrainai skirti net šarvuotosios technikos. Berlyne pasigirdo balsų, jog jei šarvuotoji technika iš Vokietijos iškeliaus į Ukrainą, Vokietija liks plikut plikutėlė. Todėl ji sulaiko šią į Kijevą keliauti turėjusią siuntą. Šiuose žodžiuose įžvelgiu daug logikos. Bet ji – šiurpą kelianti. Jei Berlyne nesupranta, kad Ukraina šiandien gina ne tik savo, bet ir jų, vokiečių nepriklausomybę, tuomet susiraskite youtube.com erdvėje paskelbtą vieną iš paskutiniųjų videointerviu su politologu Andrejumi Piontkovskiu, kuris, apibūdindamas Berlyno pasiteisinimus, vartoja žodį „idiotai“. Išties: jei Ukraina atsilaikys, nebekils pavojaus nei Baltijos šalims, nei Lenkijai, taigi ir Vokietijai nebus dėl ko baimintis – neteks ginti NATO narių. Jei Ukraina vis tik kris, tai Vladimiro Putino grobuoniškos akys įsistebeilys į Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją. Vokietijai tikrai iškils dilema – ar Berlynas nepabūgs ištiesti pagalbos ranką lietuviams ir lenkams, jei juos užpuls Rusijos armija? Tad gal geriau mąstykite blaiviai: padėkite ukrainiečiams dabar, kad vėliau netektų svarstyti dilemos dėl „Baltijos šalių apginamumo“. Argi ne taip, ponia A. Baerbock?

Žodžiu, gausiuose vokiškuose pasiteisinimuose įžvelgiu bjaurių niuansų. Jei Vokietija pati plika ir basa, tai kaip ji rūpinsis Baltijos valstybėmis? O juk šiandien Lietuvoje, kaip tyčia, dislokuota daug vokiečių karių. Ar jie, Kremliui besiveržiant į Vakarus, nebus atšaukti atgal į namus prisidengus tais pačiais demagogiškais pasiteisinimais „mums paties trūksta ginklų ir karių“?

A. Merkel ir V. Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Gal vokiečių kariai ir nepaspruks namolio. Bet žvelgiant blaiviai, šiandien belieka pasitikėti tik konkrečiais darbais. Garbės žodis nūnai mažai ko vertas, net ir 5-uoju straipsniu apibrėžtas.

Ką turiu omenyje? Akivaizdu, jog Vokietija, Prancūzija, Italija nenori rimtai žiūrėti į iš Rusijos kylančius karinius pavojus. Ir nieko čia nepakeisi. Neįmanoma priverst nei Berlyno, nei Paryžiaus, nei Romos, kad šie didieji Europos miestai žvelgtų į Kremlių kaip į karo nusikaltėlį. Tad draugaukime su Didžiąja Britanija, kuri rimtai gelbsti Ukrainą. Britų drąsa ir užsipsyrimas padėt ukrainiečiams – žavingas. Žavingos ir užuominos, jog galbūt verta burti aljansą, kuris suburtų rimtai į karinius rusiškus pavojus žiūrinčias valstybes: Jungtinę Karalystę, Lenkiją, Latviją, Estiją, Lietuvą, Švediją, Suomiją, Ukrainą, galbūt Rumuniją, Čekiją, Slovakiją…

Kol kas Vokietija, Prancūzija, Italija tikrai nėra nuoširdžios nei Ukrainos, nei Baltijos šalių draugės.

Draugas.org – JAV lietuvių laikraštis

Informacijos šaltinis – Amerikoje leidžiamas lietuvių laikraštis DRAUGAS.org

2022.07.15. 06:00

Gordijo mazgas

Plakatas skelbia, kad Serbijai nereikalinga Europos Sąjunga. Jai reikia Rusijos…

Belgradas, birželio 21 d. (dpa-ELTA). Daugiau nei 100 Vakarų Balkanų intelektualų prieš šią savaitę vyksiantį svarbų ES aukščiausiojo lygio susitikimą parašė atvirą laišką, kuriame teigiama, kad į šį regioną vis dar nekreipiama dėmesio.
 
„Nepaisant daugybės pareiškimų ir iniciatyvų, susijusių su Vakarų Balkanais, Vakarai (pirmiausia ES) nepasiūlė realios paramos, apsaugos ir konkrečios regiono ateities perspektyvos“, – sakoma antradienį Belgrade paskelbtame laiške.
 
Vakarų Balkanus supa ES šalys, tačiau jų perspektyvos vis dar neaiškios, teigia autoriai, kritikuodami dviprasmišką pastarųjų dviejų dešimtmečių ES politiką ir teigdami, kad ji lėmė regiono regresą ir posūkį į kitus galios veiksnius.
 
Visų pirma, didėjanti Rusijos įtaka Serbijoje ir serbiškoje Bosnijos dalyje kelia klausimą, kam iš tikrųjų priklauso Vakarų Balkanai, teigė pasirašiusieji, tarp kurių yra daugiau kaip 100 buvusių politikų, istorikų, rašytojų ir žurnalistų.
 
„Stojimas į ES yra geopolitinė visų Vakarų Balkanų neišvengiamybė, atsižvelgiant į nuolatines Rusijos pastangas juos destabilizuoti“, – teigia autoriai iš Serbijos, Juodkalnijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Šiaurės Makedonijos, Albanijos, Kosovo ir Kroatijos.
 
Jie paragino ES viršūnių susitikime Bosnijai ir Hercegovinai suteikti kandidatės statusą, o Kosovo piliečiams – bevizį režimą į ES, teigdami, kad tam jau seniai sudarytos sąlygos.
 
Ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančiame ES aukščiausiojo lygio susitikime bus sprendžiama, ar suteikti kandidatės statusą Ukrainai ir Moldovai. Vakarų Balkanų valstybės yra skirtingose paraiškų dėl narystės ES teikimo stadijose.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.06.22; 09:00
Trumposios naujienos

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. EPA – ELTA foto

Kyjivas, gegužės 30 d. (ELTA). Ukrainai įgriso „specialūs sprendimai“ ir specialūs modeliai jos integracijai į Europos Sąjungą (ES), pirmadienį pareiškė šios šalies užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, kurį cituoja agentūra „Reuters“.
 
„Mums reikia aiškaus teisinio patvirtinimo, kad Ukraina yra Europos integracijos projekto dalis, o tai būtų galima padaryti suteikiant kandidatės statusą“, – teigė D. Kuleba po susitikimo su savo kolege iš Prancūzijos Catherine Colonna.
 
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
 
2022.05.31; 07:07
Trumposios naujienos

Eifelio bokštas. EPA – ELTA nuotr.

Paryžius, gegužės 22 d. (AFP-ELTA). Įgyvendinti Ukrainos siekį įstoti į Europos Sąjungą (ES) užtruks „15 ar 20 metų“, sekmadienį pareiškė Prancūzijos Europos reikalų ministras. Šie žodžiai – it šaltas dušas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio viltims, kad vykstant Rusijos invazijai jo šalis greitai taptų ES nare.
 
„Turime būti sąžiningi. Meluojate, jei sakote, kad Ukraina įstos į ES po šešių mėnesių, po metų ar poros”, – pareiškė Clement’as Beaune’as „Radio J”. „Tai tikriausiai įvyks po 15 ar 20 metų, tai trunka ilgai”.
 
„Nenoriu siūlyti ukrainiečiams jokių iliuzijų ar melo“, – sakė jis, pakartodamas prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlymą sukurti laisvesnę „Europos politinę bendriją“, kuri galėtų padėti greičiau integruoti Ukrainą į bloką. Šį pasiūlymą V. Zelenskis sutiko šaltai, šeštadienį pasmerkęs „tokius kompromisus“ ir primygtinai reikalavęs nedelsiant pradėti procesą siekiant visavertės narystės Europos Sąjungoje. Tačiau C. Beaune’as sakė, kad E. Macrono pasiūlymas nėra „alternatyva prisijungimui prie Europos politinės bendruomenės. Tai netrukdo vėliau tapti nare”.
 
Pagal E. Macrono planą „Europoje galėtų vykti laisva cirkuliacija ir būtų galima gauti naudos iš Europos biudžeto, skirto šalies, visuomenės ir ekonomikos atstatymui bei atgaivinimui“, sakė jis. Kiti ES lyderiai taip pat nerodė didelio noro greitai priimti Ukrainą, kurios provakarietiški siekiai laikomi pagrindine priežastimi, kodėl Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pradėjo invaziją į šalį.
 
Bet kokią Kyjivo kaltę C. Beaune‘as atmetė. „Asmuo, kuris siekė šio karo, agresorius, yra ponas Putinas“, – anksčiau sekmadienį interviu televizijai CNews sakė jis ir taip pat tvirtino, kad „Ukraina yra Europa“. ES tikslas yra „išvengti bet kokios Rusijos pergalės“, teigė jis ir pridūrė: „Mūsų parama yra teisėta. Jei Europa pasakytų pirmyn, pono Putino Rusija gali daryti, ką nori, tai būtų pavojinga mūsų saugumui“.
 
E. Macrono „Europos politinės bendrijos“ iniciatyva bus svarstoma per ES viršūnių susitikimą birželio pabaigoje.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.05.23; 06:27