Prašoma, kad Ukraina atleistų…
Protestuodama prieš Rusijos grįžimą į Europos Tarybą (ET), Ukraina boikotuoja ET Parlamentinės Asamblėjos rudens sesiją.
 
Niekas iš Ukrainos delegacijos nedalyvauja plenariniuose posėdžiuose, agentūrai „dpa“ sakė deputatas Aleksejus Gončarenka.
 
Jo teigimu, iš dvylikos delegacijos narių į Strasbūrą išvyko tik keturi. Jie čia dalyvaus tik neformaliose konsultacijose su kolegomis. Rusijos grįžimas esą prieštarauja Europos Tarybos principams.
 
Rusija prieš kurį laiką atgavo visas teises kaip Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos narė. Jos suspendavimas buvo reakcija į Maskvos įvykdytą Krymo pusiasalio aneksiją bei Maskvos paramą prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje.
 
Europos Taryba buvo įsteigta 1949 metais. Jos uždavinys yra stebėti žmogaus teisių padėtį 47-iose šalyse narėse, tarp kurių yra ir Turkija, Rusija bei Ukraina. Valstybės dėl nusižengimų Europos žmogaus teisių konvencijai gali būti patrauktos atsakomybėn Europos Žmogaus Teisių Teisme.
 
Europos Taryba nėra Europos Sąjungos institucija.
 
2019.10.01; 00:05

Seimo narys Kęstutis Masiulis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Dauguma Europos Tarybos valstybių narių atstovų svarstė, kas yra didesnis argumentas – principinga pozicija smerkti Rusijos agresiją ar 33 mln. eurų, kuriuos Kremlius pažadėjo įmokėti į organizacijos biudžetą. Pasirinkimas buvo pinigai, o visokių pasiteisinimų greit buvo prigalvota. Tik Baltijos valstybės, Ukraina, Lenkija, Sakartvelas, Jungtinė Karalystė ir Švedija priešinosi, kad jokie Putino pinigai negali kompensuoti tarptautinių nusikaltimų, kuriuos vykdo šalis agresorė.

Kuo svarbus balsavimas dėl 33 mln.

Europos Tarybai priklauso 47 Europos ir Kaukazo šalys. Ši tarptautinė organizacija prižiūri 1949-ųjų Europos Žmogaus teisių konvencijos įgyvendinimą ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) veiklą. Rusijos teisė balsuoti Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje ir kiti įgaliojimai buvo suspenduoti dėl 2014-aisiais įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos ir paramos separatistams Rytų Ukrainoje, kovojantiems su Kijevo pajėgomis. Konflikto metu jau žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių.

Europa. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Protestuodama prieš sankcijas, Rusija 2017-ųjų birželį nustojo mokėti privalomuosius mokėjimus ET – pareiškė, kad to nedarys tol, kol jai nebus sugrąžinta balsavimo teisė. Maskva kasmet sumokėdavo 33 mln. eurų, sudarančių apie 7 proc. ET biudžeto. Jei Rusija iki šių metų birželio nebūtų susimokėjusi, ją, remiantis susitarimais, būtų reikėję pašalinti iš ET. Tačiau ETPA sutarė leisti Rusijos įstatymų leidėjų delegacijai sugrįžti į šią instituciją.

Lietuvos pozicija

Lietuva, kartu su Latvija, Estija, Ukraina, Švedija, Jungtine Karalyste ir Sakartvelu priešinosi Rusijos sugrįžimui. Argumentas paprastas. Rusija nėra įvykdžiusi nė vienos ETPA rezoliucijos dėl situacijos Ukrainoje, ne tik nesilaiko Minsko susitarimų, bet ir toliau tęsia Ukrainos atžvilgiu agresyvų elgesį. Praėjusių metų lapkričio mėnesį Kerčės sąsiauryje pagrobti Ukrainos jūrininkai vis dar įkalinti, Donecke ir Luhanske vykdoma neteisėta „pasportizacija“, kai supaprastinta tvarka Rytų Ukrainos gyventojams išduodami rusiški pasai.

Rusijos grįžimo nebūtų, jeigu tam, pirmiausia, nebūtų pritarę vokiečiai ir prancūzai. Šių šalių „pragmatizmas“ Rusijos atžvilgiu jau seniai žinomas ir liūdina, kad net įžūliausias Kremliaus elgesys neatveria akių. Vis kartojama, kad reikia kalbėtis. Labai gražus ir teisingas teiginys, tik kaip kalbėtis, kai viena pusė meluoja, išsisukinėja ir apgaudinėja?

Ukrainos gynybos pozicijos. EPA-ELTA nuotr.

Rusijos grįžimas į ETPA buvo ypač arogantiškas ir kvepia Adolfo Hitlerio stilium. Į Europą jie atsiuntė delegaciją, kurios 4 nariams Europos Sąjunga taiko asmenines sankcijas. Jiems apskritai negalima atvykti į ES, tačiau išimtis, kai vykstama į tarptautinių organizacijų renginius, kaip šįkart. Vieną iš šių veikėjų, Leonidą Sluckį, Rusija dar pasiūlė skirti ETPA pirmininko pavaduotoju. Maža, kad jis asmeniškai prisidėjo prie agresijos Ukrainoje, tai dar yra bent kelių moterų apkaltintas seksualiniu priekabiavimu. Čia jau Rusijos valstybė demonstruoja požiūrį ne tik į užsienio politiką, bet ir savo visuomenei siunčia signalą, kad tokie tipai verti tik paaukštinimo.

Vokietija už Rusijos dujas moka pinigus, kuriuos Kremlius naudoja gaminant ginklus ir apmokant propagandą. Šįkart tokie pat krauju sutepti pinigai papildys Europos Tarybos biudžetą. Organizacijos, kuri saugo žmogaus teises.

2019.07.11; 15:00

Į Europos Tarybos (ET) generalinio sekretoriaus pareigas Vyriausybės teikiamas konservatorius Andrius Kubilius teigia, kad nesiektų bet kokia kaina išlaikyti Rusijos Europos Taryboje. Pasak jo, kiekviena šiai organizacijai priklausanti valstybė, nepriklausomai nuo jos dydžio ir įnašo į Europos Tarybos biudžetą, turi laikytis nustatytų taisyklių.

Seimo narys Andrius Kubilius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

A. Kubilius pernelyg nesureikšmina pasigirstančių nuogąstavimų, kad po Krymo okupacijos balsavimo teisės Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje netekusi Rusija gali apskritai pasitraukti iš organizacijos. Konservatoriaus teigimu, Rusijos išlaikymo ET tikslas neturi būti savaiminis, nes, tvirtino jis, agresiją kitų valstybių atžvilgiu vykdantis Kremlius, o ne Europos Taryba turi keisti savo elgesį. 

Todėl, tvirtina A. Kubilius, jo strategija, tapus ET generaliniu sekretoriumi, būtų paprasta – siekis, kad visos valstybės laikytųsi nustatytų principų. 

„Mano strategija yra paprasta – Rusija turi elgtis pagal tas Europos Tarybos nustatytas taisykles, kokios galioja visoms kitoms valstybėms. Tai, kad Rusija yra didelė, tai, kad Rusijos įnašas (į ET. – ELTA) pakankamai didelis, taisyklių nekeičia. Nėra skirtingų taisyklių mažoms valstybėms ir didelėms valstybėms. Mums iš tikrųjų rūpi, kad Rusija kiek galima labiau sugrįžtų prie europinių taisyklių ir prie žmogaus teisių“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė A. Kubilius. 

Jis pabrėžė, kad negalima nuolaidžiauti ir užsimerkti prieš pažeidinėjamus ET principus, todėl, tvirtino politikas, norėdama tęsti savo narystę ET, Rusija privalo laikytis europinių, demokratija ir žmogaus teisėmis grįstų vertybių. Pasak konservatoriaus, Lietuva turi išskirtinį interesą, kad Rusija prie šių principų grįžtų. 

„Mums tikrai rūpi padėti Rusijai, kad ji sugrįžtų prie šių vertybių, Lietuva čia turi specifinį interesą, nes demokratinė, europinių vertybių besilaikanti Rusija nebūtų tokia agresyvi, kokia kartais būna dabar (…). Mano įsitikinimu, koks nors nuolaidžiavimas arba pataikavimas ir leidimas Rusijai pačiai pažeidinėti tas taisykles tik blogina pačios Rusijos situaciją“, – apibendrino A. Kubilius. 

ELTA primena, kad po Krymo okupacijos ir karinių veiksmų Rytų Ukrainoje Rusijai buvo atimta balsavimo teisė Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje. Į tai reaguodama Rusija nuo 2017 m. nutraukė privalomas įmokas ET ir pareiškė, kad jų nemokės tol, kol Rusijai nebus sugrąžintos visos turėtis teisės ET. 

1949 metais įkurtos ET tikslas yra saugoti ir plėtoti žmogaus teises, demokratiją ir teisės viršenybę Europoje.

Vyriausybė ketvirtadienį pritarė siūlymui kelti parlamentaro A. Kubiliaus kandidatūrą į ET generalinio sekretoriaus pareigas. 

Generalinis sekretorius renkamas penkerių metų kadencijai balsavimu ET Parlamentinėje Asamblėjoje.

2014 m. ET Parlamentinėje Asamblėjoje penkerių metų kadencijai generaliniu sekretoriumi buvo išrinktas buvęs Norvegijos premjeras Thorbjornas Jaglandas. Jo kadencija baigiasi 2019-aisiais. Generalinis sekretorius atsako už ET veiklos strateginį planavimą bei biudžeto vykdymą ir vadovauja kasdieniam organizacijos ir sekretoriato darbui.

Benas Brunalas (ELTA)

2018.12.29; 05:00

Nuo Astravo AE iki Vilniaus – ranka paduoti

Ketvirtadienį Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje Parlamento nariai pritarė rekomendacinei rezoliucijai, kurioje išreiškiamos Astravo atominės elektrinės (AE) keliamos grėsmės.

Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys Europos Taryboje pasisakė dėl Astravo atominės elektrinės, kur pristatė Lietuvos poziciją dėl Astravo – neišduoti licencijos Astravo AE veiklai tol, kol nebus užtikrintas elektrinės saugumas.

Vertinant vos 45 km atstumu nuo Vilniaus esančios atominės elektrinės statybą Astrave, teikiamoje rezoliucijoje nuogąstaujama, kad nepaisoma tarptautinių branduolinės saugos standartų ir didelių incidentų statybos aikštelėje.

Kaip Eltai kiek anksčiau teigė V. Poderys, nors rezoliucijos forma ilgainiui pasikeitė ir tapo ne tokia akcentuota tik į Astravo problemą, pavyko atkreipti Europos dėmesį, kuris leidžia pristabdyti elektrinės statybas, kol bus pasiekti jai keliami saugumo standartai.

„Turkija buvo paskirta rezoliucijos rengėja, tačiau staiga atsirado pasiūlymas rezoliuciją išplėsti ir ji tapo tiesiog apie branduolinę saugą Europoje. Atsirado šalių, kurios nori, kad ši tema būtų ištirpdyta. Nors dabar rezoliucija ir vadinasi „Branduolinė sauga ir saugumas Europoje“, tačiau Astravo tema vis dėlto liko išryškinta ir pačioje rezoliucijoje yra visas punktas, skirtas būtent jai. Kol kas džiaugiamės, kad Parlamentinė Asamblėja ragina Baltarusijos branduolinės energetikos reguliavimo institucijas neišduoti licencijos, kol nebus įvykdyta daugybė reikalavimų“, – Eltai sakė V. Poderys.

Parlamentinė Asamblėja, atsižvelgdama į nacionalinę testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ataskaitą ir į atitinkamą tarpusavio vertinimą, ragina Baltarusijos branduolinės energetikos reguliavimo institucijas neišduoti veiklos licencijos Astravo AE, kol nebus įgyvendintos Europos branduolinio saugumo direktyvos. Pagrindiniai Astravo AE keliami reikalavimai turi atitikti Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupės tarpusavio priežiūros ataskaitoje pateiktas rekomendacijas dėl testavimo nepalankiausiomis sąlygomis.

Astravo AE statybos. EPA – ELTA nuotr.

Kol kas elektrinėje nustatyti šie trūkumai: nesustiprintas atominės elektrinės, ypač sisteminės saugos funkcijų ir panaudoto kuro išlaikymo baseinų, seisminis atsparumas, nesustiprinta Astravo reaktorių apsauga nuo sunkiojo komercinio lėktuvo katastrofos.

Taip pat rezoliucijoje raginama netęsti elektrinės statybų, kol nepatobulintos kaimyninių bendruomenių ir šalių informavimo apie incidentus priemonės ir su kaimyninėmis šalimis, visų pirma su Lietuva, nepasirašyti susitarimai dėl ekstremaliųjų situacijų valdymo.

„Tai (rezoliucija – ELTA) prasminga, nes 47 Europos šalys kreipsis į Baltarusiją: „Klausykite, turite problemų ir raginame tol nepradėti elektrinės veikimo, kol nebus atsižvelgta į minėtus reikalavimus“. Svarbiausia, kad problema tampa ne tik mūsų regiono, bet ir visos Europos. Reikia tai viešinti“, – sakė Energetikos komiteto pirmininkas.

Pasak V. Poderio, Lietuvai viešinti Astravo AE problemą padėtų ir bendradarbiavimas su kitomis šalimis. Pavyzdžiui, Lietuva jau oficialiai paskelbė, kad nepirks Baltarusijoje pagamintos elektros energijos, tačiau šiuo klausimu prie Lietuvos prisidėjo vos kelios šalys.

„Mes pasakėme, kad nepirksime Astravo elektros. Estai neperka, lenkai irgi pasakė, kad nepirks. Vienintelis kelias, kaip elektra iš Rytų pasiektų ES rinkas, tai per Suomiją ribotais kiekiais, ir jeigu Latvija mūsų nepalaikytų, – per ją. Tačiau didysis paveikslas būtų toks, kad lengvai taip į mūsų rinkas Astravo elektra jau nebepatektų“, – kalbėjo V. Poderys.

Kaip pasakojo Seimo narys, norint nepirkti elektros iš Astravo, reikėtų jos nepirkti ir iš Rytų, nes energijos srautai susimaišo. Kaip teigė V. Poderys, tuo pačiu sumažėtų ir rytietiškos elektros pasiūla, todėl reikėtų pasiruošti – arba pakelti savo pagaminamos energijos lygį, arba daugiau importuoti per savo ryšius su Lenkija, Švedija ar Suomija.

ELTA primena, kad Energetikos ministerija pirmadienį viešam derinimui pateikė prekybos elektros energija taisyklių ir elektros energijos importo ir eksporto tvarkos aprašo pakeitimus.

Taisyklės keičiamos įgyvendinant pernai Seimo priimtą įstatymą, kuriuo pripažinta, kad Baltarusijoje statoma Astravo atominė elektrinė kelia grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Šiame įstatyme įtvirtinta, kad į Lietuvos elektros energijos rinką negali patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios AE.

Naujoji tvarka numato, kad nuo elektros energijos gamybos Astravo AE technologinių bandymų pradžios jungiamųjų linijų tarp Lietuvos ir Baltarusijos pralaidumai prekybai bus lygūs 0 MW.

Taisyklės taip pat numato, kad elektros energijos importas per jungiamąsias linijas tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities dabar esamų pralaidumų ribose galės būti vykdomas tik tokia apimtimi, kuri Kaliningrado srityje gali būti pagaminta ir nesuvartota. Taip bus užkirstas kelias galimam Baltarusijoje pagamintos elektros energijos patekimui į Lietuvos rinką, pasinaudojant atitinkamomis prekybinėmis schemomis su Kaliningrado sritimi, teigia Energetikos ministerija.

Pernai rugsėjį Vyriausybės patvirtintame Būtinųjų veiksmų plane numatyta įgyvendinti nemažai priemonių, kurios skirtos užtikrinti, kad nuo Astravo AE paleidimo pradžios į Lietuvos elektros rinką negalėtų patekti elektros energija iš Baltarusijos.

Šį pavasarį ministro įsakymu uždrausta naudoti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės rezervinius pajėgumus Astravo AE reikmėms jos eksploatacijos atveju.

Astravo AE. EPA-ELTA nuotr.

Šiuo metu jau pradėta vykdyti Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo pertvarka ir optimizavimas. Tai leis parengti ir pritaikyti esamą infrastruktūrą saugiam atjungimui nuo rusiško elektros žiedo BRELL ir sinchronizacijai su Europos elektros sistema.

Siekiant padidinti tiekimo patikimumą Vilniaus regione yra vykdomas oro linijos Vilnius-Lietuvos elektrinė plėtros projektas ir naujos oro linijos Vilnius-Naujoji Vilnia-Neris parengiamieji projekto įgyvendinimo darbai. Šios jungtys taip pat yra svarbios rengiantis atsijungimui nuo rusiško elektros žiedo BRELL ir sinchronizacijai su Europos elektros tinklais.

Prekybos elektros energija taisyklių ir elektros energijos importo ir eksporto tvarkos aprašo pakeitimus planuojama patvirtinti kitą savaitę.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.12; 08:44

„Praėjus metams po „Eurovizijos“ Baku, Azerbaidžanas vėl neteko Europos visuomenės dėmesio. Tačiau užkulisiuose Azerbaidžano atstovai masiškai užsiima prezidento Ilchamo Alijevo valdomos šalies interesų lobizmu. Daugelį metų dedamos pastangos paveikti Europos Tarybą Azerbaidžiano interesams. Vokietijoje oficialusis Baku taip pat bandė patraukti politikus savo pusėn“, – rašo Klaudija fon Zalcen (Claudia von Salzen) "Tagesspiegel" puslapiuose.

Antai Bundestago deputatas nuo konservatyvios Krikščionių demokratų sąjungos Michaelis Fuksas papildomų pajamų sąraše nurodė, kad 2012 metais gavo iš Azerbaidžano ambasados honorarą nuo 3500 iki 7000 eurų už pranešimą Baku diplomatų akademijoje. Pasak jo, vizito tikslas buvo ugdyti ir intensyvinti Vokietijos ir Azerbaidžiano politinį bendravimą. Leidinio duomenimis, ambasada ne tik išmokėjo honorarą, bet ir atlygino kelionės išlaidas.

Continue reading „Už ką Azerbaidžanas mokėjo Vokietijos deputatui“