FE

Žvalgyba

Šnipinėjimas

Kopenhaga, sausio 14 d. (dpa-ELTA). Buvęs Danijos gynybos ministras Clausas Hjortas Frederiksenas penktadienį paskelbė, kad jam gresia kaltinimai dėl valstybės paslapčių atskleidimo ar pasidalijimo.
 
Buvęs ministras apie tai pranešė penktadienį rašytiniame pareiškime, sakoma žiniasklaidos pranešimuose apie jo konservatorių liberalų partiją „Venstre“. Jis patvirtino, kad jam buvo pareikšti kaltinimai pagal 109 baudžiamąjį straipsnį, kuris jam pritaikytas dėl jo saviraiškos laisvės ribų peržengimo, parašė jis, teigiama pranešime.
 
Konservatorių politikas nepasakė, apie kokią tiksliai konfidencialią informaciją kalbama.
 
109 skirsnyje kalbama apie valstybės paslapčių atskleidimą ar perdavimą, tačiau Danijoje šis straipsnis retai taikomas. Vis dėlto pastaruoju metu juo pasinaudota nušalinant Danijos karinės žvalgybos tarnybos FE vadovą Larsą Findseną. L. Findsenas šiuo metu yra sulaikytas. Kokia konkrečiai byla jam iškelta, taip pat neaišku.
 
Tačiau įvairios Danijos žiniasklaidos priemonės ketvirtadienį pranešė, kad teisininkai priėjo prie išvados, kad C. H. Frederiksenas taip pat gali būti apkaltintas byloje dėl Danijos ir JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) bendradarbiavimo sekimo klausimais. C. H.
Frederiksenas, ėjęs gynybos ministro pareigas 2016–2019 m., šį bendradarbiavimą patvirtino kelis kartus.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2022.01.15; 00:30
SkaitomiausiosŽvalgyba

NSA – JAV Nacionalinė saugumo agentūra

Nuo 2012 iki 2014 m. JAV su Danijos žvalgybos pagalba šnipinėjo aukščiausio rango Europos politikus, įskaitant Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, pranešė Danijos ir kitų Europos šalių žiniasklaida.
 
Danijos visuomeninis radijas „Danmarks Radio“ (DR) skelbia, kad JAV Nacionalinė saugumo agentūra (NSA) klausėsi slaptų Danijos pokalbių ir skaitė žinutes, kad šnipinėtų aukšto rango Vokietijos, Švedijos, Norvegijos ir Prancūzijos politikus ir pareigūnus.
 
Pasak radijo, NSA šnipinėjimui pasinaudojo žvalgybininkų bendradarbiavimu su Danijos karinės žvalgybos padaliniu (FE).
 
Danijos gynybos ministrė Trine Bramsen, kuri pareigas pradėjo eiti 2019 m. birželį, apie šnipinėjimą buvo informuota 2020 rugpjūtį, teigia DR.
 
Pati ministrė radijui sakė, kad „sisteminis artimų sąjungininkų pokalbių pasiklausymas yra nepriimtinas“.
 
DR informacija pasidalijo po kartu su Švedijos SVT, Norvegijos NRK, Vokietijos NDR, WDR ir „Suddeutsche Zeitung“ ir Prancūzijos „Le Monde“ atliktu tyrimu.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.
 
DR teigimu, NSA turėjo prieigą prie SMS tekstinių žinučių, telefoninių pokalbių ir interneto srauto, įskaitant paieškas, pokalbių ir žinučių programėles.
 
Šnipinėjimas buvo aprašytas slaptoje FE darbo grupės ataskaitoje, pavadintoje „Operacija Dunhammer“ ir pristatyta FE vadovybei 2015 m. gegužę.
 
Edvardas Snoudenas

DR teigė, kad informaciją gavo iš devynių skirtingų šaltinių, turėjusių prieigą prie įslaptintos FE informacijos, o tyrimo metu atskleistą medžiagą nepriklausomai patvirtino dar keli šaltiniai.
 
Jei bus patvirtinta, kad JAV šnipinėjo, tuomet šnipinėjimo laikotarpis sutaps su 2013 m. buvusio žvalgybininko Edwardo Snowdeno skandalu, kuomet jis atskleidė, kad JAV vyriausybė šnipinėja savo šalies piliečius ir sąjungininkus užsienyje.
 
2020 m. lapkritį DR atskleidė, kad JAV 2012–2015 m. naudojosi slaptomis Danijos ryšio linijomis, kad šnipinėtų Danijos ir kitų Europos šalių gynybos pramonę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.31; 08:48