Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.Nacionalinis kibernetinio saugumo centras. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos, atlikęs gruodžio 9-ąją vykdyto kibernetinio-informacinio išpuolio analizę, nustatė, kad išnaudojant interneto tinklalapių turinio valdymo sistemos saugumo spragą, buvo neteisėtai prisijungta prie didelio skaičiaus viešojo sektoriaus tinklalapių ir išplatintos trys skirtingo turinio tikrovės neatitinkančios naujienos (melagienos).
„Šis, Vyriausybių pasikeitimo išvakarėse įvykdytas kompleksinis išpuolis, yra vienas didžiausių ir kompleksiškiausių Lietuvoje pastaraisiais metais įvykdytų išpuolių. Atliktas tyrimas rodo, kad ataka buvo vykdyta tikslingai ir jai buvo pasiruošta iš anksto. Tačiau didžiausią nerimą kelia tai, kad atakos metu buvo neteisėtai prisijungta net prie 22 interneto svetainių, kurių didžioji dalis priklauso savivaldybių administracijoms. Tai rodo didžiules viešojo sektoriaus kibernetinio saugumo spragas”, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Pasak ministro, NKSC prie Krašto apsaugos ministerija parengė ir išsiuntė rekomendacijas savivaldybėms. Jas taip pat galima rasti NKSC interneto svetainėje.
Išpuolis įvyko šių metų gruodžio 9 d. 17- 21 val. pasinaudojus vieno iš Lietuvos interneto tinklalapių kūrėjo saugumo spraga, vykdant prisijungimus prie tinklapių turinio valdymo sistemų. Įvyko neteisėti prisijungimai prie 22 viešojo sektoriaus tinklalapių, kurių didžioji dalis priklauso savivaldybių administracijoms. Prisijungę piktavaliai įkėlė tris skirtingas tikrovės neatitinkančios naujienas: „Lenkijos diplomatas sulaikytas įvažiuojant į Lietuvą“, „Šiaulių oro uosto infrastruktūros modernizavimo yra FEIKAS“, „Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioniniai padaliniai patikslina karo prievolininkų šauktinių sąrašus“.
Tuo pačiu metu buvo platinami suklastoti el. laiškai imituojant Krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministerijų bei Šiaulių savivaldybės administracijos el. pašto adresus. Laiškuose buvo atkartojamas melagienų turinys ir pateikiamos internetinės nuorodos į pažeistus tinklalapius.
Iki šiol įvairių jėgų yra puolami buvusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir dar kadenciją tik metai kaip pradėjęs Gitanas Nausėda. Aš pats paskutiniuose Prezidento rinkimuose balsavau už Ingridą Šimonytę, tad neobjektyvumu, vertinant pastarojo veiklą, sunku mane įtarti.
Bandau labai trumpai įvertinti kritikų argumentų pagrįstumą, suveliant į viena vidaus ir užsienio politiką.
Pagrindinė, sąlyginai savarankiška, prezidentų darbo kryptis – užsienio politika. Ir, mano nuomone, joje jie nepasišiukšlino. Net a.a. Algirdas Brazauskas
Vidaus politika – kitas, paveldo, reikalas.
Daug kas iki šiol aimanuoja, kad nebuvo priimti ir įvykdyti dekomunizacijos ir desovietizacijos įstatymai.
Bet ar galėjo jie būti priimti, o juo labiau įvykdyti be kraujo praliejimo?
Dažnai lietuviai pergyvena dėl Ukrainos ateities, svarsto, patarinėja, kaip turėtų elgtis Ukrainos patriotai.
Po vienu tokiu pasvarstymu parašiau komentarą.
„Visa tai todėl, kad bolševikai pasiekė savo tikslą – padaryti Ukrainos teritorijoe ukrainiečius tautine mažuma. Holodomoras, masinės žudynės, trėmimai, kam pasisekė – emigracija, masinis svetimtaučių užvežimas į Ukrainą atliko savo darbą. Paskutiniai Prezidento ir Aukščiausiosios Rados rinkimai tai ryškiausiai parodė. Nors ir labai myliu ukrainiečius, bet tiesiog nežinau, ką jiems patarti. Gal daugintis ir tikėtis, kad kaimynas, jei ir nenudvės, bent jau nusilps tiek, kad Ukraina jam neberūpės.”
Lietuvoje Holodomoro nebuvo, bet pritrūko Kremliui laiko padaryti mus tautine mažuma Lietuvoje kitomis priemonėmis. Šį tą Kremlius pasiekė. Vilniuje mūsų – tik truputį daugiau negu pusė.
Holodomoras
Visi mūsų prezidentai nelabai iš ko turėjo rinktis, skirdami profesinės kvalifikacijos reikalaujančius teisėtvarkos ir teisėsaugos vadovus, kuriems kritikos žiniasklaidoje netrūksta. O tai, teisingumas, yra bene svarbiausias santarvės valstybėje faktorius.
Bet dabartinė Seimo dauguma, švelniai kalbant, nelabai skuba taisyti bendrą padėtį Lietuvoje.
Man regis, dabartinis Prezidentas, iki Seimo rinkimų likus porai mėnesių, daro klaidą, likdamas abejingu, kaip baigsis tie rinkimai.
O jie, kaip rodo apklausos, neteikia labai didelių vilčių, kad naujoji valdančioji dauguma labai jau skirsis nuo dabartinės.
Jei Prezidentas ir iš naujosios valdančiosios daugumos sutinka iki savo kadencijos pabaigos kartas nuo karto gauti šlapiu skuduru per veidą, parodant, kas Lietuvoje yra tikrasis šeimininkas, tuomet suprantama.
Jei jis siekia Lietuvai gero ir antros Prezidento kadencijos, prieš Seimo rinkimus jis turėtų išnaudoti savo kol kas aukštą asmeninį reitingą ir vienareikšmiškai stoti opozicijos pusėn. Tuomet yra vilties, kad dabar opozicinė naujoji valdančioji dauguma labiau laikysis Konstitucijos ir įstatymų bei vadovausis aukštesniais moraliniais kriterijais.
Beje, žmogiškas faktorius yra žmogiškas faktorius ir teisėsaugoje. Teisėsauga, teisėtvarka, taip pat, veikia šiek tiek žvalgydamasi į artimiausią ateitį po naujo Seimo rinkimų.
…………………………………………………………………………
Atskira tema – keista istorija su kaliniu čečėnu, kurį neva Lietuvos valdžia (reikia manyti, kad ir Prezidentas) išduoda Rusijos reikalavimu. Neva tas čečėnas, kaip Rusija teigia, apie 20 metų priklauso čečėnų vadovaujamai neteisėtai ginkluotai karinei grupuotei, kuri ne kartą pasikėsino į Rusijos teisėsaugos pareigūnų ir kariškių gyvybes.
Keista ji tuo, kad vienintėlis tokios informacijos šaltinis – Delfi žurnalisto Dainiaus Sinkevičiaus straipsnis, kurio esmę multiplikavo daugelis ne tik Lietuvos portalų.
Ta proga parašiau Seimo nariui A.A. tokio turinio laišką.
– Gerbiamas A., tik ką kalbėjau su A. E. Jis sakė kalbėjęs su prokuroru Krušna ir tas pasakė, kad Delfis parašė netiesą, niekas kalinio atiduoti Maskvai nesiruošia. Gal Jūs, taip pat, kalbėjęs su prokuroru, galite patvirtinti arba paneigti šią žinią?
Delfi.lt redakcija. Slaptai.lt nuotr.
Žaibiškai gavau atsakymą:
– Kol kas negaliu, nes dar negavau atsakymo.
Kadangi Delfis parašė, kad išdavimo operacija bus slapta, galima galvoti, kad nuraminimui ir prokuroras, galbūt, sakė netiesą.
Bet kažkas ne taip. Po to, kai straipsnį Delfyje persispausdino beveik visi solidūs portalai, žinia nuskambėjo per radiją ir TV, po to, kai Seimo narys Arvydas Anušauskas kreipėsi į prokuratūrą, Teisingumo ir Užsienio reikalų ministerijas, o tai, taip pat, buvo paviešinta, kas būtų paprasčiau, negu viešai paneigti Delfio neva gandus.
Sekmadienio pavakare paskambinau kalinio čečėno žmonos ir jų vaikų Lietuvoje pažįstamai. Žmonai ir vaikams iki šiol nieko nežinoma apie jos vyro, vaikų tėvo, deportaciją į Rusiją. Pagalvojau, negali būti, kad mūsų valdžia tokia žiauri būtų šioje situacijoje, kad bent jiems to nepraneštų.
Belieka galvoti, kad straipsnis Delfi – feikas, tik koks jo tikslas, niekaip nesugalvoju.
