Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Praėjusią savaitę viešėjau Turkijos ambasadoje Vilniuje. Lietuvoje reziduojantis Turkijos ambasadorius ponas GÖKHAN TURAN davė išsamų interviu apie įvykius, nutikusius 2016-ųjų liepos 15-ąją jo tėvynėje.

Tema – subtili. Oficiali Ankaros pozicija – karinį pervesmą organizavo FETO organizacijos lyderis Fethullah Gülenas. Oficiali Vakarų laikysena – kitokia. Esama Europos Sąjungos valstybių, kurios FETO vadovą traktuoja kaip demokratijos šauklį. Oficialusis Vašingtonas ponui F. Gülenui suteikęs politinį prieglobstį.

Turime ginčą: NATO narė JAV nelaiko F. Güleno blogio įsikūnijimu, NATO narė Turkija mano, kad šis vyras nusipelnė kalėjimo iki gyvos galvos.

Kaip elgtis NATO narei Lietuvai, kuriai reikalinga tiek JAV, tiek Turkijos karinė parama? Atsakymas tik iš pirmo žvilgsnio sudėtingas. Jei vadovaujamės blaiviu protu, Lietuva privalo atidžiai išklausyti tiek Vakarų, tiek Turkijos argumentus. Jei ieškome tiesos, Lietuvai derėtų suteikti tribūną ne tik amerikiečių, bet ir turkų pareiškimams. Žinoma, niekas nereikalauja tikėti kiekvienu turkų žodžiu. Bet įsiklausyti į jų argumentus – pravartu. Nes ši tema – kur kas sudėtingesnė nei, sakykim, Rusijos šiokiadieniai. Rusiją mes pažįstame kaip nuluptą. Mums nereikia papildomų analizių, tyrimų, eskpertizių. Mūsų neapgausi, girdi, tai gruzinai, moldavai ir ukrainiečiai užpuolė vargšę Rusiją.

Dėl Turkijos – kita situacija. Turkijos mes nepažįstame taip giliai, kad galėtume ją kritikuoti neatlikę išsamių studijų. Todėl ir sakau: bent sykį atidžiai išklausykime, ką sako turkai. Kitaip sulauksime subtilaus Turkijos politikų atkirčio: jums nerūpi turkiški reikalai, mums nusispjauti į lietuviškus reikalus.

Turkijos kariai

Sykį jau taip nutiko: oficialioji Turkijos valdžia neskubėjo palaiminti Baltijos šalių gynybos planų. Kodėl vilkino, priešgyniavo? Viena iš priežasčių – Lietuva visur ir visada pataikauja Armėnijai, leisdama jai visose lietuviškose įstaigose ir aikštėse pasakoti savas istorijas kiek geidžia širdis, o turkiškų pasakojimų mes nesiteikdavome net išgirsti. Pavyzdžiui, 2019-ųjų pabaigoje Lietuvos Mokslų Akademija įsileido armėnų istorikus pasakoti apie 1915-uosius (armėnai tuos įvykius traktuoja esant „armėnų tautos genocidu“), o Turkijos istorikus – pravijo šalin. Tąsyk turkai, konferenciją surengę privačiame viešbutyje, neoficialių pokalbių metu ironiškai juokavo: Lietuvai turkų kariškių pagalbos nereikia – lietuvius nuo Rusijos išpuolių dabar narsiai gins armėnų kariai.

Beje, dėl panašių problemų Turkija neskubėjo palaiminti ir Švedijos bei Suomijos stojimo į NATO protokolų. Žvelgiant formaliai, turkai – teisūs. Mat suomiai ir švedai visiškai ignoravo oficialios Ankaros poziciją dėl kurdų.

Taigi dvigubų standartų taikymas – pavojingas užsiėmimas. Toks kelias vingiuoja akligatvin. Vienpusė draugystė greitai išsikvėpia. Trūksta pavyzdžių? Vašingtonas baudžia Turkiją dėl jos karinio bendradarbiavimo su Rusija. Tegul baudžia. Su šiandienine Rusija bendradarbiauti – negalima. Bet kodėl tuomet Vašingtonas bičiuliaujasi su Indija, nors oficialusis Delis dar intensyviau flirtuoja su Kremliumi kariniuose reikaluose? O juk tarp Turkijos ir Indijos – milžiniškas skirtumas. Turkija – Amerikos sąjungininkė NATO aljanse, Indija – nepriklausė ir nė nesiruošia stoti į NATO gretas. Todėl Baltieji rūmai turėtų būti, regis, atlaidesni Turkijai nei Indijai. Bet viskas – atvirkščiai…

Po šių metų liepos 15-osios viešnagės Turkijos ambasadoje Vilniuje vėl brėžiu ne itin linksmą išvadą. Lietuva nepasimokė iš savo klaidų. Panašiai kaip ir 2020-aisiais bei 2021-aisiais, taip ir dabar, 2022-aisiais, lietuviškoji žiniasklaida ignoravo Turkijos ambasadoriaus pareiškimus dėl 2016-ųjų įvykių.  

TURKIJOS RESPUBLIKOS AMBASADORIUS GÖKHAN TURAN. Slaptai.lt foto

Žvelgiant iš Turkijos pusės – menka bėda. Be lietuviškosios tribūnos ji tikrai nežlugs. Jai lietuviškieji leidiniai, atvirai kalbant, – buvę nebuvę. Lietuviški tiražai – labai menki, tarptautinė įtaka – mažytė.

O štai ar mums neprireiks Turkijos skydo, – tema vis dar gyva. Juk Kremliaus diktatorius tebesiautėja.

Deja, po 2022-ųjų liepos 15-osios Turkija ir vėl turi moralinę teisę mus ignoruoti: lietuviai nutyli turkiškas aktualijas, todėl mes neišgirsime lietuviškų temų.

Naudodamasis šia proga prisiminiau vieną atvejį, kuomet Lietuva ypač bjauriai kvailiojo. Tai nutiko lygiai prieš dešimt metų – 2012 metų gegužės 10 dieną. Tąsyk Lietuvos Seime balsavimui buvo pateikta rezoliucija „Dėl taikaus Kalnų Karabacho konflikto sureguliavimo“. Šioje diskusijoje aktyviai kalbėjo net vienuolika Lietuvos parlamentarų (dauguma jų šiandien – nebe parlamentarai).

Žvelgiant šių dienų akimis – bereikšmis popiergalis. Vis tiek Azerbaidžanas 2020-ųjų pabaigoje buvo priverstas per 44 dienų trukusį karą jėga susigrąžinti jam priklausančias teritorijas. Nes veik tris dešimtmečius trukusios derybos tarp Baku, Jerevano ir Vakarų akivaizdžiausiai bylojo, jog iš ilgokai užtrukusių svaičiojimų apie taiką ir ramybę – maža naudos.

Karabachas – tai Azerbaidžano teritorija. Slaptai.lt foto

Ir vis tik toji diskusija Lietuvos parlamente buvo tikras nesusipratimas. Nė vienas plenariniame posėdyje dalyvavęs lietuvis seimūnas nepareiškė, jog konfliktą tarp Azerbaidžano ir Armėnijos būtina sureguliuoti … teisingai. Visi tarsi apkerėti šaukė „taikiai, taikiai, taikiai“. Niekas iš „taikos šauklių“ viešai nepaklausė, ar Lietuvoje esama politikų, žurnalistų, istorikų, kurie būtų studijavę azerbaidžanietiškus, turkiškus archyvus apie Karabacho praeitį (armėnija į savo archyvus svetimų neįsileidžia)? Juk ši aplinkybė – svarbi. Prieš pakeliant ar nepakeliant balsuoti ranką būtina išmanyti Pietų Kaukazo praeitį.

Liūdna, kad niekas iš kalbėjusių lietuvių politikų neištarė ir dar vienos svarbios pastabos: remiantis tarptautine teise Karabachas priklauso Azerbaidžanui, todėl armėniškos jėgos, administruojančios šį regioną, privalo kuo greičiau nešdintis lauk. Niekas iš lietuvių parlamentarų nesušuko: Armėnija neteisi, todėl oficialusis Vilnius teturi vieną pareigą – reikalauti armėnų pajėgų pasitraukimo iš Hankendžio, Šušos, kitų Karabacho miestų, gyvenviečių.

Deja, lietuviai anuomet neieškojo tiesos, tuo pačiu įžeisdami ne tik Azerbaidžaną, bet ir Azerbaidžano sąjungininkę Turkiją.

Draugas.org – JAV lietuvių laikraštis

Štai kaip viskas painu ir sudėtinga.

Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis DRAUGAS.org

2022.07.21; 09:00

 

TURKIJOS RESPUBLIKOS AMBASADORIUS GÖKHAN TURAN

Su TURKIJOS RESPUBLIKOS ambasadoriumi GÖKHAN TURAN 6-ųjų LIEPOS 15-osios bandymo surengti perversmą metinių proga kalbasi žurnalistas Gintaras Visockas.

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, Turkija buvo viena iš pirmųjų šalių, atidariusių reziduojančią ambasadą Vilniuje. Tiesą sakant, kai Turkija 1992-aisiais atidarė ambasadą Vilniuje, tai buvo pirmoji ir vienintelė Turkijos ambasada nepriklausomybę atkūrusiose Baltijos šalyse. Turkijos ambasados Estijoje ir Latvijoje buvo įkurtos žymiai vėliau.

Moderniais laikais mūsų pirmasis diplomatinis susitarimas buvo Draugingumo sutartis, sudaryta 1930 m. rugsėjo 17 d., po kurios sekė Turkijos niekada nepripažintos sovietų okupacijos periodas. Tad Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pripažinimas buvo natūralus žingsnis. Techniškai diplomatiniai santykiai tarp šių šalių buvo užmegzti 1991 m. rugsėjo 3 d. Iš tiesų mes turime unikalią ryšių su Turkijos tauta istorija. Reikia prisiminti, kad Turkijos ir Lietuvos santykiai siekia dar Osmanų Imperijos ir Abiejų Tautų Respublikos laikus, kai šios valstybės dalijosi siena, turėjo prekybos susitarimus ir siekė strateginio tikslo išlaikyti galios balansą Rytų Europos ir Juodosios jūros regione.

Kaip draugai, o šiandien ir kaip sąjungininkai, mes turime suprasti vieni kitus. Tad būtų tinkama pripažinti, kad ši diena prieš šešerius metus tapo svarbia data Turkijos tautos istorijoje, kai buvo surengtas bandymas įvykdyti perversmą prieš jos demokratiją ir išrinktą to meto vyriausybę.

-Lietuvos skaitytojų aiškumui, gal galite paaiškinti, kas tiksliai įvyko Turkijoje prieš šešerius metus, 2016 m. liepos 15 d.?

-Klastingas bandymas įvykdyti perversmą, kuris taikėsi į Turkijos demokratiją, įvyko 2016 m. liepos 15 d. Perversmo bandymas, surengtas grupės karininkų, kurie buvo Fethullah Teroro Organizacijos (FETO) nariai ar su ja susiję, kėsinosi nužudyti Prezidentą Erdoğaną ir pakeisti konstitucinę tvarką bei parlamentinę demokratiją į karinę chuntą.

Po Liepos 15-osios nakties, FETO nariai surengė puolimą prieš Turkijos demokratiją, kitą rytą atsibudusi Turkija išvydo tragišką vaizdą.  Tai, kas įvyko, buvo siaubo naktis aršiai tratant sraigtasparnių, tankų ir F-16 naikintuvų ginkluotei. Šie įvykiai nusinešė 251 gyvybę. Daugiau nei 2500 žmonių buvo suluošinti ar sužeisti. Perversmo vykdytojai, tarp kitų įvairių vietų, bombardavo Turkijos Parlamentą, užpuolė Prezidentūros kompleksą, policijos būstinę ir Nacionalinę žvalgybos organizaciją (NŽO), taikėsi į kai kurias žiniasklaidos priemones ir Turkijos palydovinių ryšių centrą (Turksat).

Tačiau dešimtys tūkstančių beginklių civilių išėjo į Turkijos miestų gatves apginti Turkijos demokratijos bei jos teisėtai išrinktos vyriausybės ir aiškiai pasipriešino perversmo sąmokslininkams. Dėka epiško tautos pasipriešinimo, taip retai matomo pasaulio istorijoje, bandymas įvykdyti perversmą buvo ryžtingai atremtas.

Tai buvo labiausiai organizuotas teroristinis išpuolis ir kruviniausias bandymas įvykdyti perversmą, su kuriuo Turkija yra susidūrusi. Tuometinis JAV Viceprezidentas Joe Bidenas, lankydamasis Turkijoje po Liepos 15-osios perversmo bandymo, pavadino jį ‘Turkijos Rugsėjo 11-ąja”.

Tam, kad suprastume tai, reikia įsivaizduoti Lietuvos naikintuvus bombarduojant Seimą, JAV karinius lėktuvus metant bombas ant Kapitolijaus kalvos ar Vokietijos Oro pajėgas taikantis į Bundestagą, kol sraigtasparniai šaudo į minias žmonių, susirinkusių priešais Prezidentūrą. Štai kas iš tiesų įvyko Turkijoje tą kraupią naktį.

Kiek asmenų dalyvavo šiame bandyme įvykdyti perversmą?

-Daugiau nei 10 tūkstančių kariškių ir civilių FETO organizacijos narių, 35 kariniai lėktuvai, 74 tankai, 246 šarvuoti automobiliai, 3 kariniai laivai, 3992 ginklai ir 37 kariniai sraigtasparniai dalyvavo ir suvaidino vaidmenį perversmo bandyme.

Mūsų Parlamentas, Prezidentūra ir policijos būstinė buvo apšaudomi, tuo metu turkai susirinko gatvėse ir stojo prieš tankus. Turkijos prokurorai nedelsiant pradėjo dirbti ir greitai iškilo nepaneigiami įrodymai, vedantys link Fethullah Teroro Organizacijos (FETO) – pavojingos slaptos grupės Turkijoje ir kitose šalyse, kurią pastaruosius 40 metų augino Fethullah Gülenas. Šiandien Gülenas gyvena Saylorsburge, Pensilvanijoje.

-Kas stovėjo už Liepos 15-osios bandymo įvykdyti perversmą?

-Teismų metu gauti nepaneigiami įrodymai atskleidė, kad už šio išdavikiško bandymo įvykdyti perversmą stovėjo FETO organizacija. Šie svarbūs įrodymai apima audio ir video įrašus iš pervesmo bandymo nakties, susirašinėjimą tarp sąmokslininkų, kitą informaciją bei dokumentus, sulaikytų perversmo sąmokslininkų prisipažinimus ir liudijimus.

-Kas yra FETO ir kokia yra šios organizacijos esmė, kurią pašaliniam žmogui gali būti sunku suprasti?

– Spręsti apie FETO veiksmus vien iš to, kas įvyko Liepos 15-ąją, būtų nepakankama. Liepos 15-osios naktį įvykdyti nusikaltimai tebuvo ledkalnio viršūnė.

Karinis perversmas Turkijoje žlugo

FETO yra ginkluota kulto organizacija, sudaryta fanatiškų žmonių, vykdančių vedlio Fethullah Güleno nurodymus. Jis yra šios slaptos, nusikalstamos ir teroristinės organizacijos vadinamasis ‘mesijas’ lyderis. FETO globalus išsikerojimas, ambicijos ir metodai neturi precedento. Lyderis Gülenas yra Vidaus reikalų ministerijos labiausiai ieškomų asmenų sąrašo raudonojoje kategorijoje. 

Viskas prasidėjo po labdaringo švietimo priedanga 1970-aisiais. Fethullah Gülenas ir jo sekėjai prisistatydavo kaip „nekaltas“ švietimo judėjimas, kuomet jie pradėjo mokyklų steigimo Turkijoje ir vėliau kitur pasaulyje kampaniją. Savo galios viršūnėje jie valdė tūkstančius mokyklų Turkijoje ir daugiau kaip aštuonis šimtus švietimo įstaigų pasaulyje. Jų paplitimas buvo beprecedentis.

Dabar mes suprantame, kad tai buvo pirmasis infiltracijos kampanijos žingsnis, kuriame vaikai ir jų tėvai buvo įtraukti naudojant nekaltai atrodantį geresnio išsilavinimo bei gero darbo pažadą. Šie vaikai buvo išleisti į mokyklą su akademine ir finansine parama ir buvo stipriai indoktrinuoti. Jie tapo Fethullah Güleno, kuris save vadina ‘Išrinktuoju’, klausimų nekeliančiais pėstininkais. Tikslas buvo sugriauti Turkijos valstybės demokratijos pagrindus ir įkurti naują anti-demokratinę valstybę su absoliučia Güleno valdžia. Jo mokiniai buvo įtikinti, kad siekdami savo pagrindinio tikslo – perimti valstybės kontrolę, jie turėtų slėptis ir būti labai atsargūs, taip pat, kad jiems leidžiama laužyti visas etines bei religines taisykles ir principus. Savo struktūroje skirdama didelį dėmesį konfidencialumui ir vadindama tai ‘atsargos priemone’, ši organizacija, siekdama slaptumo, suteikia savo nariams ‘kodinius vardus’, atskirus nuo jų tikrųjų vardų. Dėl to tai yra unikali ir savotiška ginkluota teroristinė organizacija, kurios net žemiausio rango nariai pažįsta vienas kitą kodiniais vardais ir kuri yra sudaryta ląstelių struktūros principu.

Buvo vykdomi masiniai sukčiavimai atrankose, siekiant infiltruotis į svarbias valstybines pozicijas, pavyzdžiui, policijos departamentuose ir karo mokyklose.

Augant galiai, ši organizacija ėmėsi globalios mesijiškos misijos, vaizduodama Fethullah Güleną kaip ‘Visatos Imamą’.

Už viso to stovintis nusikalstamas sindikatas sukūrė ir valdė integruotą sistemą, kuri pasirūpindavo verbavimu per mokyklas,  finansavimas buvo užtikrinamas per holdingo įmones ir dažnai gero siekiančių verslo atstovų aukas. Grupė pasinaudojo netinkama patikrinimų ir reguliavimo sistema siekdama savo tikslų. Ši organizacija taip pat steigė žiniasklaidos priemonės, siekama paveikti visuomenės nuomonę už ar prieš bet kurį asmenį, grupę ar idėją. Su daugybe žmonių Turkijoje, kurie suprato, kokia tai organizacija, buvo psichologiškai ir socialiai susidorota per šias žiniasklaidos priemones. Per šias žiniasklaidos priemones buvo vykdomos susidorojimo kampanijos prieš žurnalistus, akademikus, biurokratus ir karininkus, kurie joms oponavo ar bandė atskleisti tiesą apie jas.

Turkijos teisminės institucijos priėmė daugybę nuosprendžių prieš šios nusikalstamos organizacijos narius dėl įvairių nusikalstamų veikų, kaip kad neteisėtas pasiklausymas, įkalčių klastojimas ir neteisėti sulaikymai tų, kurie oponavo šiai organizacijai. Tebevykstantys bei pasibaigę tyrimai, baudžiamieji persekiojimai ir teismai parodė, kad Fethullah Gülenas yra FETO ginkluotos teroristinės organizacijos administratorius ir vadeiva, ir kad jis įsakė surengti perversmą.

Kai Turkijos vyriausybė suprato, kas iš tiesų vyko, pradėti būtini teisiniai veiksmai prieš FETO. Visų pirma buvo svarbu atskleisti jų slaptas ryšių sistemas.

Liepos 15-oji buvo suplanuota tuo metu, kai Turkijos vyriausybė atskleidė ir įvardijo daugumą vadinamųjų kariškių, kurie iš tikrųjų buvo FETO nariai, ir ruošėsi juos atleisti. Kitaip tariant, tai buvo ir beviltiškas paskutinis FETO žingsnis – bandymas išlaikyti savo įtaką ir kontrolę Turkijoje.

Ginkluotas bandymas įvykdyti perversmą Liepos 15-ąją nenuginčijamai parodė, kad FETO yra vienas didžiausių pavojų demokratinei valdžiai.

Jų buvimas ir veikimo būdas yra toks pats tiek švietimo, tiek nevyriausybinių organizacijų, vietino verslo srityse visame pasaulyje. Mes manome, kad siekdami infiltruotis ir plėsti savo pasaulinę ekonominę bei politinę įtaką, jie kelia tiesioginę saugumo grėsmę bet kuriai šaliai, kurioje jie veikia per susijusius asmenis ir institucijas. Lietuva nėra išimtis. Turkija ir toliau aiškins ir įspės draugus bei sąjungininkus pasaulyje būti atsargiems dėl piktavališkų ir pragaištingų šios organizacijos veiksmų.

-Kokių žingsnių Turkija ėmėsi prieš šią organizaciją, siekdama išsaugoti savo demokratiją ir stabilumą?

-Pastaruosius šešerius metus, kova prieš FETO tiek Turkijos viduje, tiek už jos ribų buvo vienas pagrindinių mūsų vyriausybės prioritetų.  Turkijoje mūsų pastangos remiasi trimis gairėmis:

Pirmiausia, remiantis teisės viršenybės principu, Liepos 15-osios perversmo bandymo vykdytojai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Atitinkamos valdžios institucijos vis dar vykdo keletą teisminių procesų, o FETO tyrimai mūsų šalyje tęsiami.

Antra, atskleista FETO organizacinė struktūra vyriausybinėse institucijose; prieš jos narius buvo pradėtos administracinės ir teisminės procedūros, tokiu būdu „paraleli valstybės struktūra“ buvo sugriauta.

Trečia, be vyriausybinių institucijų,  FETO bandymai išplisti visose ekonomikos srityse per savo priedangos bendroves, ypač švietimo, žiniasklaidos ir bankų sektoriuose, buvo sužlugdyti.

Nuotraukos, pasakojančios apie 2016-ųjų liepos 15-osios įvykius Turkijoje. Žurnalas „July15. Coup attempt in Turkey and peoples victory”.

Tuo tarpu FETO labai pasikeitė. Turkijoje praradusi savo stuburą, ši organizacija dabar bando išgyventi naudodama savo organizacinę struktūrą užsienyje. Atsižvelgiant į šio slapto subjekto pobūdį, kovojant su FETO užsienyje reikia bent jau gerai sutelktos vidutinės trukmės perspektyvos. Taigi šis aspektas įgijo didesnę reikšmę.

Dėl šių priežasčių, kova prieš FETO struktūras užsienyje yra vienas iš mūsų šalies aukščiausių prioritetų. Mūsų pastangos gali būti apibendrintos taip:

a) Pagrindinis mūsų pastangų tikslas yra didinti kitų šalių supratimą apie šią grupuotę. Kelios tarptautinės organizacijos priėmė svarbias rezoliucijas dėl FETO. Dar daugiau, šalys, kurios tyrė ir stebėjo šią grupuotę, dažnai atskleisdavo jos dalyvavimą tokiuose nusikaltimuose kaip pinigų plovimas, bauginimas, kyšininkavimas, pasų ir vizų klastojimas.

b) Mes prašėme įšaldyti FETO narių turtą ir jų ektradicijos iš šalių, kuriose šie asmenys gyvena.

c) Turkijos Maarif (Švietimo) fondas taip pat tęsia savo veiklą visame pasaulyje, siekdamas užkirsti kelią bet kokiems nesklandumams, atsirandantiems dėl veiksmų, kurių imtasi prieš FETO, ypač švietimo srityje. Be to, kad beveik 49 šalyse FETO mokyklos yra perimtos atitinkamų švietimo įstaigų, daugiau nei 19 tokių mokyklų ir švietimo centrų yra perduotos Turkijos Maarif fondui. Taip pat Turkijos Maarif fondas įsteigė mokyklas daugiau nei 30 šalių.

-Kas išgelbėjo demokratiją tą vakarą Turkijoje?

Yra du svarbūs dalykai, kurie užkirto kelią Liepos 15-osiops perversmo sėkmei. Vienas iš jų yra tai, kad FETO nariai kariuomenėje pradėjo bandymą įvykdyti perversmą dvejomis valandomis anksčiau nei planuota, įtardami, jog Nacionalinė Žvalgybos Organizacija ir Turkijos Ginkluotojų pajėgų štabas sužinojo, kad kažkas įvyks. Tačiau pagrindinis faktorius buvo Turkijos žmonių pasipriešinimas šiam anti-demokratiniam bandymui nuversti išrinktą valdžią. Jie išėjo į gatves atsiliepdami į Prezidento Erdoğano kvietimą demokratiniam solidarumui.  Turkijos miestuose vyko dešimtys eisenų už demokratiją, kuriose dalyvavo milijonai mūsų piliečių, priklausančių įvairioms politinėms pakraipoms.

Po bandymo įvykdyti perversmą, Prezidentas Erdoğanas, Ministras Pirmininkas Binali Yıldırımas bei opozicinių partijų lyderiai 2016 m. rugpjūčio 7 d. susirinko į masinį mitingą Stambule. Šis didžiulis mitingas buvo istorinė tautinio ryžto išraiška ir pirmas kartas, kai visos partijos susirinko į politinį mitingą dėl vienos priežasties. Jame dalyvavo daugiau nei trys milijonai Turkijos piliečių ir tai buvo vienas didžiausių mitingų modernios Turkijos politikos istorijoje.

Turkijos visų tikėjimų religiniai lyderiai, musulmonai, krikščionys ir žydai susivienijo pasmerkdami FETO bandymą įvykdyti perversmą ir išleido bendrą pareiškimą. Apibendrinant, Turkijos žmonių valia ir ryžtas išgelbėjo Turkijos demokratiją ir konstitucinę tvarką.

– Lietuva ir Turkija yra NATO narės. Su kokiais iššūkiais abi mūsų šalys, kaip vieno Aljanso narės, susiduria šiandien?

Nuo tada, kai Lietuva tapo NATO nare, Aljanso supratimas apie grėsmes pasikeitė. Pavyzdžiui, mes vis daugiau kalbame apie grėsmes demokratijai ir stabilumui, hibridines grėsmes ir kibernetinį saugumą. Įdomu pastebėti, kad FETO organizacija buvo gana įgali kelti grėsmes demokratijai, taip pat ir per savo kibernetinio saugumo pajėgumus. Šie naujo tipo iššūkiai neturi jokių sienų. Turime didinti sąmoningumą ir pajėgumus tinkamai kovoti su jais.

Per pastaruosius kelerius metus NATO ir Europoje apskritai atsiranda vis daugiau supratimo apie hibridines grėsmes ir jų komponentus. Nors technologiniai pranašumai padeda įveikti hibridines grėsmes, būtinas didesnis demokratinių institucijų bendras informuotumas ir atsparumas. Dezinformacija, netikros naujienos ir propaganda tapo manipuliavimo įrankiais ekstremistams ir daugeliui kitų marginalinių grupių. Norint įveikti šiuos iššūkius reikalingas didesnis žiniasklaidos priemonių išprusimas.

Turkijos kariai

Geresnis supratimas apie regionines grėsmes taip pat neabejotinai pagerins saugumo kokybę. Kalbant apie Turkiją, mes pripažįstame regioninio saugumo reikšmę Baltijos šalims. Taigi, prisidedame prie Baltijos oro policijos misijos keturiais F-16 lėktuvais, finansiškai remiame ir skiriame karininką NATO energetinio saugumo kompetencijos centre Vilniuje, šalia kitų bendradarbiavimo formų NATO.

Kalbant apie bendrą nacionalinio saugumo koncepciją, taisyklėmis paremta ir nuspėjama tarptautinė tvarka yra pageidaujama aplinka abiem mūsų valstybėms, siekiant sustiprinti demokratiją ir mūsų žmonių gerovę.

-Koks yra mūsų šalių bendradarbiavimo potencialas kitose srityse?

-Kaip minėta anksčiau, mes esame ne tik NATO Aljanso nariai, bet ir sąjungininkai, išpažįstantys demokratijos, sekuliarios įstatymo viršenybės, žodžio laisvės, laisvos rinkos ekonomikos bei tikėjimą gerbiančio gyvenimo būdo vertybes.

Kol jūs tapote ES nariais, ilgas Turkijos stojimo procesas vis dar tęsiasi. Nors derybų procesas yra užstrigęs jau keletą metų, mes siekiame ilgainiui tapti pilnateisiais ES nariais. Esame Europos peizažo ir istorijos dalis, turint omenyje, kad Europa yra daugialypė. Norint peržengti kai kurias kliūtis, reikalinga politinė išmintis ir strateginė perspektyva. Vis dėlto mes bendradarbiaujame plačiai, remdamiesi keliais oficialiais susitarimais, įskaitant Muitų sąjungą su ES. Turkijoje labai vertina Lietuvos paramą, paremtą jos unikalia patirtimi, Turkijai siekiant narystės ES. Mes norėtume, kad ji būtų garsesnė ir pastebimesnė. Tai, kas vyksta Ukrainoje, yra priminimas mums visiems, kad nestabilumas yra jautrus klausimas Juodosios jūros regione. Taika ir stabilumas neturėtų būti priimama kaip savaime suprantamas dalykas. Sveika ir perspektyvi euroatlantinė integracija yra raktas į platesnę regioninę taiką ir gerovę.

Mes palaikėme Lietuvos siekį įstoti į praktiškai kiekvieną regioninę ir pasaulinę organizaciją per pastaruosius 30 metų. Mūsų parama jūsų narystės NATO procese buvo bene svarbiausia iš jų persitvarkant į demokratiją po sovietinio periodo.

Ekonominiuose santykiuose mūsų dvišalis potencialas yra neišnaudotas. Nepaisant Covid-19 pandemijos sąlygų, mūsų dvišalė prekyba pasiekė 992 milijonų dolerių. Turkija yra septinta didžiausia ekonomika Europoje ir 19-ta pasaulyje. Ji siūlo puikias galimybes Lietuvos verslui. Taip pat reikia daugiau informacijos apie galimybes, kurias Lietuva siūlo Turkijos verslininkams. Galima sakyti, kad mūsų ekonomikos papildo viena kitą daugeliu aspektų. Pavyzdžiui, logistikos ir transporto srityje abi šalys gali veikti kaip regioniniai centrai viena kitai.

Turkijos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt fotografija

Bendradarbiavimas gynybos pramonėje taip pat turi didelį potencialą. Platus Turkijos gynybos pramonės gaminių asortimentas, ypač moderniausi Turkijos civiliniai ir kariniai dronai, gali būti įdomūs Lietuvos kariuomenei ir saugumo institucijoms. Šį potencialą rodo naujausia bepiločio „Bayraktar“ akcija, kurį Lietuvai padovanojo Turkijos gamintoja bendrovė „Baykar“, o Lietuva dovanoja jį Ukrainai.

Kitose sferose, daugiau turkų studentų atranda pasaulinio švietimo galimybes per įvairias programas, pvz., „Erasmus“. Lietuvos universitetų programos anglų kalba yra labai populiarios tarp Turkijos „Erasmus“ studentų.

Mes turime istorinius žmogiškuosius ryšius per Lietuvos totorių ir karaimų bendruomenes. Turkijoje taip pat turime nemažą totorių bendruomenę iš Krymo.

Taip pat džiaugiamės matydami, kad Turkija tradiciškai yra viena iš labiausiai Lietuvos turistų mėgstamų vietų. Šimtai tūkstančių lietuvių kasmet apsilanko Turkijoje. Mes sveikiname žmonių kontaktus, tikimės toliau plėtoti mūsų abipusį potencialą.

2022.07.15; 12:25

THE AMBASSADOR OF THE REPUBLIC OF TÜRKİYE GÖKHAN TURAN

INTERVIEW WITH THE AMBASSADOR OF THE REPUBLIC OF TÜRKİYE GÖKHAN TURAN ON THE OCCASION OF THE 6th ANNIVERSARY OF THE JULY 15 COUP ATTEMPT

 (BY JOURNALIST GINTARAS VISOCKAS)

Following the reconstitution of independence of Lithuania in 1990, Türkiye became one of the first countries to open a resident Embassy in Vilnius. In fact, when Türkiye opened its Embassy in Vilnius in 1992, this was the first and only Turkish Embassy in the newly independent Baltic countries. Turkish embassies in Estonia and Latvia were established much later. In modern times our first diplomatic agreement with Türkiye actually goes back to the 17 September 1930 Friendship Agreement. The interim period of Soviet occupation of Lithuania was never recognized by Türkiye. Thus, recognition after the reconstitution of Lithuanian independence was a natural step. Technically, diplomatic relations between these two countries had been established on 3 September 1991.  In reality, we have a unique long history of acquaintance with the Turkish nation. It must be remembered that Turkish-Lithuanian relations go back as far as to the relations established between the Ottoman Empire and the Commonwealth of Poland and Lithuania, when at the time both states shared borders, had trade concessions and upheld strategic objective of maintaining balance of power in the East Europe and the Black Sea region.

As friends, and today also as allies we need to understand each other. So it would be appropriate to recognize that today has become an important day in the history of Turkish nation six years ago, when a coup attempt was staged against her democracy and elected Government of the day.

Can you highlight for the Lithuanians to understand better, what exactly has happened six years ago in Türkiye on July 15th , 2016?

The unfortunate and treacherous coup attempt that targeted Turkish democracy took place on July 15, 2016. This coup attempt was organized by a group of soldiers who were members of/or affiliated with the Fetullahist Terrorist Organization (FETO), aimed to assassinate the elected President Erdoğan, as well as to replace both the constitutional order and parliamentary democracy with a military junta.

Following the assault carried by FETO affiliates on Turkish democracy on that night of July 15th, next morning Türkiye woke up to a tragic scene. What  occurred  was  a  night  of  terror  under the wrath of helicopter gunships,  tanks  and F-16 jets. The events  resulted  in  the  loss of lives of 251 people. Over 2500 of our people were maimed or wounded. The  coup  plotters, among various other places,  bombed the Turkish  Parliament,  attacked  the  buildings  of  the  Presidential Complex, the police  headquarters and  the National Intelligence Organization (NIO), targeted some media organizations and the Turkish Satellite Center (Turksat).

However, tens of thousands of unarmed civilians took to the streets of Turkish cities in masses to protect Turkish democracy and its legitimately elected Government, and clearly rejected the coup plotters. As a result of a rare epic resistance of a nation in world history, the coup attempt was repulsed decisively.

This was the most organized terrorist attack and murderous coup attempt, which Türkiye had ever been subjected to. Then U.S. Vice-President Joe Biden, on a visit to Türkiye after the July 15th coup attempt, would refer to the coup attempt as “Türkiye’s September 11th.”

To have an empathy, one needs to imagine a bewildering scenario of Lithuanian jet fighters bombing the Seimas, US war planes dropping bombs on Capitol Hill or German air force targeting the Bundestag; while helicopters firing on crowds of people gathering in front of the Presidential Office? This is actually what took place in Türkiye on that terrible night.

What was the scale of participation in this coup?

Over 10,000 military and civilian members of FETO organisation, 35 military planes, 74 tanks, 246 armoured vehicles, 3 military ships, 3992 weapons and 37 military helicopters participated and played a role in the coup attempt.

Our Parliament, presidential palace, and police headquarters were under fire — whilst Turks rallied in the streets and stood before the tanks. As a result of the immediate investigations undertaken by Turkish prosecutors, irrefutable evidence quickly emerged pointing to the Fetullahist Terror Organization (FETO) — a dangerous clandestine group within Türkiye and other countries around the world that has been nurtured by Fetullah Gülen over the past 40 years. Gülen today lives on an estate in Saylorsburg, Pennsylvania.

Who was behind the July 15th coup attempt?

Solid pieces of evidence obtained in the trials revealed that the power behind the treacherous coup attempt was the FETO organization. These substantial pieces of evidence include essential audio and video recordings of the coup night, correspondences between the coup plotters, other information and documents, confessions and witness statements of the captured coup plotters.

Who is FETO and what is the nature of this organization, which may be difficult to understand for an outsider?

To judge the deeds of FETO (Fetullahist Terrorist Organisation)  only with what transpired on July 15th would be inadequate. The crimes committed on the night of July 15th were just the tip of an iceberg.

FETO is an armed cult organization made up of fanatic people who came together with the directives of their ringleader Fetullah Gülen. He is the so-called “messianic” leader of this clandestine terrorist organization. FETO is unprecedented in terms of its global reach, ambitions and methods. The ringleader Gülen is on the Ministry of Interior’s ‘most wanted terrorists list’s ‘Red’ category.

It all started under the guise of a charitable education effort back in the 1970s. Fetullah Gülen and his followers disguised themselves as a benign education movement, when they started the campaign of establishing schools in Türkiye and later around the world. At the peak of their power, they controlled thousands of schools in Türkiye and more than eight hundred educational institutions worldwide.  In terms of their reach, they were unprecedented. 

It is now understood that this was the first step of an infiltration campaign where children and their parents were recruited with the seemingly innocent promise of a better education and a good job. These children were often put through school with academic and financial help and a heavy hand in indoctrination. They turned into unquestioning foot soldiers of Fetullah Gülen who claims to be the “Chosen One”. The goal was to subvert the democratic foundations of the Turkish state and establish a new anti-democratic one under the absolute rule of Gülen. His students were made to believe that, in order to achieve their main goal of taking the control of the state, they should remain hidden and very cautious, and that they are allowed to avoid all ethical and religious rules and principles. Attaching great importance to confidentiality in its structure, and as „precaution” the organization allocates „code names” to its members apart from their real names to ensure secrecy. In this way, this is a unique and peculiar armed terrorist organization where even its lower level members know each other by their code names and has a „cell-type” structure.

For infiltrating public sector, there were mass-scale exam cheatings for critical government posts in many departments, particularly in Police Departments and Military Schools.

As its strength grew, the organization began to claim a global messianic mission, depicting Fetullah Gülen as the “Imam of the Universe”.

The crime syndicate behind all this, ran an integrated system that took care of recruitment through schools; financing was taken care of by holding companies and donations from often well intended business people. Inadequate checks and regulatory void was misused by the group to advance their agenda. The organization also established media houses to shape the public opinion for and against any person, entity or idea. Many people in Türkiye who saw the organization for what it really is, got psychologically and socially lynched through these media houses. These media houses became the focal point of lynch campaigns conducted against journalists, academics, bureaucrats and military officers who opposed them, or tried to expose them.

Turkish judicial authorities rendered numerous conviction decisions against members of this crime syndicate due to its various criminal acts, such as illegal wiretapping, fabricating evidence and unlawful arrests of those who opposed the organization. The ongoing and finalized investigations, prosecutions and trials yielded beyond doubt that Fetullah Gülen is the administrator and ringleader of FETO armed terrorist organization and that he gave the order to stage the coup.

As the Turkish Government understood what was actually in place, the necessary legal actions were taken against FETO. In particular, the disclosure of their secret communication systems were very instrumental.

July 15th was plotted at the time when the Turkish Government had discovered and listed most of the so-called military personnel who were actually recruits of FETO and thus was getting ready to dismiss them. In other words, it was a desperate final move by FETO to keep their influence and control in place in Türkiye.

15 July armed coup attempt irrefutably demonstrated that the FETO is one of the most dangerous groups against democratic governance.

Their presence and modus operandi is the same in education, NGOs and local businesses around the world. As they aim to infiltrate and enlarge their global economic and political influence, we think that they constitute a direct security threat for any country where they operate through affiliated people and institutions. Lithuania is not an exception to this. Türkiye will continue to explain and warn friends and allies around the world to be careful in relation to the ill-intentioned and poisonous activities of this crime organization.

What steps has Türkiye taken against this organization to preserve its democracy and stability?

In the past six years, the fight against FETO both inside and outside Türkiye has constituted one of the main priorities of our Government. Within Türkiye, our efforts are being conducted under three pillars:

Firstly, on the basis of the rule of law, the perpetrators of the 15th of July coup attempt have been brought to justice. Several judicial processes are still undergoing by relevant authorities, and investigations continue in relation to FETO in the country.

Secondly, FETO’s organizational structure within governmental institutions has been unveiled; administrative and judicial procedures have been initiated against its members and hence the “parallel state structure” has been brought down.

Thirdly, apart from those within the governmental institutions, FETO’s attempts to spread across all areas of the economy via its various shell entities in the education, media and banking sectors, have been thwarted. 

In the meantime, FETO has undergone a significant transformation. The organization, which lost its backbone in Türkiye, is now trying to survive by making use of its organizational structure abroad. Considering the nature of this clandestine entity, at least a well focused medium term perspective is called for fighting against FETO abroad. Thus, this has aspect has gained more significance.

For these reasons, the fight against FETO structures abroad has been among the top priorities of our government. Our efforts can be summarized as follows:

a) The main objective of our efforts is to raise awareness in other countries against this group. Several international organizations have adopted vital resolutions regarding FETO. Moreover, countries that have investigated and monitored this group have often found that they are involved in crimes such as money laundering, intimidation, bribery and passport/visa fraud.

b) We have requested the extradition and the freezing of the assets of FETO members from the countries where these persons are located.

c) The Turkish Maarif (Education) Foundation also maintains its activities around the world to prevent any shortfalls resulting from the steps taken against FETO, especially in the field of education. In addition to FETO affiliated schools being taken over by the relevant education bodies in almost 49 countries, in more than 19 of these the affiliated schools and education centers have been transferred to the Turkish Maarif Foundation. Also, Turkish Maarif Foundation has opened schools in over 30 countries.

Who saved democracy on that evening in Türkiye?

There are two key factors that prevented the successful conclusion of the 15 July coup. One of these was the fact that FETO members within the military began the coup two hours earlier than planned because they suspected that the National Intelligence Organization and Turkish Army Headquarters had become aware that something was going to happen. However, the main factor was surely the resilience of the Turkish people against this anti-democratic attempt to topple the elected government. In this they took to the streets responding to the call of President Erdoğan for democratic solidarity. There were dozens of democracy vigils in Turkish cities which were attended by millions of our citizens from supporters all of the political spectrum.

After the attempted coup, President Erdoğan, Prime Minister Binali Yıldırım and leaders of  opposition parties came together in a mass rally on 7 August 2016 in İstanbul. This  mass rally was a historical expression of national resolve and the first case in which all parties gathered  in a political rally for a common cause. Participation of over 3 million Turkish citizens has also made this rally one of the most crowded rallies in recent Turkish political history.

Religious leaders of all faiths in Türkiye, Moslems, Christians and Jewish were all united in their condemnation of FETO’s coup attempt and issued a joint statement. In summary, the will and resolve of Turkish people at large saved Turkish democracy and the constitutional order.

As part of the same alliance, Lithuania and Türkiye are both NATO members. what are some of the challenges facing us both today?

Since Lithuania became NATO member in 2004, the Alliance’s understanding of threats have changed. For instance, we increasingly talk about threats to democracy and stability through hybrid threats and also cyber security. It is interesting to note that the FETO organisation was rather capable  in posing a threat to democracy  via their cyber security capabilities, too. These type of new challenges do not recognize any boundaries. We need to develop awareness and capabilities to encounter them with appropriate resilience.

In the last several years in NATO and in Europe at large, there is a growing awareness on hybrid threats and their components. While technological advantages help overcoming hybrid threats, stronger general awareness and resilience capabilites of democratic instituitons are definetely needed. Disinformation, fake news  and propaganda have become tools of manipulation for extremist and many other marginal groups. Stronger media literacy is required in order to meet these challenges.

Having higher awareness of regional threats will also contribute to enhancement of the quality of security. As for Türkiye, we recognise the significance of regional security for Baltics. Thus, we contributed last year again to the Baltic Air Policing Mission with four F-16 jets; we provide financial and personnel support to the NATO Energy Security Excellence Center in Vilnius in addition to other cooperation forms in NATO. 

As regards our overall national security concept, rule-based and predictable international order is the preferred environment for both our states, for enhanced democracy and welfare of our people.

What is the cooperation potential between our countries in other areas?

As highlighted earlier, we are not only members of the NATO alliance,  we are also allies in our mutual values of democracy, secular rule of law, freedom of speech, free market economy and way of life respectful to one’s faith.

While you have become a member of the EU, Türkiye’s long accession process is still under way. Although the negotiation process has been stalled for several years now, we  aspire to become full member of the EU in due course. We are part of European historical and cultural landscape, bearing in mind Europe is a heterogeneous entity. Political wisdom and strategic outlook is needed to transcend some of the exisiting blockages. Still we have broad-based cooperation emanating from several official agreements, including Customs Union with the EU. Lithuania’s support towards Türkiye’s EU membership bid, based on her unique experience is much appreciated in Türkiye. We would prefer it to be more vocal and noticable. What is happening in Ukraine is a reminder for all to see that instability is a sensitive issue in the Black Sea region. Peace and stability cannot be taken for granted. Healthy and visionary  Euro-Atlantic integration is a key to wider regional peace and prosperity.

We have supported Lithuania’s bid for practically every regional and global organization in the last 30 years. Our support for your NATO membership process was perhaps the most important among them for transitioning to democracy after Soviet era.

In economic relations, our bilateral potential is under-utilized. Despite Covid-19  pandemic conditions, our yearly bilateral trade volume has reached  992 million Dollars. Türkiye is the 7th largest economy in Europe and 19th in the world. It offers great opportunities for Lithuanian businesses. There also need to be more awarenes on opportunities Lithuania offers to Turkish business people.  Our economies can be considered mutually complementary in many aspects. For instance, in terms of logistics and transportation both countries can function as regional hubs for each other.

There is a huge potential in defence industry cooperation. A wide range of Turkish defence industry products, especially state of the art Turkish civilian and military drones may be interesting for Lithuanian army and security institutions. The latest venture of a Bayraktar drone which was given as a gift from the Turkish producer, the Baykar company to Lithuania, and is being donated by Lithuania to Ukraine indicates this potential.

On another front, more Turkish students are discovering global education opportunities through various programs such as “Erasmus”. Lithuanian universities’ English programmes are very popular among Turkish Erasmus students.

Historically, we have people to people connection via Lithuanian Tatars and Karaim communities. We have a large Tatar community from Crimea in Türkiye as well.

We are also happy to see that Türkiye is traditionally among the most preferred destinations for Lithuanian tourists. Hundreds of thousands Lithuanians visit Türkiye each year. We welcome people to people contact, look forward to developing our mutual potential further.

2022.07.15; 10:00

Mevlüt ÇAVUŞOĞLU – Turkijos užsienio reikalų ministras

Mevlüt ÇAVUŞOĞLU, Turkijos užsienio reikalų ministras

2016 m. liepos 15-osios vakarą Fethullah Teroro Organizacija (FETO) pradėjo kruviną bandymą įvykdyti perversmą prieš mano šalies žmones ir valdžią. Jų tikslas buvo sukurti radikalų, fundamentalistinį režimą, ištikimą tik jų vadeivai Fethullah Gülenui.

Kai su FETO susiję kariuomenės daliniai paliko savo kareivines, kad užimtų svarbiausias vietas, tokias kaip Bosforo tiltas Stambule, o naikintuvai ir atakos sraigtasparniai bombardavo strateginius taikinius, įskaitant Parlamentą, Prezidentūros kompleksą, armijos ir policijos būstinę, tūkstančiai civilių išėjo į gatves sustabdyti šį precedento neturintį siaubingą perversmo bandymą. Sąmokslininkai nužudė 251 nekaltą civilį ir sužeidė tūkstančius. Tą naktį Turkijos žmonės savo gyvybėmis gynė demokratiją. Sąmokslininkai nesitikėjo šio didvyriško atsako.

Norint suprasti, kas įvyko, reikia suprasti tikrąją FETO prigimtį. FETO buvo įkurta 1960-aisiais kaip vadinamasis ‘religinis judėjimas’. Po švietimo skatinimo ir tarpreliginio dialogo skatinimo priedanga ši organizacija sugebėjo paslėpti savo piktus ketinimus.

Gerai suplanuotas ir plačiai įsišaknijęs FETO narių infiltravimas į kariuomenę, teisėsaugą, teismus ir daugybę vyriausybinių institucijų, įskaitant mano ministeriją, tęsėsi dešimtmečius slaptai siekiant įvykdyti visa apimantį planą, kurio paskutinis etapas prasidėjo 2016 m. liepos 15 d.

Jei bandymas įvykdyti perversmą būtų pavykęs, šiandien Turkija būtų visiškai kitokia. Demokratija nebeegzistuotų, o pagrindinės teisės ir laisvės būtų suvaržytos neribotam laikui. Tauta būtų atsidūrusi ekstremistinės valdžios rankose.

FETO ne tik kontroliavo daugybę švietimo įstaigų, bet ir valdė daug finansinių institucijų. Jų banko sąskaitas pildė žinomi FETO nariai pramonėje ir prekyboje, taip pat pareigūnai ir visuomenės nariai. Daug nekaltų civilių, manipuliuojant jų pamaldumu, taip pat buvo privilioti prisidėti prie FETO finansavimo. Milžiniškos pajamos, surinktos organizacijos mokyklų visame pasaulyje, buvo nukreipiamos į šias sąskaitas, paslapčia laukiant jų galutinio žingsnio.

Po kruvino 2016 m. liepos 15 d. bandymo įvykdyti perversmą, buvo pradėtas ryžtingas viešojo sektoriaus, įskaitant valdžios institucijas ir kariuomenę, bei privataus sektoriaus valymas nuo visų su FETO susijusių asmenų ir įmonių. Kai kurie žinomi sąmokslininkai buvo sulaikyti. Kiti pabėgo ir rado prieglobstį užsienyje. FETO teroristinės organizacijos vadeiva Fethullah Gülenas vis dar gyvena Jungtinės Valstijose.  Mūsų vyriausybė jau daugelį metų prašo Güleno ekstradicijos į Turkiją iš JAV ir FETO narių iš Europos šalių. Deja, šie prašymai vis dar nėra išpildyti.

Kita vertus, vis daugiau kitų pasaulio šalių vyriausybių supranta, kokį pavojų joms kelia ši teroristinė organizacija, ir imasi reikiamų veiksmų. FETO taip pat užsiima neteisėta veikla, pavyzdžiui, vizų padirbinėjimu, pinigų plovimu ir prekyba ginklais. Todėl daugelyje šalių FETO nariai šalinami iš viešojo ir privataus sektorių. Po 2016-ųjų daug su šia teroristine organizacija susijusių mokyklų užsienyje buvo perduotos Turkijos Maarif fondui. Šiandien Maarif mokyklos veikia daugelyje šalių ir teikia puikų išsilavinimą.

Turkijos kovos su FETO pobūdis ir apimtis niekuo nesiskiria nuo kitų šalių kovos prieš organizacijas, kurios terorizavo pareigūnus ir civilius bei kėlė pavojų demokratinėms vertybėms, pagrindinėms teisėms ir laisvėms. Turkija daro tai, ką praeityje darė ir kitos šalys, kovodamos su terorizmu. Visos procedūros atitinka įstatymus.

Terorizmas neturi tautybės, etninės priklausomybės ar religijos. Šis pavojus kelia grėsmę visai žmonijai. Todėl atsakas į šią grėsmę turi būti vieningas ir ryžtingas. Nė viena valstybė neturi prabangos skirstyti teroristus ir jokia teroristinė organizacija negali būti klasifikuojama kaip „naudinga“ pagal pageidavimus. FETO atsakinga už šimtus prarastų gyvybių ir kitus sunkius nusikaltimus prieš Turkijos žmones. Šešeri metai po 2022 m. liepos 15-osios, Turkija tęsia savo ryžtingą kovą prieš FETO, lygiai taip pat tęsdama kovą prieš kitas teroristines organizacijas, tokias kaip PKK, PYD-YPG, DHKP-C ir DAESH.

Tikimės, kad tarptautinė bendruomenė bus solidari su Turkija kovojant prieš terorizmą.

2022.07.14; 09:00

Mevlüt ÇAVUŞOĞLU – Minister of Foreign Affairs of the Republic of Türkiye

Mevlüt ÇAVUŞOĞLU, Minister of Foreign Affairs of the Republic of Türkiye

On the evening of July 15, 2016, the “Fethullahist Terrorist Organization” (FETO) launched a bloody coup attempt against the people and the government of my country. Their aim was to establish a radical, fundamentalist regime, loyal only to their ringleader Fetullah Gülen.

As FETO affiliated army units left their barracks to occupy key locations, such as the Bosphorus Bridge in Istanbul and fighter jets and attack helicopters bombed strategic targets including the Parliament, Presidential compound, army and police headquarters; thousands of civilians took to the streets to stop this unprecedented heinous coup attempt. The plotters killed 251 innocent civilians and left thousands injured. On that night the Turkish people defended democracy with their lives. This heroic response was something the conspirators did not foresee.

To understand what transpired, one has to understand the true nature of FETO. FETO was established in the late 1960’s as a so-called “religious movement”. In the guise of promoting education and inter-religious dialogue, it managed to cover its malign intentions. 

The well-planned and wide-spread infiltration by FETO members and converts into the army, law enforcement, judiciary and numerous government institutions, including my Ministry, was carried out for decades clandestinely for an overarching plan, of which the final phase was unleashed on July 15, 2016.

Had the coup attempt succeeded, there would have been a very different Türkiye today. Democracy would not have existed and fundamental rights and freedoms would have been suspended indefinitely. The nation would have fallen in the hands of an extremist government.

FETO not only controlled a significant portion of educational institutions, but also owned numerous financial institutions. Their bank accounts were fed by prominent FETO members in industry and commerce, as well as by officials and members of the public. Many innocent civilians were also lured into contributing to FETO’s finances as their piety was manipulated. The enormous income driven from their schools around the globe was channeled into these accounts clandestinely waiting for their ultimate move.

Following the bloody coup attempt of July 15, 2016, a resolute cleansing of the public sector, including government institutions and the military, as well as of the private sector from all FETO affiliated persons and companies was initiated.  Some prominent conspirators have been apprehended. Others escaped justice and found refuge in foreign countries. The head of the FETO terrorist organization, Fethullah Gülen, still resides in the United States. Our government has been requesting the extradition of Gülen to Türkiye from the United States as well as that of FETO members from European countries for years. Unfortunately, these requests have not been fulfilled yet.

On the other hand, elsewhere in the world, an increasing number of governments understand the danger this terrorist organization also poses to them and are taking the necessary steps. FETO is also engaged in illegal activities such as visa fraud, money laundering and arms trafficking. Consequently, FETO members are being cleared from public and private sectors in many countries. Many schools affiliated with this terrorist organization abroad have been transferred to the Turkish Maarif Foundation after 2016. Today, Maarif Schools are functioning in many countries and are providing excellent education worldwide.

The nature and scope of Türkiye’s fight against FETO is no different than that exercised by other countries against organizations which had terrorized officials and civilians alike, and endangered democratic values, fundamental rights and freedoms. Türkiye is doing what the respective countries in their fight against terrorism have done in the past. All procedures are in compliance with law.

Terrorism does not have a nationality, ethnicity or religion. This menace threatens humanity as a whole. Therefore, the response to this threat must be united and determined. No state has the luxury to differentiate between terrorists and no terrorist organization can be classified as “useful” according to preferences. FETO is responsible for the loss of hundreds of lives as well as other grave crimes against the Turkish people. Six years after July 15, 2016, Türkiye continues its resolute fight against FETO, just as it continues its fight against other terrorist organizations such as the PKK, PYD-YPG, DHKP-C and DAESH.

We expect the international community to stand in solidarity with Türkiye in the fight against terrorism.

2022.07.13; 08:00

Министр иностранных дел Турецкой Республики Мевлют Чавушоглу

Министр иностранных дел Турецкой Республики Мевлют Чавушоглу

Вечером 15 июля 2016 года «Террористическая организация фетхуллахистов» (FETÖ) предприняла кровавую попытку государственного переворота против народа и правительства моей страны. Их целью было установление радикального фундаменталистского режима, лояльного только своему главарю Фетуллаху Гюлену.

Когда связанные с FETÖ армейские подразделения покинули свои казармы, чтобы занять такие важные позиции, как Босфорский мост в Стамбуле, а истребители и боевые вертолеты бомбили стратегические объекты, включая здание Парламента, Президентский дворец, здания Генерального штаба  и Генерального директората безопасности, тысячи мирных жителей вышли на улицы, чтобы остановить эту беспрецедентную подлую попытку переворота. Заговорщики убили 251 невинного мирного жителя и ранили тысячи. В ту ночь турецкий народ ценой своей жизни защитил демократию. Такого героического ответа заговорщики не могли предвидеть.

Чтобы понять, что произошло, нужно понять истинное лицо FETÖ. FETÖ был создан в конце 1960-х годов в качестве так называемого религиозного движения. Под предлогом поощрения образования и межрелигиозного диалога ей удалось скрыть свои злонамеренные планы.

Тонко спланированное и обширное тайное проникновение членов FETÖ в армию, правоохранительные органы, судебную систему и многочисленные ведомства, включая моё министерство, на протяжении десятилетий осуществлялось ради всеобъемлющего плана, заключительный этап которого был реализован 15 июля 2016 года.

Если бы попытка переворота удалась, сегодня была бы совсем другая Турция. Демократии не осталось бы, а действие основных прав и свобод было бы приостановлено на неопределенный срок. Моя страна попала бы в руки экстремистского правительства.

FETÖ не только контролировала значительную часть учебных заведений, но и владела большим числом финансовых учреждений. Их банковские счета пополнялись ведущими членами FETÖ в промышленности и торговле, а также должностными лицами и представителями общественности. Многие ни в чём не повинные граждане вследствие манипулирования их религиозными чуствами также согласились внести вклад в финансирование FETÖ. Огромные доходы, получаемые от их школ по всему миру, переводились на эти счета в то время, пока они, притаившись, ожидали своего окончательного броска.

После кровавой попытки государственного переворота 15 июля 2016 года произошла решительная чистка государственного сектора, включая ведомства и армию, а также частного сектора от всех аффилированных с FETÖ лиц и компаний. Некоторые из лидеров заговора, планировавшие попытку государственного переворота, были задержаны. Другие бежали от правосудия и нашли убежище в других странах. Главарь террористической организации FETÖ Фетхуллах Гюлен по-прежнему проживает в Соединенных Штатах Америки. Наше Правительство уже много лет требует выдачи Гюлена Турции от США, а также членов FETÖ от европейских стран. К сожалению, эти просьбы до сих пор не выполнены.

С другой стороны, в других частях мира все большее число правительств осознают ту опасность, которую эта террористическая организация также представляет для них, и предпринимают необходимые шаги. FETÖ также занимается такой незаконной деятельностью, как мошенничество с визами, отмывание денег и контрабанда оружия. В связи с этим во многих странах члены FETÖ «вычищаются» из государственного и частного секторов. После 2016 года многие школы, связанные с этой террористической организацией за рубежом, были переданы Турецкому фонду «Маариф». Сегодня школы «Маариф» осуществляют свою деятельность во многих странах и дают отличное образование во всём мире.

Характер и масштабы борьбы Турции против FETÖ ничем не отличаются от борьбы, которую ведут другие страны против организаций, терроризировавших как официальных, так и гражданских лиц, ставивших под угрозу демократические ценности, основные права и свободы. Турция делает то, что делали эти страны в их борьбе с терроризмом в прошлом. Все процедуры соответствуют закону.

Терроризм не имеет национальности, этнической принадлежности или религии. Эта опасность угрожает всему человечеству. Поэтому ответ на эту угрозу должен быть единым и решительным. Ни одно государство не может позволить себе проводить различие между террористами, и ни одна террористическая организация не может быть классифицирована как «полезная» в зависимости от предпочтений. FETÖ несёт ответственность за гибель сотен людей, а также за другие тяжкие преступления против турецкого народа. Спустя шесть лет с попытки государственного переворота 15 июля 2016 года Турция продолжает решительную борьбу против FETÖ, так же как и против других террористических организаций, таких как РПК (PKK), ПДС (PYD), ОНС (YPG), РНОП-Ф (DHKP-C) и ДАИШ.

Мы ожидаем, что международное сообщество проявит солидарность с Турцией в борьбе с терроризмом.

2022.07.14; 00:30

Persona non grata
Recepas Tayyipas Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

Turkijos prezidentas Redžepas Taipas Erdoganas pareiškė davęs specialų nurodymą šalies užsienio reikalų ministerijai. Tas nurodymas – išvyti iš Turkijos net dešimt užsienio valstybių diplomatų, paskelbiant juos „personomis non gratomis“. Tarp tų, kurie artimiausiu metu privalo palikti Turkiją – JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Kanados, Suomijos, Danijos, Nyderlandų, Naujosios Zelandijos, Norvegijos ir Švedijos ambasadoriai.

Kodėl kilo šis diplomatinis skandalas? Dešimties šalių ambasadoriai pakliuvo nemalonės todėl, kad kišosi į Turkijos vidaus reikalus. Tiksliau tariant – socialiniuose tinkluose jie piktinosi, kodėl Turkijos teisėsauga teisia Osmaną Kavalą. Esą šis vyras turėtų būti paleistas į laisvę, o kaltinimai priklausius „nusikalstamai FETO organizacijai“ ir „prisidėjus Turkijoje rengus karinį perversmą 2016-aisiais“ privalo būti atšaukti. Suprask, priešingu atveju Turkija bus kaltinama antidemokratiškumu, o turkiški teismai – tendencingumu.

Parengta remiantis Anadolu agentūra

2021.10.24; 07:41

GÖKHAN TURAN, Turkijos ambasadorius Lietuvoje. Slaptai.lt nuotr.

Su Turkijos Respublikos ambasadoriumi GÖKHAN TURAN 5-ųjų liepos 15-osios bandymo įvykdyti perversmą metinių proga kalbasi žurnalistas Gintaras Visockas

Turkijos ir Lietuvos santykiai siekia dar Osmanų Imperijos ir Abiejų Tautų Respublikos laikus, kai šios valstybės dalijosi siena, turėjo prekybos susitarimus ir siekė strateginio tikslo išlaikyti galios balansą regione. Moderniais laikais mūsų pirmasis diplomatinis susitarimas buvo Draugingumo sutartis, sudaryta 1930 m. rugsėjo 17 d., po kurios sekė Turkijos niekada nepripažintos sovietų okupacijos periodas. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m., Turkija buvo viena iš pirmųjų šalių, atidariusių rezidavimo ambasadą Vilniuje. Trumpai tariant, mes turime unikalią ilgos pažinties istoriją.

Apibusių mūsų santykių kontekste, būtų tinkama pripažinti, kad ši diena, liepos 15-oji, prieš penkerius metus tapo svarbia data Turkijos tautos istorijoje, kai buvo surengtas bandymas įvykdyti perversmą prieš jos demokratiją ir išrinktą to meto vyriausybę.

K: Lietuvos skaitytojų aiškumui, leiskite paklausti, kas tiksliai įvyko Turkijoje prieš penkerius metus, 2016 m. liepos 15 d.?

Išdavikiškas bandymas įvykdyti perversmą įvyko 2016 m. liepos 15 d. ir jis bus prisimenamas kaip juoda strėlė, taikyta į Turkijos demokratiją. Perversmo bandymas, surengtas grupės karininkų, kurie buvo Fethullah Teroro Organizacijos (FETO) nariai ar su ja susiję, kėsinosi nužudyti Prezidentą Erdoğaną ir pakeisti konstitucinę tvarką bei parlamentinę demokratiją į karine chuntą.

Liepos 15-osios naktį buvo aišku, kad FETO nariai surengė puolimą prieš Turkijos demokratiją. Vaizdas, kurį Turkija išvydo nubudusi liepos 16-osios rytą, buvo tragiškas. Tai, kas įvyko, buvo siaubo naktis aršiai tratant sraigtasparnių, tankų ir F-16 naikintuvų ginkluotei. Šie įvykiai nusinešė 251 gyvybę. Daugiau nei 2500 žmonių buvo suluošinti ar sužeisti. Perversmo vykdytojai, tarp kitų įvairių vietų, bombardavo Turkijos Parlamentą, užpuolė Prezidentūros kompleksą, policijos būstinę ir Nacionalinę žvalgybos organizaciją (NŽO), taikėsi į kai kurias žiniasklaidos priemones ir Turkijos palydovinių ryšių centrą (Turksat).

Karinis perversmas Turkijoje žlugo

Tačiau dešimtys tūkstančių beginklių civilių pasipylė į Turkijos miestų gatves apginti Turkijos demokratijos bei jos teisėtai išrinktos vyriausybės ir pasipriešino perversmo sąmokslininkams. Dėl pasaulio istorijoje retai matomo epiško tautos pasipriešinimo bandymas įvykdyti perversmą buvo atremtas.

Tai buvo ne tik kruviniausias Turkijos istorijoje bandymas įvykdyti perversmą, bet taip pat labiausiai organizuotas teroristinis išpuolis, su kuriuo Turkija yra susidūrusi. Tuometinis JAV Viceprezidentas Joe Bidenas, lankydamasis Turkijoje po Liepos 15-osios perversmo bandymo, pavadino jį ‘Turkijos Rugsėjo 11-ąja’.

Ar galite įsivaizduoti Lietuvos naikintuvus bombarduojant Seimą, JAV karinius lėktuvus metant bombas ant Kapitolijaus kalvos ar Vokietijos Oro pajėgas taikantis į Bundestagą, kol sraigtasparniai šaudo į minias žmonių, susirinkusių priešais Prezidentūrą? Jums gali būti sunku tai įsivaizduoti, bet Turkijoje tai įvyko. Tai buvo siaubinga tikrovė, su kuria Turkijos žmonės susidūrė tą naktį.

K: Kiek iš tiesų kariškių dalyvavo bandant įvykdyti perversmą?

Daugiau nei 10 tūkstančių kariškių ir civilių FETO organizacijos narių, 35 kariniai lėktuvai, 74 tankai, 246 šarvuoti automobiliai, 3 kariniai laivai, 3992 ginklai ir 37 kariniai sraigtasparniai dalyvavo ir suvaidino vaidmenį perversmo bandyme.

K: Kas stovėjo už Liepos 15-osios bandymo atlikti perversmą?

Net kai mūsų Parlamentas, Prezidentūra ir policijos būstinė buvo apšaudomi – ir turkams susirinkus gatvėse bei stovint prieš tankus – Turkijos prokurorai pradėjo dirbti bandydami suprasti, kas yra perversmo sumanytojai. Greitai iškilo nepaneigiami įrodymai, vedantys link Fethullah Teroro Organizacijos (FETO) – pavojingos slaptos grupės Turkijoje, JAV ir kitose šalyse, kurią pastaruosius 40 metų augino Fethullah Gülenas. Šiandien Gülenas gyvena Saylorsburge, Pensilvanijoje.

Teismų metu gauti nepaneigiami įrodymai atskleidė, kad už šio išdavikiško bandymo įvykdyti perversmą stovėjo FETO organizacija. Šie svarbūs įrodymai apima audio ir video įrašus iš pervesmo bandymo nakties, susirašinėjimą tarp sąmokslininkų, kitą informaciją bei dokumentus, sulaikytų perversmo sąmokslininkų prisipažinimus ir liudijimus.

K: Kas yra FETO ir kokia yra šios organizacijos esmė, kurią pašaliniam žmogui gali būti sunku suprasti?

Spręsti apie FETO veiksmus vien iš to, kas įvyko Liepos 15-ąją, būtų nepakankama. Liepos 15-osios naktį įvykdyti nusikaltimai tebuvo ledkalnio viršūnė.

FETO yra ginkluota kulto organizacija, sudaryta žmonių, vykdančių vedlio Fethullah Güleno nurodymus. Jis yra šios slaptos, nusikalstamos ir teroristinės organizacijos vadinamasis ‘mesijas’ lyderis. FETO globalus išsikerojimas, ambicijos ir metodai neturi precedento. Lyderis Gülenas yra Vidaus reikalų ministerijos labiausiai ieškomų asmenų sąrašo raudonojoje kategorijoje.

Viskas prasidėjo po labdaringo švietimo priedanga 1970-aisiais. Fethullah Gülenas ir jo sekėjai prisistatydavo kaip nekaltas švietimo judėjimas, kai jie pradėjo mokyklų steigimo Turkijoje ir vėliau kitur pasaulyje kampaniją. Savo galios viršūnėje jie valdė tūkstančius mokyklų Turkijoje ir daugiau kaip aštuonis šimtus švietimo įstaigų pasaulyje. Jų paplitimas buvo beprecedentis.

Turkija. EPA – ELTA nuotr.

Dabar mes suprantame, kad tai buvo pirmasis infiltracijos kampanijos žingsnis, kuriame vaikai ir jų tėvai buvo įtraukti naudojant nekaltai atrodantį geresnio išsilavinimo bei gero darbo pažadą. Šie vaikai buvo išleisti į mokyklą su akademine ir finansine parama ir buvo stipriai indoktrinuoti. Jie tapo Fethullah Güleno, kuris save vadina ‘Išrinktuoju’, klausimų nekelenčiais pėstininkais. Tikslas buvo sugriauti Turkijos valstybės demokratijos pagrindus ir įkurti naują anti-demokratinę valstybę su absoliučia Güleno valdžia. Jo mokiniai buvo įtikinti, kad siekdami savo pagrindinio tikslo – perimti valstybės kontrolę, jie turėtų slėptis ir būti labai atsargūs, taip pat, kad jiems leidžiama laužyti visas etines bei religines taisykles ir principus. Savo struktūroje skirdama didelį dėmesį konfidencialumui ir vadindama tai ‘atsargos priemone’, ši organizacija, siekdama slaptumo, suteikia savo nariams ‘kodinius vardus’, atskirus nuo jų tikrųjų vardų. Dėl to tai yra unikali ir savotiška ginkluota teroristinė organizacija, kurios net žemiausio rango nariai pažįsta vienas kitą kodiniais vardais ir kuri yra sudaryta ląstelių struktūros principu.

Vyko ir masiniai sukčiavimai atrankose, siekiant infiltruotis į svarbias valstybines pozicijas, pavyzdžiui: policijos departamentuose ir karo mokyklose.

Augant galiai, ši organizacija ėmėsi globalios mesijiškos misijos, vaizduodama Fethullah Güleną kaip ‘Visatos Imamą’.

Už viso to stovintis nusikalstamas sindikatas sukūrė ir valdė integruotą sistemą, kuri pasirūpindavo verbavimu per mokyklas, finansavimas buvo užtikrinamas per holdingo įmones ir verslo atstovų aukas. Ši organizacija taip pat steigė žiniasklaidos priemones, siekama paveikti visuomenės nuomonę už ar prieš bet kurį asmenį, grupę ar idėją. Su daugybe žmonių Turkijoje, kurie suprato, kokia tai organizacija, buvo psichologiškai ir socialiai susidorota per šias žiniasklaidos priemones. Per šias žiniasklaidos priemones buvo vykdomos susidorojimo kampanijos prieš žurnalistus, akademikus, biurokratus ir karininkus, kurie joms oponavo ar bandė atskleisti tiesą apie jas.

Turkijos teisminės institucijos priėmė daugybę nuosprendžių prieš šios nusikalstamos organizacijos nariusdėl įvairių nusikalstamų veikų, kaip kad neteisėtas pasiklausymas, įkalčių klastojimas ir neteisėti sulaikymai tų, kurie oponavo šiai organizacijai. Tebevykstantys bei pasibaigę tyrimai, baudžiamieji persekiojimai ir teismai parodė, kad Fethullah Gülenas yra FETO ginkluotos teroristinės organizacijos administratorius ir vadeiva, ir kad jis įsakė surengti perversmą.

Kai Turkijos vyriausybė suprato, kas iš tiesų vyko, pradėti būtini teisiniai veiksmai prieš FETO. Visų pirma buvo svarbu atskleisti jų slaptas ryšių sistemas.

Liepos 15-oji buvo suplanuota tuo metu, kai Turkijos vyriausybė atskleidė ir išvardijo daugumą vadinamųjų kariškių, kurie iš tikrųjų buvo FETO nariai, ir ruošėsi juos atleisti. Kitaip tariant, tai buvo ir beviltiškas paskutinis FETO žingsnis – bandymas išlaikyti savo įtaką ir kontrolę Turkijoje.

Ginkluotas bandymas įvykdyti perversmą Liepos 15-ąją parodė, kad FETO nebijo panaudoti terorizmo taktikos net prieš civilius, greta kitų nusikaltimų, ir aiškiai parodė pasauliui, kad ji yra viena pavojingiausių grupių prieš demokratinį valdymą.

Jų buvimas ir veikimo būdas toks pats tiek švietimo, nevyriausybinių organizacijų, tiek vietino verslo srityse visame pasaulyje. Mes manome, kad siekdami infiltruotis ir plėsti savo pasaulinę ekonominę bei politinę įtaką, jie kelia tiesioginę saugumo grėsmę bet kuriai šaliai, kurioje jie veikia per susijusius asmenis ir institucijas. Lietuva nėra išimtis. Turkija ir toliau aiškins ir įspės draugus bei sąjungininkus pasaulyje būti atsargiems dėl piktavališkų ir pragaištingų šios organizacijos veiksmų.

K: Kokių žingsnių Turkija ėmėsi prieš šią organizaciją, siekdama išsaugoti savo demokratiją ir stabilumą?

Pastaruosius penkerius metus, kova prieš FETO tiek Turkijos viduje, tiek už jos ribų buvo vienas pagrindinių mūsų vyriausybės prioritetų.  Turkijoje mūsų pastangos remiasi trimis gairėmis.

Pirmiausia, remiantis teisės viršenybės principu, Liepos 15-osios perversmo bandymo vykdytojai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Atitinkamos valdžios institucijos vis dar vykdo keletą teisminių procesų, o FETO tyrimai mūsų šalyje tęsiami.

Antra, atskleista FETO organizacinė struktūra vyriausybinėse institucijose; prieš jos narius buvo pradėtos administracinės ir teisminės procedūros, tokiu būdu „paraleli valstybės struktūra“ buvo sugriauta.

Trečia, be vyriausybinių institucijų, FETO bandymai išplisti visose ekonomikos srityse per savo priedangos bendrovės, ypač švietimo, žiniasklaidos ir bankų sektoriuose, buvo sužlugdyti mūsų šalyje.

Tuo tarpu FETO labai pasikeitė. Turkijoje praradusi savo stuburą, ši organizacija dabar bando išgyventi naudodama savo organizacinę struktūrą užsienyje. Taigi kova prieš FETO užsienyje tapo dar svarbesnė.

Turkijos kariuomenė

Kova prieš FETO struktūras užsienyje yra vienas iš mūsų šalies aukščiausių prioritetų. Mūsų pastangos gali būti apibendrintos taip:

a) Pagrindinis mūsų pastangų tikslas yra didinti kitų šalių supratimą apie šią grupuotę. Kelios tarptautinės organizacijos priėmė svarbias rezoliucijas dėl FETO. Dar daugiau, šalys, kurios tyrė ir stebėjo šią grupuotę, dažnai atskleisdavo jos dalyvavimą tokiuose nusikaltimuose kaip pinigų plovimas, bauginimas, kyšininkavimas, pasų ir vizų klastojimas.

b) Mes prašėme įšaldyti FETO narių turtą ir jų ekstradicijos iš šalių, kuriose yra šie asmenys gyvena.

c) Turkijos Maarif (Švietimo) fondas taip pat tęsia savo veiklą visame pasaulyje, siekdamas užkirsti kelią bet kokiems nesklandumams, atsirandantiems dėl veiksmų, kurių imtasi prieš FETO, ypač švietimo srityje. Be to, kad beveik 40-yje šalių FETO mokyklos yra perimtos atitinkamų švietimo įstaigų, daugiau nei 20 tokių mokyklų ir švietimo centrų yra perduotos Turkijos Maarif fondui. Taip pat Turkijos Maarif fondas įsteigė mokyklas daugiau nei 20 šalių.

K: Kas išgelbėjo demokratiją tą vakarą Turkijoje?

Nors Liepos 15-osios perversmas buvo suplanuotas iki smulkiausių detalių, yra du svarbūs dalykai, kurie užkirto kelią jo sėkmei. Vienas iš jų yra tai, kad FETO nariai kariuomenėje pradėjo bandymą įvykdyti perversmą dvejomis valandomis anksčiau nei planuota, įtardami, jog Nacionalinė Žvalgybos Organizacija ir Turkijos Ginkluotojų pajėgų štabas sužinojo, kad kažkas įvyks. Tačiau pagrindinis faktorius buvo Turkijos žmonės, kurie išėjo į gatves pakvietus Prezidentui Erdoğanui.

Turkijos miestuose vyko dešimtys eisenų už demokratiją, kuriose dalyvavo milijonai mūsų piliečių, priklausančių įvairioms politinėms pakraipoms.

Po bandymo įvykdyti perversmą, Prezidentas Erdoğanas ir Ministras Pirmininkas Binali Yıldırım bei opozicinių partijų lyderiai 2016 m. rugpjūčio 8 d. susirinko į masinį mitingą Stambule. Šis didžiulis mitingas buvo istorinė tautinio ryžto išraiška ir pirmas kartas, kai visos partijos susirinko į politinį mitingą dėl vienos priežasties. Jame dalyvavo daugiau nei trys milijonai Turkijos piliečių ir tai buvo vienas didžiausių mitingų modernios Turkijos politikos istorijoje.

Mečete paverstame Šv. Sofijos sobore Turkijoje surengtos pirmosios pamaldos. EPA-ELTA nuotr.

Turkijos visų tikėjimų religiniai lyderiai, musulmonai, krikščionys ir žydai susivienijo pasmerkdami FETO bandymą įvykdyti perversmą ir išleido bendrą pareiškimą. Apibendrinant, Turkijos žmonių valia ir ryžtas išgelbėjo Turkijos demokratiją ir konstitucinę tvarką.

K: Lietuva ir Turkija yra NATO narės. Su kokiais iššūkiais abi mūsų šalys, kaip vieno Alijanso narės, susiduria šiandien?

 Nuo tada, kai Lietuva tapo NATO nare, Alijanso supratimas apie grėsmes pasikeitė. Pavyzdžiui, mes vis daugiau kalbame apie grėsmes demokratijai ir stabilumui, hibridines grėsmes ir kibernetinį saugumą. Įdomu pastebėti, kad FETO organizacija buvo gana įgali kelti grėsmes demokratijai, taip pat ir per savo kibernetinio saugumo pajėgumus. Šie naujo tipo iššūkiai neturi jokių sienų. Turime didinti sąmoningumą ir pajėgumus kovoti su jais.

Per pastaruosius kelerius metus NATO ir Europoje apskritai vis daugiau suprantama apie hibridines grėsmes ir jų komponentus. Nors technologiniai pranašumai padeda įveikti hibridines grėsmes, būtinas didesnis informuotumas. Dezinformacija, netikros naujienos ir propaganda tapo manipuliavimo įrankiais ekstremistams ir daugeliui kitų marginalinių grupių. Norint įveikti šiuos iššūkius reikalingas didesnis žiniasklaidos priemonių išprusimas ir demokratinės visuomenės atsparumas.

Geresnis supratimas apie regionines grėsmes taip pat neabejotinai pagerins saugumo kokybę. Kalbant apie Turkiją, mes pripažįstame regioninio saugumo reikšmę Baltijos šalims.Taigi, prisidedame prie Baltijos oro policijos misijos keturiais F-16 lėktuvais, finansiškai remiame ir skiriame karininką NATO energetinio saugumo kompetencijos centre Vilniuje, šalia kitų bendradarbiavimo formų NATO.

Kalbant apie bendrą nacionalinio saugumo koncepciją, taisyklėmis paremta ir nuspėjama tarptautinė tvarka yra pageidaujama aplinka abiem mūsų valstybėms, siekiant sustiprinti demokratiją ir mūsų žmonių gerovę.

K: Koks yra mūsų šalių bendradarbiavimo potencialas kitose srityse?

Kaip minėta anksčiau, mes esame ne tik NATO Alijanso nariai, bet ir sąjungininkai, išpažįstantys demokratijos, žodžio laisvės, laisvos rinkos ekonomikos bei tikėjimą gerbiančio gyvenimo būdo vertybes.

Kol jūs tapote ES nariais, ilgas Turkijos stojimo procesas vis dar tęsiasi. Nors derybų procesas yra užstrigęs jau keletą metų, mes siekiame ilgainiui tapti pilnateisiais ES nariais. Esame Europos peizažo ir istorijos dalis, turint omenyje, kad Europa yra daugialypė. Norint peržengti kai kurias kliūtis, reikalinga politinė išmintis ir strateginė perspektyva. Vis dėlto mes bendradarbiaujame plačiai, remdamiesi keliais oficialiais susitarimais, įskaitant Muitų sąjungą su ES. Turkija labai vertina Lietuvos paramą, paremtą jos unikalia patirtimi, Turkijai siekiant narystės ES. Mes norėtume, kad ji būtų garsesnė ir pastebimesnė.

Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas. EPA-ELTA nuotr.

Mes palaikėme Lietuvos siekį įstoti į praktiškai kiekvieną regioninę ir pasaulinę organizaciją per pastaruosius 30 metų. Mūsų parama jūsų narystės NATO procese buvo bene svarbiausia iš jų.

Ekonominiuose santykiuose mūsų dvišalis potencialas yra neišnaudotas. Pernai, nepaisant Covid-19 pandemijos sąlygų, mūsų dvišalė prekyba pasiekė 765 milijonų dolerių. Turkija yra septinta didžiausia ekonomika Europoje ir 18-ta pasaulyje. Ji siūlo puikias galimybes Lietuvos verslui. Taip pat reikia daugiau informacijos apie galimybes, kurias Lietuva siūlo Turkijos verslininkams. Galima sakyti, kad mūsų ekonomikos papildo viena kitą daugeliu aspektų. Pavyzdžiui, logistikos ir transporto srityje abi šalys gali veikti kaip regioniniai centrai viena kitai.

Bendradarbiavimas gynybos pramonėje turi didelį potencialą. Platus Turkijos gynybos pramonės gaminių asortimentas, ypač moderniausi Turkijos civiliniai ir kariniai dronai, gali būti įdomūs Lietuvos kariuomenei ir saugumo institucijoms.

Daugiau turkų studentų atranda pasaulinio švietimo galimybes per įvairias programas, pvz., „Erasmus“. Lietuvos universitetų programos anglų kalba yra labai populiarios tarp Turkijos „Erasmus“ studentų.

Mes turime istorinius žmogiškuosius ryšius per Lietuvos totorių ir karaimų bendruomenes. Turkijoje taip pat turime nemažą totorių bendruomenę iš Krymo.

Taip pat džiaugiamės matydami, kad Turkija tradiciškai yra viena iš labiausiai Lietuvos turistų mėgstamų vietų. 2019 m., paskutiniais metais prieš pandemiją, Turkijoje lankėsi 230 000 lietuvių. Tai buvo rekordas, kurį norime pagerinti per ateinančius metus. Mes sveikiname žmonių kontaktus, tikimės toliau plėtoti mūsų abipusį potencialą.

2021.07.15; 06:00

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlütas Çavuşoğlu. EPA – ELTA nuotr,

Tarptautinė bendruomenė dažnai smerkia visų formų ir apraiškų terorizmą bei skelbia apie pasiryžimą kovoti su terorizmu. Tai yra tinkamas požiūris, nes terorizmas išlieka didele grėsme visos žmonijos saugumui, gerovei, vertybėms ir šviesesnės ateities perspektyvoms.

Pastaraisiais metais terorizmo reiškinys pasikeitė. Proceso metu, plečiantis teroristinių organizacijų tikslams ir priemonėms, jų veiksmai įgavo naujų aspektų. Teroristinės organizacijos bando prisitaikyti prie socialinių, ekonominių ir technologinių pokyčių bei sparčiai besikeičiančios tarptautinės aplinkos. Kai kurios teroristų grupės nėra aiškiai matomos ir slepiasi už gudriai sukurtų propagandos įrankių.

Šiuo atveju taip pat reikia peržiūrėti mūsų pasaulinę kovos su terorizmu strategiją. Veiksmingai kovai su terorizmu reikia visapusiško naujos kartos teroristinių organizacijų suvokimo ir supratimo, taip pat naujos perspektyvos ir tvirtos politinės valios, kurią tarptautinė bendruomenė turėtų parodyti šia linkme.

Atėjo laikas sugriauti stereotipus, peržiūrint mūsų nusistovėjusias prielaidas naujos terorizmo grėsmės akivaizdoje. Naujo tipo teroristinė organizacija, būtent Fetullah Teroro Organizacija (FETO) ir Turkijos kova prieš ją, yra ryšku spavyzdys šiuo atžvilgiu.

2016 m. liepos 15 d. Turkija susidūrė su žiauriu FETO bandymu įvykdyti perversmą. FETO, slapta teroro organizacija, kuri infiltravosi į valstybės įstaigas, bandė sunaikinti demokratiją ir jėga nuversti demokratiškai išrinktą valdžią. Tą juodą naktį dėl FETO teroristinių išpuolių žuvo 251 mūsų pilietis ir daugiau nei 2000 piliečių buvo sužeisti. Valstybės institucijos, ypač tautos laisvą valią įkūnijantys Parlamentas ir Prezidentūra, buvo puolami sunkiąja ginkluote, įskaitant tankus, karinius lėktuvus ir sraigtasparnius.

Kaip FETO nariai tąnaktį galėjo taip žiauriai elgtis prieš turkų tautą? Kaip jie tapo tokie priešiški išrinktai valdžiai ir teisėtai konstitucinei tvarkai? Mūsų atsakymuose į šiuos klausimus gali būti užuominų apie šios labai pavojingos grupės, kuri efektyviai veikia daugelyje šalių, atsiradimą ir struktūrą.

Šios klastingos organizacijos nariai Turkijoje ir įvairiose kitose šalyse buvo ideologiškai indoktrinuojami, o jų smegenys plaunamos, piktnaudžiaujant švenčiausiomis nacionalinėmis ir dvasinėmis vertybėmis, dažniausiai vadinamosiose švietimo įstaigose, mokyklose, kalbų centruose ar bendrabučiuose. Jų pasaulėžiūra taip pat buvo suformuota sekant sukurtą išminties mitą, pastatytą aplink vadeivą Fethullah Gulen, kuris buvo paskelbtas vadinamuoju „visatos imamu“. Iškreipta FETO hierarchija įpareigoja jo įsakymus vertinti kaip absoliučius faktus ir jais negalima abejoti, net jei jie prieštarauja demokratinėm svertybėms i ržmogaus teisėms. FETO, siekdama užtikrinti visišką paklusnumą, taip plauna jaunų žmonių protus, kad galiausiai jie susvetimėjo su savo draugais, net su savo šeima. FETO perversmo rengėjai, kaip nuotolinio valdymo robotai, nedvejodami, vos gavę FETO nurodymus, nukreipė ginklus į savo kolegas ir bendražygius, kad paskerstų juos liepos 15-osios naktį.

Su FETO susiję asmenys taip pat sugeba pasislėpti įgydami įvairias tapatybes visuomenėje, kurioje gyvena. Organizacija specialiai taikėsi į  civilinę, karinę ir saugumo biurokratiją. Galutinis viso to tikslas yra perimti valstybės institucijas.

Turkijos patirtis prieš bandymą įvykdyti perversmą yra pilna pavyzdžių neteisėtų metodų, kurių FETO gali imtis savo planams įgyvendinti. Tai yra ir politikų bei biurokratų šantažas, didelio masto sisteminės apgaulės per centrinius egzaminus, siekiant kad jų nariai patektų į valstybines institucijas, manipuliavimas, fiktyvūs ieškiniai siekiant inicijuoti teisminius procesus prieš jų oponentus, naudojimasis jiems priklausančių žiniasklaidos, verslo, mokyklų ir nevyriausybinių organizacijų tinklais.

Pirmasis FETO taikinys, žinoma, yra Turkijos Respublika. Dėl šios priežasties jie užsiima sistemine juodosios propagandos veikla, kuria siekiama nukreipti tarptautinę viešąją nuomonę prieš Turkiją. Vis dėlto norėčiau pasidalinti draugišku patarimu: būtų didelė klaida manyti, kad FETO kelia grėsmę tik Turkijai. Neabejotina, kad teisiniai tyrimai, kurie bus pradėti tose šalyse, kuriose FETO yra įsikūrusi, atskleis daug neteisėtos veiklos, pradedant finansine korupcija ir baigiant sukčiavimu vizų ir prieglobsčio prašymuose. Pats laikas šioms šalims žengti šį žingsnį.

Priešingai nei teigia jos nariai, FETO yra ne politinio konflikto Turkijoje šalis, o kruvinas terorizmo ir nusikaltėlių tinklas. Visos Turkijos Didžiajame nacionaliniame medžlise atstovaujamos politinės partijos, valdančiosios ar opozicinės, taip pat laiko FETO teroristiniu ir nusikalstamu tinklu.

Mano žinutė aiški. Turime veikti kartu ir ryžtingai prieš visas teroristines organizacijas, neatsižvelgiant į jų formas, įskaitant FETO. Negalima siekti kompromiso su tais, kurie vykdo teroro aktus. Kaip ir FETO atveju, turime ginti demokratiją ir laisves, atsižvelgdami į paslėptą terorizmo veidą. Esame skolingi tai savo piliečiams, terorizmo aukoms ir ateities kartoms.

Mevlüt Çavuşoğlu  – Turkijos Respublikos užsienio reikalų ministras

2021.07.14; 09:30

Mevlüt Çavuşoğlu – Minister of Foreign Affairs of the Republic of Turkey. EPA – ELTA photo.

The international community frequently expresses its condemnation of terrorism in all its forms and manifestations and its determination to fight terrorism. This is an appropriate attitude, as terrorism remains a major threat to the common security, well-being, values and prospects for a brighter future of all humanity.

The phenomenon of terrorism has undergone a transformation in recent years. In the process, as the aims and means of terrorist organizations have expanded, their actions have taken on new dimensions. Terrorist organizations are trying to adapt themselves to social, economic and technological developments and a rapidly evolving international environment. Some of the terrorist groups are not clearly visible and are hidden behind a slyly designed propaganda tool. This case also requires a review of our global counter-terrorism strategy. The effective fight against terrorism requires a comprehensive perception and awareness on the next generation terrorist organizations, as well as a new perspective and a strong political will that the international community should demonstrate in this direction.

It is time to break down stereotypes by reviewing our established assumptions in the face of the new threat of terrorism. A new type of terrorist organization, namely the Fetullahist Terrorist Organization (FETO) and Turkey’s struggle against it are a striking example in this regard.

Turkey faced a brutal coup attempt by FETO on 15 July 2016. FETO, a secret terrorist organization that infiltrated state bodies, attempted to destroy democracy and overthrow the democratically elected government by force. On that black night, as a result of the terrorist acts of FETO 251 of our citizens were killed and more than 2,000 citizens injured. State institutions, especially our Parliament and the Presidency, where the free will of the nation is embodied, were assaulted by heavy weaponry including attacks by tanks, military aircraft and helicopters.

How could FETO members be so cruel to the Turkish nation that night? How did they become so hostile to the elected government and the legitimate constitutional order? Our answers to these questions may contain clues about the emergence and structure of this very dangerous group that is active in an effective manner in a number of countries.

Members of this insidious organization were subjected to ideological indoctrination and brainwashing in Turkey and various other countries through the abuse of the most sacred national and spiritual values, mostly in so-called educational institutions in the form of schools, language centers or dormitories. Their worldviews have also been shaped on a myth of fabricated wisdom built around the ringleader Fethullah Gulen, who has been declared the so-called ‘imam of the universe’. The distorted hierarchy within FETO obliges his orders to be seen as absolute facts and cannot be questioned even if they are contrary to democratic values and human rights. FETO brainwashed young people to such an extent that they eventually became alienated to their friends, even their families, in order to secure their full obedience. FETO coup plotters, like remote-controlled robots, did not hesitate to point guns at their colleagues and comrades in arms to slaughter them on the night of July 15, once they received FETO’s instructions.

FETO affiliated individuals are also able to hide by taking on different identities in the society in which they live. The organization has specifically targeted the civil, military and security bureaucracy. The ultimate goal of all this is to take over the institutions of the state. 

Turkey’s experience before the coup attempt is full of examples of illegal methods that the FETO can resort to in order to advance its agenda. These include blackmailing politicians and bureaucrats, resorting to large-scale systematic deceptions in central examinations to place their members in state institutions, manipulation, making fictitious claims to initiate judicial proceedings against their opponents, and taking advantage of the media, business, school and NGO networks they own for this purpose.

The first target of the FETO is obviously the Republic of Turkey. For this reason, they are engaged in a systematic black propaganda activity aimed at directing international public opinion against Turkey. However, I would like to share the following friendly advice: it would be a grave misconception to think that FETO is only a threat to Turkey. There is no doubt that the legal investigations to be launched in the countries where FETO has placed itself will expose many illegal       activities ranging from financial corruption to fraud in visa and asylum applications. It’s high time that these countries take this step.

Contrary to what its members assert, FETO is not a party to a political conflict in Turkey, but a bloody terrorist and criminal network. All political parties represented in the Turkish Grand National Assembly, ruling or opposition, also consider FETO a terrorist and criminal network.

My message is clear. We have to act together and with the same determination against all terrorist organizations, regardless of their forms, including FETO.  No compromise can be made to those who commit acts of terrorism. As in the case of FETO, we must defend democracy and freedoms, taking into account the hidden face of terrorism. We owe it to our citizens, to the victims of terrorism and to future generations.

Mevlüt Çavuşoğlu – Minister of Foreign Affairs of the Republic of Turkey

2021.07.14; 08:00

GÖKHAN TURAN, Ambassador of the Republic of Turkey in Lithuania. Slaptai.lt photo.

Interview with the Ambassador of the Republic of Turkey GÖKHAN TURAN on the Occasion of the 5th Anniversary of the July 15 Coup Attempt by Journalist GINTARAS VISOCKAS

Turkish-Lithuanian relations go back as far as to the relations established between the Ottoman Empire and the Commonwealth of Poland and Lithuania, when at the time both states shared borders, had trade concessions and upheld strategic objective of maintaining balance of power in the region. In modern times our first diplomatic agreement goes back to 17 September 1930 Friendship Agreement, then interim period of Soviet occupation of Lithuania which was never recognized by Turkey. Following the reconstitution of independence of Lithuania in 1990, Turkey became one of the first countries to open a resident embassy in Vilnius. In short, we have a unique long history of acquaintance.

In the context of our mutual relations, it would be appropriate to recognize that today has become an important day in the history of Turkish nation five years ago, when a coup attempt was staged against her democracy and elected Government of the day.

Q. For the Lithuanian readers let me ask you, what exactly has happened five years ago in Turkey on July 15th, 2016?

The treacherous coup attempt took place on July 15, 2016,  will be remembered as a black mark that targeted Turkish democracy. The coup attempt, which was organized by a group of soldiers who were members of/or affiliated with the Fetullah Terrorist Organization (FETO), aimed to assassinate President Erdoğan and replace both the constitutional order and parliamentary democracy with a military junta.

On the night of July 15th, it was clear that FETO affiliates carried an assault on Turkish democracy. The scene which Turkey woke up to on the morning of July 16th was tragic. What  occurred  was  a  night  of  terror  under the wrath of helicopter gunships,  tanks  and F-16 jets. The events resulted in the loss of lives of 251 people. Over 2500 were maimed or wounded had been left behind. The coup plotters, among various other places,  bombed the Turkish Parliament, attacked the buildings of  the Presidential Complex, the police headquarters and the National Intelligence Organization (NIO), targeted some media organizations and the Turkish Satellite Center (Turksat).

Failed coup in Turkey

However, tens of thousands of unarmed civilians poured into the streets of Turkish cities to protect Turkish democracy and its legitimately elected Government, and resisted to the coup plotters. As a result of a rare epic resistance of a nation in world history, the coup attempt was repulsed.

This was not only the most murderous coup attempt in Turkish history, but also the most organized terrorist attack, which Turkey had ever been subjected to. Then U.S. Vice-President Joe Biden, on a visit to Turkey after the July 15th coup attempt, would refer to the coup attempt as “Turkey’s  September 11th.”

Can you imagine Lithuanian jet fighters bombing the Seimas, US war planes dropping bombs on Capitol Hill or German air force targeting the Bundestag; while helicopters firing on crowds of people gathering in front of the Presidential Office? It might be difficult for you to imagine this, but in Turkey this has happened. It was a horrible reality Turkish people faced that night.

Q. How many soldiers actually participated in the coup?

Over 10,000 military and civilian members of FETO organization, 35 military planes, 74 tanks, 246 armored vehicles, 3 military ships, 3992 weapons and 37 military helicopters participated and played a role in the coup attempt.

Q. Who was behind the July 15th coup attempt?

Even as our Parliament, presidential palace, and police headquarters were under fire — and as Turks rallied in the streets and stood before the tanks — Turkish prosecutors began their work to understand who was behind the coup. Irrefutable evidence quickly emerged pointing to the Fetullahist Terror Organization (FETÖ) — a dangerous clandestine group within Turkey, the United States, and other countries around the world that has been nurtured by Fetullah Gülen over the past 40 years. Gülen today lives on an estate in Saylorsburg, Pennsylvania.

Solid pieces of evidence obtained in the trials revealed that the power behind the treacherous coup attempt was the FETO organization. These substantial pieces of evidence include essential audio and video recordings of the coup night, correspondences between the coup plotters, other information and documents, confessions and witness statements of the captured coup plotters.

Q. Who is FETO and what is the nature of this organization, which may be a difficult to understand for an outsider?

To judge the deeds of FETÖ (Fetullah Terrorist Organization) only with what transpired on July 15th would be inadequate. The crimes committed on the night of July 15th were just the tip of an iceberg.

FETO is an armed cult organization made up of fanatic people who came together with the directives of their ringleader Fetullah Gülen. He is the so-called “messianic” leader of this clandestine, criminal and terrorist organization. FETÖ is unprecedented in terms of its global reach, ambitions and methods. The ringleader Gülen is on the Ministry of Interior’s ‘most wanted terrorists list’s ‘Red’ category.

It all started under the guise of a charitable education effort back in the 1970s. Fetullah Gülen and his followers disguised themselves as a benign education movement, when they started the campaign of establishing schools in Turkey and later around the world. At the peak of their power, they controlled thousands of schools in Turkey and more than eight hundred educational institutions worldwide.  In terms of their reach, they were unprecedented.

Turkey. EPA – ELTA photo.

We now understand that this was the first step of an infiltration campaign where kids and their parents were recruited with the seemingly innocent promise of a better education and a good job. These kids were put through school with academic and financial help and a heavy hand in indoctrination. They turned into unquestioning foot soldiers of Fetullah Gülen who claims to be the “Chosen One”. The goal was to subvert the democratic foundations of the Turkish state and establish a new anti-democratic one under the absolute rule of Gülen. His students were made to believe that, in order to achieve their main goal of taking the control of the state, they should remain hidden and very cautious, and that they are allowed to avoid all ethical and religious rules and principles. Attaching great importance to confidentiality in its structure, and calling the confidentiality as „precaution”, the organization gives „code names” to its members apart from their real names to ensure secrecy. In this way, this is a unique and peculiar armed terrorist organization where even its lower-level members know each other by their code names and has a „cell-type” structure.

There were mass-scale exam cheating cases in order to infiltrate critical government posts like Police Departments and Military Schools.

As its strength grew, the organization began to claim a global messianic mission, depicting Fetullah Gülen as the “Imam of the Universe”.

The crime syndicate behind all this devised and ran an integrated system that took care of recruitment through schools; financing was taken care of by holding companies and donations from business people. The organization also established media houses to shape the public opinion for and against any person, group or idea. Many people in Turkey who saw the organization for what it really is, got psychologically and socially lynched through these media houses. These media houses became the focal point of lynch campaigns conducted against journalists, academics, bureaucrats and military officers who opposed them, or tried to expose them.

Turkish judicial authorities rendered numerous conviction decisions against members of this crime syndicate due to its various criminal acts, such as illegal wiretapping, fabricating evidence and unlawful arrests of those who opposed the organization. The ongoing and finalized investigations, prosecutions and trials yielded that Fetullah Gülen is the administrator and ringleader of FETÖ armed terrorist organization and that he gave the order to stage the coup.

As the Turkish Government understood what was actually in place, the necessary legal actions were taken against FETÖ. In particular, the disclosure of their secret communication systems was instrumental.

July 15th was plotted at the time when the Turkish Government had discovered and listed most of the so-called military personnel who were actually recruits of FETÖ and thus was getting ready to dismiss them. In other words, it was also a desperate final move by FETÖ to keep their influence and control in place in Turkey.

15 July armed coup attempt demonstrated that FETÖ is not refraining to use terror tactics even against civilians, alongside other crimes, and has clearly shown to the world that it is one of the most dangerous groups against democratic governance.

Their presence and modus operandi is the same in education, NGOs and local businesses around the world. As they aim to infiltrate and enlarge their global economic and political influence, we think that they constitute a direct security threat for any country where they operate through affiliated people and institutions. Lithuania is not an exception to this. Turkey will continue to explain and warn friends and allies all over the world to be careful in relation to the ill-intentioned and poisonous activities of this terrorist organization.

Q. What steps has Turkey taken against this organization to preserve its democracy and stability?

In the past five years, the fight against FETO both inside and outside Turkey has constituted one of the main priorities of our government. Within Turkey, our efforts are being conducted under three pillars:

Firstly, on the basis of the rule of law, the perpetrators of the 15th of July coup attempt have been brought to justice. Still several judicial processes are undergoing by relevant authorities and investigations continue in relation to FETÖ in our country.

Secondly, FETO’s organizational structure within governmental institutions has been unveiled; administrative and judicial procedures have been initiated against its members and hence the “parallel state structure” has been brought down.

Thirdly, apart from those within the governmental institutions, FETO’s attempts to spread across all areas of the economy via its shell entities, particularly in the education, media and banking sectors, have been thwarted inside our country. 

Meantime, FETO has undergone a significant transformation. The organization, which lost its backbone in Turkey, is now trying to survive by making use of its organizational structure abroad. Thus, fighting against FETO abroad has gained more significance.

Turkish military

The fight against FETO structures abroad has been among the top priorities of our country. Our efforts can be summarized as follows:

a) The main objective of our efforts is to raise awareness in other countries against this group. Several international organizations have adopted vital resolutions regarding FETÖ. Moreover, countries that have investigated and monitored this group have often found that they are involved in crimes such as money laundering, intimidation, bribery and passport/visa fraud.

b) We have requested the extradition and the freezing of the assets of FETÖ members from the countries where these persons are located.

c) The Turkish Maarif (Education) Foundation also maintains its activities around the world to prevent any shortfalls resulting from the steps taken against FETO, especially in the field of education. In addition to FETÖ affiliated schools being taken over by the relevant education bodies in almost 40 countries, in more than 20 of these the affiliated schools and education centers have been transferred to the Turkish Maarif Foundation. Also, Turkish Maarif Foundation has opened schools in over 20 countries.

Q. Who saved democracy on that evening in Turkey?

Although the 15 July coup was planned down to the intricate details, there are two key factors that prevented the successful conclusion of the coup. One of these was the fact that FETO members within the military began the coup two hours earlier than planned because they suspected that the National Intelligence Organization and Turkish Army Headquarters had become aware that something was going to happen. However, the main factor was the Turkish people who took to the streets upon President Erdoğan’s call.

There were dozens of democracy vigils in Turkish cities which were attended by millions of our citizens from all supporters of the political spectrum.

After the attempted coup, President Erdoğan and Prime Minister Binali Yıldırım, and leaders of  opposition parties came together in a mass rally on 7 August 2016 in İstanbul. This  mass rally was a historical expression of national resolve and the first case in which all parties gathered  in a political rally for a common cause. Over 3 million Turkish citizens’ participation has also made this rally one of the most crowded rallies in recent Turkish political history.

Hagia Sophia. EPA-ELTA photo.

Turkey’s religious leaders of all faiths, Muslims, Christians and Jewish were all united in their condemnation of FETO’s coup attempt and issued a joint statement. In summary, the will and resolve of Turkish people at large saved Turkish democracy and constitutional order.

Q. Lithuania and Turkey are both NATO members. As part of the same alliance, what are some of the challenges facing us both today?

Since Lithuania became NATO member, Alliance’s understanding of threats have changed. For instance, we increasingly talk about threats to democracy and stability through hybrid threats, and also cyber security. It is interesting to note that FETO organization were rather capable  in posing a threat to democracy  via their cyber security capabilities, too. These type of new challenges do not recognize any boundaries. We need to develop awareness and capabilities to combat them.

In the last several years in NATO and in Europe at large, there is a growing awareness on hybrid threats and their components. While technological advantages help  overcoming hybrid threats, stronger general awareness is definitely needed. Disinformation, fake news  and propaganda have become tools of manipulation for extremist and many other marginal groups. Stronger media literacy is required to meet these challenges accompanied by democratic society‘s resilience.

Having higher awareness of regional threats will also surely enhance the quality of security. As for Turkey, we recognize the significance of regional security for Baltics. Thus, we contribute to the Baltic Air Policing Mission with four F-16 jets, we support financially and also with an officer the NATO Energy Security Excellence Center in Vilnius in addition to other cooperation forms in NATO. 

As regards our overall national security concept, rule-based and predictable international order is the  preferred environment for both our states, for enhanced democracy and welfare of our people.

Q. What is the cooperation potential between two countries in other areas?

As pointed earlier, we are not only members of the NATO alliance,  we are also allies in our mutual values of democracy, freedom of speech, free market economy and way of life respectful to one’s faith.

While you have become a member of the EU, Turkey’s long accession process is still under way. Although the negotiation process has been stalled for several years now, we  aspire to become full member of the EU in due course. We are part of European landscape and history, bearing in mind Europe is a heterogeneous entity. Political wisdom and strategic outlook is needed to transcend some of the existing blockages. Still we have broad-based cooperation emanating from several official agreements, including Customs Union with the EU.    Lithuania’s support towards Turkey’s EU membership bid, based on her unique experience is much appreciated in Turkey. We would prefer it to be more vocal and noticeable.

Turkey’s President R. T. Erdoğan. EPA-ELTA photo.

We have supported Lithuania’s bid for practically every regional and global organization in the last 30 years. Our support for your NATO membership process was perhaps the most important among them.

In economic relations, our bilateral potential is under-utilized. Last year despite Covid-19  pandemic conditions, our bilateral trade volume has reached  765 million Dollars. Turkey is the 7th largest economy in Europe and 18th in the world. It offers great opportunities for Lithuanian businesses. There also need to be more awareness on opportunities Lithuania offers to Turkish business people.  Our economies can be considered mutually complementary in many aspects. For instance, in terms of logistics and transportation both countries can function as regional hubs for each other.

There is a huge potential in defense industry cooperation. A wide range of Turkish defense industry products, especially state of the art Turkish civilian and military drones may be interesting for Lithuanian army and security institutions.

More Turkish students are starting to discover global education opportunities through various programs such as “Erasmus”. Lithuanian universities English programmes are very popular to Turkish Erasmus students.

We have historical people to people connection via Lithuanian Tatars and Karaites communities. We have a large Tatar community from Crimea in Turkey as well.

We are also happy to see that Turkey is traditionally among the most preferred destinations for Lithuanian tourists. In 2019, the last year before the pandemic 230.000 Lithuanians visited Turkey. This was a record which we want the break in the coming years.  We welcome people to people contact, look forward to developing our mutual potential further.

2021.07.15; 05:00

Lietuvoje reziduojantis Turkijos ambasadorius Gokhanas Turanas (Gökhan Turan). Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prieš keletą dienų turėjau svarbų susitikimą. Vilniuje reziduojantis nepaprastasis ir įgaliotasis Turkijos ambasadorius Gokhan Turan (Gökhan Turan) pakvietė vadinamiesiems darbiniams pusryčiams, kurių metu išdėstė oficialią Turkijos poziciją svarbiais politiniais klausimais. Pavyzdžiui, dėl šv. Sofijos soboro ateities, dėl NATO ir Turkijos santykių, dėl Turkijos požiūrio į 2016-ųjų liepos 15-osios įvykius bei Fetullah Giuleno judėjimą.

Ambasadorius Gokhan Turan pabrėžė, jog Turkija nenorinti iš Lietuvos nieko ypatingo. Tiesiog Turkija prašo, kad mes, lietuviai, kalbėdami bei rašydami apie politines intrigas, kurios susijusios su Ankara ir Stambulu, minėtume ne vien Turkijos oponentų argumentus. Oficialioji Ankara mano būsiant teisinga, jei Lietuva nepamirštų įsiklausyti ir į Turkijos pastabas. Vaizdžiai tariant, jei kritikuojame Turkiją, remdamiesi, sakykim, Prancūzijos, Graikijos, Armėnijos, JAV argumentais, nepamirškime pasidomėti, kokie gi  turkiški kontrargumentai. Tik tiek.

Jei Lietuvos žurnalistams, politikams, politologams trūksta informacijos, jei esama įtarimų, jog Turkija elgiasi neteisingai, Turkijos ambasadorius visuomet pasiruošęs pateikti paaiškinimus bei komentarus.

Šiandien portalas Slaptai.lt taip ir elgiasi – publikuoja oficialius Ankaros patikslinimus Turkijai svarbiomis temomis.

Šv. Sofijos soboras mečete tapo prieš penketą šimtmečių

Turkija supranta, kad Šv. Sofijos soboras (Hagia Sophia) laikomas vienu iš ypatingiausių architektūros paminklų pasaulyje. Turkijos valdžia suvokia jos išskirtinę kultūrinę, istorinę ir dvasinę vertę.

Tačiau nederėtų pamiršti, kad Hagia Sophia mečete buvo paversta dar 1453 metais – po Stambulo užkariavimo. Šv. Sofijos soboras mečete laikomas jau daugiau nei penkis šimtus metų! Nejaugi Turkija turėtų grįžti penkis amžius atgal?

Turkijos ambasada Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Be kita ko, kaip mečetė ji yra neatskiriama Fatih Sultan Mehmet Labdaros komplekso, kurį Sultonas pats įkūrė 1462 metais, dalimi. Teisiškai žvelgiant, Hagia Sophia yra šio Labdaros komplekso nuosavybė. Remiantis Turkijos labdaros kompleksų įstatymu, turtas (hayrat) pirmiausia turėtų būti naudojamas pagal paskirtį, kuri įvardyta jo steigimo dokumente (Waqfiye).

Dar labai svarbu pažymėti: Šv. Sofijos soboras beveik penkis šimtus metų buvo naudojamas kaip svarbi protokolinė mečetė, nes ji yra arti Topkapi rūmų – buvusios pagrindinės Sultono rezidencijos ir Osmanų Imperijos administracinio centro.

Tiesa, 1934-aisiais ji Ministrų Tarybos sprendimu buvo paversta muziejumi. Hagia Sophia Muziejus yra administruojamas Kultūros ir Turizmo ministerijos. Šis ypatingas pastatas 1985-aisiais buvo įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip „Istorinės Stambulo vietos“ sąrašo dalis (nuo 1983 metų Turkija aktyviai prisideda prie UNESCO Pasaulio paveldo centro ir Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos). Taigi Turkija turi gilias ir senas tradicijas rūpintis kultūros, istorijos, architektūros paminklais (net 18-a Turkijos paveldo vietų įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą).

Galima nė neabejoti: Hagia Sophia buvo ir bus tinkamai bei kruopščiai saugoma, kokį statusą beturėtų. Tik Osmanų ir Turkijos valdžios institucijų milžiniškų pastangų dėka šį statinį pavyko apsaugoti nuo stichinių nelaimių kaip reikšmingą, svarbų tiek krikščioniškosios, tiek islamo kultūros paveldą.

Nūnai Turkijos Valstybės Taryba nutarė panaikinti Ministrų tarybos priimtą sprendimą paversti Hagia Sophia muziejumi, bet tai daro remdamasi įstatymais. Nepaprastasis ir įgaliotasis Turkijos ambasadorius ponas Gokhanas Turanas pabrėžė, jog tai – teisininis sprendimas, ir Turkija tikisi, jog visos valstybės gerbs turkų pasirinkimą.

„Kai kurios ES narės elgiasi demonstratyviai antiturkiškai“

Turkija patiria didelę naštą atskirdama Eurazijos sausumos vakarinius ruožus nuo nepastovios ekosistemos, supančios Europą. Turkiškos diplomatijos ir turkiškų karinių pajėgų buvimas daug kartų gynė Europą nuo išorės pavojų. Turkija jaučia atsakomybę ginant ir saugant savo partneres – Europos sąjungos valstybes (Turkija vis dar yra kandidatė tapti ES nare; Turkijos naikintuvai jau ne sykį saugojo Baltijos šalų oro erdvę).

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlüt Çavuşoğlu

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlut Cavusoglu (Mevlüt Çavuşoğlu) straipsnyje „Europos Sąjungos ir Turkijos santykiai yra įtemti, tačiau turime bendrybių, kuriomis privalome remtis“ (POLITICO leidinys, 2020 liepos 13 d.) apgailestavo, jog kai kurios ES narės elgiasi … demonstratyviai antiturkiškai. Taigi kai kurių ES narių aštri retorika bei maksimalistinės pozicijos dėl aukštos strateginės svarbos problemų siaurina prasmingo bendradarbiavimo galimybes.

Turkijos URM vadovas turi omenyje tris konkrečius atvejus.

Pirma – situacija Libijoje. Jau daugiau nei metai, kai karo vadas Khalifa Haftar ir jo pajėgos puola teisėtą, Jungtinių Tautų (JT) pripažintą šalies valdžią Tripolyje. Susiskaldžiusi, skirtingoms šalims remiant skirtingas šio konflikto puses, ES nesugebėjo imtis suderintų veiksmų. Todėl šis karo vadas, finansuojamas Jungtinių Arabų Emyratų ir remiamas Egipto bei Rusijos, griauna ilgalaikės taikos ir stabilumo galimybę. Kol pučistinė kariuomenė ir samdomi kariai sulaukia pastiprinimo, ES operacija Irini Viduržemio jūroje (kurios tikslas, kaip skelbia, yra priversti laikytis Libijai taikomo ginklų embargo) praktiškai taiko sakcijas teisėtai valdžiai.

Sausio mėnesį Turkijos prezidentas Recep Tayyip Erdoganas leidinyje POLITICO rašė, kad situacija Libijoje bus lakmuso testas ES. Europa turi atsikvošėti, matydama šokiruojančius masinius kapus Tarhune, kur palaidoti žmonės, galimai nužudyti Haftaro pajėgų. Tuo pat metu Libijos naftos blokada atima iš Libijos žmonių gyvybiškai svarbius išteklius.

Palikti Libiją karo vado galiestingumui buvo šiurkšti klaida. Turkijos techninė ir mokomoji pagalba teisėtai Libijos valdžiai, sutaikta jos prašymu, pakeitė pusiasvyrą ir padidino tokių diplomatinių pastangų kaip Berlyno Konferencija gyvybingumą. Be Turkijos pagalbos Tripolis būtų neatlaikęs pučistinės koalcijos spaudimo, ir šalį būtų ištikusi didžiulė humanitarinė nelaimė, o jos pasekmes jaustų ir Europa.

Prancūzija – tradicinė sąjungininkė ir partnerė Europoje – užuot buvusi Turkijos pusėje, remia Haftarą. Be kita ko, skleidė melagingus teiginius apie jos karo laivo ir Turkijos laivų incidentą Viduržemio jūros rytuose. Kai NATO nepatvirtino tų kaltinimų, Paryžius pasitraukė iš svarbios Aljanso operacijos. Ar tas prancūzų pasitraukimas – tinkamas strateginis sprendimas?

Antra, kalbant apie Siriją, turkų buvimas Idlibo mieste šiaurės vakaruose užkirto kelią humanitarinei katastrofai, kurią būtų patyrę apie 3,5 milijono žmonių, susispaudžiusių nedidelėje teritorijoje ir kenčiančių Sirijos režimo smurtą. Būtent turkiška intervencija sustabdė žudynes ir milijono pabėgėlių žygį pietinių Europos sienų link.

Kaip didžiausia pasaulyje pabėgėlių prieglobsčio šalis, tvirtina Turkijos užsienio reikalų ministras M.Cavusoglu, mes išleidome daugiau nei 40 milijardų JAV dolerių, kad nuo bado ir troškulio išgelbėtume beveik keturis milijonus Sirijos pabėgėlių, apsistojusių Turkijoje. Nereikia tikėtis, kad priimsime jų dar daugiau. Be to, mes sudarėme galimybę 400 tūkst. Sirijos pabėgėlių sugrįžti į tėvynę – tas vietas, kurias iš „Daesh“ (ISIS) ir PKK/YPG teroristų perėmė Turkijos kariuomenės būriai.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA-ELTA nuotr.

Trečia, Kipras ir Viduržemio jūros rytinė dalis. Liepos 6-ąją bendroje spaudos konferencijoje Ankaroje ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ponas Josepas Borrellis pažymėjo, esą „Rytų Viduržemio jūra yra svarbiausias regionas Europai“. Tačiau Europa neturėtų pamiršti, kad ši jūra gyvybiškai svarbi ir Turkijai. Turkija turi ilgiausią pakrantę Viduržemio jūros rytuose.

Deja, maksimalistinės ir vienašališkos Graikijos ir Kipro graikų pretenzijos pažeidžia tiek Turkijos, tiek Kipro turkų suverenias teises. Turkija daug kartų tvirtino pasiruošusi dialogo pagalba ieškoti teisingo, nešališko ir taikaus sprendimo. Tą patį yra deklaravę ir Kipro turkai. Deja, Europos atsakas buvo priešiškas Turkijai ir Šiaurės Kipro Turkų respublikai. Todėl Turkijai nieko kito nebelieka, kaip tęsti gręžimo ir žvalgymo darbus Rytų Viduržemio jūroje siekiant apsaugoti savo nacionalinius interesus ir lygias Kipro turkų teises.

Šie trys atvejai, pasak Turkijos užsienio reikalų ministro, yra nerimą keliančios Turkijos atstūmimo per netvarią politiką apraiškos. Turkija taip pat nuvilta, kaip vilkinamas jos priėmimas į ES.

Europa turėtų teikti pirmenybę ne dvigubiems standartams, o abipusiai naudingoms formulėms su Turkija.

Kokie tikrieji FETO organizacijos tikslai

Turkija mano, kad 2016 metų liepos 16 dieną šalyje bandyta surengti karinį pervesmą. Neteisėtų pastangų pakeisti Turkijos valdžią lyderiu laikomas Fetullag Gulen ir jo vadovaujama organizacija FETO (FETÖ). Turkijos žvalgyba turi informacijos, jog ši organizacija prieš ketverius metus panaudojo brutalią karinę jėgą prieš nekaltus civilius, nužudydama 251 asmenį ir sužeisdama tūkstančius. Jie mėgino likviduoti Turkijos Respublikos prezidentą, puolė Ministro Pirmininko automobilį ir iš oro bombardavo Didįjį Nacionalinį Medžlisą. Jie atakavo Prezidentūros kompleksą, Nacionalinės Žvalgybos organizacijos ir Turkijos Nacionalinės Policijos departamentus. Taip pat buvo iš oro subombarduota Turkijai labai svarbus antiteroristinę veiklą atliekantis Policijos Specialiųjų Operacijų Centras Ankaroje (žuvo 55 policininkai).

Turkijos žvalgybos emblema

Turkija tvirtina turinti užtektinai informacijos, leidžiančios tvirtinti, kad kruviniausia Turkijos istorijoje teroristinė ataka buvo orgaizuota FETO, vykdanti Fetullah Guleno įsakymus ir nurodymus.

Vienas iš įrodymų – perversmo metu sąmokslininkai įkaitu paėmė Akinci Oro pajėgų bazėje buvusį dabartinį Gynybos ministrą Hulusi Akar. Jie ragino suimtąjį generolą kalbėtis tesiogiai su Fetullah Gulen, tikėdamiesi, kad šis pereis jų pusėn.

Turkija įsitikinusi, kad būtų didžiulė klaida apie F.Gulen ir jo pasekėjus spręsti vien pagal 2016-ųjų liepos 16-osios įvykius. Tų dienų perversmas – tik ledkalnio viršūnė. Viskas prasidėjo 1970-aisiais – prisidengiant labdaringuoju švietimu. F.Gulen ir jo pasekėjai užsimaskavo kaip neva nekaltas švietimo judėjimas. Jie pradėjo kurti savo pasekėjų mokyklas Turkijoje (apie tūkstantį) ir daugiau nei aštuonis šimtus tokio pobūdžio švietimo įstaigų įkūrė visame pasaulyje. Tai buvo pirmasis infiltracinės kampanijos žingsnis, kai vaikai ir jų tėvai buvo verbuojami iš pažiūros nekaltu geresnio švietimo ir gero darbo pažadu.

Nuotraukos, pasakojančios apie 2016-ųjų liepos 15-osios įvykius Turkijoje. Žurnalas „July 15. Coup attempt in Turkey and peoples victory”.

Užsimaskavusi kaip švietimo judėjimas ši organizacija ilgainiui peraugo į slaptą struktūrą, siekiančią perimti Turkijos valstybės kontrolę. Daugybė žmonių Turkijoje, kurie nepritarė, buvo vejami iš svarbių postų, pareigų, kariuomenės. Kai organizacija įgijo daugiau turto, ji pradėjo kontroliuoti verslininkus bei viešuosius konkursus.

2017 metų balandžio 24 dieną Kasacinio teismo 16-oji Baudžiamoji kolegija savo analizės pagrindu nutarė, kad FETO yra ginkluota teroristinė organizacija, o Kasacinio teismo Baudžiamųjų kolegijų asamblėja patvirtino šį sprendimą.

Turkijos žvalgyba šiuo metu mano, kad FETO turi padalinių per 160 užsienio šalių.

Turkija įspėja savo draugus ir sąjungininkus dėl FETO organizacijos keliamų pavojų ir yra patenkinta, kad pasaulyje daugėja supratimo apie tikruosius FETO kėslus.

2020.07.19; 20:00

Turkijoje suimtas dar vienas žmogus, kuris gali būti susijęs su Rusijos ambasadoriaus nužudymu. EPA-ELTA nuotr.

Turkijoje suimtas dar vienas asmuo, kuris, kaip įtariama, gali būti susijęs su Rusijos ambasadoriaus Andrejaus Karlovo nužudymu. Tai pirmadienį pranešė Anatolijos agentūra.

Gautomis žiniomis, pareigūnai suėmė Ayse`ę Sogut, kuri yra vieno iš Rusijos ambasadoriaus žudiko Mevluto Merto Altintaso kontaktinių asmenų žmona. Šis kontaktinis asmuo – balandžio 6 d. suimtas Sahinas Sogutas. Jis, kaip pažymi agentūra, priklausė „Fethullah teroro organizacijai“ (FETO), kurią Ankara kaltina mėginus įvykdyti valstybės perversmą 2016 metų liepą, ir pats perdavė Mevlutui Mertui Altintasui įsakymą nužudyti A. Karlovą.

Tyrėjų duomenimis, moteris dirbo vienoje iš bendrovių, susijusių su FETO, taip pat naudojo programėlę „ByLock“ susirašinėjimui šifruoti. Šią programėlę per pučą naudojo ir sąmokslininkai. Iki šiol A. Karlovo nužudymo byloje jau suimta 10 žmonių.

Rusijos ambasadorius A. Karlovas buvo nušautas 2016 metų gruodžio 19 d. per fotoparodos atidarymą Ankaroje. Išpuolį surengė buvęs Turkijos policijos darbuotojas Mevlutas Mertas Altintasas, kurį vėliau nukovė saugumo pajėgų pareigūnai. Rusijos URM šį incidentą pavadino teroro aktu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.14; 06:00