Bankoke šeštadienį prasidėjo kasmetinis Pietryčių Azijos valstybių organizacijos (ASEAN) viršūnių susitikimas. Forumo šeimininkas Tailandas pirmiausiai ketina siekti, kad būtų užbaigtos derybos dėl vienos didžiausių pasaulio laisvosios prekybos zonų.
 
Vadinamoji Regioninė visapusiškos ekonominės partnerystės sutartis (RCEP) apjungtų 10 ASEAN šalių – Brunėjų, Kambodžą, Indoneziją, Laosą, Malaiziją, Mianmarą, Filipinus, Singapūrą, Tailandą ir Vietnamą, o taip pat Kiniją, Indiją, Japoniją, Pietų Korėją, Australiją ir Naująją Zelandiją.
 
Ši sutartis buvo sugalvota kaip atsvara Ramiojo vandenyno regiono laisvosios prekybos sutarčiai (TPP), iš kurios JAV pasitraukė netrukus po to, kai prie šalies vairo stojo Donaldas Trumpas. Tačiau derybos dėl RCEP pastaruoju metu įstrigo. Indija baiminasi, kad ją užplūs pigi produkcija iš Kinijos. Australija ir Naujoji Zelandija reikalauja aplinkos ir darbo saugumo standartų.
 
Vis dėlto į eksportą orientuotos ASEAN šalys nori užbaigti derybas, nes baiminasi neigiamų prekybos ginčo tarp JAV ir Kinijos padarinių. RCEP turi milžinišką reikšmę prekybos apimčių didinimui, sakė Tailando vyriausybės atstovas Werachonas Sukhondhapatipakas. Filipinų vyriausybės atstovas Martinas M. Andanaras teigė, kad sutartis turi būti kiek įmanoma greičiau įgyvendinta. „Laisvoji prekyba tikrai yra tai, ko reikia šiam regionui“, – pabrėžė jis.
 
Dviejų dienų susitikime taip pat bus kalbama apie ginčą dėl salų Pietų Kinijos jūroje, rohinjų musulmonų mažumos persekiojimą Mianmare ir plastiko atliekas jūroje.
 
Rohinjų krizėje ASEAN šalys iki šiol susilaikė nuo kritikos Mianmaro vyriausybei. Tačiau penktadienį Malaizijos premjeras Mahathiras Mohamadas pabrėžė: „Mes tikimės, jog gali būti kažkas padaryta, kad priespauda liautųsi“. ASEAN viršūnių susitikime dalyvauja ir Mianmaro de facto vyriausybės vadovė Aung San Suu Kyi.
 
Kovą su atliekų problema ketinama skelbti vadinamuoju ASEAN šalių Bankoko pareiškimu. Remiantis projektu, pareiškimą pasirašiusios šalys įsipareigos ateityje vengti jūrų šiukšlinimo ir jį ženkliai sumažinti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.23; 03:00

Filipinai: teroristai nužudė įkaitu paimtą olandą E. Horną. EPA-ELTA nuotr.
Teroristinės „Abu Sayyaf“ grupuotės nariai nužudė 2012 metais Filipinų pietuose įkaitu paimtą olandą Ewoldą Horną. Belaisvis bandė pabėgti. Tai penktadienį pranešė „Reuters“, remdamasi Filipinų kariškiais.
 
Nyderlandų pilietis, daugiau kaip septynerius metus praleidęs teroristų nelaisvėje, buvo nušautas, kai mėgino pabėgti kilus mūšiui tarp smogikų ir vyriausybės pajėgų Sulu saloje Filipinų pietuose.
 
Olandas gamtos fotografas E. Hornas ir jo kolega iš Šveicarijos Lorenzas Vinciguerra ekstremistų buvo pagrobti Tavi Tavi saloje 2012 metais. Po dvejų metų L. Vinciguerrai pavyko pabėgti.
 
„Abu Sayyaf“ grupuotė buvo įkurta 1991 metais. Jos tikslas – sukurti kalifatą Filipinų pietuose ir kitose Pietryčių Azijos teritorijose. Filipinų armija dažnai rengia operacijos prieš šią grupuotę.
 
Anksčiau „Abu Sayyaf“ nariai prisiekė ištikimybę teroristinei „Islamo valstybės“ (IS) grupuotei.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.31; 14:00

Filipinuose pakeliui į darbą nušautas radijo diktorius, žinomas dėl kritiškų komentarų vietos pareigūnų atžvilgiu.

Automobiliu į darbą važiavusį 38 metų amžiaus radijo stoties DWZR diktorių Joey Llaną iš pasalos užpuolė nežinomi ginkluoti vyrai.

Tyrėjai dar aiškinasi nužudymo motyvą, tačiau pabrėžė, kad diktorius dėl savo komentarų, išsakytų radijo programų metu, buvo sulaukęs grasinimų mirtimi.

„Jeigu pasitvirtins, kad tai susiję su jo darbu, šis nužudymas bus jau 12-asis žiniasklaidos darbuotojo nužudymas prezidentaujant Rodrigui Dutertei ir 185-asis – nuo 1986 metų“, – teigė Filipinų nacionalinė žurnalistų sąjunga.

Filipinai klasifikuojami kaip viena iš žurnalistams pavojingiausių vietų pasaulyje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.23; 04:00

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) penktadienį išvyko į beveik dviejų savaičių trukmės kelionę po Aziją. Iš Endriuso karinių oro pajėgų bazės netoli Vašingtono jis išskrido drauge su žmona Melanija (Melania). Pradžioje jų lėktuvas atliks tarpinį nusileidimą Havajuose Ramiajame vandenyne, o tada skris toliau į Japoniją.

Kiti planuojami sustojimai yra Pietų Korėja, Kinija, Vietnamas ir Filipinai. Tik prieš išskrisdamas D. Trampas pareiškė, kad jis kelionėje bus dieną ilgiau nei planuota. Jis nori prailginti savo viešnagę Filipinuose, kad galėtų dalyvauti čia vyksiančiame Rytų Azijos viršūnių susitikime.

Pagrindinė pokalbių kelionėje tema gali būti Šiaurės Korėjos branduolinė programa. Gali būti, kad D. Trampas visų pirma energingiau nei iki šiol spaus Kiniją daryti spaudimą Pchenjanui.

Ypatingo dėmesio turėtų sulaukti ir D. Trampo susitikimas su Filipinų prezidentu Rodriu Duterte (Rodrigo Duterte), kuris užsienio – tačiau ne JAV prezidento – yra aštriai kritikuojamas dėl savo brutalios kovos su nusikalstamumu, susijusiu su narkotikais.

Tai bus ilgiausia JAV prezidento kelionė po Aziją nuo Džordžo Bušo vyresniojo (George Bush senior) kelionės 1991/92 metų sandūroje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.04; 00:10

Australija ir JAV pradėjo bendras plataus masto pratybas Australijos teritoriniuose vandenyse, praneša „Reuters“. 

JAV ir Australijos kariškių pratybos. EPA – ELTA nuotr.

Agentūros duomenimis, jose dalyvauja 33 tūkstančiai Amerikos ir Australijos kariškių. Pratybos truks mėnesį. Jose bus treniruojamasi rengti karinių jūrų pajėgų ir karinių oro pajėgų operacijas.

Pasak JAV ginkluotųjų pajėgų Ramiajame vandenyne vado Hario Hariso (Harry Harris), pratybos vyksta tuo metu, kai būgštaujama, kad gali paaštrėti konfliktas dėl ginčijamų salų Pietų Kinijos jūroje.

„Aš patenkintas žinia, kurį šios pratybos siunčia mūsų draugams, sąjungininkams, partneriams ir potencialiems priešininkams“, – cituoja žiniasklaida H. Hariso žodžius.

„Nerimaujant dėl Kinijos aktyvumo Pietų Kinijos jūroje, šios karinės pratybos pasiųs signalą ir turės didesnę reikšmę“, – pareiškė žurnalistams Sidnėjaus universiteto užsienio politikos specialistas Džeimsas Karenas (James Curran).

Kinija ir kai kurios regiono šalys – Japonija, Vietnamas, Filipinai – nesutaria dėl sienų ir atsakomybės zonų Pietų Kinijos ir Rytų Kinijos jūrose.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.30; 08:00