Rudenį Vilniuje – atgijusi kino industrija. „Nice Drama“ nuotr.

Lietuvoje pastaraisiais metais itin augusi kino pramonė buvo visiškai sukaustyta karantino metu. Šią vasarą Vilniuje atnaujinti pasiruošimo darbai, nuo rugpjūčio filmavimai suintensyvėjo, o rudenį kino darbai jau vyksta visa galia. Nuo rugsėjo Vilniaus mieste dirba net trys švedų kino komandos ir filmuojami lietuviški filmai. 
 
Pasak Vilniaus kino biuro direktorės Jūratės Pazikaitės, kino kūrėjai stipriai nukentėjo dėl karantino, tad, pagaliau gavus galimybę atnaujinti darbus, visi kino pasaulio žmonės su užsidegimu pradėjo filmavimus. „Labai norisi išlaikyti tą entuziazmą ir kūrybinį užsidegimą, vėl viskas grįžta į savo vėžes, tad labai tikimės sulaukti ir palaikymo bei supratimo iš gyventojų, kuriems dėl filmavimų tenka šiek tiek pakoreguoti savo įprastus kasdienius maršrutus ar automobilių statymo vietas“, – sako J. Pazikaitė, kviečianti nepamiršti ir ekonominės vertės, kurią sukuria į Lietuvą atvykstantys kino kūrėjai.
 
Šiuo metu Vilniuje dirba švedų serialo „Max Anger – with One Eye Open“ kūrėjai, neslepiantys džiaugsmo Vilniuje suradę tiek daug reikalingų lokacijų. „Surasti tinkamas filmo ar serialo vietas yra vienas iš svarbiausių ir sudėtingiausių filmų kūrimo aspektų. Mūsų atveju, reikėjo surasti daug skirtingų vietų istorijai, kurios veiksmas vyksta Sankt Peterburge ir Stokholme 1996 m. ir 1943 m. Pasinaudoję kolegų rekomendacijomis, didžiausią lokacijų spektrą radome Vilniuje. Savo džiaugsmui pamatėme, kad vaizdingas senamiestis kartu su modernesnėmis miesto dalimis ir išskirtiniais sovietiniais gyvenamaisiais rajonais labai gerai tiks įgyvendinti mūsų idėjas.
 
Rudenį Vilniuje – atgijusi kino industrija. „Nice Drama“ nuotr.

Vienoje vietoje surasti tokią lokacijų įvairovę yra puikus dalykas. Bet patrauklus ir Vilniaus dydis: nereikia ilgo, daug laiko ir finansų reikalaujančio aktorių, komandos ir įrangos transportavimo į filmavimo vietas. Prie šių dalykų pridėjus tai, kad galime samdyti vietinius kino profesionalus, turinčius tarptautinės kino gamybos patirties, lėmė, kad Vilnius tapo laimėtoju ieškant idealios geografinės bazės mūsų serialo kūrimui. Labai ačiū vilniečiams! Taip pat dėkojame Vilniaus savivaldybei ir Vilniaus kino biurui už didžiulę paramą, kurią gauname šio pastatymo metu“, – savo atradimais Vilniuje dalinosi „Nice Drama“ prodiuseris Janas Marnellis.
 
Be šio serialo, Vilniuje filmuojami dar du švedų kriminaliniai serialai „Clark“ ir „The Truth Will Out“ bei lietuviški filmai „Techno mama“, „Sekretas“, „9 žingsnis“, vyksta pasiruošimas režisieriaus Vytauto Tinterio ilgo metro filmui „My Lithuanian Dream“ bei kitiems užsienio projektams. Intensyvų rudens filmavimų grafiką lemia tai, kad šiuo metu kuriami filmai, kurie dėl pandemijos buvo perkelti iš pavasario, ir tie, kurie jau anksčiau buvo suplanuoti filmuoti rudenį. Be to, darbų trukmę pailgina saugumo priemonių įgyvendinimas filmavimo aikštelėse. Tam skiriamas didelis dėmesys.
 
Vilniaus miesto gyventojai ir svečiai šį rudenį kartais galės pasijusti tarsi veiksmo filme, nes visų užsienio serialų istorijos susijusios su policijos tyrėjų darbu, „šaltosiomis bylomis“, detektyvais. Jei ne vienur, tai kitur praeiviai gali išvysti kaskadinius triukus, išgirsti veiksmo filmų garso efektus ir pamatyti kino dailininkų kurtą spec. tarnybų atributiką.
 
Vilniaus kino biuras informuoja visuomenę apie filmuose numatytas šaudymų ir suėmimų scenas, trumpalaikį eismo ribojimą filmavimų metu ir filmavimą gyventojų kiemuose spalio 5–11 dienomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.04; 06:31

Vilniaus Geležinkelio stotyje buvo filmuojamos „Anos Kareninos“ dramatiškos scenos. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Dėl koronaviruso sustoję lietuvių ir užsienio kino filmų bei serialų filmavimo darbai į Vilnių vėl grįžta.
 
Sostinėje tęsiami lietuvių kino filmo „Sinefilija“, švedų kriminalinio trilerio „Neprarask budrumo“ (orig. „With One Eye Open“) bei norvegų – lietuvių bendros gamybos vaidybinio filmo „Ne juokais” (orig. „Nothing to Laugh About“) filmavimo darbai.
 
Šiuo metu mieste filmuojami filmai ir serialai, kurie turėjo būti nufilmuoti dar pavasarį, tačiau dėl COVID-19 viruso buvo visiškai sustabdyti, pažymima savivaldybės pranešime.
 
„Karantinas labai stipriai pakenkė Lietuvos kino industrijai, numatytus filmavimus teko atšaukti ir perplanuoti kelis kartus, todėl dabar atsigaunantys filmavimo darbai vyksta visame mieste. Labai prašome vairuotojus būti atidžius ir dėkojame gyventojams už supratingumą“, – kalbėjo Vilniaus kino biuro vadovė Jūratė Pazikaitė.
 
Dėl filmavimo darbų visą rugsėjį Vilniuje, įvairiose miesto vietose, bus daug ilgesnių ir trumpesnių eismo ribojimų, bus stabdomas ir pėsčiųjų, ir transporto priemonių eismas, kai kur eismas bus draudžiamas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.29; 10:30

Ketvirtadienį Vilniuje dėl filmavimo darbų kai kuriose gatvės laikinai bus apribotas eismas.
 
Kaip anksčiau pranešė Vilniaus miesto savivaldybė, nuo 16 iki 24 valandos laikinai bus draudžiamas transporto eismas Gedimino prospekto dalyje tarp Gynėjų ir V. Kudirkos gatvių. Filmavimo metu laikinai bus atšauktas vienpusis eismas A. Rotundo gatvėje ir įvažiuoti galės tik aptarnaujantis transportas.
 
Nuo 7 iki 24 valandos Ankštojoje ir A. Rotundo gatvėse laikinai bus draudžiamas automobilių stovėjimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.29; 00:30

Bepilotė skraidyklė teroristo rankose gali tapti pavojingu ginklu. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Įsigaliojus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimams, liepos 3-iąją Krašto apsaugos ministerija patvirtino naują leidimų vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius virš karinių teritorijų, taip pat karinių teritorijų filmavimo, fotografavimo ar kitokio vizualizavimo tvarkos aprašą. Naująja bepiločių orlaivių naudojimo virš karinių teritorijų bei karinių teritorijų fotografavimo, filmavimo ar kitokio vizualizavimo tvarka siekiama užtikrinti Lietuvos kariuomenės veiklos apsaugą.

Apraše numatoma, kad sprendimas dėl leidimo skrydžiams virš karinės teritorijos bus pateikiamas greičiau – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas (vietoj buvusių 20), tačiau įprastai leidimas turėtų būti suteikiamas per vieną darbo dieną.

Taip pat atnaujintas karinių teritorijų ir atstumų iki jų, virš kurių skrydžiai ribojami, sąrašas. Siekiant supaprastinti leidimų išdavimą yra pateikiami atsakingų asmenų kontaktiniai duomenys kiekvienai teritorijai, kuriais asmuo, ketinantis vykdyti bepiločio orlaivio skrydžius, galės kreiptis išduoti leidimą.

Skraidantis aparatas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Taip pat pagal Seimo patvirtintas Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisas, asmenys, norėdami filmuoti, fotografuoti ar kitaip vizualizuoti karines teritorijas, taip pat privalės gauti atitinkamą leidimą. Sprendimas dėl šio leidimo suteikimo turėtų būti suteikiamas dar greičiau – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.

2017 m. rugsėjį pasirašytu krašto apsaugos ministro įsakymu visi bepiločiai orlaiviai, kurie, neturėdami leidimo atlieka skrydžius virš karinių teritorijų arba virš už karinės teritorijos ribų vežamo svarbaus karinio turto, yra traktuotini kaip galimai naudojami ginklai, kuriais siekiama padaryti žalą kariniam turtui ar asmenims, ir prieš juos gali būti panaudojama karinė jėga. Kitaip tariant, orlaivis galės būti priverstinai nutupdomas arba neutralizuojamas, šiuo tikslu planuojama ir kovos prieš bepiločius orlaivius pajėgumų plėtra.

Skraidanti stebėjimo kamera. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Taip pat atnaujintos skrydžių bepiločiais orlaiviais virš karinių teritorijų taisyklės. Asmenys, norintys naudoti bepiločius orlaivius virš karinių teritorijų, turės sudaryti sąlygas dalinio saugumo specialistui apžiūrėti orlaivį prieš skrydį, pateikti skrydžio metu gautą medžiagą bei vykdyti kitus dalinio saugumo specialisto nurodymus skrydžio metu.

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimą gali būti skiriama bauda nuo 200 iki 400 eurų, taip pat gali būti konfiskuotas bepilotis orlaivis. Jei tas pats pažeidimas padarytas pakartotinai – bauda nuo 400 iki 600 eurų ir visais atvejais konfiskuojamas bepilotis orlaivis. Jei asmuo neturėdamas leidimo arba pažeisdamas jame nustatytus reikalavimus filmuoja, fotografuoja ar kitaip vizualizuoja karines teritorijas, jam gali būti skiriama nuo 20 iki 50 eurų bauda, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 50 iki 100 eurų bauda. Taip pat, gali būti konfiskuojama ne tik surinkta vaizdinė informacija, tačiau ir informacijai rinkti naudota įranga. Šiuos pažeidimus tirti yra įgaliota Karo policija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.03; 07:00