Danijos kariai. Slaptai.lt nuotr.
Europos Sąjungos planai per ateinančius metus padidinti gynybai skiriamą sumą iki 22,5 milijardų eurų yra nepakankama bloko ambicijoms įgyvendinti, ketvirtadienį paskelbė Europos Audito Rūmai.
 
Jei ES mėgintų ginti save be NATO sąjungininkių JAV pagalbos, „apskaičiuota, kad dabartiniam pajėgumų tarpui peržengti prireiktų kelių šimtų milijardų eurų“, pabrėžiama Europos Audito Rūmų ataskaitoje.
 
Europos šalys, ypač Prancūzija, vis intensyviau svarstė galimą bendrosios gynybos pajėgumų su „strategine autonomija“ įtvirtinimą. Štai kodėl 2021–2027 metų bloko biudžeto ciklo laikotarpiu gynybos išlaidas ketinama padidinti 700 proc., nuo 2,8 mlrd. eurų per dabartinį daugiametį ciklą.
 
Tačiau pranešime pabrėžiama, kad ši iniciatyva labai sutaptų su tuo, ką daro NATO. Visos, išskyrus penkias iš 28 Europos Sąjungos valstybių narių, priklauso NATO.
 
Ataskaitoje taip pat pažymima, kad ES šalys neturi vieningo blokui kylančios grėsmės suvokimo, vizijos, iš ko turėtų susidaryti gynybos pajėgos, ar net bendrų įsipareigojimo taisyklių.
Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.
 
Pavyzdžiui, kai kurios valstybės narės „yra linkusios sutelkti dėmesį į teritorinę gynybą nuo Rusijos keliamų karinių grėsmių, o kitos labiau orientuotos į saugumo iššūkius, kurių šaknys – Šiaurės Afrikoje ar Artimuosiuose Rytuose“. Taigi, kaip teigiama ataskaitoje, ES požiūris į gynybą „nėra iki galo aiškus“.
 
Buvęs Estijos premjeras ir Europos Audito Rūmų narys Juhanas Partsas, atsakingas už ES išlaidų nagrinėjimą, ambicijų ir turimų resursų neatitikimą pavadino „didžiuliu“.
 
AFP naujienų agentūros reporteriams jis sakė, kad „visos apimties karinis ES planavimas yra NATO veiklos dupliavimas“, tačiau pažymėjo, kad tai yra politikų, o ne auditorių problema.
 
Vis dėlto, J. Partsas teigė, kad pats faktas, jog NATO narė Didžioji Britanija yra pasiruošusi palikti bloką, turėtų pristabdyti tuos, kurie nori sumažinti atotrūkį tarp išlaidų ir strateginių tikslų.
Britų kariai. Slaptai.lt nuotr.
 
„Jei labai didelė narė, turinti didžiulį karinį biudžetą ir stiprias pajėgas, palieka ES, tada šis tarpas tampa tik dar didesnis, – sakė J. Partsas. – Jei šnekame apie „strateginę autonomiją“ ir nesutapimą su resursais, tuo atveju, jei didžiausią sumą gynybai išleidžianti šalis pasitrauks, tada „strateginė autonomija“ tampa dar mažiau realistiška“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.13; 08:43

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis
 
Kita vertus, ekspertų teigimu, V. Pranckiečio pasitraukimas iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos yra dar vienas veiksnys opozicijai pakeisti savo nuomonę apie Seimo vadovą. Pasak politologų, niekam nereikalingas šiaudinis Seimo pirmininkas, kuris neturi rimtos paramos Seime.
 
„I. Rozovos atvejis V. Pranckiečiui greičiausiai kainuos postą, ir tai būtų logiška. Niekam nereikalingas šiaudinis Seimo pirmininkas, kuris neturi rimtos paramos Seime (…) Situacija pakankamai aiški – R. Karbauskis bet kuria kaina nori pašalinti V. Pranckietį. Tuo tarpu V. Pranckietis bet kuria kaina, įskaitant orumą ir savigarbą, bando išsilaikyti tame poste. Kadangi R. Karbauskis rado būdą pritraukti bent kažką iš opozicijos I. Rozovos popieriais, tai V. Pranckiečio galimybės likti poste mažėja“, – Eltai sakė Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius.
 
Pasak docento, opozicijai ginti Seimo pirmininką neapsimoka, nes jis nebeturi jokio palaikymo Seime.
 
„Opozicijai visiškai neapsimoka ginti V. Pranckiečio, kadangi jis – politinis nulis. Ką jie laimės, jei apgins? Valdančioji dauguma vis viena galės daryti sprendimus, nes turi balsų daugumą“, – teigia jis.
 
Politikos ekspertui pritaria ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis.
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
 
„Žingsnis, kai jis pareiškė, kad išeina iš partijos, iš tikrųjų savotiškai sudėliojo į vietas visų pozicijas ir išlaisvino patį V. Pranckietį nuo daugelio įtampų. Tuo pačiu opozicijai jis tampa figūra, kuri nebetenka politinio dėmesio, kuris buvo anksčiau susietas su jo buvimu partijoje. V. Pranckiečiui bus sudėtinga išsilaikyti poste. Balsavimas, matyt, bus dramatiškas ir ne jo naudai“, – teigia L. Bielinis.
 
V. Valentinavičius, R. Karbauskio bei V. Pranckiečio konflikte įvertino ir opozicijos vaidmenį. V. Valentinavičius teigia, kad opozicija turėtų kritikuoti Vyriausybės darbus bei teikti savo pasiūlymus realioms problemoms spręsti šalyje. O dabar kišdamasi į politines machinacijas su „valstiečiais“, pasak eksperto, opozicija kenkia pati sau prieš artėjančius Seimo rinkimus.
 
„Opozicija, mano galva, užsiimdama tokiais dalykais kaip V. Pranckiečio gynyba, Vyriausybės patvirtinimo teisėtumo ginčijimas ir panašiais, demonstruoja savo silpnumą, o tai naudinga R. Karbauskiui. Valdantiesiems pavojingiausias dalykas būtų jų Vyriausybės kokybės ir politinio turinio kritika. Kas yra svarbiau – Seimo pirmininkas ar kokia yra Lietuvos švietimo padėtis? Opozicijai savo energiją reikėtų sutelkti į politikos kritiką, Vyriausybės neįgalumo kritiką ir siūlyti savo problemų sprendimo alternatyvas švietime ir sveikatos apsaugoje. Jei opozicija to nedaro ir užsiima niekais, kas žmonėms nelabai rūpi, tai yra labai prastas pasirengimas artėjantiems Seimo rinkimams“, – teigia jis.
 
Abu politologai taip pat teigia, kad V. Pranckietis, rimtai neįvertinęs VSD pažymos apie I. Rozovą, padarė lemtingą klaidą. Pasak V. Valentinavičiaus, I. Rozovos ataskaita kur kas rimtesnė nei Mindaugo Basčio.
 
Politologas Lauras Bielinis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
„Pažyma bei I. Rozovos įtarimai yra labai rimti. Tai prilygsta Savisaaro skandalui Estijoje. Rinkimų finansavimas iš užsienio yra negalimas, tai yra labai rimtas nusižengimas, tuo labiau finansavimas iš nedraugiškiausios valstybės regione, kurios polinkis kištis į rinkimus išaiškėja net JAV ir Europos valstybėse, jau nekalbant apie Lietuvą. I. Rozovos pažyma yra labai rimtas dalykas ir jis yra žymiai rimtesnis negu M. Basčio, todėl reakcija turi būti atitinkama“, – teigė jis.
 
Savo ruožtu L. Bielinis teigia, kad Seimo pirmininkui nepadeda ir pačios I. Rozovos situacijos nekomentavimas. Anot eksperto, dėl jos tylėjimo kyla dar daugiau įtarimų.
 
„Dokumentas vertas dėmesio ir pačios I. Rozovos pozicija yra įdomi. Ji neišreiškė, kategoriškai neišsakė santykio su šia pažyma. (…) Jos bandymai nepasakyti arba nutylėti sukelia daugiau jai pavojų, negu jos tiesus ir aiškus pasakymas, kuris būtų visiems suprantamas ir visiems lengvai paaiškinamas. Šiuo atveju išsisukinėdama šio dokumento fone ji atrodo įtartinai“, – teigė L. Bielinis.
Rusijos konsulatas uostamiestyje. Slaptai.lt nuotr.
 
ELTA primena, kad pirmadienį įsisiūbavus skandalui dėl I. Rozovos neatskleistų ryšių, R. Karbauskis leido suprasti, kad interpeliacija V. Pranckiečiui gali būti taikoma ne tik kaip pretekstu naudojant vasaros pradžioje pasirašytą koalicinę sutartį. „Valstiečių“ lyderio teigimu, esama ir kitų aplinkybių, galinčių tapti rimtu pretekstu versti trauktis atsisakantį V. Pranckietį iš posto. Pirmiausia tai užlaikytos Valstybės saugumo departamento informacijos apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narę I.Rozovą istorija.
 
Seimo narė Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pasak jo, remiantis šiuo faktu, nepasitikėjimą V. Pranckiečiu gali pareikšti ir opozicija.
 
Seimo pirmininko ketvirtadienį pasidalintoje Valstybės saugumo departamento pažymoje dėl I. Rozovos patikrinimo teigiama, kad parlamentarė ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais Rusijos diplomatinio korpuso atstovais ir jų neatskleidė. 
 
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį paskelbė inicijuojantis parlamentinį tyrimą, kuriame bus aiškinamasi, ar I. Rozovai gali būti pradėtas apkaltos procesas.
 
NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas taip pat teigė, kad planuojama aiškintis, kaip vertinti Seimo pirmininką ir buvusį NSGK vadovą, seniai iš žvalgybos pažymų žinojusius apie nuslėptus I. Rozovos ryšius, bet nesiėmusius veiksmų užkardyti grėsmes nacionaliniam saugumui.
 
V. Pranckietis tvirtina, kad iš savo pusės yra padaręs viską, ką reikėjo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.24; 09:00

Reaguodamas į kandidatės į prezidentus Ingridos Šimonytės štabo kreipimąsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) dėl Gitano Nausėdos išlaidų rinkiminei kampanijai, pastarojo kandidato štabo komunikacijos vadovas Aistis Zabarauskas bet kokius kaltinimus atmeta.
 
Anot jo, tai yra gerai suplanuotas puolimas ir bandymas nukreipti dėmesį nuo fakto, kad I. Šimonytę finansiškai gausiai rėmė konservatoriai.
 
„Nenorime veltis į jų dabar primetamą žaidimą ir sukurtus politinius įvykius. Kai baigsis rinkimų kampanija, pagal įstatymą, mes pateiksime audituotas ataskaitas“, – pirmadienį DELFI Dienoje sakė A. Zabarauskas, pridūręs, kad šiuo metu vyksta auditorių paieškos, o ataskaitos bus pateiktos po rinkimų.
 
Reaguodamas į kaltinimus dėl reklamos lauko stenduose, G. Nausėdos komunikacijos vadovas teigė, kad šiuo metu tokios reklamos yra gerokai mažiau nei pirmame ture.
 
„Žmonės atsirinks patys. Mūsų oponentai teigė, kad išleido daugiau nei pusę milijono, bet rezultatai buvo iš esmės tokie patys kaip ir mūsų“, – pridūrė A. Zabarauskas, akcentuodamas norą keisti dabartinę įtarimų mėtymo politinę kultūrą.
 
ELTA primena, kad kandidatės į šalies vadovus Ingridos Šimonytės štabo vadovas Paulius Lukauskas kreipėsi į VRK dėl kandidato į Prezidentus G. Nausėdos politinės kampanijos finansavimo bei stebėsenos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.20; 19:10

Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, atrodo, neišvengs proceso dėl nelegalaus rinkimų kampanijos finansavimo. Prancūzijos konstitucinė taryba penktadienį atmetė N. Sarkozy skundą dėl proceso. Taryba nusprendė, kad procesas prieš 64-erių buvusį prezidentą yra teisėtas.

Konstitucinė taryba argumentavo, kad N. Sarkozy galimai nusižengė padorumui, kurio tikimasi iš kandidato ar išrinkto valstybės pareigūno.

N. Sarkozy per savo nesėkmingą perrinkimo prezidentu kampaniją 2012-aisiais daugiau kaip 20 mln. eurų viršijo įstatymo numatytą viršutinę išlaidų ribą.

Konservatorius N. Sarkozy nuo 2007 iki 2012 metų buvo Prancūzijos prezidentas.

Procesas susijęs su viešųjų ryšių agentūra „Bygmalion“, kuri fiktyviomis sąskaitomis mėgino N. Sarkozy rinkimų kampanijos išlaidas oficialiai išlaikyti žemiau aukščiausios galimos 22,5 mln. eurų ribos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.18; 08:23

Rusijai Vakarų įvestos sankcijos duoda rezultatų ir jas galima dar labiau sugriežtinti, jei Maskva ir toliau nesilaikys įsipareigojimų, žurnalistams Berlyne po susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel sakė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.

„Pabrėžiu, sankcijos Rusijai yra absoliučiai būtinos. Jos duoda rezultatų – sumažėjo samdytų kovotojų finansavimas, kurie kartu su Rusijos kariais dalyvauja Rytų Ukrainos okupacijoje“, – sakė P. Porošenka, praneša Ukrainos nacionalinė naujienų agentūra „Ukrinform“.

Ukrainos lyderis taip pat priminė, kad sankcijos Rusijai gali būti dar labiau sugriežtintos.

„Labai svarbu yra tai, kad sankcijos yra visiškai susijusios su Rusijos Federacijos įsipareigojimais pagal Minsko susitarimą. Sankcijos, pabrėžiu, gali būti ir sugriežtintos, jei Rusija eilinį kartą nevykdys savo įsipareigojimų“, – tikino P. Porošenka.

Pasak jo, sankcijos yra mechanizmas, kuriuo siekiama priversti Rusiją laikytis Minsko susitarimo.

„Deja, bet yra tokių, kurie nesupranta, kad sankcijos yra ne priežastis, o pasekmės Rusijos agresijos. Tai yra mechanizmas, kuriuo Rusijos Federacija yra raginama laikytis Minsko susitarimo, kurį pasirašė ir Rusijos prezidentas (Vladimiras) Putinas“, – kalbėjo P. Porošenka.

Ukrainos prezidentas taip pat padėkojo A. Merkel už „stiprų signalą“, kurį Vokietija pasiuntė Rusijai Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrų susitikimo metu praeitą savaitę, pareikšdama, kad atsakomybė dėl įvykių Donbase krinta ant Rusijos pečių. P. Porošenkos teigimu, tokia yra bendra G-7 šalių pozicija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.13; 08:30

Bulgarijos specialiosios tarnybos per plataus masto operaciją, surengtą septyniuose šalies miestuose, sulaikė 43 žmones, praneša „Reuters“.

Agentūros žiniomis, sulaikytieji įtariami neteisėta veikla, susijusia su tarptautinių teroristinių grupuočių finansavimu. Persiųsdami pinigus jie naudojosi tradicine musulmonų sistema „hawala“ (neformali finansinių atsiskaitymų sistema). 

„Tiriami nusikaltimai, susiję su terorizmo finansavimu, – sakė žurnalistams Bulgarijos vyriausiasis prokuroras Ivanas Geševas. – Pagrindinis įtariamasis palaikė kontaktus su asmenimis, kurie prisideda prie logistinės ir finansinės paramos tarptautinėms teroristinėms grupuotėms“.

Kaip pranešama, per operaciją paimta apie 32 tūkstančius eurų, taip pat įvairių dokumentų ir kitų įkalčių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.19; 07:08

Seimas antradienio plenariniame posėdyje turėtų balsuoti dėl kitų metų biudžeto priėmimo. 

Lietuvos Respublikos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Parlamentarai taip pat turi balsuoti dėl su mokesčiais susijusių įstatymų projektų, kuriems po svarstymo pritarė pirmadienį.

Seimas po svarstymo pritarė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma nuo kitų metų laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams taikyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą.

Taip pat po svarstymo pritarta įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma nuo kitų metų taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą kūrenimui skirtoms malkoms ir medienos produktams.

Taip pat po svarstymo pritarta Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimo projektu pakeitimui, kuriuo siūloma tantjemas, kitą atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, iš darbdavio gaunamus autorinius atlyginimus bei mažųjų bendrijų vadovų pagal civilines sutartis gaunamas pajamas apmokestinti taikant tokius pat gyventojų pajamų mokesčio tarifus, kaip ir pajamas iš darbo santykių. GPM tarifas šioms pajamoms didinamas nuo 15 iki 20 proc.

Seimas po svarstymo taip pat pritarė Akcizų įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma 10 proc. didinti akcizą etilo alkoholiui. Pagal svarstomus pakeitimus akcizo tarifas etilo alkoholiui didėtų nuo 1 665,04 iki 1 832 eurų už produkto hektolitrą akcizų tarifas.

Tiesa, parlamentaras Justas Džiugelis Seime įregistravo rezoliucijos projektą dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo tvarkos keitimo, finansavimo didinimo ir biudžeto projekto tvirtinimo, kurį pasirašė visų opozicinių Seimo frakcijų seniūnai. Rezoliucija siūloma savaitei, iki šių metų gruodžio 18 d., nukelti 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto priėmimą.

Kaip ELTA jau rašė, pirmas biudžeto projekto svarstymas Seimo plenariniame posėdyje vyko lapkričio 22 d., antras – gruodžio 6 d. Patobulintame projekte kitų metų biudžeto pajamos, įskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudaro 10 mlrd. 590,2 mln. eurų. Įvertinus Seime siūlomų įstatymų pakeitimų projektus, biudžeto pajamos didėja apie 3,5 mln. eurų.

Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.

Daug kritikos projektui, kaip įprasta, liejosi iš opozicijos. Konservatoriai siūlė rezoliuciją, siūlydami Seimo vadovybei ir Vyriausybei stabdyti biudžeto projektų svarstymą Seime, kol Vyriausybė ir atitinkami Seimo komitetai nepateiks Seimui rezoliucijoje įvardintos statistinės informacijos, artimiausiems metams projektuojamų atlyginimų tendencijų ir atitinkamų teisės aktų projektų. Konservatoriai biudžeto svarstymą norėjo išbraukti ir iš ketvirtadienio posėdžio darbotvarkės. Frakcijos atstovai sakė, kad taip būtų atsižvelgta į padėtį dėl streikuojančių mokytojų.

Vyriausybė pirmadienį neeiliniame posėdyje pritarė, kad būtų atsižvelgta į kai kuriuos Seimo narių pateiktus siūlymus dėl kitų metų biudžeto projekto. 

Vyriausybės nutarimu pritarta parlamentaro Ramūno Karbauskio siūlymui skirti 1 mln. eurų kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti.

Pritarta Seimo narės Rimos Baškienės siūlymui padidinti Kultūros ministerijai numatomus skirti asignavimus profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams kompensacinėms išmokoms išmokėti 207 tūkst. eurų.

Pritarta Seimo narės Ritos Tamašunienės siūlymui padidinti numatomus skirti asignavimus tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms finansuoti 200 tūkst. eurų.

Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.

Pritarta Seimo nario Mindaugo Puidoko siūlymui padidinti Vytauto Didžiojo universitetui numatomus skirti asignavimus 91 tūkst. eurų.

Pritarta Seimo nario Roberto Šarknicko pasiūlymui sumažinti Kultūros ministerijai planuojamus skirti asignavimus 2019 m. išlaidoms 100 tūkst. eurų, juos skirti Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai asignavimams išlaidoms. 

Iš dalies pritarta kai kuriems kitiems parlamentarų pasiūlymams: Seimo narių Aušros Papirtienės ir Arūno Gelūno siūlymams padidinti 10 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, ir skirti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai papildomus asignavimus 6,6 mln. eurų. 

Iš dalies pritarta Seimo narių Vytauto Bako, Virgilijaus Aleknos, Arvydo Anušausko ir kitų pasiūlymui padidinti Specialiųjų tyrimų tarnybai numatomus skirti asignavimus turtui įsigyti 1 mln. eurų. Taip pat V. Bako siūlymui padidinti Valstybės saugumo departamentui numatomus skirti asignavimus išlaidoms 1 mln. eurų. Seimo narių R. Baškienės, Irenos Degutienės, Gedimino Kirkilo ir kitų pasiūlymui padidinti Seimo kanceliarijai numatomus skirti asignavimus darbo užmokesčiui 300 tūkst. eurų. 

Kairėje – 3-ieji Seimo rūmai. Slaptai.lt nuotr.

Kitai daliai parlamentarų siūlymų Finansų ministerija siūlė nepritarti.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.11; 01:00

JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo penktadienį nusitaikė į Vokietiją dėl jos išlaidų gynybai, sakydamas, kad šalis daro nepakankamai, jog įvykdytų savo įsipareigojimus NATO.

Antrindamas įprastai savo vadovo, prezidento Donaldo Trumpo, temai, M. Pompeo sakė, kad Europos šalys privalo labiau stengtis padidinti savo finansavimą gynybai ir taip sumažinti didžiausiai Aljanso narei tenkančią naštą.

Kai kurios sąjungininkės, pavyzdžiui, Vokietija, nenoriai vykdo įsipareigojimą iki 2024 metų išlaidas gynybai padidinti iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Paklaustas, ar Vokietija daro pakankamai, kad įvykdytų šį įsipareigojimą, buvęs Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas M. Pompeo be užuolankų atsakė: „Ne. Jie turėtų pasiekti tikslus, su kuriais sutiko.“

„Europos šalys privalo prisiimti būtiną atsakomybę už savo saugumą ir paaiškinti savo piliečiams, kodėl taip svarbu vykdyti savo įsipareigojimus dėl gynybos finansavimo“, – teigė jis.

Aukšto JAV pareigūno teigimu, šiuo metu Vokietija gynybai skiria vos 1,24 proc. savo BVP. Iki 2021-ųjų šalis šį skaičių žada padidinti vos iki 1,25 proc.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.28; 06:26

mendeika_p

Per atkurtos nepriklausomybės metus matėme visokių premjerų.

Vieni iš jų kaip valdyti  šalį  konsultavosi su Maskva, kiti – su Briuseliu ar Vašingtonu, vieni vadovavo vyriausybei vos kelis mėnesius, kiti ilgiau, o paskutinis ilgiausiai – visą kadenciją.

Buvo premjerų, kurie sutarė su Prezidentu, kiti – ne, ignoravo ar buvo ignoruojami, turėjo Seime palaikymą ir neturėjo. Buvo, kad bankams griūnant rūpinosi savo kišene, kad tvarkė savo biznio ar partinius reikalus pirmiau valstybinių,  buvo dalies žmonių mėgstami, bet dažniausiai keiksnojami bene visi.

Tokia jau „real politik“ vykdytojų dalia. Niekas jų ten per prievartą nevarė – patys norėjo, kiti net labai. Nors turbūt niekas neprieštaraus teiginiui, kad tai labiausiai kritikuoti politikos elito atstovai.

Continue reading „Labiausiai baugina nežinia dėl kompetencijos“

military_kariuomene

Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga 2012 m. spalio 31 d. žemiau pateikiamu viešu laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę.

Šiuo laišku norime atkreipti Lietuvos Respublikos aukščiausios valdžios institucijų dėmesį dėl katastrofiškos padėties krašto apsaugos sistemoje.

Katastrofiška padėtis  susidarė dėl jai skiriamo nepakankamo finansavimo. Šiuo metu Lietuvos išlaidos krašto gynybai sudaro 0,76 procento nuo BVP palyginus su 1,4 procento nuo BVP NATO vidurkiu. Be Islandijos, kuri neturi kariuomenės, esame paskutinėje vietoje tarp visų NATO šalių. Tuo ne tik rodome, kad mums patiems nesvarbus mūsų šalies saugumas. Tuo atvirai tyčiojamės iš savo NATO partnerių.

Continue reading „„Atvirai tyčiojamės iš savo NATO partnerių““