FinTech

Verslas

Lietuvos ir Prancūzijos verslo forumas. VšĮ „Versli Lietuva” nuotr.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir pirmosios ponios Brigitte Macron oficialaus vizito Lietuvoje metu mūsų šalyje lankosi per 30 įmonių iš Prancūzijos. Jos kartu su daugiau kaip 70 Lietuvos kompanijų pirmadienį dalyvauja Prezidentūros, VšĮ „Versli Lietuva“, Lietuvos ambasados Prancūzijoje, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir „Medef international“ organizacijos inicijuotame verslo forume bei dvišaliuose susitikimuose.
 
Forume įmonės, veikiančios „FinTech“, kibernetinio saugumo, tvarumo, aukštųjų technologijų, inžinerijos, infrastruktūros ir mobilumo srityse, siekia užmegzti naudingas partnerystes bei paskatinti glaudesnį bendradarbiavimą.
 
„Prancūzijos prezidento vizitas Lietuvoje – istorinis įvykis, reikšmingas ne tik politiniu, tačiau ir ekonominiu bei kultūriniu požiūriu. Lietuvos ir Prancūzijos verslo forumas – ekonominės diplomatijos pavyzdys, kai politinę darbotvarkę papildo ekonominis komponentas ir sustiprina šalių bendradarbiavimą bei sinergizuoja dviejų šalių verslo vystymą. Forumo metu Lietuvos ir Prancūzijos įmonės turi galimybę ne tik susipažinti, kelti ir spręsti aktualius klausimus, bet ir užmegzti verslo partnerystes“, – sako Prezidento Ekonominės ir socialinės politikos grupės patarėja Vaida Česnulevičiūtė.
 
„Verslios Lietuvos“ analitikų duomenimis, 2019 m. Prancūzijos prekių eksportas siekė 496 mlrd. eurų, o iš Lietuvos buvo iš viso eksportuota prekių už 29,6 mlrd. eurų. Pernai Prancūzijos importas sudarė 570 mlrd. eurų, o į Lietuvą importuota prekių už 31,9 mlrd. eurų. 2019 m. Prancūzija buvo 13-a didžiausia Lietuvos prekių eksporto rinka, kuriai teko 2,5 proc., 748 mln. eurų, viso mūsų šalies prekių eksporto.
 
Žvelgiant iš paslaugų eksporto perspektyvos, Prancūzija pernai buvo 3-a, jai teko 8,3 proc., 980 mln. eurų, viso Lietuvos paslaugų eksporto.
 
„Nors šalių prekybos apimtys labai skiriasi, Prancūzijos prekybiniai pajėgumai Lietuvai atveria didelį potencialą. Jau dabar matome, kad šalių verslo bendradarbiavimas kuria didelį indėlį mūsų ekonomikai, o susitikime dalyvaujančios įmonės gali prisidėti prie to indėlio augimo.
 
Prancūzija yra viena iš prioritetinių Lietuvos eksporto rinkų, kurioje didžiulį potencialą turi Lietuvos baldų ir tradicinės bei aukštųjų technologijų inžinerijos sektoriai. Šių sektorių eksporto plėtrai į Prancūziją skiriame didžiulį dėmesį ir pagalbą siekdami didinti lietuviškos kilmės aukštos pridėtinės vertės eksporto apimtis“, – teigia „Verslios Lietuvos“ generalinė direktorė Daina Kleponė.
 
„Verslios Lietuvos“ analitikų skaičiavimais, nuo 2015 m. kasmet Lietuvos prekių eksporto į Prancūziją apimtys nuosekliai auga. 76 proc. Lietuvos prekių eksporto į Prancūziją 2019 m. sudarė lietuviškos kilmės prekių eksportas ir 24 proc. – reeksportas.
 
Lietuviškos kilmės prekėms Prancūzija 2019 m. buvo 12-a didžiausia eksporto rinka, kuriai teko 3,2 proc., 568 mln. eurų, viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Iš lietuviškos kilmės prekių į Prancūziją daugiausiai buvo eksportuota trąšų – 22 proc., už 123 mln. eurų, baldų – 18 proc., už 99,5 mln. eurų, plastikų ir jų dirbinių – 12 proc., už 70 mln. eurų, medienos ir jos dirbinių – 6,2 proc., už 35 mln. eurų.
 
2019 m. Prancūzija buvo 9-a didžiausia Lietuvos importo tiekėja ir jai teko 3,2 proc., 1 mlrd. eurų, viso Lietuvos prekių importo. Iš Prancūzijos 2019 m. daugiausiai importuota transporto priemonių – 17 proc., už 178 mln. eurų, eterinių aliejų ir kosmetikos preparatų – 14 proc., už 149 mln. eurų, mašinų ir mechaninių įrenginių – 11 proc., už 108 mln. eurų, gėrimų – 10 proc., už 104 mln. eurų.
 
Prancūzija yra didžiausia eterinių aliejų, kosmetikos preparatų ir gėrimų tiekėja Lietuvai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.28; 15:00
Aktualijos

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas prabilo apie ketinimus paviešinti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno elektroninius laiškus, kurie, kaip leidžia suprasti, gali būti susiję su „Revolut“. 

„Dabar sisteminame visą informaciją, kur, mūsų nuomone, yra bandymai daryti įtaką centriniam bankui, ir mes tą informaciją paviešinsime. Tai daugiausia elektroniniai laiškai, pora elektroninių laiškų ir pasisakymai viešoje erdvėje“, – žurnalistams trečiadienį sakė V. Vasiliauskas, dalyvavęs Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdyje. 

Paklaustas apie laiškų turinį, jis sakė, kad „tai naujausios aktualijos, susijusios su vienu rinkos dalyviu“. 

Į klausimą, kada elektroniniai laiškai galėtų būti paviešinti, V. Vasiliauskas sakė, kad jau šį mėnesį. 

„Aš manau, kad per balandį tikrai susisteminsime ir paskelbsime“, – sakė jis. 

Trečiadienį Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdyje dalyvavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas bei agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas. 

Susitikime kalbėta apie susidariusią situaciją dėl finansinių technologijų (FinTech) sektoriaus vystymosi bei galimų raudonų linijų toliau Seime vykstant Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno tyrimui.

Pasak V. Vasiliausko, centrinio banko nepriklausomumas yra ne tik Lietuvos įstatymais įtvirtinta vertybė, tačiau ir vienas svariausių aspektų, kuriuos prižiūri Europos centrinis bankas.

TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis, vertindamas frakcijoje vykusią diskusiją, teigė, jog Seime vykstantis tyrimas bei Biudžeto ir finansų komiteto priimtas sprendimas yra destruktyvūs Lietuvos finansinių technologijų sektoriui bei kelia klausimų dėl aukščiausių valstybės vadovų politinės atsakomybės.

„Kalbame apie situaciją, kai tampa visiškai nebeaišku, kokia kryptimi eina bei kokia kryptimi mūsų šalį vairuoja ši valdančioji dauguma. Vyriausybės programoje finansinių technologijų srities vystymas yra vienas iš prioritetų. Agentūros „Investuok Lietuvoje“ atstovai teigia, kad Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijos su tuo sutinka bei kryptingai dirba šio tikslo link. Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas eina visiškai priešinga kryptimi, destruktyviai visoms pastangoms Lietuvai tapti FinTech centru „Brexito“ kontekste, – pabrėžė G. Landsbergis. – Tampa sunku suprasti, kur yra tikroji Vyriausybės pozicija? Dar daugiau – vykstant tokiam sąmyšiui, natūralu klausti: kur yra Vyriausybės vadovo žingsniai, norint išspręsti susidariusią situaciją? Ar Premjeras pernelyg užimtas Prezidento rinkimų kampanija, kad imtųsi ryžtingų veiksmų, stengiantis išsaugoti tarptautines mūsų šalies pozicijas”. 

Jadvyga Bieliavska (ELTA)
Žvalgyba

Artūras Ketlerius

Į Lietuvoje kuriamą finansinių technologijų („FinTech“) sektorių Lietuvoje bandė žengti priešiškų valstybių įmonės, tikina Valstybės saugumo departamentas.

Pirmadienį paskelbtoje grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje nurodoma, kad „FinTech“ sektorius domina priešiškas valstybes.

„2017 metais priimti Lietuvos Respublikos bankų įstatymo pakeitimai sudarė galimybę Lietuvoje steigti specializuotus bankus. Šiomis galimybėmis aktyviai domėjosi ir investavimu užsiimančios bendrovės, įvairias finansines paslaugas teikiančios kompanijos bei finansinių technologijų įmonės, kurių kapitalo kilmė, veikla ir ryšiai Lietuvai priešiškose valstybėse neatitiko nacionalinio saugumo interesų“, – skelbiama ataskaitoje.

VSD teigimu, riziką kėlė ir Lietuvoje registruotų bendrovių bendradarbiavimas su Rusijos įmonėmis, turinčiomis „tiesioginių sąsajų su šios šalies karinės pramoninės kompleksu, veikla“.

Žvalgyba nurodo, kad nustatoma vis daugiau atveju, kai Lietuvoje bando investuoti fondai ar įmonės, kurių akcininkai nėra žinomi, juos bandoma nuslėpti, registruojant įmones lengvatinio apmokestinimo zonose.

„2017 metais buvo nustatyta atvejų, kai pasinaudodami šiomis schemomis Lietuvoje siekė investuoti užsienio fondai ir įmonės, turintys sąsajų su Rusijos ir Baltarusijos piliečiais bei įmonėmis. Kai kurie iš jų siekė gauti teigiamas Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos išvadas“, – teigiama ataskaitoje.

Lietuvos bankas ir Finansų ministerija siekia, kad Lietuva taptų finansinių technologijų centru ir kviečia įmones iš viso pasaulio steigtis būtent čia.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.26; 09:36

Trumposios naujienos

Vilnius, spalio 26 d. Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymui įteisinti daugiau priemonių, kurios leistų klientų tapatybę nustatyti nuotoliniu būdu.

Tikimasi, kad tai paskatins finansinių technologijų (FinTech) industrijos plėtrą ir šios srities investicijas Lietuvoje.

„Mūsų pasiūlytas sprendimas prisidės prie finansinių technologijų plėtros šalyje, šios srities įmonių, ypač startuolių, augimo, Lietuvos konkurencingumo didinimo, skatins kurti darbo vietas“, – sakė finansų ministrė Rasa Budbergytė.

Finansų ministerijos siūlymu Vyriausybė priėmė nutarimą, nustatantį papildomas tapatybės identifikavimo nuotoliniu būdu priemones. Ministerija rėmėsi Vokietijos ir Šveicarijos pavyzdžiais bei 2015 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje.

Tam, kad būtų užtikrintos tinkamos sąlygos finansinių technologijų industrijai augti bei pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija, nuotolinis tapatybės nustatymas bus galimas ne tik naudojant kvalifikuotą elektroninį parašą, bet ir dar dviem papildomais būdais. Vienas iš jų – naudojant Europos Sąjungoje išduotas elektroninės atpažinties priemones, veikiančias pagal aukšto arba pakankamo saugumo užtikrinimo lygio elektroninės atpažinties schemas.

Kitas – naudojantis elektroninėmis priemonėmis leidžiančiomis tiesioginio vaizdo perdavimą, jeigu kliento tapatybė gali būti patvirtinta pažangiu elektroniniu parašu arba klientas tapatybei nustatyti gali pateikti asmens tapatybės nustatymo dokumento originalą.

Atsižvelgiant į tai, kad finansų įstaigų ir kiti subjektai gali skirtingai traktuoti elektronines priemones, jų techninius reikalavimus nustatys Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Informacijos šaltinis – Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyrius.

2016.10.26; 16:28

Trumposios naujienos

Vilniuje prasidėjo Finansų ministerijos kartu su Lietuvos banku ir Londono sičiu organizuota finansų technologijų (FinTech) tendencijoms ir perspektyvoms aptarti skirta konferencija. 

Vilniuje prasidėjo Finansų ministerijos kartu su Lietuvos banku ir Londono sičiu organizuota finansų technologijų (FinTech) tendencijoms ir perspektyvoms aptarti skirta konferencija.
Vilniuje prasidėjo Finansų ministerijos kartu su Lietuvos banku ir Londono sičiu organizuota finansų technologijų (FinTech) tendencijoms ir perspektyvoms aptarti skirta konferencija.

Didelio dėmesio susilaukęs renginys į Lietuvą atviliojo finansų rinkų politikos formuotojus, akademikus ir verslo atstovus iš viso pasaulio – Izraelio, Kinijos ir kitų šalių.

Besidomintys FinTech sektoriumi aptars kylančius iššūkius ir FinTech naudą visuomenei. Nemažai dėmesio bus skirta ir diskusijoms, kokios sąlygos būtinos siekiant užtikrinti sėkmingą tolesnį FinTech vystymąsi šalyje.

Renginyje atidarymo kalbą sakiusi finansų ministrė Rasa Budbergytė džiaugėsi, kad konferencija susilaukė milžiniško dėmesio ir pastebėjo, kad kiekviena galimybė pasidalintipatirtimi su pasauliniais FinTech srities lyderiais ir perimti jų žinias yra aukso vertės.

„Kuriame tokias sąlygas, kurios skatina FinTech sektoriaus įmones kurtis Lietuvoje, palaikome nuolatinį dialogą su verslu, turime itin palankų reguliatoriaus požiūrį, keičiame teisės aktus – tarpusavio skolinimosi platformos jau veikia, be to, pateikėme Seimui įstatymo projektą dėl sutelktinio finansavimo, rengiame pasiūlymus dėl nuotolinio asmenų identifikavimo reglamentavimo.

Visi šie darbai yra itin svarbūs, jei norime sukurti daugiau darbo vietų, didinti finansinių paslaugų prieinamumą vartotojui, užtikrinti verslo ir namų ūkių finansavimo šaltinių pasirinkimą, skatinti konkurenciją“ – sakė finansų ministrė. 

„Naujos finansų technologijos keičia verslo modelius. Visų pirma, atsiranda galimybių pasiekti klientą nepriklausomai nuo jo fizinės vietos. Tad labai svarbu, kad Lietuva pasinaudotų šios besivystančios rinkos teikiamais privalumais ir galimybėmis. Be tiesioginės naudos, kaip aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimas, tai ir galimybė paskatinti finansinių paslaugų rinkos konkurencingumą bei pažangių ir naudingų vartotojams sprendimų atsiradimą Lietuvoje, – teigė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Konferencijos dalyviai dalysis patirtimi apie skolinimo, skolinimosi ir investavimo per interneto platformas galimybes, FinTech teisinę aplinką, vartotojų apsaugą, rizikos valdymą. Be to, bus aptartos ir technologinės naujovės, pavyzdžiui, galimybė per mobiliąsias aplikacijas identifikuoti klientą iš veido.

Finansinės technologijos, dar žinomas kaip „FinTech“, – tai pasaulyje dar tik atrandamas inovacijų sektorius. Sąvoka „FinTech“ apibūdinami nauji sprendimai, atskleidžiantys stiprėjančią su procesais, prekėmis ar verslo modeliais susijusių naujovių raidą finansinių paslaugų sektoriuje. Pagrindinis naujojo sektoriaus tikslas – padaryti greitesnes, pigesnes, saugesnes ir efektyvesnes finansines paslaugas. „FinTech“ sąvoka apjungia naujausias informacines technologijas ir finansines paslaugas, apimančias platų spektrą nuo mokėjimų už paslaugas iki skolinimo ar finansavimo, itin svarbaus mažam ir vidutiniam verslui.  

Informacijos šaltinis – Lietuvos Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyrius. Finansų ministerijos nuotraukose: konferencijos akimirkos.

2016.10.06; 08:08