Lietuvos-Baltarusijos valstybinė siena. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Savaitgalį Lietuvos pasienyje su Baltarusija baigtas statyti fizinis barjeras, teigia projektą vykdanti energijos perdavimo ir mainių įmonių grupė „EPSO-G“.
„Šį savaitgalį „EPSO-G“ sutelktų rangovų komanda pasienyje su Baltarusija įrengė paskutinius suplanuotus tvoros segmentus. Projekto komanda dirba toliau – pasienyje dirba techninės priežiūros specialistai, šalinami nedideli pastatyto barjero trūkumai, atstatomi keliai ir statybvietės, tvarkoma projekto dokumentacija. Šiandien projekto eigą pristatysime projekto priežiūros komisijoje“, – Eltai „EPSO-G“ teigė atstovas spaudai Antanas Bubnelis. Pasienis su Baltarusija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Baigus fizinio barjero statybas, Lietuvą ir Baltarusiją skiria daugiau nei 500 kilometrų ilgio ir 4 metrų aukščio tvora bei pjaunančios vielos – koncertinos – užtvara. Barjeras skirtas sulaikyti nelegalios migracijos iš Baltarusijos į Lietuvą srautus.
Iki šių metų pabaigos taip pat ketinama vaizdo stebėjimo sistemomis padengti visą Lietuvos pasienį su Baltarusija. Šiuo metu modernia sienos stebėjimo sistema jau padengta daugiau nei pusė sienos su Baltarusija.
Lietuvos-Baltarusijos valstybinė siena. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija bus pastatytas laiku ir „biudžeto rėmuose“, tikina energetikos ministras Dainius Kreivys.
Taip jis sakė antradienį Seime, pristatydamas Fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo projektą ir sulaukęs parlamentaro Aido Gedvilo klausimo, ar kilus karui nesutriks bei nepabrangs antrasis statybų etapas.
„Ar pavyks antrąjį etapą baigti laiku iki rugsėjo, atsižvelgiant į karo laikmetį? Atsižvelgiant į sutrikusį medžiagų tiekimą, ar neprireiks kainų indeksavimo?“, – klausė Seimo narys.
D. Kreivio teigimu, iki rugsėjo numatyti darbai tikrai bus pabaigti, o medžiagų tiekimo sutartys sudarytos iki karo, tačiau neatmetė, kad dalis barjero sudėtinių dalių gali būti brangesnės.
„Šiandien matome labai aiškiai, kad projektas bus įgyvendintas laiku ir pagal biudžetą. Medžiagų tiekimas suderintas, kontraktai pasirašyti prieš visą brangimą. Todėl reikšmingos įtakos neturės. Gal kai kurie komponentai gali“, – teigė ministras.
„Epso-G“: beveik visos medžiagos jau Lietuvoje, statybos neturėtų brangti
Už fizinio barjero įrengimą atsakingos energetikos įmonių grupės „Epso-G“ komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis teigė, kad beveik visos reikiamos medžiagos jau yra pristatytos į Lietuvą iš gamyklų Lenkijoje ir Vengrijoje.
Kartu jis pažymėjo, kad statybų rangovai indeksuoti darbų kainų neprašo, tad žaliavų brangimas projekto kainai įtakos neturės. Pasienis su Baltarusija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Gera žinia, kad absoliuti dauguma medžiagų, kurios reikalingos užbaigti barjerą, jau yra Lietuvoje, jau yra atvežtos. Taip pat negauname jokių indikacijų iš rangovų, jog būtų brangimas, kuris reikalautų peržiūrėti sutartis ir tuo pat kiltų klausimas dėl galutinio biudžeto“, – antradienį Seime žurnalistams sakė A. Bubnelis.
„Tai leidžia manyti, kad to pabrangimo ir nebus“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad visas maždaug 500 kilometrų ilgio fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija bus įrengtas iki rugsėjo. Bendras Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 kilometrai. Daugiau nei 100 kilometrų valstybės siena eina upių ir ežerų krantais, kur fizinis barjero įrengimas nenumatytas.
Iš viso projektui skirta 152 mln. eurų. Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, fizinis barjeras dengia jau daugiau kaip 300 kilometrų Lietuvos sienos su Baltarusija, jis yra įrengtas visuose pažeidžiamiausiuose pasienio su Baltarusija ruožuose.
VRM turimais duomenimis, šiuo metu įrengtos stebėjimo sistemos apima 53,3 proc. sienos su Baltarusija. Pasak A. Bilotaitės, iki Baltarusijos režimo sukeltos neteisėtų migrantų krizės pasienyje tvora buvo padengti 78 kilometrai. Šiuo metu, ministrės teigimu, fizinis barjeras siekia daugiau kaip 300 kilometrų.
Pasienis su Baltarusija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės vadovaujamai Fizinio barjero prie sienos su Baltarusija projekto priežiūros komisijai projektą įgyvendinančios „EPSO-G“ atstovai pirmadienį pristatė, kaip vykdomas šis projektas.
Koncertinos užtvaras jau yra įrengtas visuose jautriausiuose pasienio ruožuose, juose šiuo metu įrengiami tvoros segmentai, statybos įsibėgėjo ir projekto antrojo etapo ruožuose. Šiuo metu pasienyje mobilizuota maždaug 600 užtvarą statančių darbuotojų.
Pasak Vyriausybės pranešimo, svarbiausiuose pasienio su Baltarusija ruožuose šiuo metu jau nutiesta daugiau nei 170 kilometrų koncertinos prizmės. Į šį skaičių įtraukta ir pagal „EPSO-G“ įgyvendinamą projektą nutiesta koncertina, ir anksčiau kariškių ir ugniagesių įrengtas užtvaras.
Fizinio barjero įrengimo darbai sėkmingai vykdomi, nepaisant žiemiškų oro sąlygų. Žemės įšalas padeda įrengti užtvarą pelkėtose vietose, taip pat pasienio ruožo miško keliais lengviau judėti ir sunkiajai technikai.
Koncertinos tiesimo darbai jau baigti projekto pirmojo etapo – Druskininkų, Barausko, Adutiškio, Kabelių ir Kapčiamiesčio pasienio užkardų – ruožuose. Juose dėl didelio neteisėtų migrantų skaičiaus koncertinos piramidę nuspręsta įrengti pirmiausia. Tvoros segmentai pirmojo etapo ruožuose turi būti įrengti iki balandžio 30 dienos, o visas fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija bus įrengtas iki rugsėjo.
Dvejuose antrojo projekto etapo ruožuose – maždaug 100 kilometrų ilgio pietiniame ruože ir maždaug 70 kilometrų ilgio šiauriniame ruože – jungtinės veiklos pagrindu dirba „Kauno tiltai“ ir „Alkesta“, maždaug 100 kilometrų ilgio pietrytiniame ruože – „Brosta“. Rytiniame maždaug 100 kilometrų ilgio ruože dirba „EPSO-G“ grupės bendrovė „Tetas“.
Įrengiant fizinį barjerą prie pat valstybės sienos su Baltarusija ribos, pirmiausia tiesiama koncertinos piramidė iš 5 arba 6 spiralių, šalia koncertinos iš Lietuvos valstybės pusės montuojami tvoros segmentai. Pagal VSAT reikalavimus pagaminti, nepalankioms oro sąlygoms ir dirvožemio poveikiui atsparūs tvoros segmentai tvirtinami prie įleistų į žemę stulpų. Tvoros viršuje tvirtinama koncertinos spiralė, o bendras tvoros su spirale aukštis siekia 4 metrus.
Projekto priežiūros komisijai vadovauja ministrė pirmininkė, joje – taip pat vidaus reikalų, energetikos, krašto apsaugos, aplinkos ir finansų ministrai, VSAT vadas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkas ir projektą vykdančios įmonių grupės „EPSO-G“ atstovas.
Lietuvos – Baltarusijos pasienyje budi mūsų kariai. Lietuvos kariuomenės foto
Seimo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai laikosi pozicijos, kad pirmadienį Vyriausybės posėdyje priimtas nutarimas dėl fizinio barjero statymo pasienyje su Baltarusija įgyvendinimo tik patvirtina išsakytus nuogąstavimus dėl terpės tam tikriems neskaidriems veiksmams.
Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis sako nesantis tikras, kad numatytų 152 mln. tikrai pakaks šiam projektui. Ekspremjeras tikina nematantis logikos valdančiųjų sprendime pavesti tvorą statyti Energetikos ministerijai. Tuo metu LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė, kelia klausimą kodėl tvoros statyba buvo pavesta būtent energetikos įmonių grupei „Epso-G“, kuri, politikės vertinimu, yra pavaldi ne vieną projektą, susilaukusį „įvairiapusiško“ vertinimo visuomenėje, įgyvendinusiai ministerijai.
„Jau priimant įstatymą dėl fizinio barjero statymo mes išsakėme abejones būtent dėl neskaidrumo, kad nenurodytas konkretus laikas, pati suma. Nors valdantieji sako, kad bus speciali prižiūrinti darbo grupė, kuri informuos visuomenę, bet mes matome, jog mūsų nuogąstavimai pradeda pildytis“, – Eltai sakė A. Norkienė.
Parlamentarė teigė, kad opozicijos atstovai, įstatymą dėl tvoros statybos pavedimo Vyriausybei svarstant Seime, sakė pasigendantys konkrečių kriterijų ir aiškių terminų bei sumų. A. Norkienės vertinimu, priėmus šį įstatymą, valdantieji pasiliko visišką laisvę įgyvendinant sienos statybą. Didžiausios opozicinės frakcijos seniūnė tikina, kad išsakyti nuogąstavimai dabar pasitvirtina, kadangi projekto įgyvendinimas pavestas Energetikos ministerijai pavaldžiai įmonei.
„Mums keista, kad tai bus pavesta kažkokiai energetikos įmonei. Tai galbūt suponuoja, kad iš praeities iškyla tokie žmonės, kurie vis dalyvauja įgyvendinant tokius įvairiapusiškai vertinamus projektus valstybėje“, – savo įžvalgas išsakė „valstietė“.
Politikė sako nežinanti, ar tai, kad projektą įgyvendinti pavesta 2011 m. po viešo prezidentės Dalios Grybauskaitės pareikšto nepasitikėjimo iš ūkio ministro pareigų atsistatydinusio, dabartinio energetikos ministro Dainiaus Kreivio ministerijai, tėra sutapimas. „Valstietė“ akcentavo, kad prie didžiausio masto projektų įgyvendinimo neretai prisideda ir S. Skvernelio Vyriausybėje energetikos ministro pareigas ėjęs dabartinis AB „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
„Energetikos projektuose, projektas po projekto keliauja kad ir pats Rokas Masiulis ar jo draugai. Ta pati LEO LT, Visagino atominė elektrinė, SGD terminalo statyba. Mes tas sąsajas lyg ir matome. Mums keistai atrodo, kad statybas vykdys energetikai, nors pats projektas su tuo nieko bendro neturi“, – mano A. Norkienė, kartu pridūrusi, kad lauks viešųjų pirkimų rezultatų.
Opozicijos lyderis: nematau logikos tvoros statybą pavesti Energetikos ministerijos įmonei
Ekspremjeras S. Skvernelis tikina, kad pirmadienį priimtas Vyriausybės nutarimas dėl projekto įgyvendinimo neatsako į kritiką, kuri buvo išsakyta Seime priiminėjant įstatymą dėl fizinio barjero.
„Tai yra įstatymo įgyvendinimas. Kas buvo išsakyta priiminėjant įstatymą, tai tas pats ir liko. Aišku, dabar sukonkretino. Apie terminus kalba, apie kainą, kokia galima, bet iš esmės tos visos abejonės, kurios buvo, jos yra išlikę. Bet matysime, gal jas ir paneigs statybos procese“, – Eltai teigė S. Skvernelis.
Opozicijos lyderis sako nematantis logikos sprendime pavesti nieko bendro su energetika neturintį projektą Dainiaus Kreivio vadovaujamai ministerijai. Baltarusijos pasienyje. Lietuvos VRM nuotr.
„Aš manau, kad nelabai tos logikos daug yra, bet, matyt, ta įmonė, kuri statys, jos atstovai jau ne viename panašiame projekte dalyvavo. Tai „patikimi“, išbandyti statytojai ir toliau statys šitą projektą“, – sakė LVŽS frakcijos parlamentaras.
Jo nuomone, šį projektą ir pigiau, ir greičiau galėjo įgyvendinti viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi privati verslo įmonė, turinti pajėgumus pastatyti fizinį barjerą. Atsakydamas į ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės mintį, kad iš šio projekto valstybės įmonei papildomai pasipelnyti nepavyks, kadangi valstybė padengs tik statybos kaštus, opozicijos lyderis sutiko, kad pasipelnyti gali pavykti nebūtinai valstybinėms įmonėms.
„Valstybės įmonėms užsidirbti gal ir nepavyks. Gal kažkam kitam užsidirbti pavyks“, – svarstė jis.
Pats valdančiųjų sprendimas tvoros statybai priimti atskirą įstatymą, ekspremjero nuomone, tebuvo bandymas pridengti tam tikras problemas. Kadangi įstatyme nėra numatyti nei konkretūs aukščio kriterijai, darbų pabaigos terminai bei visa projektui skiriama suma, LVŽS frakcijos narys neatmeta, kad tvoros kaina dar gali išaugti.
„Nereikėjo to tvoros įstatymo. Jeigu toks įstatymas daromas, tada norima įstatymu uždengti visas problemas arba rizikas, kurios kyla. Tai čia nieko nuostabaus. Dėl kainos irgi nebūčiau tikras, kad į tą 152 mln. sutilps. Bus gerokai didesnė kaina“, – įsitikinęs S. Skvernelis.
ELTA primena, kad pirmadienį Ministrų Kabineto posėdyje priimtas Vyriausybės nutarimo projektas dėl rugpjūčio 10 d. neeilinėje Seimo sesijoje priimto įstatymo, reglamentuojančio fizinio barjero statymo Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, įgyvendinimo. Tvoros statybą nuspręsta pavesti valstybės energetikos įmonių grupei „Epso-G“. Tuo metu Valstybės sienos apsaugos tarnybą (VSAT) planuojama įgalioti atstovauti valstybei kaip užsakovą, įgyvendinant projektą.
„Vienas svarbiausių sprendimų šio projekto įgyvendinimui – projekto vykdytojo pasirinkimas. Energetikos ministerija pateikė pasiūlymą dėl valstybės valdomos bendrovės „Epso-G“ pasirinkimo projekto vykdytoju ir pagrindė bendrovės atitikimą įstatyme numatytiems kriterijams. Kitų pasiūlymų dėl galimų projekto vykdytojų nebuvo gauta“, – Vyriausybės posėdyje sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Tuo metu ministrė pirmininkė I. Šimonytė kalbėjo, kad „Epso-G“ tenka didelis iššūkis, ir tuo pažymėjo, jog iš šio projekto valstybės įmonei papildomai pasipelnyti nepavyks.
„Primenu, kad pagal įstatymą, kuris iš esmės yra įpareigojimas, o ne kokia nors komercinė veikla, kuri galėtų leisti papildomai užsidirbti. Priešingai, įmonė užsidirbti iš šito projekto negali, tiesiog pasidengs projekto administravimo valdymo kaštus, bet nieko daugiau“, – aiškino I. Šimonytė.
508 kilometrų pasienio ruože numatytam fizinio barjero statymui 2021 m. iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Vidaus reikalų ministerijai ketinama skirti iki 152 mln. eurų. Pagal nutarimo projektą, fizinio barjero statybos pabaigos terminas iš pradžių buvo numatytas iki 2022 m. rugsėjo 1 d., tačiau Vyriausybės posėdyje nuspręsta pavesti Energetikos ministerijai galutinį siūlomą terminą įvardinti po rinkos konsultacijų.
Tvora turės atitikti nutarimo projekte numatytus reikalavimus: bendras apsauginės tvoros aukštis virš žemės paviršiaus turės būti ne mažiau kaip 3 metrai, nors pirminiame nutarimo projekto variante siūlytas 4 metrų aukštis. Ji turi būti pagaminta iš metalo ir atspari Lietuvos gamtinėms sąlygoms. Spiralinė viela turės būti sumontuota tvoros viršuje bei prie jos, iš Baltarusijos pusės. Dalis tvoros turi būti įgilinta į gruntą. Taip pat bus įrengti vartai, skirti pasienio juostos ir kitų valstybės sienos apsaugos objektų priežiūrai.
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Laimos Penek. LRVK nuotr.
Taip pat bus suformuota tarpinstitucinė Projekto priežiūros komisija, kurią sudarys: ministras pirmininkas, vidaus reikalų ministras, Vyriausybės kancleris, energetikos, finansų, aplinkos, krašto apsaugos, žemės ūkio ministrai, VSAT vadas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkas ir projekto vykdytojo atstovas. Stebėtojo teisėmis Komisijos veikloje galės dalyvauti Seimo Audito, Biudžeto ir finansų (BFK) bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų (NSGK) atstovai.
Vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę ir ministrą, kurio valdymo sričiai priskirtas būsimas projekto vykdytojas, planuojama įgalioti teikti informaciją apie Projekto įgyvendinimą Seimui ir NSGK, kaip numatyta parlamento priimtame fizinio barjero įstatyme.
Rugpjūčio 10 d. neeilinėje Seimo sesijoje priimtą įstatymo projektą dėl fizinio barjero statymo Lietuvos-Baltarusijos pasienyje palaikė 80 Seimo narių, prieš balsavo 2 parlamentarai, dar 2 susilaikė.
