Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. 2012.12.23

Ketvirtadienį Vilniaus rotušėje vykusioje ceremonijoje apdovanoti Tado Dambrausko konkurso „Lietuvos kariuomenė fotografijoje 2022“ laureatai ir atidaryta paroda, kurioje eksponuojama daugiau nei penkiasdešimt geriausių nuotraukų iš Lietuvos kariuomenės gyvenimo, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
 
„Konkurso nuotraukose atsispindi moderni ir šiuolaikiška Lietuvos kariuomenė, kuri yra NATO saugumo bendruomenės dalis. Kaip ir kiekvienoje bendruomenėje, Lietuvos ir sąjungininkų karius matome įvairius – pasiryžusius ginti, bet kartu švenčiančius, liūdinčius ar pavargusius“, – sakė renginio dalyvius sveikinęs viceministras Žilvinas Tomkus.
 
„Šių metų nuotraukos – nuostabios. Ne visus svarbiausius įvykius ir užduotis, kurių buvo labai daug, galime pamatyti, bet puikiai atskleidžiama, koks nepaprastas yra Lietuvos karys“, – apie konkurso nuotraukas atsiliepė komisijai pirmininkavęs Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys.
 
Karinės pratybos. Lietuvos kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Anot KAM, komisija atrinko geriausius kadrus trijose kategorijose: krašto apsaugos sistemos (KAS) karių ir civilių užfiksuotos akimirkos, fotografų ne iš KAS nuotraukos ir KAS fotografų profesionalų darbai. Taip pat buvo išrinkta linksmiausia fotografija, kuri papuošė nuotraukų katalogo viršelį.
 
„Žmogus yra emocinis individas, kartais jį suprasti vien iš žodžių sudėtinga. Fotografija – tai būdas suprasti viską be žodžių. Užtenka tik pamatyti ir pajausti“, – sako Vakaris Mičiūnas, atsiėmęs apdovanojimą už geriausią kadrą, kuriame užfiksuoti iš pratybų grįžtantys plk. Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai.
 
„Fotografija man yra jausmas. Tai būdas jausti, liesti, išgyventi. Akimirka, kurią užfiksuoji, išlieka amžiams. Ir tai ne tik gražių nuotraukų darymas, tai yra istorijos pasakojimas“, – teigia viena iš konkurso nugalėtojų Margarita Melinytė, kurios nuotrauka „Mama, neverk, greit grįšiu namo“ laimėjo antrąją vietą KAS karių ir civilių nuotraukų kategorijoje.
 
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Trečią vietą toje pačioje kategorijoje užėmė Edvino Urbono nuotrauka, kurioje užfiksuoti LDK Butigeidžio dragūnų bataliono kariai kliūčių ruože „Dragūnų takas“.
 
Fotografų ne iš KAS sistemos kategorijoje buvo skirtos dvi trečiosios vietos. Ramūno Danisevičiaus nuotraukai „Vėliava“ ir Petro Malūko nuotraukai „Saulės paauksuoti“, kurioje užfiksuoti Vokietijos oro desantininkai.
 
Tokiais ginklais buvo ginkluoti viduramžiais Lietuvą saugoję kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Krašto apsaugos sistemos profesionalų kategorijoje geriausia buvo pripažinta Karolio Kavolėlio fotografija, kurioje – Italijos penktosios kartos naikintuvas F-35 lydimas būrelio paukščių. 
 
Paroda Vilniaus rotušėje bus eksponuojama iki 2023 m. sausio 15 dienos. Kiekvienas apsilankęs parodoje galės balsuoti už labiausiai patikusią nuotrauką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.12.16; 06:30

Jūsų dėmesiui – dar keletas Slaptai.lt nuotraukų.

Viena iš jų akivaizdžiai išsiskiria. Tai – trijų pirštų kombinacija.

Kam ji skirta, kam ji adresuojama?

2022.02.28; 10:00

Įdomių vaizdų, tinkančių nuotraukai, – rasime bet kur. Ir Vilniaus centre, ir Vilniaus pakraščiuose, ir atokiame kaime. Svarbiausia po ranka turėti fotoaparatą arba fotografuoti „mokantį” mobilujį telefoną. Slaptai.lt pateikia naują pluoštą nuotraukų, kurios, tikimės, sudomins mūsų skaitytojus bei žiūrovus.

Pagrindine nuotrauka šį sykį pasirinkome vaizdą, kuriame užfiksuotas policininkas, sostinės centre sustabdęs jaunąjį motociklininką. Tokie motociklininkai dažniausiai laksto kaip patrakę – kelia triukšmą, pavojų aplinkiniams, rizikuoja patys nusisukt galvą.

Slaptai.lt foto

2021.09.18; 06:30

2021.08.22; 00:30

Savo skaitytojams pateikiame dar vieną pluoštą nuotraukų. Jūsų dėmesiui – 32 fotografijos. Pačios įvairiausios, iš visur, pačiais įvairiausiais kampais. Gal sudomins, o gal pravers iliustruojant naują straipsnį?

« 2 2 »

Slaptai.lt informacija

2021.06.11; 00:01

Slaptai.lt skaitytojų dėmesiui – dar keletas nuotraukų, pasižvalgius po Vilniaus centrą.

Slaptai.lt foto

2021.03.12; 14:38

Slaptai.lt skaitytojų dėmesiui – dar keletas nuotraukų iš mūsų redakcijos archyvo.

2020.12.07; 00:30

Slaptai.lt skaitytojų dėmesiui – dar keletas pačių įvairiausių nuotraukų.

Slaptai.lt informacija

2020.11.09; 16:00

Slaptai.lt skaitytojams pateikiame naują pluoštą nuotraukų, kurios darytos vaikščiojant Vilniaus gatvėmis ir po jo apylinkes.

Slaptai.lt nuotraukos

 

2020.10.04; 07:30

Šioje nuotraukų segtuve – transporto priemonės. Pačios įvairiausios – nuo senoviškų automobilių, karinių džipų iki arklio tempiamų vežimų, nuo sklandytuvų iki baidarių, nuo valčių iki dviračių, nuo troleibusų iki žaislinių mašinyčių, besipuikuojančių prekybos centre…

Kaip viskas įvairu, spalvinga ir įdomu!

Daugelio nuotraukų autorius – Vytautas Visockas. Kitų nuotraukų autorius – Gintaras Visockas.

« 2 2 »

2020.09.01; 18:00

Beklaidžiodamas Vilniaus gatvėmis užfiksavau naujų sudominusių vaizdų (tiesa, keletą nuotraukų pridėjau iš kelerių metų senumo archyvo). Ypač į akis krenta, mano supratimu, Vilniaus mero sumanymas Lukiškių aikštėje įrengti paplūdymį su smėliuku, persirengimo kabinomis…

Gintaras Visockas

2020.06.26; 10:48

Slaptai.lt skelbia keliolika Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukų, pasakojančių apie 2017-aisiais Lietuvoje surengtą Tarptautinį folkloro festivalį Baltica – 2017

Slaptai.lt informacija

2020.05.30; 08:00

Slaptai.lt skaitytojams pateikiame dar keletą pusiau asmeninių, pusiau visuomeninių prisiminimų, įamžintų Vytauto Visocko ir Gintaro Visocko nuotraukose.

Slaptai.lt redakcija

2020.03.12; 00:00

Slaptai.lt skelbia dar vieną žiupsnelį nuotraukų. Jos darytos visur – Kernavėje, Vilniuje, Alytuje, Baku, Ordubade, Punske… Jos – kelerių metų senumo. Nuotraukos – pačios įvairiausios. Kai kurios iš jų turi išliekamąją vertę, kai kurios brangios tik šių eilučių autoriui.

Gintaras Visockas

« 2 2 »

2019.12.20; 00:30

Vilnius – labai gražus. Lietuviui jis gražesnis už paryžius, londonus, berlynus. Vilnius – brangus kiekvienam lietuviui. Bent jau taip turėtų būti.

Jūsų dėmesiui – naujas pluoštas Vytauto Visocko ir Gintaro Visocko nuotraukų, darytų klaidžiojant gražuolio Vilniaus gatvėmis. Niekad nesistengėme miesto specialiai gražinti. Kokį pamatėme, tokį ir fotografavome.

Kai kurių statinių, pavyzdžiui, „Lietuvos“ kino teatro, jau nebėra. Jis nugriautas. Gal taip ir turėjo būti. Gal ir nebuvo kitos išeities. Gal vietoj jo pastatytas naujasis namas – gražesnis, vertingesnis, reikalingesnis. Bet nuo žemės paviršiaus nušluotas „Lietuvos“ kino teatras šių eilučių autoriui buvo labai brangus – kiek daug įdomių, spalvotų, vakarietiškų filmų ten pamačiau gūdžiais sovietiniais laikais?! Todėl nepykite, jei „Lietuvos” kino teatras kartais išnyra mintyse, nors jo jau nebėra ir niekad nebebus…

Tad nebijokime vaikščioti po Vilnių, net jei keliaudami suprasime, kad jis, kaip ir visi kiti pasaulio miestai, nėra tobulas. Jis – nebe nuodėmės. Bet vis tik jis – brangus, mielas, savas. Vienintelis toks miestas pasaulyje…

« 1 2 »

Gintaras Visockas

2019.12.01; 06:0

Kartais vaikščiojant Vilniaus gatvėmis šaudavo į galvą mintis – o kodėl nenufotografuoti? Gal pravers, gal bus įdomu? Slaptai.lt skelbia keliolika nuotraukų, kuriose užfiksuotos mūsų sostinės gatvės. Ir gražios, ir šiaip sau, ir brangios, ir svetimos. Visokios.

« 1 2 »

2019.11.30; 00:30

Slaptai.lt skelbia pluoštą nuotaukų, kuriose – politikų, kalbininkų, istorikų, kunigų, disidentų, rašytojų portretai. Nuotraukų autorius – Vytautas Visockas (1939 – 2018).

« 1 2 »

Slaptai.lt informacija

2019.06.06; 03:00

Tėvai turėtų skirti daugiau laiko šeimos fotoalbumų peržiūrai su vaikais – išsiaiškino fotografė, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentė Indrė Vaitkevičiūtė.

Mergina atliko tyrimą, kurį aprašė savo bakalauro darbe. Ji nagrinėjo, kiek vaiko pozityviosios socializacijos procesui turi įtakos šeimos fotografijos, kaip fotografija gali prisidėti prie šio proceso.

Kuria artimesnį santykį šeimoje

Tėvams fotoalbumų peržiūra yra dar viena galimybė savo vaikams skirti daugiau laiko. Žiūrint į fotoalbumuose saugomas nuotraukas galima analizuoti ne tik socialinius, bet ir fiziologinius šeimos pokyčius, kurti artimesnį tarpusavio santykį. 

Fotografė Indrė Vaitkevičiūtė.
Fotografė Indrė Vaitkevičiūtė.

Tėvai, su jaunaisiais šeimos nariais analizuodami nuotraukas, gali atskleisti savo jausmus, fotografijose užfiksuoto momento išgyvenimus. Taip kuriamas artimesnis santykis tarp šeimos narių.

„Vaiko suvokimas apie šeimos modelį formuojamas ne tik stebint šeimos santykius, bet ir analizuojant šeimos istoriją žyminčias fotografijas“, – sako LEU socialinės pedagogikos studentė.

Fotografija – amžinos istorijos įrodymas. Užfiksuotas vaizdas leidžia kolekcionuoti žmonijos kultūros ir socialinių įgūdžių raidą, politinius ir ekonomikos įvykius, žmonių evoliuciją, technologijų kaitą. Nuotraukos, kaip įrodymas ar pavyzdys, yra naudojamos edukaciniame procese, tačiau mokyklos bendruomenei – vadovams, socialiniams ir kitiems pedagogams – I. Vaitkevičiūtė patartų dirbti vieningai.

Fotografijos analizės arfototerapijos metodus reikėtų taikyti sprendžiant problemas. Šie būdai sudarytų dar vieną galimybę padėti vaikui pozityviai socializuotis bendruomenėje.

„Fototerapijos metodas padėtų vaikui atskleisti savo jausmus ir išgyvenimus. Fotografijos analizės metu vaikas artimiau susipažintų su savo šeimos ir visos giminės tradicijomis, pozityviu pavyzdžiu“, – teigia mergina.

Ilgametė šeimos istorija

Šeimos fotografija yra būdas vizualiai, nepriklausomai nuo laiko, informuoti giminės ar šeimos narius apie vykstančius pokyčius, svarbius įvykius šeimoje.

Iš kartos į kartą keliaujantys fotoalbumai leidžia stebėti tradicijas, besikeičiančią madą, biologinius žmonių panašumus ir taip kurti ilgametę šeimos istoriją, tam tikrą pozityvią socializaciją tarp giminės ir pačio savęs, kaip tos bendruomenės nario.

Nuo tada, kai atsirado, fotografija yra labai pažengusi. Žmonijos gyvenimo kasdienybėje ji labai svarbi. Studentė atkreipia dėmesį, kad greitai besivystančiame pasaulyje dėl laiko trūkumo didelė dalis socializacijos ir edukacijos vyksta per vizualiąją komunikaciją. Šiuo metu itin plačiai nagrinėjami socializacijos, tradicijų puoselėjimo klausimai. Vis kyla diskusijų apie žmogiškąsias vertybes ir kaip jas perteikti vaikams, sparčiai tobulėjančių technologijų ir vizualizacijos pilname pasaulyje.

Vaikai vis sunkiau socializuojasi visuomenėje, todėl pati gyvenime daug laiko praleidžianti fotografuodama I. Vaitkevičiūtė nusprendė ištirti vaikų pozityviosios socializacijos procesą, vykstantį per vizualizaciją – šeimos fotografiją – ir išsiaiškinti, kaip vizualinė komunikacija gali padėti vaikams lengviau socializuotis visuomenėje.

LEU studentės tyrime dalyvavo 14–18 metų vaikai. Jų buvo prašoma apibūdinti fotografijos svarbą, fotografijos procese užimamą vaidmenį ir palyginti šiuo metu ir anksčiau vykusius fotografijos procesus.

Kelia prisiminimus

Fotografija labiausiai akcentuojama kaip svarbių akimirkų įamžinimo forma ir šeimos ar kitų artimų bendruomenės narių fiziologinių pokyčių įamžinimas.„Kai kalbėjausi su vaikais, dauguma teigė, kad svarbiausia yra tai, jog galima išsaugoti užfiksuotas akimirkas, kurios yra svarbios, jas turėti ir išsitraukti tada, kai labiausiai to nori. Šeima yra artimiausia socialinė aplinka, po jos – mokykla, kuri taip pat yra paminėta informantų atsakymuose. Vaikams yra svarbu pamatyti, kaip anksčiau gyveno jiems artimi žmonės, palyginti su dabartiniu gyvenimu, kurį gyvena jie patys“, – pasakoja studentė.

Žirmūnų 7-oji vidurinė mokykla apie 1976-uosius metus.
Žirmūnų 7-oji vidurinė mokykla apie 1976-uosius metus.

Tiriant buvo domimasi ir apie fotografavimo tradicijas šeimoje, kiek fotografija turi įtakos santykiams ir socializacijai. Informantų mergina prašė apibūdinti jausmus ir emocijas, kurios dažniausiai įamžinamos jų šeimos fotografijose, nupasakoti, kokius jausmus užfiksuotos akimirkos kelia jiems patiems. „Įdomu tai, kad interviu metu visi teigė, jog žiūrėjimas į fotografijas kelia prisiminimus. Du vaikai pasakojo, jog su savo šeimos nariais peržiūrinėdami fotografijas kalbasi apie įvykusius nuotykius, prisimena gražias akimirkas. Apklaustieji pasakojo, jog įdomiausia stebėti savęs ir tėvų fiziologinius pokyčius, o fotografijų peržiūra yra lyg tam tikra tradicija“, – pasakoja I. Vaitkevičiūtė.

Keli informantai pasakojo, jog mokykloje mokytojai šeimos fotografijų analizę naudoja kaip metodą istorijos pamokose. Du tiriamieji teigė, jog fotografijomis su bendraamžiais nesidalija, į jas žiūri vieni arba su savo šeima. Iš apklausos atsakymų matyti, kad šeimos fotografijos daro įtaką socializacijai su bendraamžiais: fotografijos leidžia artimiau pažinti bendraamžių šeimos narius ir jų fiziologinę kaitą, palyginti esamą ir dabartinį socialinį statusą, kitus aspektus.

Pasirinkta nuotrauka – informacijos šaltinis

Informantų paklausus apie puoselėjamas šeimos vertybes, penki iš jų teigė, jog apie senelius ar kitus giminaičius kalbasi su tėvais dažnai, o fotografijos puikiai padeda iliustruoti pasakojimus, susipažinti su giminaičiais.

„Taigi šeimos fotografija padeda ne tik iliustruoti tuos, apie kuriuos pasakojama, tačiau ir byloja apie tam tikrus šeimos vertybių aspektus. Šeimos nariai mezga santykį ir su tais, kurie yra mirę. Pasakojamos istorijos ne tik apie save, bet ir anksčiau gyvenusius žmones, lyginama su dabartiniu gyvenimu. Išsaugojamos vertybės, šeimoje vyraujančios tradicijos.Tai rodo, jog ne tik šeimos santykiai, bet ir fotografijos padeda fiksuoti šeimos modelį, žmonių skaičių, santykius, pokyčius. Tai padeda vaikams formuotis suvokimą apie savo šeimą“, – sako fotografė.

I.Vaitkevičiūtė atkreipia dėmesį, kad vaikai mielai dalijosi mintimis apie mėgstamiausias nuotraukas. „Trys pašnekovai pasakojo apie fotografijas, kuriose yra įamžinti su savo mama, tėčiu ar visa šeima. Vaikai pasidalijo savo jausmais, kuriuos iliustravo fotografijos. Paklausus, kokios priežastys lemia tai, jog šios fotografijos jiems yra pačios mieliausios, vaikai įvardijo gerus santykius su tais asmenimis, su kuriais yra įamžinti pasirinktose nuotraukose“, – pasakoja tyrėja.

Jos nuomone, tai rodo, jog fotografijos atspindi vyraujančias emocijas, šeimos narių santykių tvirtumą, ilgesingą nuotaiką. „Pasirenkama fotografija gali būti informacijos šaltinis, kuris taip pat naudojamas ir taikant fototerapijos metodą“,– sako studentė.

Skatina domėtis savo giminaičiais

Pačios fotografės šeimoje nuotraukos yra saugojamos fotoalbumuose ir perduodamos iš kartos į kartą. „Turime sukaupę kelių šeimos kartų fotografijų. Kai buvau mažesnė, kartu su šeima fotografijas žiūrėdavome tikrai labai dažnai, tėvai pasakodavo isorijas, susijusias su nuotraukomis, o kai pati pradėjau domėtis fotografijomis, analizuodavau ir analizuoju jas viena. Įdomiausia yra tai, kad fotografijos saugo labai daug informacijos, susijusios su visa mano gimine: fiziniai panašumai, mada, šeimos modelio suvokimas ir perdavimas. Fotografijų analizavimas mane paskatino daugiau domėtis savo giminaičiais: kur jie gyvena, ką veikia gyvenime“ – atvirauja mergina.

Fotografija mergina susidomėjo dar mokykloje, tačiau mėgėjiškai. Pradėjus studijuoti LEU socialinę pedagogiką, dar pirmame kurse žymus fotografas Vaidotas Grigas, LEU studentams dėstantis vizualinės komunikacijos kursą, pastebėjo talentingą studentę ir paskatino ją fotografija užsiimti profesionaliai. Doc. V. Grigas buvo ir I. Vaitkevičiūtės baigiamojo darbo vadovas.

Nuotraukose: Vilniaus 7-oji vidurinė mokykla Žirmūnuose apie 1976-uosius metus; Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentė Indrė Vaitkevičiūtė.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Edukologijos Universitetas (LEU).

2016.06.08; 14:48