Buvusio moterų vienuolyno sieną papuošė ugnies neofreska. P. Kupčinsko nuotr.

Ant pastato Užupyje, Malūnų gatvėje, sienos menininkas Povilas Kupčinskas nutapė vienuolio Bernardino Sieniečio neofreską. Per šešias dienas gimęs kūrinys – naujausias „Kuriu Vilnių“ projektas.
 
Menininkas vienuolį įamžino siurrealistine meno technika („Fumage“), kai vaizdas kuriamas žvakės ir žibalo lempos dūmais. Paveikslas ant statinio sienos atsirado pasitarus su gyventojais.
 
P. Kupčinskas sako, kad vieta neofreskai ypač tinkama, nes čia vakare ant sienos krisdami saulės spinduliai kuria sakralų įspūdį, o naktį netikėtai užsidegantis langelis kūrinį dar labiau mistifikuoja.
 
Vienuoliai Bernardinų sode. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Pastato architektūra ir vietovė idealiai tiko idėjai ugnies technika įamžinti vienuolį ant buvusio vienuolyno sienos įgyvendinti. Kadangi neseniai atsikrausčiau į sostinę ir studijuoju Dailės akademijoje, galimybė kurti Vilniui leido man įprasminti savo kūrybą ir pristatyti save pasauliui“, – sako „Kuriu Vilniui“ projekto laimėtojas.
 
Prieš kuriant eskizą, vienuoliai menininkui parodė Bernardino Sieniečio nuotraukų. Tapydamas neofreską, autorius interpretavo Pietro di Giovanni D’Ambrogio 1410–1449 m. viduramžių tapybos darbą.
 
Šiemet savivaldybės inicijuotame konkurse „Kuriu Vilnių“ dalyvavo net 188 dalyviai. Komisijos nariai atrinko 12 projektų, kuriems įgyvendinti buvo paskirstyta 500 tūkst. eurų. Bernardino Seniečio neofreskai sukurti skirta – 9 300 eurų, teigiama savivaldybės pranešime.
 
Valentina Gudienė (ELTA)
 
2021.10.15; 15:49

Bažnytinio paveldo muziejus kiekvieną šeštadienį rengia ekskursijas po Vilniaus arkikatedrą ir jos požemius.
 
Ekskursijos dalyviams suteikiama proga su profesionaliu gidu apžiūrėti įspūdingą pagrindinės Lietuvos šventovės paveldą – barokines Šv. Kazimiero ir rečiau atveriamą Valavičių (buvusią Karališkąją), Šv. Vladislovo koplyčias, stebuklais garsėjančius šv. Kazimiero ir Sapiegų Dievo Motinos atvaizdus, didikų atminties vietas ir vertingus meno kūrinius, aplankyti naujai atvertą Šv. Petro koplyčią, saugančią palaimintųjų Teofiliaus Matulionio ir Jurgio Matulaičio relikvijas.
 
Po apsilankymo katedroje leidžiamasi į požemius, supažindinančius su šimtmečius menančiais turtingos valstybės ir Bažnyčios istorijos ženklais bei laidojimo tradicijomis.
 
Pageidaujantieji dalyvauti ekskursijoje po arkikatedrą laukiami vidurdienį prie Vilniaus arkikatedros varpinės.
 
Norintys pratęsti pažintį su katedros lobynu, kiekvieną šeštadienį po pietų kviečiami prisijungti prie ekskursijos po Bažnytinio paveldo muziejų, kuriame ir saugomas šis lobynas.
 
Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedros bazilika – Arkivyskupijos ir dekanato centras. Ji stovi Vilniaus senamiestyje pilių teritorijoje.
 
Katedroje yra Šv. Kazimiero koplyčia. Prie katedros stovi varpinės bokštas (57 m aukščio).
 
Arkikatedros požemiuose įrengta ekspozicija atspindi arkikatedros istoriją, jos statybos ir rekonstrukcijos etapus nuo XIII a. karaliaus Mindaugo statytos pirmosios Lietuvos katedros iki paskutinės jos rekonstrukcijos, atliktos pagal architekto Lauryno Gucevičiaus (1753–1798) projektą.
 
Arkikatedros požemiuose buvo laidojami žymūs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žmonės: didikai, vyskupai, kunigaikščiai. Čia buvo palaidotas Lietuvos valdovas Vytautas Didysis bei jo žmona Ona, karališkajame mauzoliejuje po šventojo Kazimiero koplyčia – Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras, taip pat – dvi karalienės, Žygimanto Augusto žmonos: Elžbieta Habsburgaitė ir Barbora Radvilaitė.
 
Katedros požemiuose yra seniausia Lietuvoje freska (XIV a. pab.), kurioje vaizduojamas Kristaus nukryžiavimas.
 
2019.08.03; 09:16