Emblemoje – Norvegijos vėliavos spalvos
Buvęs Norvegijos pasienio inspektorius Frodė Bergas, nuteistas Rusijoje už šnipinėjimą ir grąžintas į tėvynę surengus žvalgų mainus, pareiškė, kad žlugus operacijai Rusijoje, kurioje jis dalyvavo, keliems Norvegijos karinės žvalgybos darbuotojams buvo skirtos drausminės priemonės. Tai penktadienį pranešė televizijos kanalas TV2.
„Keturiems karinės žvalgybos darbuotojams buvo skirtos drausminės priemonės, kai žlugo operacija Rusijoje“, – sakė jis televizijos kanalui. Anot jo, buvo nubausti pareigūnai, liepę jam vykti į Rusiją.
Norvegijos karinė žvalgyba informaciją apie drausmines nuobaudas neigia.
Anksčiau F. Bergas teigė kelerius metus vykdęs kurjerio užduotis Rusijos teritorijoje neįvardytiems Norvegijos karinės žvalgybos darbuotojams. Pačios specialiosios tarnybos nepripažįsta, bet ir neneigia šio fakto.
Norvegijos parlamento specialiųjų tarnybų kontrolės komitetas pranešė, kad tiria F. Bergo bylą ir aiškinasi, ar Norvegijos karinė žvalgyba nepažeidė įstatymo, siųsdama jį vykdyti tokių užduočių.
Žvalgų mainus, į kuriuos buvo įtrauktas norvegas, Lietuva ir Rusija atliko 2019 metų lapkritį. Lietuva perdavė Rusijai jos piliečius Sergejų Moisejenką ir Nikolajų Filipčenką, nuteistus 2017 metais už šnipinėjimą Rusijos naudai. Rusija grąžino Lietuvai jos piliečius Eugenijų Mataitį ir Aristidą Tamošaitį, nuteistus 2016 metais, taip pat perdavė F. Bergą.
Norvegas buvo sulaikytas Maskvoje 2017 metų gruodžio 5 d. ir vėliau nuteistas 14 metų kalėti.
Rusijos žiniasklaidos duomenimis, buvęs pasienio inspektorius Frode Bergas buvo suimtas, kai ketino gauti dokumentus su slapta informacija, susijusia su Rusijos KJL (Karinis jūrų laivynas), rašo Le Monde korespondentas Stokholme Olivje Triukas.
Norvegija, NATO narė–steigėja, ilgą laiką buvo laikoma palyginti privilegijuota santykių su Rusija aspektu. Buvusio norvegų inspektoriaus areštas už šnipinėjimą Maskvoje gruodžio 5 dieną parodė, koks ribotas toks įsitikinimas, sakoma straipsnyje.
Pasak Rusijos žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos, pagrįstos anoniminiais šaltiniais, 62-jų metų Frodė Bergas buvo suimtas Rusijos žvalgybos tarnybos FSB, kai gavo dokumentus apie Rusijos KJL iš Aleksejaus Žitniuko, apkaltinto valstybės išdavyste ir įkalinto nuo lapkričio pabaigos, praneša autorius.
Norvegų dienraščio Aftenposten korespondentas Maskvoje Peras Andersas Juhansenas sužinojo, jog Bergas ketino vykti į Maskvą (tai jis darydavo reguliariai), kad susitiktų su savo buvusiais kolegomis – Rusijos pasieniečiais. Kadangi toji tarnyba priklausoma nuo FSB, „šiomis politinėmis aplinkybėmis to nepakako šnipinėjimo aliarmui sukelti Maskvoje“, rašo norvegų žurnalistas.
Bergas, išėjęs į pensiją 2014 metais, ketvirtį amžiaus išdirbo inspektoriumi Norvegijos ir Rusijos pasienyje, į jo pareigas įėjo kartu su kolegomis rusais užtikrinti susitarimo dėl sienos tarp kaimyninių šalių vykdymą, sakoma straipsnyje.
Dvi šalys turi gana daug bendrų interesų šioje srityje: jau daugiau kaip 12 metų Arktika ir Barenco jūra tapo prioritetinėmis kryptimis Norvegijai. Bergas kilęs iš Kirkineso, rūdos miesto ir uosto Norvegijos Laplandijoje, išsidėsčiusių už 154 km nuo Rusijos sienos. Išėjęs į pensiją jis dirbo savanoriu Raudonajame Kryžiuje ir vietinėje asociacijoje, organizuojančioje festivalį Pikene pa broen („Merginos ant tilto“), rašo žurnalistas.
Panašu į garbingą Norvegijos doktrinos atstovą tame regione, kurios lozungas „Tolimoji Šiaurė, žema įtampa“, sakoma straipsnyje.
Atrodo Norvegijoje visi mano, kad Bergo areštas – tai iš anksto Rusijos parengta kombinacija. Keršto aktas? 2017 metais Norvegijos žvalgybos tarnyba PST ne kartą Rusijos šnipinėjimą skelbė potencialiu veiksniu, turinčiu neigiamos įtakos Norvegijai, primena autorius.
Belieka konstatuoti Norvegijos specialiųjų tarnybų pareiškimo spaudoje ir Bergo arešto sąsajas, o tai leidžia rusams, savo ruožtu, kaltinti pačius norvegus praktikuojant šnipinėjimą. „Turint omenyje, kad informacija nepaprastai ribota, – pareiškė laikraščiui Le Monde Norvegijos URM vadovo pavaduotoja Kristin Enstad, – mes nenorime spekuliuoti tos bylos kontekstu“.
Politologo Ivero B. Noimano iš Norvegijos Užsienio politikos instituto nuomone, pagrindinė arešto priežastis gali būti signalas Rusijos gyventojams prieš prezidento rinkimus. „Jiems primenama, kad Rusija – svarbi valstybė, kuri neužkibs ant meškerės ir nepradės bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis“, – sakė jis laikraščiui Aftenposten.
