Prezidentas su užsienio reikalų ministru aptarė užsienio politikos aktualijas. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį aptarė aktualiausius užsienio politikos klausimus: situaciją Baltarusijoje, Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo sutartį, rengiamą Europos Sąjungos ir Kinijos investicijų susitarimą, Rytų partnerystės iniciatyvos įgyvendinimo darbotvarkę 2021 metams.
Aptarta padėtis Baltarusijoje, Europos Sąjungos sankcijų Baltarusijos režimo atstovų atžvilgiu politikos įgyvendinimas. Prezidentas pabrėžė, kad sankcijų taikymas neturėtų pabloginti Lietuvos piliečių ir įmonių padėties, tad Vyriausybė turi rasti sprendimus, kaip padėti Druskininkų sanatorijos „Belorus” darbuotojams, dėl sankcijų staigiai netekusiems pajamų šaltinio.
Šalies vadovas su užsienio reikalų ministru aptarė gruodžio pabaigoje pasirašytą Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės susitarimą dėl ateities santykių.
„Itin svarbu tinkamai įgyvendinti susitarimą siekiant, kad būtų užtikrinti mūsų piliečių ir verslo interesai. Ypač svarbūs išlieka visuomenės informavimo klausimai”, – sakė prezidentas.
Kalbėdamas apie Europos Sąjungos ir Kinijos investicijų susitarimo derybas, šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės, yra suinteresuota ekonominių ir prekybinių santykių su Kinija plėtojimu, tačiau tik paremtu pagarba demokratijai, žmogaus laisvėms ir teisėms, Lietuvos nacionalinio saugumo interesams bei abipuse nauda. Šalies vadovas akcentavo, kad santykiuose su Kinija Lietuva veiks per Europos Sąjungą ir drauge su transatlantiniais partneriais, ypač JAV.
G. Nausėda ir G Landsbergis sutarė dėl ambicingos ES Rytų partnerystės politikos, išlaikant Lietuvos lyderystę bei skatinant politikos strateginių tikslų įgyvendinimą 2021 metais. Lietuva kartu su Baltijos šalimis bei Lenkija aktyviai remia Rytų partnerystės asocijuotų valstybių euroatlantinės integracijos siekius bei ekonominių santykių su Europos Sąjungos bendrąja rinka stiprinimą.
Gintaras Visockas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Lietuviškoje spaudoje pasirodė pirmieji nedrąsūs straipsniai, į konfliktą dėl Kalnų Karabacho žvelgiantys bent kiek giliau, objektyviau, nei elgtasi iki šiol.
Publikacijų, kuriose giedama ta pati dainelė, esą Armėnija šiame kare absoliučiai teisi, o Azerbaidžanas neturįs nė menkiausių teisių į Kalnų Karabachą, – be abejo, vis dar gausu. Tačiau štai šių metų gruodžio 11-ąją portalas 15min.lt paskelbė mūsų europarlamentaro Andriaus Kubiliaus publikaciją „Pietų Kaukazas – Armėnijos dilema“.
Ji išsiskiria iš lietuviškojo konteksto dėl kelių aspektų. Pirma, A.Kubilius nemano, kaip, pavyzdžiui, jo kolega iš Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos Seimo narys Kęstutis Masiulis („Pralaimėjo Azerbaidžanas ir Armėnija, laimėjo Putinas, delfi.lt; 2020 metų lapkričio 15 diena), kad šį rudenį Pietų Kaukaze pergalę švenčia Rusija. Parlamentaras A.Kubilius tvirtina, kad „daugiausia laimėjo Erdoganas, nes privertė Rusiją atsisakyti iki šiol turėto geopolitinio monopolio Pietų Kaukaze Turkijos naudai“.
Šia savo išvada europarlamentaras A.Kubilius tarsi oponuoja Lietuvos politikams, apžvalgininkams, ekspertams, kurie linkę sureikšminti rusų taikdarių vaidmenį Kalnų Karabache. Be abejo, rusų taikdariai – jokie taikdariai, kur jie bebūtų dislokuoti. Visi mes jaustume palengvėjimą, jei rusų taikdarių pasaulyje būtų kuo mažiau. Tačiau „Propagandos dekonstrukcijas“ portale delfi.lt skelbiantis žurnalistas Edmundas Jakilaitis galėjo būti santūresnis savo autorinėje laidoje „Rusijos „taikdarystė“ – tiesus kelias į okupaciją“. Šiai E.Jakilaičio laidai labai trūko nuomonės, kurią šiandien lietuviškosios žiniasklaidos erdvėje įvardinęs Europos Parlamento narys A. Kubilius („Kremlius paprasčiausiai neišdrįso padėti Armėnijai ginti Kalnų Karabacho“).
Andrius Kubilius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kita dėmesio verta A.Kubiliaus įžvalga – Armėnijai pats metas analizuoti savąsias klaidas. Analizuoti ne menamus, o tikruosius, giluminius klystkelius.
Europarlamentaras savo straipsnyje „Pietų Kaukazas – Armėnijos dilema“ viešai klausia: „ar buvo protinga Armėnijai visus tuos metus, nuo pat 1992-1994-ųjų pirmojo Karabacho karo laikų, kurį Armėnija laimėjo, stengtis išlaikyti tik „status-quo“, iš esmės nesiekiant ilgalaikio susitarimo dėl taikos, ir vardan taikos atsisakant tų teritorijų, kurios po pirmojo Karabacho karo liko Armėnijos okupuotomis, nors ir nepriklausė tikrajam armėniškajam Karabachui?“
Berods, pirmą kartą aukšto rango Lietuvos politikas didelį tiražą skaičiuojančiame leidinyje išdrįso papriekaištauti Jerevanui, kad šis 1992 – 1994-aisiais užėmė ne tik Kalnų Karabachą, bet ir septynetą su Kalnų Karabachu niekaip nesusijusių rajonų. Tie septyni rajonai (Džabrailas, Agdamas, Fizuli, Kubadly, Zangilanas, Kialbedžaras ir Lačynas), jei kas vis dar nežino, teritorija ir gyventojų skaičiumi kur kas didesni nei Kalnų Karabachas (11 tūkst. kvadratinių kilometrų prieš maždaug 5 tūkst. kvadratinių kilometrų).
Karabacho okupacijos padariniai. Slaptai.lt
Antrasis retorinis A.Kubiliaus klausimas: „ar strategiškai teisinga buvo visą šį laiką savo geoplitinį saugumą sieti tik su viena kaimyne, Rusija, kuri priešinosi bet kokioms Armėnijos pastangoms intensyviau suartėti su Vakarais, su Europos Sąjunga?“
A.Kubilius teisus ir tuomet, kai tvirtina, esą patys armėnai „turi nebijoti tokių atsakymų ieškoti“.
Deja, čia europarlamentaro objektyvumas senka. A.Kubiliaus tekste karts nuo karto prasprūsta sąvoka „tikrasis armėniškas Karabachas“.
Ši tezė – labai svarbi. Ar tikrai Karabachas – armėniškas? Aklai palaikyti Armėnijos pusę demokratinėje šalyje niekam neuždrausta. Bet ar solidus, rimtas Lietuvos politikas turįs teisę nutylėti aplinkybę, jog tarptautinė bendruomenė, įskaitant NATO ir Europos Sąjungos šalis, Kalnų Karabachą vis tik traktuoja neatskiriama Azerbaidžano teritorija? Minėtame europarlamentaro tekste (šia tema A.Kubilius savas įžvalgas pareiškė jau ne sykį) niekur neaptikau konkretaus pabrėžimo, kad, remiantis tarptautine teise ir teritorinį šalių vientisumą apibrėžiančioms taisyklėms, kurias gerbiame ir mes, lietuviai, Kalnų Karabachas vis tik yra Azerbaidžano teritorija, ir oficialusis Jerevanas, kad ir kaip jam nepatiktų, privaląs į tai atsižvelgti.
Mano supratimu, sąžiningai neatsakius į šį klausimą, beprasmės visos kitos diskusijos. Pagirtina, kai europarlamentaras A.Kubilius svarsto, kaip Europos Sąjunga galėtų ekonomiškai padėti Armėnijai. Padėti Armėnijai ne tik galima, bet ir reikia. Tik pirmiausia būtina suvokti, kodėl tarptautinė bendruomenė oficialiai nepripažįsta Kalnų Karabacho armėnišku, o štai europarlamentaras A.Kubilius (ne tik jis vienas) vartoja sąvoką „tikrasis armėniškas Karabachas“, tarsi Karabache niekad negyventa azerbaidžaniečių, tarsi istorija niekad nebūtų užfiksavusi Karabacho chanato.
Štai tokie gudravimai solidumo Lietuvai neprideda. Jei pripažįstame, kad pastaruosius 26-erius metus Armėnija neteisėtai užgrobusi laikė septynetą kaimyninės šalies rajonų, kodėl beveik tris dešimtmečius Lietuva nė sykio Armėnijai oficialiai, viešai nepapriekaištavo ją esant okupante? Kodėl niekas iš Lietuvos politikų, įskaitant europarlametarus, nekėlė klausimo – ar padoru į Rytų Partnerystės programą įtraukti šalį, kuri okupavusi svetimas žemes? Gal pirma dera pareikalauti, kad ši grąžintų tai, kas jai nepriklauso, ir tik paskui ją kvieskime sėstis prie Europos stalo, skirkime jai ekonominę pagalbą?
Šis sudėtingas klausimas turėtų būti aktualus ir naująjam Lietuvos užsienio reikalų ministrui Gabreliui Landsbergiui, kuriam, be abejo, teks susidurti su Pietų Kaukazo problematika. Dviprasmybių – gausu.
Štai Lietuvos ambasada Jerevane skyrė labdaros nuo karinių veiksmų nukentėjusiems armėnams Kalnų Karabache. Toks žingsnis – pagirtinas, sveikintinas.
Tačiau tada objektyviai besielgiantys politikai turėtų svarstyti, kaip Lietuva galėtų bent simboliškai pagelbėti Bardoje, Tertere ir Giandžoje nukentėjusiems azerbaidžaniečiams? O gal apsimetame nežiną, kad šį rudenį, įsiplieskus karui dėl Kalnų Karabacho, Armėnijos ginkluotosios pajėgos apšaudė niekuo su Kalnų Karabachu ir tais septyniais rajonais nesusijusius Bardos, Tertero ir Giandžos miestus? Per agresyvias atakas žuvo 69 civiliai, dar 322 civilių buvo sužeista, net 3000 gyvenamųjų namų sugriauta.
Giandža – po Armėjijos ginkluotųjų pajėgų išpuolių
Man regis, šį rudenį Armėnijos kariškiai, apšaudydami Giandžą, Terterą ir Bardą, žengė žingsnį, nusipenusį tarptautinių tribunolų dėmesio. Jei Lietuva – nešališka, objektyvi, ji privalanti bent simboliškai paremti šiuose miestuose nukentėjusius civilius azerbaidžaniečius. Mes neturėtume vadovautis principu „Armėnija skurdi, todėl jai reikia padėti“, o „Azerbaidžanas – turtingas, todėl jam nedera ištiesti pagalbos rankos“. Šiuo atveju svarbus nešališkumo, objektyvumo principas.
Armėnijos ataka prieš Terterio rajono civilius
Dar, beje, į akis krenta europarlamentaro A.Kubiliaus nuolatinis virkavimas, esą Armėnija – vos ne labiausiai pasaulyje nukentėjusi šalis („Ypač kai prisimeni tragišką paskutinių amžių Armėnijos istoriją, su armėnų tautos genocidu ir su tokia nesaugia geopolitine kaimynyste, kurią Armėnijai lėmė jos geografija“).
Barda po Armėnijos artilerijos apšaudymo
Europarlamentarui privalu žinoti, kad paskutiniaisiais amžiais kentėjusi ne tik armėnų tauta. Daug kraujo netekusios ir turkų bei azerbaidžaniečių tautos. Nejaugi A.Kubilius neturįs nė menkiausios informacijos apie milijoną azerbaidžaniečių pabėgėlių, kurie buvo išvyti ir iš Jerevano, ir iš Kalnų Karabacho, nejaugi jis neturi nė menkiausio supratimo apie Dašnakcutiun, ASALA nusikaltimus?
Vienų kančias nuolat minėti, o kitų – ignoruoti, – tai ne tas kelias, kuris Pietų Kaukazą paversiąs stabiliu regionu.
Mūsų pgalba Armėnijai neturi tapti panaši į „meškos paslaugą”.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
Seimas bendru sutarimu po pateikimo antradienį pritarė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio inicijuotoms įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama apriboti galimybę vykdyti politinius paskyrimus į diplomatinę tarnybą.
„Pavyzdys, su kuriuo turbūt esame susidūrę ne vienas, kai parduotuvėje stovint ilgoje eilėje matome kaip žmogus „netyčia“ su vežimėliu pradeda į vidurį eilės brautis ir lyg niekur nieko atsistoja prieš jus. Tai šitaip jaučiasi daugelis diplomatų, darydami karjerą nuo žemiausio laiptelio kildami aukštyn ir matydami, kaip politinė komanda gauna rangus ir įsibrauną į jų eilę, kai jiems trunka 20 metų sulaukti tų pozicijų“, – Seime pristatydamas projektą, teigė G. Landsbergis.
Todėl teikiamu projektu siūloma atsisakyti prievolės užsienio reikalų ministrui privalomai suteikti užsienio reikalų viceministrui terminuotą (o vėliau – ir nuolatinį) diplomatinį rangą ir sudaryti su užsienio reikalų viceministru diplomatinės tarnybos sutartį.
Ministras G. Landsbergis taip pat siūlo išbraukti nuostatas, kurios ministrui suteikia teisę sudaryti diplomato tarnybos sutartį su asmeniu, užsienio reikalų ministro skiriamu laikinuoju reikalų patikėtiniu diplomatinėje atstovybėje, konsulinės įstaigos vadovu ar ministru patarėju, jeigu jie iki šio paskyrimo dienos nėra sudarę su Užsienio reikalų ministerija diplomato tarnybos sutarties.
Šiuo metu galiojantis Lietuvos diplomatinės tarnybos įstatymas užsienio reikalų ministrą įpareigoja su asmeniu, skiriamu užsienio reikalų viceministru ir nesudariusiu su Užsienio reikalų ministerija diplomato tarnybos sutarties, sudaryti terminuotą diplomato tarnybos sutartį.
Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Įgaliojimus perimant naujajai Vyriausybei pastarąjį mėnesį stipriai išaugo visuomenės dalis, palankiai vertinanti valdančiųjų lyderius. Tiek paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė, tiek Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen gali pasigirti nuo spalio mėnesio dviženkliu skaičiumi augusiu reitingu. Tuo tarpu nueinančios Vyriausybės vadovo Sauliaus Skvernelio palankus vertinimas tirpsta antrą mėnesį iš eilės.
Visgi didžiausi reitingo praradimai priklauso į Seimą patekusiam, tačiau ten nei frakcijos seniūno, nei vietos valdyboje taip ir negavusiam socialdemokratų partijos pirmininkui Gintautui Paluckui. Seimo opozicijos lyderė V. Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu lapkričio 6-30 dienomis atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa, per mėnesį labiausiai augo gyventojų dalis, palankiai vertinanti naująją premjerę I. Šimonytę. Lyginant su spalio mėnesio duomenimis, lapkritį jos palankus vertinimas šoktelėjo net 11 procentinių punktų. Šiuo metu I. Šimonytę palankiai vertina 48 proc. piliečių ir 45 proc. – nepalankiai.
Nors su tokiu rezultatu I. Šimonytė rikiuojasi už palankiausiai vertinamų politikų penketuko ribų, reikia pažymėti, kad per mėnesį reitingų lentelėje įvykęs pokytis atrodo įspūdingai.
Dar spalį naujoji ministrė pirmininkė buvo 18-oje reitingų lentelės vietoje bei turėjo neigiamą palankių ir nepalankių vertinimų balansą (minus 17). Tuo tarpu lapkričio mėnesį I. Šimonytė atsidūrė 6 vietoje ir ją palankiai vertinanti gyventojų dalis yra šiek tiek didesnė nei pasisakančių priešingai.
Tuo tarpu XVII Vyriausybės vadovas S. Skvernelis darbą baigia su kelis pastaruosius mėnesius krintančiu reitingu. Lyginant su spalio mėnesio apklausomis, laikinojo premjero palankus vertinimas lapkritį sumažėjo 3 procentiniais punktais. O jei lygintume rezultatus dviejų mėnesių perspektyvoje, laikinojo premjero vertinimas sumažėjo 7 procentiniais punktais. Lapkričio mėnesio duomenimis, S. Skvernelį palankiai vertino 44 proc. respondentų ir 49 proc. teigė priešingai.
Per mėnesį ženkliai išaugo ir kitos valdančiųjų lyderės, Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen reitingas. Lyginant su spalio mėnesio gyventojų apklausa, liberalę palankiau vertinančių piliečių atsirado 10 procentinių punktų daugiau. Lapkritį V. Čmilytę-Nielsen palankiai įvertino 52 proc. gyventojų ir 31 proc. pasisakė nepalankiai. Su tokiu rezultatu ji rikiuojasi 4 reitingų lentelės vietoje. Galima pažymėti, kad dar spalio mėnesį ji buvo už palankiausiai vertinamų asmenybių dešimtuko ribų.
Valdžios formavimo metu ūgtelėjo ir G. Landsbergio reitingas
Naujosios Vyriausybės ir valdančiosios daugumos formavimo procese augo ir konservatorių lyderio bei naujojo užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio reitingas. Per mėnesį palankiai jį vertinančių atsirado 6 procentiniais punktais daugiau. Vis dėlto netgi santykinai nemažas reitingo šoktelėjimas į viršų G. Landsbergio situacijos reitingų lentelėje reikšmingai nepakeitė. Konservatorius ir toliau rikiuojasi tarp prasčiausiai vertinamų asmenybių Lietuvoje. Šiuo metu G. Landsbergį palankiai vertina 33 proc. respondentų ir 60 proc. teigia vertiną nepalankiai.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kur kas geriau vertinamas yra Užsienio reikalų ministerijoje darbą baigiantis Linas Linkevičius. Jis vis dar patenka į palankiausiai vertinamų politikų penketuką. Nuo 2012 m. Lietuvos diplomatijai vadovavusį L. Linkevičių teigiamai vertina 48 proc. respondentų, 39 proc. pasisako priešingai. Tiesa, per pastarąjį mėnesį palankus L. Linkevičiaus reitingas sumenko 5 procentiniais punktais.
Žvelgiant į teigiamus palankaus vertinimo pokyčius, taip pat per mėnesį 3 procentiniais punktais išaugo prezidento Valdo Adamkaus palankus vertinimas. Dvi kadencijas šaliai vadovavęs V. Adamkus šiuo metu yra geriausiai vertinamas tarp visų į reitingą įtrauktų asmenybių (palankiai vertina 83 proc. gyventojų ir 10 proc. teigia priešingai).
Taip pat 3 procentiniais punktais šoktelėjo laikinojo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos vertinimas (30 proc. vertina palankiai ir 64 proc. nepalankiai). Nepaisant to ketverius metus Sveikatos apsaugos ministerijai vadovavusį „valstietį“ visuomenė vertina itin nepalankiai.
Prastesnį nei A. Verygos vertinimą turi tik du politikai: profesorius Vytautas Landsbergis (palankiai vertina 27 proc. ir nepalankiai 64 proc.) bei europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis (atitinkamai 12 proc. ir 72 proc.). Pastarojo palankus vertinimas per mėnesį sumažėjo 3 procentiniais punktais.
Didžiausi praradimai tenka LSDP lyderiui G. Paluckui
Didžiausi palankaus vertinimo praradimai tenka Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkui Gintautui Paluckui. Lyginant su spalio mėnesio apklausa, palankus jo vertinimas lapkričio mėnesį sumažėjo 9 procentiniais punktais. Į Seimą patekusį, G. Palucką lapkritį teigiamai įvertino 33 proc. respondentų ir 50 proc. pasisakė priešingai.
Gintautas Paluckas. Mariaus Markevičiaus (ELTA) nuotr.
5 procentiniais punktais krito ir viešojoje erdvėje retai besirodančio Kauno mero Visvaldo Matijošaičio palankus vertinimas. Šiuo metu laikinosios sostinės vadovą palankiai vertina 45 proc. respondentų ir 37 proc. teigia priešingai.
„Baltijos tyrimų“ duomenimis, kitų politikų ir visuomenės lyderių vertinimai per pastarąjį mėnesį nepakito ar pokyčiai buvo minimalūs.
Palankiausiai vertinamų asmenybių lyderiai
Lapkričio mėnesio apklausų duomenimis, Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina prezidentus. Pirmojoje reitingų lentelės vietoje toliau lieka įsitvirtinęs kadenciją baigęs prezidentas V. Adamkus. Antrojoje vietoje – dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda (palankiai vertina 78 proc. ir nepalankiai 16 proc.). Trečiojoje vietoje – dvi kadencijas valstybei vadovavusi Dalia Grybauskaitė (palankiai vertina 62 proc. ir nepalankiai 32 proc.).
Nepalankiausiai vertinamų politikų sąrašas
Nepalankiausiai (nepalankiai juos įvertino daugiau nei pusė apklaustųjų) lapkritį šalies gyventojai įvertino 8 politikus. Šiuo atžvilgiu nepralenkiamas yra V. Tomaševskis. Jis rikiuojasi pačiame reitingų lentelės dugne. Taip pat tarp nepalankiausiai vertinamų yra profesorius V. Landsbergis, A. Veryga, „valstiečių” lyderis Ramūnas Karbauskį (64 proc. vertina nepalankiai ir 30 proc. palankiai), G. Landsbergis, Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas (55 proc. nepalankiai ir 34 proc. palankiai), Vilniaus meras Remigijus Šimašius (nepalankiai 54 proc. ir 34 proc. palankiai) ir ekspremjeras Algirdas Butkevičius (53 proc. palankiai ir 31 proc. palankiai).
Apklausa vyko 2020 m. lapkričio 6–30 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1004 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų), apklausa vyko 113 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Penktadienį, po priesaikos Seime, darbą pradedantis naujasis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis akcentuoja, kad Lietuvos užsienio politika ir toliau turi būti formuojama remiantis nacionalinio konsensuso principu, išlaikant strateginių geopolitinių nuostatų tęstinumą. Tačiau taip pat reikalingi nauji instrumentai, didesnis aktyvumas ir diplomatinės tarnybos sustiprinimas, kad galėtume atliepti naujus laikmečio iššūkius bei geriau apginti Lietuvos nacionalinius interesus.
„Lietuvos užsienio politika tris dešimtmečius formuojama konsensusu, ir tai neturi keistis. Mūsų valstybės stiprybė – vienybė ir susitarimas. Geopolitinė realybė, realios grėsmės valstybei skatina Vyriausybę matyti iššūkius bei pasiūlyti būdus jiems įveikti, suprantant, kad tam reikalingas platus politinis sutarimas. Kartu reikalingas ir atidesnis žvilgsnis, nauji instrumentai atsakant į laikmečio Lietuvai keliamus iššūkius – kaip stiprinti Lietuvos įtaką ES ir NATO bei palaikyti dar glaudesnius santykius su strateginiais partneriais, kaip padėti tautoms ir valstybėms, kovojančioms dėl demokratijos ir savo laisvės“, – sakė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Pasak ministro, greta strateginių Lietuvos užsienio politikos tikslų būtina dar labiau sustiprinti ir motyvuoti valstybės diplomatinę tarnybą. „Ydinga politinio pasitikėjimo asmenų „įdiplomatinimo“ tradicija demoralizuoja visą tarnybą. Ši praktika negali tęstis. Numatėme ambicingą diplomatinės tarnybos pertvarkos programą, pagrįstą depolitizavimo ir profesionalizmo, aukščiausių kompetencijų pritraukimo, efektyvaus ir atskaitingo veikimo principais“, – sakė ministras.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas G. Landsbergis dirbs 18-oje Premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamoje Vyriausybėje.
Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentūra neatskleidžia, kokį įspūdį šalies vadovui Gitanui Nausėdai paliko į užsienio reikalų ministrus siūlomas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis po konservatorių kandidato į ministrus susitikimo su šalies vadovu ne kartą žurnalistų prašytas apibendrinti G. Nausėdos vertinimą, teigė, kad prezidentas savo nuomonę apie G. Landsbergį nori pirmiausiai išsakyti paskirtajai premjerei Ingridai Šimonytei penktadienį.
„Savo vertinimą prezidentas nori išsakyti tiesiogiai premjerei. Tai bus padaryta rytojaus susitikimo metu. Bet kokie vieši paskelbimai apie Vyriausybės kabinetą bus daromi tik po susitikimo su premjere“, – surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Bubnelis.
Jo teigimu, G. Nausėdos ir G. Landsbergio susitikimo metu buvo aptartos temos nuo saugumo užtikrinimo veikiant NATO ribose iki ekonominės diplomatijos ir Astravo atominės elektrinės keliamų klausimų.
Prezidentūra. Slaptai.lt nuotr.
„Prezidentas tikisi, kad paskirtas ministras tęs plataus sutarimo pagrindu suformuotą ligšiolinę užsienio politiką“, – sakė A. Bubnelis.
Pats G. Landsbergis vykusį pokalbį su prezidentu įvertino kaip labai gerą.
„Pokalbį skyrėme diskusijai apie užsienio politiką. Aptarėme prioritetus, bendradarbiavimą ir bendrą matymą. Aš pokalbį vertinu kaip labai gerą“, – sakė G. Landsbergis.
Į Lietuvos diplomatijos vadovus pretenduojančio konservatorių lyderio teigimu, nuomonių išsiskyrimo dėl to, kaip turėtų būti organizuojama užsienio politika, jis nepastebėjęs.
„Nepastebėjau nuomonių išsiskyrimo. Aš pristačiau tam tikrą struktūrą, kuria remdamasis rengiau užsienio politikos Vyriausybės programoje dalį. Taip pat kokius prioritetus išskyriau. Neišgirdau iš prezidento prieštaravimų, kad tai būtų ne tie prioritetai“, – sakė G. Landsbergis.
Politiko įsitikinimu, didelių permainų Lietuvos pasirenkamose užsienio politikos kryptyse apskritai negali būti.
„Objektyvu yra tai, kad Lietuvos užsienio politika 30 metų buvo grindžiama konsensusu. Kitaip tariant, ne tik partiniu konsensusu, kuris yra labai svarbus, tačiau ir tarpinstituciniu konsensusu. Tai reiškia, kad užsienio reikalų ministras, Respublikos prezidentas ar netgi Seimo dauguma neturėdavo atskiros užsienio politikos. Ji buvo derinama. Ir tai, kokį užsienio politikos rezultatą mes turime, yra to derinimo pasekmė. Mano giliu įsitikinimu, tai turi būti tęsiama“, – teigė G. Landsbergis.
Pasak politiko, Lietuvos užsienio politiką lemia išoriniai veiksniai: agresyvūs kaimynai bei transatlantinė realybė.
„Kitaip tariant, Lietuvos manevro laisvė pasirenkant kryptis yra ganėtinai ribota“, – teigė G. Landsbergis. Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Todėl, aiškino jis, galima diskutuoti tik dėl užsienio politikos priemonių, kurios pasitelkiamos siekiant nacionalinių interesų.
G. Landsbergis taip pat žurnalistams sakė, kad su prezidentu aptaręs ir komandą, su kuria jis galėtų dirbti, jei būtų paskirtas ministru. Anot politiko, šiuo klausimu prezidentas domėjosi pats, tačiau kol kas, tęsė konservatorių lyderis, visos komandos sudėties jis pristatyti negalėjęs.
„Aš išgirdau prezidento klausimą ir suprantu, kad tai yra logiškas klausimas, nes kai kurie galimos komandos nariai turėtų dirbti ir su prezidento komanda. Tačiau šiandien aš dar negalėjau pristatyti visos komandos dėl to, kad kol kas yra tik preliminarūs pasikalbėjimai su žmonėmis“, – teigė G. Landsbergis.
Ketvirtadienį su prezidentu susitiko visi likę kandidatai į ministrus. G. Nausėda savo poziciją dėl Ingridos Šimonytės pateiktų kandidatų turėtų pasakyti penktadienį.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nors derybos dėl valdančiosios koalicijos jau įgauna pagreitį, naujai išrinkti valdantieji norimų politinių postų kol kas neįvardina. Didžiausia intriga kyla dėl to, ar Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui atiteks koks nors svarbus politinis postas Seime arba Vyriausybėje. Kol kas pats politikas atvirauti apie savo asmenines ambicijas vengia ir akcentuoja, kad dirbs ten, kur jo labiausiai reikės.
Ekspertai teigia, kad tokia santūri politiko pozicija kol kas yra racionaliausia tiek partijai, tiek ir pačiam TS-LKD pirmininkui. Politologų teigimu, G. Landsbergiui šiuo metu naudingiausia būtų susikoncentruoti į savo, kaip partijos pirmininko, pozicijos stiprinimą.
V. Valentinavičius: konservatorių pirmininkui parankiausia nereikšti asmeninių savo ambicijų
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Virgis Valentinavičius teigia neatmetantis scenarijaus, kad G. Landsbergis po koalicinių derybų liks be politinio posto Seime ar Vyriausybėje.
„Tikėtina, nes matome visiškai kitokį Gabrielių Landsbergį nei po 2016 metų Seimo rinkimų. Tada tarp dviejų rinkimų turų TS-LKD rinkimų kampanijos pagrindinis teiginys buvo: balsuokite už TS-LKD, nes G. Landsbergis bus premjeras. Ir mes prisimename, ir partija prisimena, ir pats G. Landsbergis prisimena, kad tai baigėsi sutriuškinimu antrame ture“, – Eltai teigė V. Valentinavičius. Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
Visgi politologas atkreipia dėmesį, kad dabartinė konservatorių pirmininko laikysena yra kardinaliai pasikeitusi.
„Matome visiškai priešingą laikyseną, kad aktyviai yra gesinamos visos kalbos apie postus, kurių norėtų. Tai yra išmoktos 2016 metų pamokos, kai labai skaudžiai nudegė per anksti, be jokio pagrindo pretenduodamas į svarbius postus. Todėl dabar žymiai saugesnė laikysena yra pabrėžti, kad ne postai yra aktualūs“, – aiškino MRU politologas.
V. Valentinavičius mano, kad G. Landsbergio sprendimas likti rinkimų kampanijos nuošalyje ir iniciatyvą perleisti Ingridai Šimonytei ir atvedė konservatorius į rinkimus. Politologas įsitikinęs, kad sprendimas G. Landsbergiui ir toliau laikytis santūrios pozicijos bei nesigviešti postų ilgalaikėje perspektyvoje yra naudingas ne tik TS-LKD, bet ir pačiam G. Landsbergiui.
„Pats Gabrielius suprato, kad ir jam, ir partijai žymiai geriau, jeigu laikosi santūriai. Ir nors ir pats G. Landsbergis asmeniškai kažkokių postų galbūt negaus, bet partijos, kaip politinės jėgos, pozicijos stiprėja. Aš manau, kad paradoksaliai tokia valdysena kaip tik yra vienintelis būdas Gabrieliui padidinti savo populiarumą. O tada jau atitinkamai bus galima pretenduoti į kažkokius postus, turint tvirtesnį pagrindą po kojomis“, – svarstė jis.
„Ar tai yra tikrai nuoširdi laikysena, ar ne – mes to nežinome. Bet kad ji yra teisinga dabartinėmis aplinkybėmis, tai aš tam galėčiau pritarti. Iš tokios pozicijos vėliau yra didelė manevro laisvė. Nežinau, kiek tai daroma sąmoningai, o kiek ne, bet, mano galva, tai dabartinėmis aplinkybėmis yra natūralus ir teisingas pasirinkimas“, – pridūrė politologas.
Visgi V. Valentnavičius mano, kad dabartinėje situacijoje konservatorių pirmininkas vis dar turi atviras galimybes tiek užimti Seimo pirmininko postą, tiek pretenduoti į kokios nors srities ministro pareigybę.
„Viskas yra atvira, bet svarbu nepadaryti klaidos ir nenorėti per daug, per daug atvirai“, – apibendrino MRU politologas.
L. Bielinis: G. Landsbergiui naudingiausia stiprinti savo, kaip partijos pirmininko, poziciją
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis yra įsitikinęs, kad G. Landsbergiui šiuo metu svarbiausia yra suformuoti valdančiąją koaliciją, o ne siekti įgyvendinti savo asmenines ambicijas.
„Valdančiąją koaliciją formuojančių konservatorių vadovas, ko gero, visų pirma, suinteresuotas, kad koalicija įvyktų ir galima būtų realiai pasirašyti sutartį be kažkokių didesnių įtampų su partneriais. Todėl savo asmeninę poziciją arba galimybę užimti postą G. Landsbergis greičiausiai atideda į antrą planą“, – savo nuomone dalinosi profesorius.
Lauras Bielinis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Politologas taip pat tikina neatmetantis galimybės, kad konservatorių pirmininkas apsispręs apskritai nepretenduoti į jokį politinį postą. L. Bielinis teigia, kad toks G. Landsbergio sprendimas būtų racionalus dėl strateginių priežasčių, orientuotų į ilgalaikę perspektyvą.
„Laikas parodė, jog jis iš tikrųjų gana neblogai mąsto strategiškai ir puikiai supranta, kad postas šiandieną yra tik vienas iš tarpinių tikslų, kurių galima, esant reikalui, ir atsisakyti. Iš tikrųjų strateginis tikslas yra ilgalaikė ir stipri dominavimo pozicija valdančiuosiuose ir buvimas valdančiuosiuose“, – Eltai teigė L. Bielinis.
„Antra, manau, kad G. Landsbergis labai blaiviai mato save asmeniškai politiniame lauke ir puikiai supranta, kad jis yra jaunas, jam dar viskas ateityje, jam dar visos pozicijos ir visi postai galimi. Galimi ne tik šiandieną, bet ir galimi po daugelio metų“, – antrąją priežastį įvardino jis.
L. Bielinis taip pat priduria manąs, kad susilaikymas nuo pretenzijų į politinius postus TS-LKD pirmininkui būtų naudingas ir stiprinant savo reputaciją visuomenėje.
„Reputacine prasme tai naudinga. Ir manau, kad jis puikiai suvokia, jog strateginis interesas yra daug svarbiau negu šiandieną užimti vieną postą ir juo didžiuotis. Aš manyčiau, kad G. Landsbergis pabandys išnaudoti šį strateginį interesą ir užleis vietas tiems, kurie galbūt reiškia pretenzijas“, – teigė jis.
Politologas akcentuoja, kad G. Landsbergiui šioje situacijoje naudingiausia susikoncentruoti į savo, kaip partijos pirmininko, pozicijų stiprinimą.
„Manyčiau, kad jam svarbiausia suformuoti savo istoriją Seimo veikloje diskutuojant ir bendrai politiškai demonstruojant save kaip efektingą partijos pirmininką“, – pabrėžė L. Bielinis.
Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo rinkimus laimėjusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia, kad pavardės, pretenduojančios į kai kuriuos postus gali paaiškėti kitą savaitę. Kartu, svarsto konservatorius, naujajam Seimui, ko gero, teks kelti klausimą dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimo.
Kada trys valdančiąją daugumą formuojančios partijos galėtų pasirašyti koalicinę sutartį G. Landsbergis neįvardino, tačiau pažymėjo, kad tai turėtų būti artimiausiu metu.
„Nenoriu spėlioti tikslios datos, bet, manau, kad tai bus netrukus“, – LRT radijui teigė G. Landsbergis.
Politikas tikino, kad šiuo metu vykstančiose koalicinėse derybose tarp konservatorių ir dviejų liberalų partijų įnirtingų diskusijų nekyla.
„Aš nepavadinčiau to įnirtinga diskusija, tai daugiau formuluočių paieška, kaip mes galime užtikrinti, kad koalicijos partnerių programinės nuostatos būtų teisingiausiai atspindėtos. Ne visuose aspektuose vienodai galime prisiimti įsipareigojimus už kolegas. Žinome, kad nuomonės kai kuriais klausimais išsiskiria. Norime, kad programoje būtų išgirsti visi svarbiausi koalicijos dalyvių požiūriai ar numanomi reikalingi (padaryti – ELTA) darbai“, – aiškino konservatorius.
Vienas tokių klausimų, dėl kurio nuomonės tarp buriamos koalicijos partnerių nevisiškai sutampa – tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimo klausimas. Visgi, teigia manąs G. Landsbergis, nemažai diskusijų keliantį ir Laisvės partijos prioritetiniu laikomą klausimą naujasis Seimas turėtų svarstyti.
„Aš manau, kad naujasis Seimas tikrai šį klausimą svarstys. Sprendžiant iš kalbų ar vyraujančios nuomonės, aš manau, kad šiam klausimui gali būti ieškoma sprendimo. Ar jis bus išspręstas, parodys balsavimas“, – teigė jis.
Tikina, kad dėl Seimo pirmininko posto dar neapsispręsta
G. Landsbergis tikina, kad tarp buriamos koalicijos partnerių vis dar nėra sprendimo, dėl to, kas bus Seimo pirmininkas.
Politikas, kuriam kaip ir Liberalų sąjūdžio lyderei Viktorijai Čmilytei-Nielsen viešojoje erdvėje matuojamas parlamento vadovo postas, tvirtina, kad tai veikiausiai paaiškės jau ateinančią savaitę. Bet kuriuos atveju, tikino G. Landsbergis, tuomet turėtų būti aišku ir tai, kokias pozicijas užims pats naujojoje valdžioje.
„Palaukime kitos savaitės. Bus matyti, kaip atrodo bendras vaizdas, ką pasiūlys koalicijos partneriai. Gal tada atrasime, kur Landsbergį padėti“, – sakė konservatorių lyderis ir nepanoro detalizuoti, ar pats save matytų Seimo pirmininko poste.
„Aš savęs stengiuosi nevertinti, tegul kiti vertina. Jeigu reikės, aš galiu atlikti tą darbą, kuris yra naudingas“, – teigė G. Landsbergis.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia manąs, kad kol kas derinti galimas koalicijas dar ankstyva. Visgi politikas sako, kad konservatorių ir Laisvės partijos pamatinės vertybinės nuostatos sutampa.
„Man atrodo, kad dabar yra tas etapas, kad dar koalicijų bet koks derinimas yra truputėlį ankstyvas ir jis gali net ir erzinti rinkėjus. Žmonės dabar renkasi, kad bus ašis, kas bus kryptis. Ar aš matau galimybę apskritai kalbėtis? Žinoma. Bet, man atrodo, kad dabar toms kalboms dar yra truputį ankstoka“, – antradienį žurnalistams Seime akcentavo jis.
Paklaustas, ar Laisvės partijos vertybės visiškai atitinka konservatorių vertybines nuostatas, G. Landsbergis atsakė, kad pamatinės šių partijų vertybės sutampa.
„Aš matau, kad pamatiniai dalykai kai kurie sutampa. Jeigu mes kalbame apie žmogaus teises, apie žodžio laisves, apie vakarietišką Lietuvos kryptį. Jeigu mes kalbame apie pamatą, tai aišku. Bet ir su „socdemais“ sutampa“, – teigė jis.
„O tai, kad tai yra skirtingos partijos, turinčios skirtingas programas ir skirtingai matančios prioritetus valstybėje, tai tuo ir graži demokratija yra, kad žmonės gali išsirinkti, kas jiems yra prioritetas ir balsuoti už tą partiją, kurios prioritetai atitinka jų“, – pridūrė politikas.
Visgi paklaustas, kaip vertina vertybinį suderinamumą su Darbo partija, politikas akcentuoja dar neturėjęs progos gerai įvertinti šios partijos pamatines vertybes.
Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), įsibėgėjus rinkimų kampanijai, sulaukia vis daugiau pranešimų dėl tikrų ar tariamų politinės reklamos pažeidimų.
Ketvirtadienį politinės reklamos gaudyklėje VRK gavo anoniminį pranešimą, kad ant opozicijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio Seimo kabineto durų kabo Ingridos Šimonytės rinkiminis plakatas.
„Reklamos gaudyklėje gautas pranešimas: esu Seimo nario padėjėja, ant vieno Seimo nario kabineto durų pastebėjau politinę reklamą, ar ji gali būti skelbiama valstybės institucijoje? Dar daugiau, politinės reklamos brošiūra buvo rasta ir Seimo nario, kuris nepriklauso TS–LKD, darbinėje pašto dėžutėje, tai ar galima platinti politinę reklamą valstybės institucijose?“ – VRK posėdyje pranešimą skaitė komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė. Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Taip pat nufotografuotos Seimo nario, dabar opozicijos lyderio, kabineto durys su moters nuotrauka (…) Seimo narė kandidatuoja Antakalnyje, tai gal ir perduodame Antakalnio apygardos komisijai ir skelbiame interneto svetainėje“, – sakė L. Matjošaitytė.
Seime ant G. Landsbergio kabineto durų kabo du plakatai su I. Šimonytės nuotraukomis. Abiejuose plakatuose skelbiama apie TS–LKD atliekamą nacionalinę apklausą.
Toks skundas VRK TS-LKD komunikacijos vadovei Vytautei Šmaižytei atrodo absurdiškas.
„Apskųstos durys. Galima tikriausiai tik juokauti, kad Nacionalinė apklausa, kaip Lietuva galėtų būti stipresnė, Seimo koridoriuje kažkam sukėlė rimtą grėsmę“, – Eltai situaciją komentavo V. Šmaižytė.
Kaip atrodo bent man, kažkada Lietuvoje veikusią liūdnos šlovės „Jedinstvo“ organizaciją pagal antilietuviško nusiteikimo intensyvumą jau prisivijo ir pradeda lenkti ne taip seniai įsikūręs politinis darinys, pasivadinęs skambiu „Laisvės partijos“ vardu.
Žinoma, su laisve paminėtoji Remigijaus Šimašiaus ir Aušrinės Armonaitės partija turi ne ką daugiau bendro kaip antiutopijoje „1984-ieji“ minima Tiesos ministerija su tiesa. Kita vertus, pravartu nepražiopsoti ir tos aplinkybės, jog žiūrint iš LR Konstitucijos preambulės taško, minėtoji Laisvės partija dėl savo antilietuviško užsiangažavimo radikalumo, siekiant ištrinti bet kokius lietuvių istorinės atminties pėdsakus, turėtų būti pripažinta antivalstybiniu dariniu.
Ginkdie, nesiūlau uždrausti jokių, net ir tokių neaiškių kaip minėtosios politinės valios manifestacijų, dar daugiau, – esu linkęs teigti, kad vadinamoji Laisvės partija pagal savo veiklos turinį jau yra pelniusi garbę puikuotis prierašu skliausteliuose, kad tai yra išmaniųjų stribų kartos partija.
Kaip žinome, „Jedinstvo“ Lietuvoje andai atstovavo sovietinės pakraipos rusiškojo imperializmo interesams, stojo prieš tautos išsilaisvinimo žygį, visomis išgalėmis siekė išlaikyti Lietuvą melo ir nelaisvės imperijos gniaužtose. O kam atstovauja, kokias idėjas ir įsipareigojimus išpažįsta, kokį genetinį kodą puoselėja vadinamoji Laisvės partija, jeigu laisvės įvardijimas čia yra tik maskuojamojo pobūdžio pavadinimas?
Laisvės partijos nariai Aušrinė Armonaitė ir Remigijus Šimašius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Iš tiesų, identifikacinį „Laisvės partijos“ kodą nusakyti yra nepalyginamai sunkiau nei, tarkime, nurodyti buvusios „Jedinstvos“ tautinę sudėtį, nes minėtos partijos puoselėjamas forsuotas antilietuviškumas mūsų dienų pasaulyje dėl savo elementų įvairumo nepasiduoda vienareikšmiam nusakymui. Galop čia yra tas atvejis, kai neįtikėtina konsteliacija įgyja virtualų pobūdį. Todėl, jeigu norite, galima pasakyti ir taip, jog vadinamoji Laisvės partija šiandieninėje Lietuvoje atstovauja dykumų vaiduoklio arba panašios prigimties fantomo vertybėms.
Į viešąją erdvę prasisunkė Gabrieliaus Landsbergio konservatorių partijos slaptai strateguojamas planas po rinkimų sudaryti koalicinę sutartį su vadinamąja Laisvės partija. Kas be ko, mažai tikėtina, kad „Laisvės partijos“ atstovai pateks į Seimą, tačiau konservatorių užmačios sudaryti koaliciją su Remigijaus Šimašiaus vadeliojama partija, pats tokio pobūdžio ketinimas nemažai pasako apie konservatorius ištikusią identifikacinę krizę.
Iš tiesų, G.Landsbergiui labiau pritiktų dalyvauti Seimo rinkimuose vadinamosios Laisvės partijos kandidatų sąraše trečiuoju numeriu, iškart po profesionaliu gėjumi prisistatančio veikėjo, įrašytu čia antruoju numeriu, nei antrojoje pozicijoje konservatorių sąraše, nekalbant jau apie tai, jog anūko buvimas partijos pirmininku naikina vadinamųjų konservatorių vertybinį pamatą ir drauge atitolina nuo galimybės laimėti kovą dėl vertybių, įtakos ir valdžios pasistumdymuose su kitomis politinėmis jėgomis. Nesunku įsivaizduoti, kad Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos natūrali, pagal politinės partijos augimo dėsnius plėtotė lemtų tai, kad prie šios partijos vairo šiandien stovėtų koks nors Laurynas Kasčiūnas ar panašaus kalibro politikas, kuris sugebėtų mobilizuoti Lietuvos žmones ir tikriausiai laimėtų rinkimus prieš visų laikų didžiausią melagį Lietuvos politinėje padangėje, prieš vadinamųjų valstiečių vedlį.
„Anūkas“ – štai toks apskritai yra šiandienos politinės Lietuvos sistemos užbambimo kodinis pavadinimas.
Kaip atrodo, gražiai išauklėtas, išvaizdus, grakščių manierų jaunuolis galėtų kalnus nuversti padėdamas savo žmonai plėtoti josios užmanytą taurųjį verslą, tačiau partijos vedlio vežimo – nepatraukia nė kiek.
Neseniai diskusijose dėl Lukiškių aikštės G.Landsbergis išsakė neįtikėtinai įdomią mintį, kad esą reikia siekti konsensuso tarp laisvės ir istorinės atminties, tarsi smėlio išpylimas aikštės prieigose būtų koks nors laisvės idėjos įprasminimas (sic).
Kaip smėlis atstovauja laisvės idėjai, gali pasitarnauti tokios idėjos įkūnijimui? Tikrai neskamba posakis – laisvas kaip smėlis, taip pat neteko girdėti jokių užuominų, kad smėlis būtų kažkokia laisvės substancija, nekalbant apie tai, kad reprezentacinės aikštės sudarkymas yra paprasčiausiai nevalyvas veiksmas.
Kartą jau turėjau progą pastebėti, kad politika yra banalybių kalbėjimo menas, tačiau štai G.Landsbergis tokį pseudomeną, kaip atrodo, ištobulino iki kraštutinio lygmens, tapdamas Lietuvos politikos lygos lėkštojo kalbėjimo čempionu. Nenustebčiau sužinojęs, kad tam pačiam G. Landsbergiui taip pat priklauso konservatorių išreklamuota idėja steigti Lietuvoje sveiko proto centrus, siekiant į čia plėtojamas diskusijas prieš rinkimus įtraukti plačiąsias žmonių mases.
Žinia, Rimvydas Valatka jau ne kartą yra bandęs įpiršti savo skaitytojams nuomonę, kad neva vadinamasis sveikas protas yra liberalizmo pamatų pamatas. Tačiau čia nepraleisiu progos pastebėti ir tai, kad nuoroda „sveikas protas“ https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2016/05/26/news/sveikas-ar-ciniskas-protas–1365074/ yra kvailo rusiško išsireiškimo labai prastas, sukuriantis barbarišką painiavą, vertimas į lietuvių kalbą. Tas daiktas, kuris čia yra vadinamas sveiku protu, filosofijoje nuo seno yra kritiškai vertinamas kaip neaktualizuotas, mąstymo nuodėvomis aptekęs protas, kitaip tariant, kaip filosofijos antipodas, tačiau vien dėl to nebūtų galima sakyti, kad filosofija, girdi, yra nesveikas protas.
Man nedaro jokio įspūdžio gausiai liejamos ašaros dėl to, jog Seimo nutarimas, įtvirtinantis Lukiškių aikštės memorialinį statusą, neva pažeidžia savivaldybės teises. Kaip atrodo, išties tik nesveikos vaizduotės žmonės galėtų ryžtis R.Šimašių, kuris yra linkęs kartas nuo karto iškrėsti kiaulystę miestiečiams, nepasitaręs net su savo sąžine, nekalbant apie platesnį forumą, sieti su savivaldos idėja ir demokratinių procedūrų legitimumo užtikrinimu.
Nieko vertos yra kalbos ir apie tai, kad paminklai, vaizduojantys raitelį, išėjo iš mados dar XIX a.
Žinia, Lietuva XIX a. ir ilgus XX a. dešimtmečius nė iš tolo neturėjo galimybės monumentalizuoti savo tautinių sentimentų ir nepriklausomos valstybės ilgesio didingos Vyčio skulptūrinės kompozicijos pavidalu. Kita vertus, net ne užduotis pasivyti laiką čia yra svarbiausias dalykas. Kaip žinome, laisvos šalys iki minimo XIX a. pastatė paminklus savo konkretiems istoriniams viduramžių herojams, vaizduojamiems ant žirgo (vėlesnių laikų herojai čia jau vaizduojami su lyra, knyga rankose ar panašiai), savo ruožtu Vytis nėra konkreti istorinė asmenybė, o simbolinis laisvės idėjos įprasminimas, savo esme pranokstantis konkretaus herojaus pagerbimo skulptūriniais akcentais stilistiką.
Kurie Lietuvos politikai nenori Lukiškių aikštėje matyti Laisvės paminklo – Vyčio? Slaptai.lt nuotr.
Simbolis yra mažiau pavaldus laikui nei atminimo lenta, bareljefas ar paminklas, skirti pagerbti konkrečiam istoriniam herojui. Kitas dalykas, jog, bėgant laikui, simbolio turinys gali būti įžaidinėjamas iš naujo, paieškant įdomesnių formų. Kažkas yra išsakęs vertą dėmesio mintį, kad Vytis Lukiškių aikštėje galėtų būti vaizduojamas kaip raitelio, nulipusio nuo žirgo, kompozicija. Tokiu atveju pusiau juokais, pusiau rimtai būtų galima klausti – kas privertė laisvės karį nulipti nuo žirgo dabartinio Vilniaus centre? Gal geležinio vilko, stovinčio už kelių žingsnių staugimas į dangų? Žinia, tokiu atveju raitelis turėtų būti vaizduojamas suklusęs ir įdėmiai žiūrintis į dangų.
Kad ir kaip ten būtų, svarbiausiu dalyku atrenkant Vyčio skulptūrinės kompozicijos projektus lieka užduotis per patrankos šūvį neprisileisti vadinamojo Vilniaus šiuolaikinio meno centro (ŠMC) susikompromitavusių veikėjų, Fluxus vertybėmis persiėmusių vadinamųjų ekspertų, klastotėmis virstančių konkursų rengėjų. Jau pagal nusistovėjus apibrėžimą, Fluxus yra ne meno, o parameno reiškinys, vieno žymaus kūrėjo žodžiais tariant, nuo tikrojo meno besiskiriantis kaip vaikiškas stalo žaidimas „Monopolis“ skiriasi nuo realaus šalies ekonominio gyvenimo.
Taigi, tegu jie, Šimašiaus meno centro veikėjai ir toliau žaidžia savo stalo žaidimus, o lemiamas žodis dėl Vyčio skulptūrinės kompozicijos turėtų priklausyti bendruomenėje autoritetą pelniusiems žmonėms, taip pat ir menančio meno atstovams.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad partija yra pasiruošusi ieškoti bendros kalbos su partijomis, kurios turės suderintą programą, tačiau skeptiškai pasisakė prieš bendrą darbą su Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).
„Mes šiandien esame pasiruošę bendradarbiauti pagal programas, programų suderinimą tikrai su visomis partijomis, kurios yra už valstybę. Pažiūrėsime, ką lems rinkėjai. Naujasis Seimas gali būti labai įdomus. Kalbame apie nuo trijų iki aštuonių partijų“, – žurnalistams šeštadienį sakė G. Landsbergis.
Vis dėlto jis atskleidė, kad nemato galimybių kartu dirbti su LLRA-KŠS frakcija bei paminėjo Irinos Rozovos išvengtą apkaltą. Anot TS-LKD lyderio, „valstiečiai“ po rinkimų turėtų atrodyti kitokia partija.
„Po rinkimų turiu didelių abejonių, kad „socdarbiečiai“ bus stipriai atstovaujantys Seime, kol kas neatrodo tokia reali galimybė. „Valstiečiai“, manau, irgi bus kitokia partija. Nebūčiau jų pusę vertinantis optimistas, kad tas postepideminis džiaugsmas rinkėjų tęsis labai ilgai. Pažiūrėsime, ką rinkėjai lems“, – sakė jis. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Tarybos posėdis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Konservatorė Ingrida Šimonytė teigė, kad partijos programoje atsispindės panašūs aspektai kaip ir prieš praeitus Seimo rinkimus.
„Kaip bebūtų gaila, vėl programose reikia kalbėti daugiau mažiau tą patį, ką kalbėjome ir praėjusiuose, ir priešpraėjusiuose rinkimuose, tai ir vėl tą patį žodį – reformos. Kurių girdėjome daug, daug buvo pristatyta, bet, kai gerai pagalvoji, reformų taip ir neturime. Turime tuos pačius priekaištus iš tarptautinių institucijų, patys tą patį matome, turime vaikų ugdymo atsilikimą, turime problemas su sveikatos paslaugų pasiekiamumu, valstybės tarnyba, viešuoju administravimu“, – teigė ji.
Parlamentarė pakartojo G. Landsbergio žodžius, kad politines partijas bendradarbiavimui bus renkamasi pagal jų programines nuostatas.
„Raudonų linijų kampanijoje būna daugiau, nei kada būna realiai tariamasi dėl kažkokių sprendimų. Lengviausia bus sutarti su tomis politinėmis jėgomis, kurios turės iš tiesų programą ar turės kažkokį matymą, kaip spręsti vieną ar kitą klausimą. Toliau galime diskutuoti, kuris sprendimas iš pasiūlytų yra optimalus ir greičiausiai įgyvendinimas su geriausiomis pasekmėmis“, – sakė I. Šimonytė.
Konservatoriai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Sekmadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai reitinguos TS-LKD kandidatų daugiamandatėje apygardoje sąrašą.
„Partijos bendruomenė šį savaitgalį spręs, kuriuos bendražygius vertina kaip vienus aktyviausių, geriausiai pažįsta ir kurie gali labiausiai prisidėti įgyvendinant TS-LKD rinkimų programoje numatytus tikslus“, – sakė TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Atsižvelgiant į vis dar išliekančią COVID-19 infekcijos grėsmę ir siekiant maksimalaus saugumo, partijos nariai reitingavimą atliks trimis būdais: skyriuose, internetu ir paštu.
Reitingavimas skyriuose ir internetu vyks sekmadienį nuo 8 iki 18 val. Balsavimas paštu prasidėjo birželio 12 d. Partijos sąrašo reitingavimas internetu organizuojamas pirmą kartą, praneša TS-LKD viešųjų ryšių tarnyba.
Balsuojant skyriuose bus laikomasi visų saugumo reikalavimų, o kai kuriuose miestuose balsavimas vyks atvirose erdvėse. Vilniuje reitingavimas vyks specialiai įrengtoje palapinėje V. Kudirkos aikštėje nuo 8 iki 18 val.
Reitingavimo rezultatai bus suskaičiuoti ir paskelbti viešai pirmadienį.
Galutinį partijos sąrašą po sąrašo lyderės ir pirmininko bendrų galimų korekcijų tvirtins TS-LKD taryba liepos viduryje.
ELTA primena, kad sąrašo pirmuoju numeriu įrašyta Ingrida Šimonytė, o antruoju – partijos lyderis Gabrielius Landsbergis. Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Sąraše yra visi TS-LKD frakcijos Seime nariai, išskyrus Ireną Degutienę, kuri baigia aktyvią politinę veiklą, ir Mantą Adomėną bei Raimundą Martinėlį, kurie rinkimuose dalyvaus tik vienmandatėse apygardose kaip save išsikėlę kandidatai.
Sąraše yra naujų, tačiau visuomenei gerai žinomų asmenybių: buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius, psichiatras Linas Slušnys, buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas, Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė, visuomenininkas Kristijonas Bartosevičius, ekonomistė, mokesčių ekspertė Rūta Bilkštytė, tarptautinės politikos ekspertas Matas Maldeikis, buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Mindaugas Lingė, strateginio planavimo ir viešojo sektoriaus reformų ekspertė Giedrė Balčytytė, buvęs aplinkos viceministras Dalius Krinickas ir kiti.
Tiksli visų kitų kandidatų eilė paaiškės po reitingavimo.
Pristatytas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų 2020 m. Seimo rinkimų programos projektas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilnius, birželio 22 d. (ELTA). Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pirmadienį paviešino savo programos projektą artėjantiems Seimo rinkimams. Kaip skelbiama, partijos programos pagrindiniai principai – laisva valstybė, orus žmogus ir normali politika.
Konservatorių rinkimų programoje iškeliami 7 iššūkiai, kylantys Lietuvai: šlubuojanti demokratija ir chaotiškas viešasis valdymas, galimybių nelygybė ir skirtingos starto pozicijos mūsų vaikams, nesubalansuota sveikatos apsaugos sistema, išsikvėpęs ekonominis modelis, augantis nedarbas, gilėjanti socialinė atskirtis ir demografinė žiema, grėsmės valstybingumui bei neatsakinga ir aplinkai žalinga veikla.
Pasak TS-LKD pirmininko Gabrieliaus Landsbergio, Lietuvoje būtina gerinti tarpusavio pasitikėjimą ir politikos kokybę. Jo teigimu, „mažiau yra geriau“ – kartais, pabrėžė konservatorių lyderis, geriau atlikti mažiau veiksmų, tačiau kokybiškų.
„Man rodos, kad universalių ir visuomenę vienijančių temų sparčiai mažėja, todėl, kad politikams neapsimoka kalbėti taip, kas visuomenę jungtų. Jie daug dažniau ima ieškoti temų, kas išskirtų juos, leistų atstovauti nedidelei grupei žmonių. Tolydžio tas mažesnės grupės, temos ieškojimas darosi vis grėsmingesnis, aštresnis, radikalesnis. Tai yra antipodas susitarimui, tai yra antipasitikėjimo kūrimas“, – projekto pristatyme Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje sakė G. Landsbergis.
Tikslai sveikatos sektoriuje ir švietime
Šalia kiekvieno iškelto iššūkio TS-LKD siūlo ir galimus sprendimų būdus. Siūloma grąžinti prestižą valstybės tarnybai, mažinti priimamų įstatymų skaičių, užtikrinti prieinamą ugdymą, gerinti švietimo kokybę, pakeisti mokytojų padėtį. Konservatoriai siūlo įgyvendinti „Tūkstantmečio“ gimnazijų projektą – kiekviename rajone užtikrinti bent po vieną „kokybiškai aprūpintą gimnaziją-daugiafunkcį centrą“, kurių infrastruktūra, veiklomis ir paslaugomis galėtų pasinaudoti visos regiono mokyklos. Išsikeliamas tikslas – kad Lietuva patektų į PISA reitingo 10-uką.
TS-LKD. Daiiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Konservatorių programos projekte taip pat įrašyta, kad bus siekiama mažinti kultūrinę atskirtį tarp miestų ir regionų, įgyvendinti skaitmenizacijos sprendimus, stiprinti šeimos gydytojo savarankiškumą, gerinti gyventojų psichologinės pagalbos pasiekiamumą, modernizuoti e.sveikatos sistemą, stiprinti regionų kompleksinės pagalbos centrus.
TS-LKD taip pat siūlo savitą analogiją dabar siūlomam įsteigti Valstybiniam bankui. Konservatorių siūlymu, būtų tikslinga įsteigti Lietuvos strateginių investicijų fondą, kuris būtų „skirtas telkti viešojo ir privataus sektoriaus finansinius išteklius ir prioritetinėse ekonomikos srityse vykdyti investicijas“.
Taip pat pabrėžiamas siekis didinti gyventojų darbo užmokestį, skirti daugiau lėšų moksliniams tyrimams bei eksperimentinei plėtrai, didinti darbo našumą, gerinti sąlygas smulkiam ir vidutiniam verslui, siekti pritraukti talentus ir susigrąžinti emigrantus, pritraukti ir skatinti investicijas į gamybą.
Siekiai aplinkosaugos ir gynybos sektoriuose
Projekte dėmesys skiriamas ir gynybai. Kaip sėkmės kriterijus 2025 metams nurodomas išlaidų gynybai didinimas – siekiama, kad BVP dalis gynybai iki 2025 m. pasiektų 2,5 proc. Taip pat skatinamas Šaulių sąjungos narių skaičiaus didėjimas, gyventojų nusiteikimas ginkluoto konflikto atveju ginti Lietuvą.
Prioritetai kartu teikiami ir visuomenės atsparumo propagandai stiprinimui, kovai su dezinformacija, NATO gynybinių pajėgumų mūsų regione plėtimui.
Kalbant apie aplinkosaugą, išsikeliamas tikslas, kad iki 2025 metų komunalinės atliekos būtų perdirbtos ne mažiau kaip 60 proc., padvigubintas nekertamų miškų plotas, pagerinta vandens telkinių būklė bei pasiektas geresnis rezultatas ekologinių inovacijų indekse.
G. Landsbergis: programa atspindi konservatorišką misiją
Pristatydamas partijos rinkimų programos projekto esminius elementus, TS-LKD lyderis G. Landsbergis tikino, kad programa visiškai atitinka konservatorišką politiką.
„Ji yra visiškai konservatoriška. Ji yra taip, kaip aš suprantu konservatorių, kaip partijos, misiją šiandien – padėti valstybėje rasti sutartį, išgryninti tai, kas yra valstybės interesas ir pamėginti sutelkti kitus bendram darbui. Jei konservatoriai pasiduotų identitetų pagundai, tai sumažintų valstybės atsparumą, susilpnintų valstybę ir konservatoriai negali sau to leisti“, – sakė G. Landsbergis.
Tuo tarpu TS-LKD rinkimų sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė, kalbėdama apie partijos programos projektą ir iššūkius viešųjų paslaugų srityje, pažymėjo, kad itin svarbu siekti tikslų be gailesčio įvairioms socialinėms visuomenės grupėms. Svarbiausia, pasak I. Šimonytės, racionaliai įvertinti gyventojų poreikius – ne vien dėl to, kad būtų gaila mažai uždirbančių mokytojų dėstytojų, medikų ar kitų specialistų. Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Reikia grįžti prie ekonomizuoto vertinimo. (…) Mes, kaip visuomenė, turtėjame – to negalime paneigti, ažanga yra akivaizdi ir mums turtėjant norisi ne tik geresnės kokybės daiktų, kuriuos mes nešiojame, valgome, vartojame, bet taip pat ir geresnės kokybės viešųjų paslaugų. Tai yra visiškai natūralu“, – pabrėžė I. Šimonytė.
Pasak jos, tai supratus dialogas dėl viešųjų paslaugų kokybės ir išsivystymo taptų natūralus.
TS-LKD lyderiai pabrėžė, kad sulaukę kritikos dėl ankstesnių rinkiminių programų ilgumo, pastarąją programą stengėsi rengti koncentruotą, trumpesnę, išsigryninus svarbiausius tikslus ir kriterijus.
Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis diskusijoje apie koronaviruso poveikį Lietuvai atkreipė dėmesį, kad jau nuo Pirmojo pasaulinio karo bei Ispaniškojo gripo supergalia stabiliai buvo Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV). Pasak politiko, ši valstybė visada tapdavo krizių stabilizatore. Visgi politikas kelia klausimą, ar ji išliks supergalia ir po koronaviruso krizės.
„Jungtinės Amerikos Valstijos buvo ta valstybė, kuri išvesdavo pasaulį iš bemaž kiekvienos krizės. Neabejoju, kad atsiras sakančių, jog ji į nemažą kiekį krizių taip pat ir atvedė, bet dideli kūnai dažnai taip elgiasi, jie sukuria gravitaciją aplink save, ir klausimas, ar jie po to sutvarko aplink save pasaulį kažkokiu būdu ir viską stabilizuoja“, – teigė G. Landsbergis.
„Man yra labai įdomus klausimas, ar taip bus ir šį kartą. Ir tai yra pagrįstas klausimas, kurio metu mes galime šiek tiek imti ir abejoti, ar tikrai JAV šiandien atrodo kaip supergalia, kuri pasauliui pasiūlys sprendimą“, – pridūrė jis.
G. Landsbergis sakė norintis tikėti, kad JAV pavyks laiku suvaldyti krizę ir pasiūlyti pasauliui sprendimą. Visgi konservatorių lyderis akcentuoja, kad kai imama abejoti supervalstybės galia, atsiranda nauji politiniai lyderiai.
„Kas atsitinka, kai pradedame abejoti supergalios galimybe sukurti tą gravitacinį lauką, kuris visus judančius kūnus aplink tą gravitacinį lauką, pagal gravitacines ribas kažkaip sustabilizuotų? Atsiranda nauji kūnai, kurie pradeda sukti aplink save. Ar Europos Sąjunga šiandien yra tas kūnas, kuris stabilizuoja padėtį?“ – kėlė klausimą G. Landsbergis, pažymėdamas, kad Europos Sąjungos pastangos suvaldyti krizę pradžioje neatrodė ypač sėkmingos.
„Noriu tikėti, kad JAV išeis iš šitos kebeknės laimėtoja, nes kitu atveju mes atsiverčiame puslapį, kuris, ko gero, tik dabar prasidėtų. Jeigu JAV nestabilizuoja, neparodo, kad tebėra (galios – ELTA) centras, tuomet, ko gero, galima įvardinti, kad yra peržiūrima tvarka, susikūrusi po Antrojo pasaulinio karo, kuri peržiūrės pasaulį, atsiras nauji aljansai, naujos dalybos, ir klausimas, kaip tada Lietuvai čia laikytis“, – savo nuomonę išsakė politikas.
Seimo narys Gabrielius Landsbergis. Olgos Posaškovos (Seimo kanceliarija) nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis teigia, kad siūlomas susitarimas tarp Baltijos šalių dėl Astravo atominėje elektrinėje pagamintos elektros nepirkimo atitinka Rusijos, o ne Lietuvos interesus.
Pasak jo, jei toks susitarimas būtų įgyvendintas, tai būtų didelis geopolitinis posūkis Lietuvos energetinio saugumo strategijoje.
„Kai mes sužinojome, kad ministras (energetikos – ELTA) derasi ir yra berods susiderėjęs dėl pozicijos, kuria Lietuva leistų naudotis Lietuvos infrastruktūra komerciniais tikslais, kitaip tariant, kad per Lietuvos infrastruktūrą būtų leidžiama pirkti Astrave pagamintą elektros energiją, buvome šokiruoti. Tai buvo padaryta tyliai, pandemijos metu, kai visų dėmesys buvo nukreiptas kitur ir, tik besibaigiant karantinui, sužinojome, kad tai yra ir didžiulis geopolitinis posūkis Lietuvos energetinio saugumo strategijoje“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė G. Landsbergis. Ne – Astravo atominei elektrinei. Slaptai.lt nuotr.
TS-LKD frakcijos seniūno teigimu, planuojamas susitarimas tarp Baltijos šalių atitiktų Rusijos, o ne Lietuvos interesus.
„Mano žiniomis, lyg ir parašas nėra padėtas, Vyriausybė tą klausimą nukėlė dėl visuomenės spaudimo. Aš tikiuosi, kad dar nėra vėlu grįžti į pradinę derybų stadiją ir ieškoti Lietuvos interesus, o ne šiuo atveju Rusijos interesus atitinkančio susitarimo“, – sakė politikas.
Jis taip pat akcentavo, kad, jei Vyriausybė nuspręstų pritarti minėtam susitarimui, būtų svarstoma galimybė kreiptis į Konstitucinį Teismą ir apskųsti Vyriausybės nutarimą.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas trečiadienį konservatorių frakcijos posėdyje aiškinosi dėl planuojamo Vyriausybei teikti susitarimo tarp Baltijos šalių, kuris, anot opozicijos, atvertų kelią Astravo AE elektros prekybai Baltijos šalyse bei grubiai pažeistų šiuo metu Lietuvoje galiojančius „anti-astravinius“ įstatymus.
Astravo AE – čia pat. Slaptai.lt nuotr.
Ž. Vaičiūnas žurnalistams sakė, kad šis susitarimas leidžia įgyvendinti „anti-Astravo“ įstatymą.
„Pirmasis tikslas, kuris yra keliamas, turėti su Latvija ir Estija bendrą poziciją dėl elektros pirkimo-nepirkimo, apmokestinimo iš trečiųjų šalių. (…) Šis susitarimas taip pat mažina srautus ir leidžia nenaudoti Lietuvos-Baltarusijos infrastruktūros prekybai. Jeigu tokio susitarimo nėra, mūsų galimybės kontroliuoti srautus bus tikrai labai ribotos. Bus tam tikrų instrumentų, kalbame apie alternatyvius variantus, juos taip pat rengiame, bet jie bus žymiai mažesni nei su šiuo susitarimu“, – sakė energetikos ministras.
ELTA primena, kad Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.
Suprantama, gimtadienio proga kiekvienas stengiasi surasti ir pažymėti tik gerąsias solinezanto savybes. Tik vargu ar tai tinka, paminint politinį gimtadienį ir dar palyginant politinį solinezantą su jo pirmtaku pastarojo nenaudai.
Štai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Seime Ramūnas Karbauskis aukštai įvertino Prezidento sukalbamumą. Jis įsitikinęs, kad šalies vadovas yra stiprus, o vis labiau pasigirstantys nuogąstavimai, kad Prezidentūros institucija yra silpnesnė, nei kad Dalios Grybauskaitės vadovavimo metu, nėra pagrįsti.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija). nuotr.
Pasak jo, jeigu G. Nausėda imasi ieškoti kompromiso, sutarimo diskusijoje, tai jis nėra silpnas, o atvirkščiai – rodo savo stiprybę. „Aš manau, kad silpnumas yra tame, kai daužoma per stalą ar įžeidinėjama kokia nors kita valdžios institucija. Tai yra silpnumas, – tvirtino R. Karbauskis. – Ieškojimas kompromiso, galėjimas nusileisti nėra kažkoks tai silpnumas.“
Kalbai pakrypus apie susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių, „valstiečių“ lyderis pasidžiaugė, kad dabartinis šalies vadovas neprimeta savo griežtos nuomonės, kaip kad, esą, darytų D. Grybauskaitė.
„Ji tiesiog nebūtų bendravusi daugiau iš viso. Būtų visiems uždarytas kelias į Prezidentūrą, būtų pareiškimai buvę visokiausi. O dabartinis prezidentas pakartoja savo nuomonę, mes tą nuomonę gerbiame, tačiau mes turime kitą nuomonę“, – konstruktyviu prezidento G. Nausėdos bendravimu džiaugėsi R. Karbauskis.
Gyrė Prezidentą dauguma kalbėjusių. Tik dvi nuomonės buvo atsargesnės.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė – Nielsen pastebėjo, kad pirmuosius G. Nausėdos ir paskutiniuosius Dalios Grybauskaitės prezidentavimų metus lyginti nėra korektiška. Pasak jos, lyginti aštuonerių metų D. Grybauskaitės patirtį su vos vienerių metų dabartinio šalies vadovo patirtimi tiesiog negalima.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Panašiai kalbėjo ir TS-LKD partijos pirmininkas, opozicijos pirmininkas Seime Gabrielius Landsbergis. Pasak jo, nors šalies vadovas nusipelno įvertinimo kaip „žmogus, aktyviai ieškantis savo politinės pozicijos politiniame gyvenime“, tačiau Prezidentui vis dėl to neretai trūksta drąsesnio žodžio.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Valdančiosios Seimo daugumos lyderio džiūgavimas dėl sutarimo su Prezidentu leidžia paklausti, o gal mes jau turime Lietuvoje naują politinę koaliciją – prezidentas Gitanas Nausėda + Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis + Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.
Kuo čia dėtas V. Tomaševskis? Ogi – R. Karbauskio paminėtoje kitokioje valdančiosios daugumos nuomonėje, negu Prezidento, susisiekimo ministro istorijoje.
Argi Prezidentas negalėjo viešai bent paprašyti Seimo valdančiosios daugumos imtis interpeliacijos susisiekimo ministrui, kurią, spėju, ir opozicija palaikytų. Valdančioji dauguma turėtų rimtai susimąstyti, kaip atsisakymas patenkinti tokį Prezidento prašymą atsilieps Seimo rinkimų spalio 11 rezultatams.
Tačiau Prezidentas, matyt, vardan naujos politinės koalicijos stabilumo viso labo nurodė, kad dėl Seimo pozicijos ministro atžvilgiu kaltas V. Tomaševskis (pasirodo, diriguojantis Seimui, net nebūdamas Seimo nariu, – K.S.).
Dar prieš tai Prezidentas, kurio reitingai tebėra aukšti ir jis įtakoja visuomenės nuomonę sau palankia kryptimi, šitaip prognozavo būsimo Seimo valdančiąją daugumą:
„Yra nemaža tikimybė, kad jei per artimiausius mėnesius neįvyks kažkokių nemalonumų šiai partijai, jie (LVŽS) turi galimybę formuoti centro kairės koaliciją“, – interviu TV3 žinioms gegužės 26 d. sakė šalies vadovas.
Balandžio 20-30 dienomis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter“ atliko apklausą, kurioje teirautasi, kas geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas. Joje pirmavo buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė su 18,5 proc. R. Karbauskio rezultatas – 2,2 proc.
Pasakykite man, kaip partija, už kurios lyderį pasisako 2,2 proc. respondentų, naujajame Seime gali tikėtis formuoti valdančiąją koaliciją. Nebent visos partijos ir Prezidentas rinkimų išvakarėse susivienytų prieš partijų reitinguose pirmaujančią TS-LKD. Sąmoningai, ar ne, Prezidentas, panašu, jau suka šia kryptimi.
Agnė Širinskienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Seimas ketvirtadienį pritarė „valstietės“ Agnės Širinskienės vadovaujamos komisijos, kuri nuo 2018 m. rugsėjo atliko parlamentinį tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams, išvadoms.
Opozicijos itin kritikuotų parlamentinio tyrimo išvadų projektą palaikė 55 Seimo nariai, 40 buvo prieš, 9 susilaikė.
Opozicijos teigimu, atliktas parlamentinis tyrimas ir jo metu suformuluotos išvados yra neobjektyvios, o ir komisijos darbo principai nedera su standartais, keliamais demokratinėms valstybėms. Pasipiktinimą išvadomis yra pareiškusi ir į komisijos darbo akiratį pakliuvusi Generalinė prokuratūra.
Kontraversiškai vertinamo tyrimo išvados parlamentarams įvertinti pateiktos pagal tris tyrimo epizodus: galimą interesų grupių ir valstybės politikų siekį paveikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) veiklą, politikų galimai darytą spaudimą prokuratūros darbui bei galimą privačių pensijų fondų įtaką Seimo nariams kreipiantis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų kaupimo įstatymo. Pastarajame atlikto tyrimo epizode komisijos darbotvarkėje atsidūrė Gabrielius Landsbergis ir jo sutuoktinė Austėja Landsbergienė.
Pateikusi išvadas parlamentinė komisija pateikė rekomendacijas, tarp kurių suformuota intencija Valstybinei mokesčių inspekcijai atlikti mokestinį tyrimą dėl Landsbergių šeimos verslo įsigyto sklypo, taip pat siūlymas sukurti darbo grupę, kuri įvertintų, kiek prokuratūros savivaldos veiklos organizavimas atitinka tarptautines rekomendacijas.
Išvados ir siūlymai ištyrus pirmąjį epizodą
Išanalizavusi pirmąjį epizodą, kuriame, teigiama, kad Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir tuometis Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys darė įtaką neteisėtam VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo Mindaugo Siaurio atleidimui iš tuomet eitų pareigų, komisija siūlo tobulinti VTEK įstatymo nuostatas, susijusias su VTEK narių skyrimo tvarka, įvertinant panašių institucijų formavimo principus Europos Sąjungoje ir užtikrinant jų didesnį nepriklausomumą nuo politikų.
Išvados ir siūlymai ištyrus antrąjį epizodą
Ištyrus antrąjį epizodą komisija konstatavo, kad Generalinės prokuratūros darbui politikai galėjo daryti poveikį ir kad kai kuriais atvejais Generalinė prokuratūra stokojo skaidrumo. Kaip aiškino išvadas parengusi A. Širinskienė, gauti liudijimai leidžia manyti, jog politikai galėjo paveikti Generalinėje prokuratūroje atliekamus tyrimus dėl viešųjų pirkimų – Visagino atominėje elektrinėje bei AB „Klaipėdos naftoje“.
Atsižvelgiant į tai, Seimo valdybai komisija siūlo sukurti darbo grupę iš Seimo kanceliarijos ir Prezidento kanceliarijos atstovų, kuri įvertintų, kiek prokuratūros savivaldos veiklos organizavimas, prokurorų, tarp jų ir generalinio prokuroro, paskyrimo tvarka, tyrimų paskirstymo tvarka atitinka Kovos su korupcija valstybių grupės (GRECO) rekomendacijas ir Europos Sąjungos valstybių narių gerąją patirtį, parengtų ir pateiktų Seimui teisės aktus, leisiančius stiprinti prokuratūros nepriklausomumą ir didinti prokurorų atrankos skaidrumą.
Savo ruožtu Generalinė prokuratūra pastarąją savaitę pareiškė, kad A. Širinskienės vadovaujamos komisijos išvados dėl prokuratūros darbo yra nepagrįstos faktinėmis aplinkybėmis ir nešališkais duomenimis.
Išvados ir siūlymai ištyrus trečiąjį epizodą
Trečiojo epizodo – dėl pensijų fondų įtakos – komisijai išvadų parengti nepavyko. Nesugebėjus surinkti pakankamai medžiagos, tvirtino A. Širinskienė, teko patvirtinti ne išvadas, bet aplinkybes.
A. Širinskienės teigimu, laiko atžvilgiu yra sutapimas tarp dalies Seimo narių, tarp kurių dauguma – konservatoriai, kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir „Bat Cap Infrastructure Fund“ investicijų į Gabrieliui Landsbergiui priklausantį šeimos verslą. Politikė, kaip ne kartą yra teigusi, įtaria, kad tarp šių dviejų įvykių gali būti neskaidrus ryšys. Tyrimo komisijai užkliuvo ir faktas, kad bendrovė „Krajama“ (dabar – UAB „Knowledge investment“) su žemės sklypu Karalienės Mortos mokyklos bei darželio „Vaikystės sodas“ statybai Kalnėnų mikrorajone buvo įsigyta už vieną eurą.
„Seimo narys G. Landsbergis bei jo sutuoktinė A. Landsbergienė ir su jų šeima bei objekto statybomis susijusios įmonės atsisakė komisijai paaiškinti ir (arba) pateikti dokumentus, kurie pagrįstų UAB „Krajama“ su žemės sklypu įsigijimo sandorį, jo vertę ir paaiškintų jo įsigijimo aplinkybes, dėl to komisija negalėjo pabaigti parlamentinio tyrimo šia apimtimi ir išvadose atsakyti į klausimą, ar toks sandoris yra skaidrus ir neturi politinės korupcijos požymių“, – rašoma išvadoje.
Visa tai įvertinus, parlamentinio tyrimo komisija siūlo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijosatlikti mokestinį tyrimą ir įvertinti, ar 1 euro kainos UAB „Krajama“ su žemės sklypu įsigijimo sandoriui nustatymas nebuvo pasirinktas, siekiant išvengti mokesčių mokėjimo valstybei.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Pirmadienį Seimo valdyba ketina svarstyti Seimo opozicijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio siūlymą dėl nepaprastosios padėties šalyje įvedimo.
Praėjusią savaitę valdybos posėdyje kalbėjęs Seimo opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis suabejojo, ar Vyriausybė, paskelbdama karantiną, neviršijo savo įgaliojimų, pavyzdžiui, dėl asmens teisių, verslo suvaržymo.
Todėl jis pasiūlė atsiklausti teisininkų ir padiskutuoti Seimui, ar apskritai nereikėtų skelbti nepaprastąją padėtį valstybėje.
„Mes gavome Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Vyriausybės teisininkų paaiškinimus. Manau, kad pasitarsime, koks kelias turėtų būti, nes niekas nenori, kad valstybei būtų blogiau, o nori, kad būtų geriau. Asmeniškai manau, kad ir šitoje situacijoje, esant karantino sąlygoms, Vyriausybė viską pajėgia daryti taip, kaip reikalinga. Iš tikrųjų mes pasitarsime šiuo klausimu taip pat“, – Eltai sakė Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė. Prof. Vytautas Sinkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kaip ELTA jau skelbė, vienas iš Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius teigia, kad Lietuvoje nėra tokios situacijos, jog reikėtų Seimui skelbti nepaprastąją padėtį.
„Pagal Konstituciją nepaprastoji padėtis gali būti įvesta tik tais atvejais, kai iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ir visuomenės rimčiai (144 str.). Tokios situacijos Lietuvoje nėra, vadinasi, nepaprastoji padėtis negali būti įvesta, – Eltai yra sakęs V. Sinkevičius.
Pasak jo, Vyriausybė paskelbė karantiną pagal Užkrečiamųjų ligų įstatymą, kurį pats Seimas ir yra priėmęs.
Politologė Rima Urbonaitė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Parlamentarės Ingridos Šimonytės sprendimas vesti konservatorių sąrašą Seimo rinkimuose turėtų atnešti daugiau galimybių partijai ir pritraukti daugiau rinkėjų balsų, teigia Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė. Visgi, pasak ekspertės, tai, kad konservatorių sėkmė rinkimuose stipriai priklauso nuo vieno asmens, partijai yra blogas ženklas.
„I. Šimonytės patrauklumas konservatoriams gali pritraukti šiek tiek daugiau rinkėjų. Kitaip tariant, jeigu rinkėjas Gabrieliaus Landsbergio nemato kaip potencialaus premjero, tai Šimonytė savo ruožtu turi premjerui būtinų savybių“, – Eltai teigė R. Urbonaitė.
Politologė įsitikinusi, kad I. Šimonytės sprendimas vesti konservatorių rinkimų sąrašą, nors ir atveria daugiau galimybių partijai, drastiškų pokyčių galutiniams Seimo rinkimų rezultatams greičiausiai neturės.
„Žinoma, savaime nėra taip, kad vien dėl to konservatoriai laimės rinkimus. Vien jos dalyvavimas nenulemia drastiškų pokyčių… Tai greičiau yra labai geras papildomas impulsas (konservatoriams. – ELTA)“, – patikino R. Urbonaitė.
„Be I. Šimonytės rinkimai konservatoriams būtų buvę gerokai liūdnesni. Žinoma, I. Šimonytė savaime nereiškia, kad jie (konservatoriai. – ELTA) bus tie, kurie formuoja valdančiąją daugumą“, – pridūrė ji.
R. Urbonaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad artėjančiuose Seimo rinkimuose piliečiai, palaikantys I. Šimonytę, tačiau neigiamai vertinantys konservatorius, susidurs su dilema – kaip balsuoti rinkimų dieną.
„Vis dėlto rinkėjas nematys tik I. Šimonytės. Yra visa komanda, visa partija. Ir gali būti, kad rinkėjui imponuoja I. Šimonytė, bet gali būti, kad neimponuoja pati politinė partija, ir tada rinkėjas susiduria su dilema. Faktiškai jiems šios dilemos nebuvo arba ji nebuvo tokia aštri Prezidento rinkimuose“, – sakė ekspertė.
Politologė taip pat pripažįsta, kad ypač konservatyvių nuostatų rinkėjų daliai I. Šimonytė gali pasirodyti pernelyg liberali. Visgi, pasak ekspertės, politikės liberalumas nėra labai ryškus. Ingrida Šimonytė. Reklaminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
„Mes girdime ir kritiką iš kai kurių partijos narių bei kai kurių jau buvusių narių, kad I. Šimonytės liberalumas kai kuriems nėra visai priimtinas. Bet, iš kitos pusės, jos liberalumas nėra toks labai ryškus, ir ji paprastai savo teiginį sugeba pagrįsti. Tačiau, aišku, liberalesnio fono ji tikrai atneša į konservatorių partiją“, – sakė R. Urbonaitė.
Ekspertė įsitikinusi, kad būtent nuo konservatorių komunikacijos dabar priklauso, kaip partija sugebės į savo rinkimų strategiją įtraukti ir liberalesnę politinę mintį.
„Nuo konservatorių partijos rinkimų strategijos, komunikacijos priklausys, ar jie sugebės tai šiek tiek amortizuoti ir parodyti galimybę, kad galima išlaikyti šiokias tokias dvi linijas arba du pogrupius, ar jiems tai nepavyks“, – įžvalgomis dalinosi R. Urbonaitė.
„Nemanau, kad balsų, kuriuos gali atnešti I. Šimonytė, bus daugiau nei tų, kurie pereis, pavyzdžiui, Rimantui Jonui Dagiui, net jeigu jis galiausiai tą partiją ir sukurs“, – pridūrė ji.
TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Visgi, politologės teigimu, tai, kad konservatorių sėkmė rinkimuose labai priklauso nuo vieno asmens, partijai yra blogas ženklas.
„Tai, kad nuo vieno žmogaus taip viskas priklauso, turbūt nėra gera žinia pačiai partijai. Bet tai, kad šiandien šis žmogus, turintis populiarumą, sutiko dalyvauti rinkimuose (konservatoriams. – ELTA), žinoma, labai svarbu ir iš esmės keičia visą situaciją“, – pripažino MRU politologė.
Antradienį konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis patvirtino, kad Seimo narė I. Šimonytė sutiko vesti partijos sąrašą artėjančiuose Seimo rinkimuose, primena ELTA.
TS-LKD taryba jau patvirtino pirmąją dalį partijos vienmandatininkų. Dėl epidemiologinės situacijos atidėjus savaitgalį turėjusį vykti partijos Tarybos posėdį, balsavimas organizuotas elektroniniu būdu pirmadienį ir antradienį.
