Sveikindamas į Valdovų rūmus antradienio vakarą susirinkusius NATO ministrus, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino nepalikti Ukrainos vienos pačios kovoje su Rusija. Pasak jo, Ukrainai šiuo metu reikia tokių patikinimų, kokius prieš kelis dešimtmečius Vilniaus Rotušės aikštėje išsakė buvęs JAV prezidentas George W. Bushas.
Referuodamas į antrus metus besitęsiančią Ukrainos kovą su Rusijos agresija, G. Landsbergis akcentavo, jog istorija davė labai aiškią pamoką – kovoje už laisvę niekas negali būti paliktas vienas.
„Ši laisvės ugnis toliau liepsnoja kiekvieno lietuvio širdyje. Ir kai Ukraina pasipriešina Rusijos terorui, kai baltarusiai atsisako nusilenkti niekingam diktatoriui, kai rožių ar skėčių jūros kviečia kovoti už demokratiją, mes girdime istorijos aidą ir prisimename pamoką, kurią išmokome geriausiai – kovoje už laisvę niekas negali būti paliktas vienas“, – teigė G. Landsbergis.
Kalbėdamas NATO viršūnių susitikimo paraštėse surengtame renginyje G. Landsbergis akcentavo naujai besiformuojančią Europos saugumo architektūrą, kurios neatsiejama dalis – Ukraina.
„Turime pasitelkti visas priemones – ginklus, šaudmenis, mokymus, žvalgybą, diplomatiją – ir Ukrainai pasiekti galutinę pergalę. Prieš mūsų akis formuojasi nauja Europos saugumo architektūra. Paremta stipresne nei bet kada NATO ir transatlantine partneryste. Su Suomija, su Švedija ir su Ukraina – lygiateise ir neatskiriama mūsų saugumo dalimi. Mūsų saugumas – nuo Baltijos iki Juodosios jūros, nuo Atlanto iki Indijos ir Ramiojo vandenynų priklauso nuo taisyklėmis grįstos pasaulio tvarkos, kurią privalome ginti visi“, – sakė G. Landsbergis.
„Tik mūsų visų tvirtas atsakas gali atgrasyti Maskvos divizijas ir karo samdinius, besitelkiančius vos kelių valandų atstumu nuo Lietuvos. Tik mūsų tvirtybė gali atgrasyti ir priešininkus kituose žemynuose, kurie tikisi, kad susigūšime kaskart susidūrę su ekonominiu spaudimu ar šantažu“, – teigė jis.
Savo kalboje ministras akcentavo, kad būtina imtis ryžtingų ir Kremliui „gerai matomų“ atgrasymo priemonių.
„Vaizduotė nėra stipriausia Kremliaus pusė – režimas tiki tik tais dalykais, kuriuos mato. Todėl esame dėkingi Vokietijai už jos sprendimą nuolat Lietuvoje dislokuoti 4000 karių brigadą. Esame dėkingi visiems sąjungininkams, kurių kariai atvyksta saugoti NATO rytinių sienų ir nekantriai jų laukiame“, – teigė G. Landsbergis ir baigdamas kalbą prisiminė prieš kelis dešimtmečius Lietuvoje vykusį JAV prezidento George W. Busho vizitą. Pasak jo, šio buvusio JAV prezidento Rotušės aikštėje ištarti žodžiai šiuo metu yra be galo reikalingi Ukrainai.
„Kuomet prieš 21 metus JAV prezidentas George W. Bush tūkstančių prie Rotušės aikštės susitikusių žmonių akivaizdoje pakvietė Lietuvą į NATO, jis taip pat pažadėjo, kad Lietuvai baigėsi ilga baimės, netikrumo ir vienatvės naktis [deja, vos keli miško broliai sulaukė šios akimirkos]. Šiandien šie žodžiai yra labai reikalingi Ukrainai ir būtent nuo mūsų priklauso ar po tamsios nakties išauš diena. Negalime praleisti šios galimybės! Turime tai padaryti ne tik dėl ukrainiečių, bet ir dėl mūsų pačių“, – sakė jis.
Antradienį paskelbtame Vilniuje vykstančio NATO viršūnių susitikimo komunikate rašoma, kad Ukrainos įstojimui į Aljansą nebus taikomas narystės veiksmų planas. Visgi deklaracijos tekste konkretesni terminai, kada Ukraina galėtų tikėtis įstoti į NATO, nėra apibrėžti.
„Mes galėsime pateikti pakvietimą Ukrainai įstoti į Aljansą, kai sąjungininkės pritars ir bus įvykdytos sąlygos“, – rašoma NATO viršūnių susitikimo komunikate.
Deklaracijos tekste pabrėžiama, kad Ukrainai nebus taikomas narystės veiksmų plano reikalavimas.
„Mes visiškai remiame Ukrainos teisę pasirinkti savo saugumo planus. Ukrainos ateitis yra NATO. Mes dar kartą patvirtiname įsipareigojimą, kurį prisiėmėme per viršūnių susitikimą 2008 m. Bukarešte, kad Ukraina taps NATO nare, ir šiandien pripažįstame, kad Ukrainos kelias į visišką euroatlantinę integraciją nereikalauja Narystės Veiksmų Plano“, – rašoma dokumente.
Taip pat komunikate išsakoma parama Ukrainai vykdant reformas kelyje į NATO.
„Ukraina tampa vis labiau sąveikaujanti ir politiškai integruota į Aljansą ir padarė reikšmingą pažangą reformų kelyje. Sąjungininkės ir toliau rems ir peržiūrės Ukrainos karinio suderinamumo pažangą bei būtinas papildomas reformas demokratijos ir saugumo sektoriuje. Pažangą nuolat vertins NATO užsienio reikalų ministrai. Aljansas rems Ukrainą vykdant šias reformas jos kelyje į būsimą narystę“, – akcentuojama susitikimo deklaracijoje.
ELTA primena, kad antradienį Vilniuje prasidėjo dvi dienas truksiantis aukščiausio lygio NATO viršūnių susitikimas.
Prieš atvykdamas į viršūnių susitikimą V. Zelenskis pareiškė, kad „absurdiška“ nenustatyti Ukrainos narystės NATO termino ir kad neatrodo, jog narės būtų pasirengusios pakviesti Ukrainą į Aljansą arba padėti jai tapti nare.
Kyjivas, liepos 10 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino atvyksiantis į NATO viršūnių susitikimą Lietuvos sostinėje Vilniuje liepos 11-12 dienomis, pranešė „Ukrinform“.
Apie tai V. Zelenskis pranešė vaizdo kreipiniu. Ukrainos prezidentas sakė, kad Vilniuje surengs dvišalius įvairaus lygio susitikimus, įskaitant su Europos šalių, Amerikos, Kanados, Japonijos atstovais. „Prioritetai visiškai aiškūs: oro gynyba mūsų miestams, visoms bendruomenėms visoje šalyje, stengiamės sukurti visavertį dangaus skydą. Taip pat ginklai fronto linijai – dėl to taip pat kalbėsimės Vilniuje. Žinoma, kalbėsime ir apie kitus gyvybių apsaugojimo ir mūsų bendro saugumo aspektus“, – sakė jis.
V. Zelenskis pareiškė įsitikinimą, kad Ukrainos kariams iš Vilniaus gali būti gerų su ginkluote susijusių naujienų.
„Atskirai – apie fronto liniją. Rytoj, viršūnių susitikimo, kuris dabar neįsivaizduojamas be Ukrainos, atidarymo dieną bus 503-ioji plataus masto karo diena. Tai daug pasako apie mūsų – Ukrainos žmonių – stiprybę (…) be jų stiprybės Europos saugumas jau tiesiog neįsivaizduojamas“, – pridūrė V. Zelenskis.
„Man didelė garbė atstovauti tokiems žmonėms ir tokiai Ukrainai!“, – sakė V. Zelenskis.
Belgradas, gruodžio 28 d. (ELTA). Trečiadienį Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius paragino Kosovo šiaurėje gyvenančius serbus ardyti barikadas, kadangi gautos visos reikiamos Vakarų šalių garantijos.
Tai paskelbė Serbijos vyriausybės Kosovo ir Metochijos reikalų valdybos direktorius Petaras Petkovičius, praneša portalas RTS.
Pasak pareigūno, Belgradas gavo „patikimas Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų garantijas“.
Jis pranešė, kad paleidžiamas serbų policininkas Dejanas Pantičius (dėl kurio suėmimo gruodžio 10 d. ir buvo pradėtos statyti barikados), gauta patikinimų, jog nėra jokių Kosovo serbų, kuriuos esą Priština ketina suimti, sąrašų, o NATO taikos palaikymo pajėgos KFOR garantavo, jog Kosovo saugumo pajėgos negalės įžengti į šiaurinius municipalitetus be išankstinio jų sutikimo.
Kaip papasakojo Serbijos vyriausybės atstovas, A. Vučičius surengė „rimtą ir sunkų“ susitikimą su Kosovo šiaurėje gyvenančių serbų atstovais.
„Jis paprašė serbus pašalinti barikadas. Jie atsakė, kad pasitiki tik juo, o ne (Kosovo ministru pirmininku) Albinu Kurti. Tada prezidentas paragino juos grįžti į Kosovo šiaurę ir išdėstyti šias garantijas ten gyvenantiems žmonėms“, – teigė P. Petkovičius.
Padėtis Kosove vėl susikomplikavo, kai proserbiška partija paskelbė valdžios institucijų boikotą keturiuose šiauriniuose municipalitetuose. Po to į šiuos municipalitetus įžengė Kosovo policija ir ten buvo paskirti rinkimai, kurie turėjo įvykti šių metų gruodį.
Dėl JAV ir ES spaudimo Priština galiausiai sutiko atidėti šiuos rinkimus.
Trečiadienį Vyriausybė posėdyje svarstys Prezidentūros kanceliarijos teikimą kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui skirti ketvirtą aptarnaujamo personalo darbuotoją. Prezidentūros Komunikacijos grupė aiškina, kad taip norima sulyginti abiejų kadenciją baigusių prezidentų garantijas.
„Tikslas yra numatyti, kad prezidentui Valdui Adamkui skiriamos keturios (vietoj dabar numatytų trijų) aptarnaujančiojo personalo (darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis) pareigybės. Priėmus projektą abiem Respublikos prezidentams, kurių įgaliojimai nutrūko, būtų numatyta vienoda garantija – paskirtos keturios aptarnaujančio personalo pareigybės.
Tai kartu leistų ir veiksmingiau atlikti tas pareigas ir darbus, kurie tenka Respublikos prezidentui nutrūkus jo įgaliojimams“, – naujienų agentūrai ELTA atsiųstame atsakyme rašo Prezidentūros Komunikacijos grupė.
Prezidento V. Adamkaus referentė Božena Bagonaitienė nedetalizavo, kokias konkrečiai funkcijas atliks naujas darbuotojas.
„Pirmiausia tegul Vyriausybė priima tą nutarimą ir tuomet bus matyti, kokioms reikmėms. O kanceliarija į Vyriausybę kreipėsi tik todėl, kad būtų kadenciją baigusių prezidentų paritetas, norėdami sulyginti vieną prezidentą su kitu. Konkrečių reikmių nebuvo nurodyta“, – sakė B. Bagonaitienė.
Paklausta, ar nėra reikalingas papildomas darbuotojas neseniai insultą patyrusiai prezidento žmonai Almai Adamkienei prižiūrėti, B. Bagonaitienė atsakė neigiamai.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės konsultantė Goda Bacenskienė Eltai sakė, kad nors D. Grybauskaitė turi teisę turėti keturis etatinius aptarnaujančio personalo darbuotojus, tačiau naudojasi tik trijų asmenų paslaugomis – dviejų konsultančių ir ūkio reikalų tvarkytojo.
„Iš keturių etatų yra užimti trys. Dvi konsultantės ir vienas ūkiniams reikalams“, – sakė G. Bacenskienė.
Pietų Korėja sutinka šiais metais mokėti 8,2 proc. daugiau už JAV pajėgų išlaikymą šalyje. Tai yra svarbus žingsnis koordinuojant vasarį įvyksiantį viršūnių susitikimą tarp JAV ir Šiaurės Korėjos vadovų, skelbia naujienų agentūra dpa.
Susitarimą dar turės ratifikuoti Pietų Korėjos parlamentas. Pagal jį Seulas mokėtų apie 890 mln. JAV dolerių už Pietų Korėjoje dislokuotų 28 500 JAV karių išlaikymą.
Vašingtonas tikina, kad šis sandoris tėra skirtas vieneriems metams, JAV administracijai toliau peržiūrint, kaip prie gynybos finansavimo prisideda sąjungininkai.
Pranešimas apie didesnius mokėjimus pasirodė, likus kiek daugiau nei dviem savaitėms iki JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong-uno susitikimo Hanojuje, kurio metu jie turėtų aptarti Pchenjano branduolinės programos atsisakymą.
2018 m. birželį JAV paskelbė neribotam laikui nutrauksiančios bendras karines pratybas su Pietų Korėja. D. Trumpas teigė, kad jos kainuoja itin daug, o Pchenjanas jas suvokia kaip provokaciją. Tuo metu JAV prezidentas taip pat paminėjo galimą JAV karių atitraukimą iš Pietų Korėjos.
Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerija teigia gavusi JAV garantiją, kad karių skaičius nesikeis.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad Vokietijai reikia garantijos, jog Kinijos „Huawei“ neperduos duomenų Pekinui, ir tik tada telekomunikacijų įrangos tiekėjas galės dalyvauti šalies 5G mobiliojo ryšio diegimo konkursuose.
A. Merkel vizito Japonijoje metu tikino, kad dėl saugumo sumetimų svarbu kalbėtis su Kinijos valdžia ir gauti garantijas, jog „bendrovė neperduos duomenų valstybei“.
Kalbėdama Kejo universitete, Vokietijos kanclerė patikino, kad saugumas yra itin svarbus. Jei įmonės nori veikti Vokietijoje, šalis turi gauti patvirtinimą, kad Pekinas negalės prieiti prie visų „Huawei“ įrenginių duomenų, sakė A. Merkel.
„Taip pat turi būti įdiegti saugikliai, leidžiantys užtikrinti, kad kiniškos įmonės Vokietijoje turimi duomenys nepereis Kinijos valstybiniam aparatui į rankas“, – pridūrė ji.
Vokietijos vyriausybė kol kas nepriėmė vieningo sprendimo dėl to, ar pasekti kitų šalių pavyzdžiu ir uždrausti „Huawei“ veiklą.
Tuo tarpu Vokietijos ekonomikos ministras Peteris Altmaieris Berlyne pritarė A. Merkel išsakytoms mintims ir patikino, kad Vokietijos 5G ryšio tinklą turi diegti tik saugios bendrovės, pridurdamas, kad visiems telekomunikacijų įrangos tiekėjams galioja vienodos taisyklės.
Siūloma užtikrinti valstybės paramą žvalgybos pareigūnams, kai jie yra traukiami teisinėn atsakomybėn dėl galimai padarytų teisės pažeidimų viršijus tarnybinės rizikos ribas.
Tokias Žvalgybos įstatymo pataisas įregistravo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas, premjeras Saulius Skvernelis ir Seimo NSGK narys Laurynas Kasčiūnas.
Projekto tikslas, – atsižvelgiant į aukštą žvalgybos pareigūnų veiklos tarnybinę riziką, didinti jų saugumo jausmą, motyvaciją, o kartu ir žvalgybos tarnybos patrauklumą, tokiu būdu sudarant prielaidas efektyviai žvalgybos institucijų veiklai kintančių grėsmių nacionaliniam saugumui kontekste.
Nauju teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti, kad asmeniui, kuris, būdamas žvalgybos pareigūnu ir vykdydamas tarnybines pareigas, galimai padarė teisės pažeidimą dėl tarnybinės rizikos ribų viršijimo (yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, jo atžvilgiu pareikštas ieškinys ar paduotas skundas (prašymas, pareiškimas), užtikrinama valstybės parama, t. y. šiam asmeniui iš žvalgybos institucijos lėšų būtų kompensuojamos teisinių paslaugų išlaidos ar jų dalis. Projektu nustatoma, kad šią kompensaciją skiria žvalgybos institucijos vadovas.
Įstatymo pataisų rengėjų teigimu, siekdami visuomenės intereso ir asmens teisių ir laisvių apsaugos balanso ir rizikuodami pažeisti šias teises ir laisves, žvalgybos pareigūnai veikia gana aukštos profesinės rizikos sąlygomis.
„Svarbu pažymėti, kad, žvalgybos pareigūnui pažeidus šį balansą ir padarius teisės pažeidimą, jis dėl to galimai patirtų tiek turtinę (teisinių paslaugų išlaidos ir kt.), tiek neturtinę (dvasiniai išgyvenimai, reputacijos pablogėjimas ir kt.) žalą, net jei vėliau būtų įrodyta, kad tarnybinė rizika buvo pateisinama, t. y. žvalgybos institucijai keliamo tikslo nebuvo galima pasiekti nesusijusiais su rizika veiksmais ir žvalgybos pareigūnas ėmėsi būtinų priemonių, kad apsaugotų įstatymų saugomus interesus. Valstybės paramos tarnybinės rizikos viršijimo atveju neužtikrinimas neigiamai veikia žvalgybos pareigūnų saugumo jausmą ir dėl to varžo jų veikimo laisvę, mažina motyvaciją, o kartu ir tarnybos patrauklumą“, – mano įstatymo pataisų rengėjai.
Šiuo metu galiojantis Žvalgybos įstatymas nenumato garantijų žvalgybos pareigūnams tais atvejais, kai jie yra traukiami teisinėn atsakomybėn dėl galimai padarytų teisės pažeidimų viršijus tarnybinės rizikos ribas.