Trečiadienį Vyriausybė posėdyje svarstys Prezidentūros kanceliarijos teikimą kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui skirti ketvirtą aptarnaujamo personalo darbuotoją. Prezidentūros Komunikacijos grupė aiškina, kad taip norima sulyginti abiejų kadenciją baigusių prezidentų garantijas.
 
„Tikslas yra numatyti, kad prezidentui Valdui Adamkui skiriamos keturios (vietoj dabar numatytų trijų) aptarnaujančiojo personalo (darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis) pareigybės. Priėmus projektą abiem Respublikos prezidentams, kurių įgaliojimai nutrūko, būtų numatyta vienoda garantija – paskirtos keturios aptarnaujančio personalo pareigybės.
 
Tai kartu leistų ir veiksmingiau atlikti tas pareigas ir darbus, kurie tenka Respublikos prezidentui nutrūkus jo įgaliojimams“, – naujienų agentūrai ELTA atsiųstame atsakyme rašo Prezidentūros Komunikacijos grupė.
 
Prezidento V. Adamkaus referentė Božena Bagonaitienė nedetalizavo, kokias konkrečiai funkcijas atliks naujas darbuotojas.
 
„Pirmiausia tegul Vyriausybė priima tą nutarimą ir tuomet bus matyti, kokioms reikmėms. O kanceliarija į Vyriausybę kreipėsi tik todėl, kad būtų kadenciją baigusių prezidentų paritetas, norėdami sulyginti vieną prezidentą su kitu. Konkrečių reikmių nebuvo nurodyta“, – sakė B. Bagonaitienė.
 
Paklausta, ar nėra reikalingas papildomas darbuotojas neseniai insultą patyrusiai prezidento žmonai Almai Adamkienei prižiūrėti, B. Bagonaitienė atsakė neigiamai.
 
Prezidentės Dalios Grybauskaitės konsultantė Goda Bacenskienė Eltai sakė, kad nors D. Grybauskaitė turi teisę turėti keturis etatinius aptarnaujančio personalo darbuotojus, tačiau naudojasi tik trijų asmenų paslaugomis – dviejų konsultančių ir ūkio reikalų tvarkytojo.
 
„Iš keturių etatų yra užimti trys. Dvi konsultantės ir vienas ūkiniams reikalams“, – sakė G. Bacenskienė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.16; 05:27

Pietų Korėja sutinka šiais metais mokėti 8,2 proc. daugiau už JAV pajėgų išlaikymą šalyje. Tai yra svarbus žingsnis koordinuojant vasarį įvyksiantį viršūnių susitikimą tarp JAV ir Šiaurės Korėjos vadovų, skelbia naujienų agentūra dpa.

Susitarimą dar turės ratifikuoti Pietų Korėjos parlamentas. Pagal jį Seulas mokėtų apie 890 mln. JAV dolerių už Pietų Korėjoje dislokuotų 28 500 JAV karių išlaikymą.

Vašingtonas tikina, kad šis sandoris tėra skirtas vieneriems metams, JAV administracijai toliau peržiūrint, kaip prie gynybos finansavimo prisideda sąjungininkai.

Pranešimas apie didesnius mokėjimus pasirodė, likus kiek daugiau nei dviem savaitėms iki JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong-uno susitikimo Hanojuje, kurio metu jie turėtų aptarti Pchenjano branduolinės programos atsisakymą.

2018 m. birželį JAV paskelbė neribotam laikui nutrauksiančios bendras karines pratybas su Pietų Korėja. D. Trumpas teigė, kad jos kainuoja itin daug, o Pchenjanas jas suvokia kaip provokaciją. Tuo metu JAV prezidentas taip pat paminėjo galimą JAV karių atitraukimą iš Pietų Korėjos.

Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerija teigia gavusi JAV garantiją, kad karių skaičius nesikeis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.11; 06:00

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad Vokietijai reikia garantijos, jog Kinijos „Huawei“ neperduos duomenų Pekinui, ir tik tada telekomunikacijų įrangos tiekėjas galės dalyvauti šalies 5G mobiliojo ryšio diegimo konkursuose.

A. Merkel vizito Japonijoje metu tikino, kad dėl saugumo sumetimų svarbu kalbėtis su Kinijos valdžia ir gauti garantijas, jog „bendrovė neperduos duomenų valstybei“.

Kalbėdama Kejo universitete, Vokietijos kanclerė patikino, kad saugumas yra itin svarbus. Jei įmonės nori veikti Vokietijoje, šalis turi gauti patvirtinimą, kad Pekinas negalės prieiti prie visų „Huawei“ įrenginių duomenų, sakė A. Merkel.

„Taip pat turi būti įdiegti saugikliai, leidžiantys užtikrinti, kad kiniškos įmonės Vokietijoje turimi duomenys nepereis Kinijos valstybiniam aparatui į rankas“, – pridūrė ji.

Vokietijos vyriausybė kol kas nepriėmė vieningo sprendimo dėl to, ar pasekti kitų šalių pavyzdžiu ir uždrausti „Huawei“ veiklą.

Tuo tarpu Vokietijos ekonomikos ministras Peteris Altmaieris Berlyne pritarė A. Merkel išsakytoms mintims ir patikino, kad Vokietijos 5G ryšio tinklą turi diegti tik saugios bendrovės, pridurdamas, kad visiems telekomunikacijų įrangos tiekėjams galioja vienodos taisyklės.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.06; 05:00

Siūloma užtikrinti valstybės paramą žvalgybos pareigūnams, kai jie yra traukiami teisinėn atsakomybėn dėl galimai padarytų teisės pažeidimų viršijus tarnybinės rizikos ribas.

Tokias Žvalgybos įstatymo pataisas įregistravo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas, premjeras Saulius Skvernelis ir Seimo NSGK narys Laurynas Kasčiūnas.

Projekto tikslas, – atsižvelgiant į aukštą žvalgybos pareigūnų veiklos tarnybinę riziką, didinti jų saugumo jausmą, motyvaciją, o kartu ir žvalgybos tarnybos patrauklumą, tokiu būdu sudarant prielaidas efektyviai žvalgybos institucijų veiklai kintančių grėsmių nacionaliniam saugumui kontekste. 

Nauju teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti, kad asmeniui, kuris, būdamas žvalgybos pareigūnu ir vykdydamas tarnybines pareigas, galimai padarė teisės pažeidimą dėl tarnybinės rizikos ribų viršijimo (yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, jo atžvilgiu pareikštas ieškinys ar paduotas skundas (prašymas, pareiškimas), užtikrinama valstybės parama, t. y. šiam asmeniui iš žvalgybos institucijos lėšų būtų kompensuojamos teisinių paslaugų išlaidos ar jų dalis. Projektu nustatoma, kad šią kompensaciją skiria žvalgybos institucijos vadovas.

Įstatymo pataisų rengėjų teigimu, siekdami visuomenės intereso ir asmens teisių ir laisvių apsaugos balanso ir rizikuodami pažeisti šias teises ir laisves, žvalgybos pareigūnai veikia gana aukštos profesinės rizikos sąlygomis. 

„Svarbu pažymėti, kad, žvalgybos pareigūnui pažeidus šį balansą ir padarius teisės pažeidimą, jis dėl to galimai patirtų tiek turtinę (teisinių paslaugų išlaidos ir kt.), tiek neturtinę (dvasiniai išgyvenimai, reputacijos pablogėjimas ir kt.) žalą, net jei vėliau būtų įrodyta, kad tarnybinė rizika buvo pateisinama, t. y. žvalgybos institucijai keliamo tikslo nebuvo galima pasiekti nesusijusiais su rizika veiksmais ir žvalgybos pareigūnas ėmėsi būtinų priemonių, kad apsaugotų įstatymų saugomus interesus. Valstybės paramos tarnybinės rizikos viršijimo atveju neužtikrinimas neigiamai veikia žvalgybos pareigūnų saugumo jausmą ir dėl to varžo jų veikimo laisvę, mažina motyvaciją, o kartu ir tarnybos patrauklumą“, – mano įstatymo pataisų rengėjai. 

Šiuo metu galiojantis Žvalgybos įstatymas nenumato garantijų žvalgybos pareigūnams tais atvejais, kai jie yra traukiami teisinėn atsakomybėn dėl galimai padarytų teisės pažeidimų viršijus tarnybinės rizikos ribas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.10; 10:25