algimantas-zolubas-1

Balsavusieji Seime 2012-ųjų birželio 26 d. už Neringos Venckienės neliečiamybės panaikinimą akivaizdžiai išreiškė pasitikėjimą mūsų teisėsauga ir teisėtvarka. Visuomenė mūsų teisėtvarka ir teisėsauga nepasitiki, nepasitiki tikrai pagrįstai. Tačiau, regis, viena partija, besiskelbianti skaidria, vos ne krištoline, arba nuovoką prarado, arba iš tikrųjų nėra krištolinė, nes su prokurorais ir teismais nusprendė gyventi tik geruoju, – maža ką, ras drumzlių skaidriojoj (ne kartą taip buvo) ir nesitikėk malonės.

Tai kam gi atstovauja balsavusieji už neliečiamybės panaikinimą? Ar po tokio akibrokšto būtų korektiška siekti visuomenės palankumo ateinančiuose Seimo rinkimuose? Jau vien už nuovokos stoką prarandamas visuomenės pasitikėjimas ir, žinoma, balsai būsimuose rinkimuose.

Continue reading „Suvienijo „demokratinis centralizmas““

grigas_robertas

Po smurto Garliavoje lankiausi pas V. L. Kedžius bei teisėją N.Venckienę su prof. V. Landsbergio patarėju Andriumi Tučkumi.

Buvo akivaizdu, kad mergaitė tuose namuose jaučiasi saugiai, buvo žvali, guvi, matėsi, kad prisirišusi prie senelių ir tetos.

Ir jeigu kažkam, laikantis modernios vaiko teisių (?) mitologijos, atrodo, kad „vaikui su mama visada bus geriau“, tai reikia neužmiršti, kad kartais mamos išmeta savo vaikus į šiukšlių konteinerius arba paskandina…

Neturime galutinių įrodymų tvirtinti, kad toji konkreti mama linkėtų savo dukrai blogo, bet, kol išlieka lig šiol vykusių tyrimų nepašalinta šiurpi abejonė, būtų nusikalstamas absurdas grąžinti vaiką L. Stankūnaitei.

Continue reading „Liaukitės kankinę mergaitę“