Kas pastarosiomis dienomis nutiko Sakartvele (Gruzija), – daugmaž akivaizdu. Užtektinai gausiai gruzinų bendruomenei nusibodo oficialiojo Tbilisio koketavimas su Kremliumi. Gruzinai nėra akli. Jie mato, kaip per pastarąjį dešimtmetį Rusijos slaptosios tarnybos atkakliai skverbėsi į jų šalį, infiltravo savo įtakos agentus į aukščiausias valdžios struktūras, kišosi į visus rinkimus, pasinaudojo neva nepriklausomų gruzinų verslininkų įtaka. Gruzinai kantriai laukė, kada gi Sakartvelo valdžia imsis atsakomųjų priemonių. Tačiau oficialusis Tbilisis neskubėjo priešintis Rusijos spaudimui…
Žinoma, negalima tvirtinti, jog Sakartvele visai nėra jėgų, kurios linkusios pasiduoti (parsiduoti) Rusijai – tapti jos provincija. Išdavikų būta visais laikais. Bet tik nereikia meluoti, esą Kremliaus simpatikų Sakartvele – dauguma. Dauguma gruzinų trokšta integruotis Vakarų kryptimi nepaisant rimtų ekonominių sunkumų, kurie – ne tik natūraliai susiformavę, bet ir specialiai Kremliaus intrigantų sukurpti (jei ne kryptingi Kremliaus trukdžiai, Sakartvelo ekonominė pažanga būtų ženklesnė). Nė vienas garbingas gruzinas negali atleisti Rusijai, atplėšusiai keletą šalies regionų. Argi sveiko proto gruzinas gali dovanoti Rusijai už jos agresiją 2008-aisiais metais? Juolab Abchazijos ir Pietų Osetijos regionus okupavusi Rusija ten plečia savo įtaką.
Tad gruzinų protestai Tbilisyje – nacionalinės savigarbos demonstravimas. Gruzijos parlamento vadovybė padarė grubią klaidą, įsileisdama Rusijos Dūmos deputatą Sergėjų Gavrilovą iš parlamento pirmininko vietos rėžti agresyviąją Rusiją liaupsinančią kalbą. Laviruodama tarp Vakarų – ytų Sakartvelo valdžia akivaizdžiai susimovė. Todėl dabar priversta srėbti prisvilusią košę.
Po protestų Tbilisyje, per kuriuos buvo sužeista 200 žmonių ir daugiau kaip 300 suimta, Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili įspėjo, jog „būtina sustabdyti smurtą iš abejų pusių“. Ji tvirtino pasirengusi bendradarbiauti su visomis politinėmis jėgomis, kad pasiektų sutarimą – išvengtų kruvinų riaušių.
„Politinė poliarizacija“ šalyje turi būti sumažinta. Lengva atspėti, kas suinteresuotas įtampa ir Gruzijos destabilizacija”, teigė prezidentė.
Priminsime. Protestai kilo Rusijos delegacijai atvykus į Tbilisį dalyvauti stačiatikių šalių parlamentarų forume. Čia Dūmos deputatas Sergejus Gavrilovas iš Komunistų partijos pasakė kalbą iš Sakartvelo parlamento pirmininko vietos. Daugeliui žmonių tai sukėlė nerimą, jog Maskva pradėjo daryti didesnę įtaką Sakartvele nei iki šiol. Santykiai tarp abiejų šalių labai įtempti. Šalys visai nepalaiko diplomatinių santykių. 2008-aisiais jos kariavo trumpą karą. Jo metu tuometinė Gruzija neteko Osetijos ir Pietų Abchazijos.
Kaip dabar pasielgs Kremlius? Vladimiras Putinas jau įsakė sustabdyti rusų keliones į Sakartvelą. Nuo liepos pradžios į Tbilisį nebeskris nė vienas Rusijos lėktuvas. Tokiu būdu V.Putinas bando smogti Sakartvelo ekonomikai išnaudodamas turizmo kortą. Mat Sakartvelas iki šiol sulaukdavo užtektinai daug turistų iš Rusijos. Maždaug kas ketvirtas turistas, viešintis Sakartvele, – iš Rusijos. Bet nejaugi vardan finansinių įplaukų gruzinai turi prarasti savigarbą – tapti Kremliaus vasalais, pastumdėliais?
Ypač iškalbingas liūdnai pagarsėjusios Kremliaus propagandistės Margaritos Simonian pareiškimas internetiniame kanale „Telegram“. Ši ištikima Kremliaus liaupsintoja puolė nurodinėti Sakartvelui, kaip ši šalis privalanti pasielgti.
Ogi Sakartvelas turi liautis baksnojęs „rusiškam lokiui į šoną lazda“. Bet kas gi tą lokį erzina? Kas jį baksnoja į šoną? M.Simonian, žinoma, nepaaiškino.
Armėnų kilmės propagandistė dar pabrėžė, esą ją stebina Rusijos nuostaba dėl netvarkos Sakartvele. O gal M.Simonian pirmiausia turėtų rūpintis tvarka Rusijoje ir Armėnijoje?
M.Simonian akcentavo, esą visiems senų seniausiai nusispjauti į „gruziniškus protestus“. Kodėl – visiems? Rusija ir Armėnija – dar ne visas pasaulis. M.Simonian piktinasi Sakartvelo prezidentės Salomės Zurabašvili reakcija, esą šios prezidentės pastabos – tai ne kas kitas, o „chamės kalba“. Sakartvelo prezidentės pareiškimus dėl protestų Tbilisyje perskaičiau – ten nėra jokio chamiškumo. Atvirkščiai – santūrus, solidus, nuoširdžiai padėtimi susirūpinusio politiko pareiškimas.
Jei kas nors elgiasi chamiškai, tai pati M.Simonian. Būtent ji leido sau imtis atviro grasinimo: „Kaip pasielgs taikus lokys, jei jį nuolat aštria lazda baksnosite į šoną? Ogi savo letena skels antausį visai nesirūpindamas jūsų „europietišku makiažu“.
Štai taip ši propagandistė parašė savo internetinėje paskyroje. Kas tai, jei ne grasinimas? Kas tai, jei ne chamo leksika? Gal Kremliaus propaganistė galėtų nurodyti bent vieną šalį, kuri baksnoja „rusiškui lokiui“ į šoną? Juolab – kada „rusiškas lokys” tapo „taikos angelu”?
Be kita ko, ištikimoji Vladimiro Putino propagandistė leido sau dar pakomentuoti: „Į Rusiją kreiptis būtina žodžiu „JŪS“ ir „labai mandagiai“.
Kai Rusija su kitomis šalimis, ypač savo artimiausiomis kaimynėmis, pradės bendrauti mandagiai, jos irgi pradės elgtis džentelmeniškai. Bet ne – anksčiau. Per prievartą mielas nebūsi. Jei gruzinai nemėgsta Rusijos, tai kalti ne gruzinai, o Rusijos valdžia.
Kodėl ponia M.Simonian nepajėgi suvokti šių elementarių tiesų?
2019.06.23; 10:10
