Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Mariaus Morkevičius (ELTA) nuotr.
Prezidentūrai raginant elektros kainas ir kitais metais užfiksuoti dabartiniame lygyje, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pabrėžia, kad vertinat tokio pobūdžio subsidijas būtina atsižvelgti į jų efektyvumą, poveikį ekonomikai ir kainą. Apskritai, jis atkreipia dėmesį, kad aukštos energetikos kainos taip pat vaidina savo vaidmenį – skatina spartesnį perėjimą prie atsinaujinančių išteklių.
„Velnias slypi detalėse. Neturime pamiršti, kad iš principo aukštesnės energetikos kainos skatina perėjimą prie žalesnių, tvaresnių energijos šaltinių. Iš kitos pusės, didžiulės kainos pradeda neigiamai veikti vartojimą, ekonominę aplinką, verslus ir tada turėsime didžiules pasekmes. Klausimas, koks sprendimas yra geriausias“, – antradienį atsakinėdamas į žurnalistų klausimus kalbėjo G. Šimkus.
Kaip akcentuoja šalies centrinio banko vadovas, tokių priemonių „dizaino klausimas“ irgi yra itin svarbus, kadangi nuo jo priklauso ir subsidijų kaina. Jis pateikė pavyzdį, kuomet visiems gyventojams pritaikius vienodą 10 ct/kWh kompensaciją, jai prireiktų maždaug 340 mln. eurų. Tuo metu 10 ct/kWh kompensacija taikant tik iki 150 kWh suvartotos energijos ribos vienam objektui, tokiai priemonei, pasak G. Šimkaus, prireiktų žymiai mažiau – 25 mln. eurų.
„Priemonė dėl energetikos kainų lubų visiems yra svarstytina, bet klausimas yra tik tai, kur tos lubos. Biudžetas nėra guminis“, – tikino jis. Velniai. Slaptai.lt nuotr.
Be to, Lietuvos banko vadovas pažymi, kad kol kas jis nėra matęs konkrečių skaičiavimų, kodėl siūloma viena ar kita energetikos kainų fiksavimo riba ir kokį poveikį ekonomikai turėtų tokios priemonės. Anot jo, priemones reikia įvertinti pagal tai, kuri iš jų yra taikliausiai nukreipta į pačią problemą, kuri iš jų problemą paveikia veiksmingiausiai ir koks mechanizmas būtų proporcingiausias.
„Parama yra tokia, kokios reikia verslui. Jeigu verslas susiduria su likvidumo problema, tai turbūt subsidijos nėra ta priemonė, kuri yra reikalinga. Pavyzdžiui, didžiulei korporacijai, kaip veiklą pristabdžiusiai „Achemai“ 100 tūkst. eurų subsidiją galbūt būtų smagu gauti, bet tai nebūtų veiksminga priemonė“, – pabrėžė G. Šimkus.
ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda iki kitų metų liepos siūlo užfiksuoti dabartinį 24 ct/kWh elektros tarifą visiems buitiniams vartotojams. Tai, Prezidentūros pateiktais skaičiavimais kainuotų apie 300 mln. eurų daugiau nei preliminariai planuoja kompensuoti Vyriausybė. Anot Prezidentūros, valstybė, vykstant energetinei krizei, „gali sau leisti ir privalo“ šias papildomas lėšas skirti.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Mariaus Morkevičius (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiks su naujuoju Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi aptarti jo prasidedančios kadencijos prioritetus.
Kaip Eltai pranešė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis, susitikimo metu taip pat bus aptariamas konkurencijos finansų sektoriuje didinimas, finansinių paslaugų gyventojams prieinamumas bei smulkaus ir vidutinio verslo prieigos prie finansavimo gerinimas.
G. Šimkus kiek anksčiau teigė, kad tapęs Lietuvos banko valdybos pirmininku didžiausią dėmesį teiks išsikeltiems keturiems prioritetams.
„Savo viziją galiu apibūdinti labai paprastai – pažangus ir modernus centrinis bankas, kuris girdi visuomenės poreikius ir tarnauja jos labui. O prioritetai yra keturi, tikiuosi, jiems pritars ir Seimo nariai: koncentracijos finansų rinkoje mažinimas ir finansinių paslaugų prieinamumo didinimas, finansinis stabilumas ir saugumas“, – akcentavo jis.
