Dėl Paryžiaus Dievo Motinos katedrą apėmusio gaisro Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atšaukė planuotą savo kalbą per televiziją. Tai vakare pranešė Eliziejaus rūmų atstovas.

Buvo planuota, kad E. Macronas pirmadienį per televiziją kreipsis į tautą ir, praėjus penkiems mėnesiams nuo „geltonųjų liemenių“ protestų pradžios, paskelbs apie naujas lengvatas prancūzams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.16; 05:51

„Geltonųjų liemenių“ protesto judėjimo dalyviai šeštadienį nusiaubė masonų ložę „Didieji Prancūzijos rytai“ Tarbo mieste. Tai šeštadienį pranešė laikraštis „La Depeche“.

Leidinio žiniomis, vėlai vakare manifestacijos dalyviai atžygiavo prie organizacijos pastato ir ėmė mėtyti į fasadą įvairius daiktus. Vienas iš protestuotojų perlipo tvorą ir atidarė vartus iš vidaus. Įsiveržę į pastatą, manifestantai jį nusiaubė – sulaužė baldus, išdaužė langus. Vienas iš vandalų išnešė iš ložės keturis kalavijus, kuriuos padėjo ant gretimo pastato palangės.

Dėl šio incidento pradėtas tyrimas. Prancūzijos vidaus reikalų ministras Christophe`as Castaneras jį palygino su smurto akcijomis prieš žydus. „Po žydų – masonai, – parašė jis tviteryje. – Kai kvailumas lenktyniauja su niekšiškiausiu nepakantumu“.

Prancūzijos VRM duomenimis, 17-osios „geltonųjų liemenių“ nacionalinio protesto dienos akcijose šalyje dalyvavo 28,6 tūkstančio žmonių.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.03.11; 03:00

Tryliktąjį iš eilės šeštadienį Paryžiuje vykstantys „geltonųjų liemenių“ protestai nepraėjo be susirėmimų, kai demonstrantai susidūrė su riaušių policija. Prancūzijos televizija BFM praneša apie mažiausiai tris sužeistuosius, vienam jų nutraukta plaštaka, ir 10 sulaikytų protestuotojų.

Pasak BFM, protestuotojai į policijos pareigūnus mėtė akmenis ir kitokius daiktus, o policininkai atsakė ašarinėmis dujomis. Vienas iš protestuotojų buvo sunkiai sužeistas, kai ašarinių dujų granata sprogo jo rankose, jam bandant mesti granatą atgal į policininkus. Pasak televizijos BFM šaltinių, sprogusi granata vyrui nutraukė plaštaką.

Dar du žmonės, vienas jų – policijos pareigūnas, taip pat patyrė nesunkių sužalojimų, o 10 protestuotojų buvo sulaikyti dėl jų vaidmens smurto proveržyje.

„Geltonųjų liemenių“ protestuotojai Prancūzijos sostinėje žygiavo šalia Nacionalinės Asamblėjos, o savo kelią užbaigs prie Eifelio bokšto. „Geltonųjų liemenių“ aktyvistai, į gatves per tris mėnesius išvedę šimtus tūkstančių prancūzų, dabar siekia sėkmės rinkimuose, tačiau kol kas judėjimas yra politiškai susiskaldęs ir be aiškaus lyderio.

Tuo tarpu prezidentas Emmanuelis Macronas, sulaukęs daugelio protestuotojų pykčio, regis, susigrąžina visuomenės palaikymą savo bandymais nuraminti „geltonąsias liemenes“ nacionalinių debatų keliu. Naujausių visuomenės nuomonės apklausų duomenimis, E. Macrono reitingai pamažu, bet auga.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.11; 05:00

Dešimtys tūkstančių žmonių Prancūzijoje atsiliepė į profsąjungos CGT kvietimą dalyvauti proteste prieš „socialinį skurdą“. Prie raudonas liemenes vilkinčių profsąjungos narių antradienį prisijungė ir „geltonosios liemenės“. Iki šiol šios skeptiškai žiūrėjo į profsąjungas. 

Prancūzai protestuoja prieš skurdą. EPA – ELTA nuotr.

Paryžiuje į gatves išėjo tūkstančiai žmonių. Demonstrantai reikalavo didesnių algų bei sugrąžinti turto mokestį, kuris prezidentaujant Emmanueliui Macronui praktiškai buvo panaikintas. Prancūzijos sostinėje nedirbo Eifelio bokštas, nes jo darbuotojai dalyvavo mitinge.

Marselyje šalies pietuose prefektūra suskaičiavo 5 200 demonstrantų, Lione Rytų Prancūzijoje – 4 300. Mitingai vyko ir kituose miestuose.

CGT vadovas Philippe’as Martinezas kalbėjo apie sėkmingus protestus. „Čia daug „geltonųjų liemenių“, ir tai yra gerai, – pabrėžė jis. – Išskyrus liemenių spalvas, aš nematau daug skirtumų“. CGT reikalauja didesnių algų bei sustabdyti valstybės paramą įmonėms.

Protestuose dalyvavo ir kelios kitos profsąjungos, taip pat kairioji partija „La France Insoumise“ („Nepalaužiama Prancūzija“). Prisijungė ir studentai bei globalizaciją kritikuojančio tinklo „Attac“ nariai.

„Geltonosioms liemenėms“, reikalaujančioms E. Macrono atsistatydinimo, pastaruoju metu pavykdavo mobilizuoti daugiau demonstrantų nei profsąjungoms. Praėjusį šeštadienį visoje šalyje į gatves išėjo 60 000 žmonių. Tiesa, aktyvumas mažėja: protesto judėjimo pradžioje lapkričio viduryje jų dar buvo per 280 000.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.06; 05:00

Prancūzijoje tęsiasi „geltonųjų liemenių“ protestai. EPA – ELTA nuotr.

Savo dvyliktąjį protestų savaitgalį „geltonosios liemenės“ Prancūzijoje vėl mobilizavo dešimtis tūkstančių demonstrantų. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šeštadienį protestuose visoje šalyje dalyvavo 58 600 žmonių – tai buvo maždaug 10 000 mažiau nei prieš savaitę. Keliuose miestuose, pirmiausiai Paryžiuje ir Bordo, neišvengta susirėmimų su policija. Suimta dešimtys asmenų. Šįkart „geltonosios liemenės“ pirmiausiai protestavo prieš „policijos smurtą“.

Demonstrantų kolonai pasiekus Respublikos aikštę Paryžiuje, kai kurie protestuotojai įsivėlė į konfliktą su policija. Pareigūnai panaudojo ašarines dujas. Policijos duomenimis, sulaikyta 30 žmonių. Bordo taip pat kilo smurtiniai susirėmimai tarp demonstrantų ir policijos. Čia suimta 17 asmenų.

Abiejuose miestuose saugumo pajėgos vėl naudojo gumines kulkas, prieš kurių naudojimą „geltonosios liemenės“ nuožmiai protestuoja. Jos argumentuoja, kad guminės kulkos gali sukelti sunkius sužalojimus. Mitingų dalyviai laikė rankose plakatus, kuriuos ragino uždrausti policijai per „geltonųjų liemenių“ protestus naudoti gumines kulkas ir akinamąsias granatas.

Praėjusią savaitę per demonstraciją sunkiai į akį sužeistas „geltonųjų liemenių“ vedlys Jerome’as Rodriguesas mitinge Paryžiuje buvo pasitiktas plojimais. 

Prancūzijos vidaus reikalų ministras Christophe’as Castaneris penktadienį gynė guminių kulkų naudojimą prieš „riaušininkus“. Kartu jis paskelbė, kad už „piktnaudžiavimą“ bus baudžiama. Ministro duomenimis, nuo demonstracijų bangos pradžios lapkritį guminės kulkos buvo panaudotos 9 200 kartų.

„Geltonosios liemenės“ reikalauja prezidento Emmanuelio Macrono atsistatydinimo ir prancūzų perkamosios galios stiprinimo. Vyriausybės pažadai skirti milijardus mokestinėmis ir socialinėms lengvatoms „geltonųjų liemenių“ kol kas nepalenkė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.04; 06:00

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Iš esmės aš pats esu „geltonoji liemenė“ – tokiu netikėtu pareiškimu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sukėlė protesto judėjimo šalininkų pašaipą ir piktdžiugą. Jei „geltonoji liemenė“ yra žmogus, kuris yra už geresnį darbo apmokėjimą ir už geresnį parlamento darbą, tai aš taip pat esu „geltonoji liemenė“, pareiškė 41-erių metų prezidentas interviu kelioms žiniasklaidos priemonėms. 

Socialinėje žiniasklaidoje iš karto pasipylė pašaipos. „Cha cha cha. Turtingųjų prezidentas yra „geltonoji liemenė“, – tviteryje rašė vienas internautas. Kitas E. Macrono žodžius pavadino „nauja provokacija“. Daugelis paskelbė, kad šeštadienį vėl išeis į gatves protestuoti prieš prezidentą.

Interviu, be kita ko, žinių stočiai BFM-TV ir laikraščiui „Le Figaro“, E. Macronas taip pat suabejojo apklausomis, kad daugiau kaip 50 proc. prancūzų remia socialinį judėjimą, kuris jau pustrečio mėnesio rengia protestus prieš jį.

Kartu prezidentas pabrėžė pasimokęs iš protestų. Kilus pasipiktinimui dėl daugelio arogantiškais vadinamų jo pasisakymų, E. Macronas teigė, kad ateityje kruopščiau rinksis žodžius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.02; 05:30

Paryžiuje demonstraciją surengė „raudonieji šalikai“. EPA-ELTA nuotr.

Paryžiuje sekmadienį pirmą kartą demonstraciją surengė „raudonieji šalikai“ – tai judėjimas, priešiškas „geltonosioms liemenėms“. Jis siekia ginti demokratiją ir institucijas ir atmeta dalies „geltonųjų liemenių“ vykdomą smurtą. „Raudonųjų šalikų“ iniciatorius Laurent’as Soulie’is yra artimas prezidento Emmanuelio Macrono partijai. Jis ir jo šalininkai pasisako už „taikią ir pagarbią Prancūziją“, kurioje nebūtų „neapykantos“.

Vis dėlto į demonstraciją nesusirinko tiek žmonių, kiek tikėtasi. Organizatoriai laukė mažiausiai 10 000 dalyvių – tiek jų feisbuke buvo pasižadėję dalyvauti „Respublikos laisvių eitynėse“ Prancūzijos sostinėje.

Demonstrantai skandavo „Demokratijai – taip, revoliucijai – ne“. Matėsi Prancūzijos ir Europos vėliavų. Kai kurie dalyviai vilkėjo marškinėlius su užrašu: „Aš myliu savo respubliką“ ir „Stabdykite smurtą“.

Šeštadienį dešimtys tūkstančių „geltonųjų liemenių“ vėl protestavo prieš E. Macrono politiką. Visoje šalyje suskaičiuota 69 000 demonstrantų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.28; 10:17

„Geltonųjų liemenių“ judėjimas Prancūzijoje pareikalavo kuo skubesnio susitikimo su prezidentu Emmanueliu Macronu ir pagrasino išplėsti savo protestus prieš vyriausybę. Atvirame laiške vienas judėjimo lyderių Ericas Drouet’as kaltino šalies vadovą esant „kurčiam“ tautos reikalavimams.

„Daugelis „geltonųjų liemenių“ netenka kantrybės. Ir supraskite, kad kai kurie, deja, neliks ramūs amžinai“, – sakoma laiške, kuris buvo išplatintas ir per socialinius tinklus. E. Drouet’as „n-tąjį kartą“ reikalauja susitikimo su E. Macronu, rašė jis savo įsteigtos grupės „Įtūžusi Prancūzija!!!“ vardu.

„Geltonosios liemenės“ yra atviros dialogui, „tačiau ne vienašališkomis Eliziejaus rūmų sąlygomis“, – teigė aktyvistas. Konkrečių savo reikalavimų E. Drouet’as atvirame laiške neįvardijo, tačiau „geltonųjų liemenių“ judėjimas jau daug savaičių protestuose reikalauja stiprinti gyventojų perkamąją galią, tai pat mažinti mokesčius. E. Macrono nuolaidas, pavyzdžiui, didesnį minimalų atlyginimą, „geltonosios liemenės“ atmeta kaip visiškai nepakankamus.

E. Drouet’as dabar sakė, kad, jei E. Macronas toliau laikysis savo pozicijos, „tauta vėl perims valdžią“. Kitos savaitės bus „gana sunkios Prancūzijai“, paskelbė jis. Judėjimas esą „stiprės labiau nei bet kada“. Dieną ir naktį, savaitgalį ir savaitės dienomis „geltonosios liemenės“ bus matomos. „Mes nieko nebebijome“, – pabrėžė lyderis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.23; 05:00

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atšaukė savo dalyvavimą Pasaulio ekonomikos forume Davose. Eliziejaus rūmų Paryžiuje atstovas penktadienį kalbėjo apie labai intensyvią prezidento darbotvarkę. E. Macronui, be kita ko, tenka atlaikyti besitęsiančius vadinamųjų „geltonųjų liemenių“ protestus prieš jo reformų politiką, informuoja agentūra „Reuters“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį taip pat pareiškė nevyksiąs į Davosą ir tai argumentavo nesutarimais su demokratais dėl biudžeto.

Pasaulio ekonomikos forumas Šveicarijos kalnų kurorte vyks sausio 22-25 dienomis. Į jį laukiama atvykstant 2 500 ekonomikos, politikos, mokslo ir visuomenės atstovų iš viso pasaulio.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.12; 06:30

Italijos vyriausybės parama „geltonųjų liemenių“ protesto judėjimui sukėlė pasipiktinimą Paryžiuje. Prancūzija antradienį Briuselyje, kur vyko Užsienio reikalų taryba, pareiškė protestą dėl kišimosi į vidaus reikalus.

„Italijos vyriausybės prioritetas turėtų būti rūpintis italų gerove“, – sakė Prancūzijos Europos ministrė Nathalie Loiseau. Ji pabrėžė, kad vyriausybė Romoje vis reikalavo pagarbos iš Europos partnerių. „Ši pagarba jai ir priklauso, bet ji priklauso kiekvienai šaliai, visų pirma, kai kalbama apie kaimynus, sąjungininkus ir draugus“.

Į tai reaguodamas, Italijos vicepremjeras Luigis di Maio iš populistinio „Penkių žvaigždučių judėjimo“ feisbuke rašė, kad ministrė tikriausiai neprisimena savo prezidento pasisakymo. „E. Macronas mus palygino su raupsais“, – kritikavo jis.

Prancūzijos prezidentas viename interviu lapkritį įspėjo negrįžti į ketvirtąjį dešimtmetį. Nacionalizmą jis pavadino „raupsais“, tačiau Italijos aiškiai nepaminėjo. 

L. di Maio ir Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Salvinis iš ksenofobiškos „Lega“ partijos pirmadienį paragino „geltonąsias liemenes“ Prancūzijoje „laikytis“. Prezidentas E. Macronas, anot jų, valdo „prieš savo tautą“.

Italijos dešiniųjų populistų vyriausybė jau seniai nesutaria su E. Macronu – be kita ko, dėl savo griežtos imigracijos politikos. L. Di Maio dabar apkaltino Prancūziją prisidėjus prie pabėgėlių judėjimo. Šalies „kolonijinė politika“ Afrikoje provokuoja „pabėgėlių srautus į Europą“. Italija ne kartą su problema buvo palikta likimo valiai, kritikavo Penkių žvaigždučių judėjimo politikas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.09; 06:05

Prancūzijos „geltonųjų liemenių“ protestuotojai šeštadienį vėl sugrįžo į gatves po to, kai vyriausybės atstovas pavadino vis dar protestuojančius žmones radikalais, siekiančiais nuversti valdžią.


Prancūzijos „geltonosios liemenės“ vėl sugrįžo į gatves. EPA-ELTA nuotr.

Keli šimtai protestuotojų susirinko Eliziejaus laukų alėjoje Paryžiaus centre, kur saugumui užtikrinti jau buvo dislokuota 15 policininkų ekipažų. Eitynės buvo organizuotos ir kai kuriuose kituose Prancūzijos miestuose.

Penktadienį vyriausybės atstovas spaudai Benjaminas Griveaux pavadino vis dar protestuojančius žmones „radikalais, norinčiais sukilimo ir vyriausybės nuvertimo“.

Šis šeštadienis yra jau aštuntas šeštadienis, pažymėtas „geltonųjų liemenių“ protestais, tačiau demonstrantų skaičius palaipsniui mažėja nuo protestų pradžios lapkritį.

Naują protestų bangą paskatino trečiadienį įvykdytas Erico Doueto, vieno iš judėjimo lyderių, sulaikymas. Paryžiaus policija sulaikė E. Doueto dėl kaltinamų turėjus per protestus ginklą. 

Paryžiuje protesto organizatoriai ragino žygiuoti nuo miesto rotušės iki Nacionalinės Asamblėjos, Prancūzijos parlamento, ir susirinkti Eliziejaus laukuose, kur ankstesniuose protestuose vyko smurto proveržiai.

Ketvirtadienį paskelbti „Odoxa Dentsu“ atliktos apklausos duomenys rodė, kad 55 proc. visuomenės palaiko „geltonųjų liemenių“ judėjimą.

Agentūros AFP šaltinių teigimu, vyriausybė dislokavo policijos pareigūnus visoje Prancūzijoje, kuriuos, esant reikalui, palaikys specialieji riaušių tramdymo daliniai.

„Geltonųjų liemenių“ protestai, pavadinti pagal ryškias liemenes, dėvimas protestuotojų, prasidėjo Prancūzijos regionuose lapkritį dėl išaugusių degalų kainų, tačiau greitai protestai išsirutuliojo į bendrą nepasitenkinimą prezidento Emmanuelio Macrono politika ir valdymo stiliumi.

E. Macronas iš pradžių atsisakė nusileisti protestuotojams, tačiau gruodžio viduryje, po savaites trukusių smurto proveržių, sutiko su protestuotojų reikalavimais ir atšaukė planus didinti kuro akcizus bei pažadėjo padidinti minimalią algą ir sumažinti mokesčius pensininkams.

„Geltonųjų liemenių“ protestai yra didžiausia politinė krizė 20 mėn. trukusiu E. Macrono prezidentavimo laikotarpiu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.06; 06:30

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas. EPA – ELTA nuotr.
Visą mėnesį trukę „geltonųjų liemenių“ protestai dar labiau nusmukdė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono populiarumą, rodo sekmadienį paskelbtos apklausos. Tuo tarpu ekspertai tikina, kad prezidentas bus priverstas pakeisti vadovavimo stilių.
 
Šeštadienį apie 66 tūkst. protestuotojų išėjo į Prancūzijos gatves. Protestai, prasidėję dėl vyriausybės planų didinti degalų akcizus, vyko jau penktą šeštadienį iš eilės. Protestuotojų skaičius šią savaitę maždaug perpus sumažėjo, palyginti su praeitu savaitgaliu, todėl galima manyti, kad didžiausia E. Macrono patirta politinė krizė po truputį blėsta.

„Protestai rimsta, tačiau vis dar išlieka stipri neapykanta E. Macrono atžvilgiu“, – sakė Aukštosios socialinių mokslų mokyklos (EHESS) sociologas Hervė Le Brasas.

Prancūzijos viešosios nuomonės instituto „Ifop“ atliktos apklausos duomenys, paskelbti laikraštyje „Journal du Dimanche“, parodė, kad E. Macrono reitingai pastarąjį mėnesį nukrito dar 2 proc., iki 23 proc.

Dalis žmonių, kurie yra „labai nepatenkinti“ E. Macrono vadovavimu, šoktelėjo 6 proc., iki 45 proc.

Daugelis protestuotojų prieštaravo E. Macronui asmeniškai, ragindami jį atsistatydinti ir primindami jo darbą investicinėje bankininkystėje, kaltindami prezidentą pataikavimu šalies elitui.

Kita agentūros „Ipsos“ atlikta apklausa, kurios duomenys paskelbti trečiadienį, parodė, kad vos 20 proc. respondentų yra patenkinti E. Macrono prezidentavimu.

H. Le Brasas teigė, kad protestai parodė žmonių nepasitenkinimą E. Macrono asmeninėmis savybėmis ir jo vadovavimo stiliumi, kurį kritikai apibūdina kaip arogantišką ir pernelyg atitrūkusį nuo žmonių. „Net jei E. Macronui pavyktų būti šiek tiek kuklesniam, jam bus itin sunku susigrąžinti pasitikėjimą“, – sakė H. Le Brasas.

Tuo tarpu viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Pollingvox“ viešųjų ryšių ekspertas Jerome’as Sainte-Marie aptarė E. Macrono vadovavimo pasikeitimą: „Šiam judėjimui („Geltonųjų liemenių“) pavyko parklupdyti vyriausybę, kuri atrodė itin stipri. Dabar žmonės pradėjo pasitikėti savimi, todėl viskas tikrai negrįš į tą padėtį, kurią matėme iki prasidedant protestams. E. Macrono vadovavimo kontekstas kardinaliai pasikeitė.“

Iki šiol E. Macronas save pristatė kaip ryžtingą reformatorių, nepasiduodantį protestuotojų spaudimui. Tačiau „Harris Interaktiv“ viešųjų ryšių analitikas Jeanas-Danielis Levy’is patikino, kad E. Macronas parodė, jog jis yra labiau atviras dialogui negu anksčiau.

„Prezidentas nebūtinai pakeis reformų planą, tačiau jis tikrai turės pakeisti komunikaciją su visuomene“, – E. Macrono ateities perspektyvas apibūdino J.-D. Levy’is.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2018.12.17; 06:00

Šeštadienį į protesto manifestacijas Paryžiuje iki 14 valandos vietos laiku (15 valandos Lietuvos laiku) susirinko mažiau kaip 3 tūkstančiai žmonių, praneša AFP, remdamasi policijos prefektūros duomenimis. 

Protesto akcijos Paryžiuje silpsta. EPA – ELTA nuotr.

Iki vidurdienio Prancūzijos sostinėje buvo sulaikyti 95 žmonės, iš kurių 65 suimti. Tai kur kas mažiau palyginti su praėjusio šeštadienio statistika. Prieš savaitę iki to laiko jau buvo sulaikyta apie 600 žmonių. Kaip praneša televizijos kanalas BFM, Eliziejaus laukuose likusius manifestantus policija mėgina išvaikyti ašarinėmis dujomis.

Pasak žiniasklaidos, protestų banga šalyje slūgsta. Kituose miestuose, pavyzdžiui, Bordo ir Marselyje, manifestacijos vyksta ramiai, skirtingai negu praėjusį šeštadienį.

Protesto akcijos Prancūzijos sostinėje išsikvėpė. EPA – ELTA nuotr.

Prancūzijoje lapkričio 17 d. prasidėjo „geltonųjų liemenių“ judėjimo protesto akcijos prieš degalų kainų augimą, mokesčių didinimą ir pragyvenimo brangimą. Per manifestacijas dažnai kyla susirėmimai su policija ir riaušės. Prancūzijos VRM pranešė, kad nuo lapkričio vidurio sulaikyta daugiau kaip 4,5 tūkstančio manifestantų. Naujausiais duomenimis, per protesto akcijas šalyje žuvo šeši žmonės.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.16; 04:00

Prancūzijos vyriausybė ketvirtadienį paragino „geltonųjų liemenių“ judėjimo dalyvius šį savaitgalį susilaikyti nuo naujų demonstracijų. Tokį savo prašymą vyriausybė motyvavo itin dideliu saugumo pajėgų darbo krūviu, kuris dar padidėjo po teroro akto Strasbūro Kalėdų mugėje. 

Prancūzijos vyriausybė ragina „geltonąsias liemenes“ susilaikyti nuo protestų. EPA-ELTA nuotr.

„Kol kas demonstracijų, kurias kai kurie protestuotojai planuoja rengti šeštadienį, neuždraudėme“, – televizijai „CNews“ sakė vyriausybės atstovas Benjaminas Griveaux. 

Tačiau jis paragino protestuotojus būti „supratingus“ ir atsižvelgti į prezidento Emmanuelio Macrono pirmadienį paskelbtas priemones, tarp kurių – pažadai didinti minimalią algą ir mažinti mokestį nedideles senatvės pensijas gaunantiems gyventojams. 

„Pastarosiomis savaitėmis buvome priversti dislokuoti didelę dalį savo saugumo pajėgų“, – sakė B. Griveaux, tuo pat metu pridurdamas, kad „ne mums spręsti, ar judėjimas turėtų būti atšauktas, ar ne“. 

Po išpuolio Strasbūre „būtų geriau, jei šeštadienį visi galėtų ramiai dirbti savo darbus, prieš šventes (pabūti) kartu su šeimomis, užuot protestavę ir vertę mūsų saugumo pajėgas vėl dirbti“, kalbėjo vyriausybės atstovas. 

Lapkričio 17 dieną prasidėję vadinamieji „geltonųjų liemenių“ protestai visų pirma kilo dėl vyriausybės plano didinti degalų kainas. Tačiau greitai jie virto plataus masto maištu prieš prastėjančias gyvenimo sąlygas šalyje bei pasipiktinimo tariamu E. Macrono abejingumu eilinių gyventojų rūpesčiams išraiška. Protestus dažnai lydi susirėmimai su policija ir riaušės, pridarę nemenkų nuostolių šalies ekonomikai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.14; 06:30

Italijos kraštutinės dešinės partijos „Lyga“ lyderis ir šalies vidaus reikalų ministras Matteo Salvinis pirmadienį pareiškė, kad jo šalis turi atmesti taupymo planus ir padėti skurstantiems gyventojams, siekiant išvengti neramumų, panašių į Prancūzijoje vykstančius „geltonųjų liemenių“ protestus.

Italijos kraštutinės dešinės partijos „Lyga“ lyderis ir šalies vidaus reikalų ministras Matteo Salvinis. EPA – ELTA nuotr.

Roma nesutaria su Briuseliu dėl planų padidinti 2019 m. biudžeto deficitą. Italijos vyriausybė siekia padidinti išlaidas, skiriamas socialinėms išmokoms, kartu mėgindama išvengti ES baudžiamosios procedūros, kuri gali baigtis itin didelėmis baudomis.

„Darau ir darysiu viską, kad Italija nepatirtų tų neramumų, kuriuos, deja, patyrė Prancūzija“, – Užsienio spaudos asociacijoje Romoje sakė M. Salvinis.

„Žinoma, mes negyvename pačiais lengviausiais laikais, todėl jaučiu turįs pareigą, o ne teisę, investuoti į socialinę taiką, taip išvengiant prancūziškų neramumų, ir padėti tiems, kurie skursta“, – pridūrė jis.

Pasak M. Salvinio, besilaikančio itin griežtos pozicijos migracijos atžvilgiu, jis nėra Europos Sąjungos priešas.

Jo partija, tikino M. Salvinis, „bando suteikti pradžią naujam Europos renesansui“, neva „Lyga“ neatėjo griauti, o atėjo „kurti naują Europos svajonę, kuri pastaraisiais metais buvo suniokota“.

Kalbėdamas apie „Brexitą“, riaušes Prancūzijoje, lėtėjantį Vokietijos ekonomikos augimą Vokietijoje ir Graikijos ekonomikos problemas, M. Salvinis rėžė, esą „akivaizdu, kad Briuselyje kažkas ne taip“.

Jis pasiūlė atgaivinti ES pasitelkus, jo teigimu, „Romos-Berlyno ašį“. Būtent taip buvo vadinamas nacistinės Vokietijos ir fašistinės Italijos aljansas prieš Antrąjį pasaulinį karą. Tačiau M. Salvinis greitai pasitaisė, patikindamas: „Žinoma, negalvoju apie liūdnos ir pražūtingos šių šalių patirties pakartojimą“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.11; 03:00

„Geltonųjų liemenių“ protestai yra katastrofa Prancūzijos ekonomikai, sekmadienį reporteriams sakė šalies ekonomikos ir finansų ministras Brunas Le Maire’as. 

„Geltonųjų liemenių“ protestai Paryžiuje. EPA-ELTA nuotr.

„Tai katastrofa prekybai ir mūsų ekonomikai“, – sakė ministras, lankydamas per protestus nusiaubtas parduotuves Paryžiuje.

Ministro teigimu, protestai tikrai turės didelę įtaką Prancūzijos ekonomikai.

„Dėl „geltonųjų liemenių“ protestų metų pabaigoje turime tikėtis naujo ekonomikos vystymosi sulėtėjimo“, – teigė B. Le Maire’as. 

Saugumo sumetimais, dėl protestų šį savaitgalį Paryžiuje buvo uždaryta daug turistų lankomų vietų, pavyzdžiui, Eifelio bokštas, Luvro ir Orsė muziejai, taip pat neveikė daug parduotuvių ir restoranų. 

Dar anksti skaičiuoti visą padarytą žalą, bet akivaizdu, kad ji labai didelė. Sostinei padaryta itin didelė žala, buvo deginami automobiliai, siaubiamos parduotuvės, daužomi langai. Remiantis pranešimais, vien gruodžio 1 d. Paryžiui padaryta žala siekia iki 4 mln. eurų.

Tikros gatvių kautynės Paryžiuje. EPA – ELTA nuotr.

Gruodžio 8 d. Prancūzijoje vėl vyko „geltonų liemenių“ judėjimo, protestuojančio prieš augančias pragyvenimo išlaidas ir apskritai prezidentą Emmanuelį Macroną, protestai. 

Teigiama, kad šį savaitgalį vykusių protestų metu Paryžiuje buvo padaryta netgi dar didesnė žala nei praėjusį savaitgalį, tačiau sužeistųjų skaičius mažesnis.

Paryžiuje, Lilyje, Lione, Marselyje, Nante ir Tulūzoje demonstrantai susirėmė su policija. Visoje šalyje protestavo daugiau kaip 136 tūkst. žmonių. 

Paryžiuje dega automobiliai. EPA – ELTA nuotr.

Tai buvo jau ketvirtasis savaitgalis iš eilės, kai Prancūziją drebino protestai.

Remiantis naujausiais Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per protestus gruodžio 8 d. suimti 1 723 žmonės. Didžioji dalis jų sulaikyti įtarus, kad jie „ketina imtis smurto arba kurstyti jį“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.10; 06:00

Belgijos naujienų agentūra „Belga“ skelbia, kad Briuselyje tarp policijos pareigūnų ir „geltonųjų liemenių“ protestuotojų įvyko pirmieji susirėmimai. 

Skaičiuojama, kad į Briuselio gatves, kuriose įsikūrusios Europos Sąjungos institucijos, pajudėjo apie 500 protestuotojų. Ten juos pasitiko policijos įrengtos barikados. 

Nedidelei mitinguotojų grupei pavyko prasibraukti per barikadas. Susirėmimo metu jie policijos pareigūnus apmėtė buteliais, į pareigūnus mestas ir kelio ženklo stulpas. Į tai policija atsakė ašarinėmis dujomis, skelbia „Belga“.

Tuo metu keli šimtai protestuotojų užblokavo pagrindinę eismo arteriją ES pastatų rajone. Gretimoje gatvėje vandens patranka ginkluotiems pareigūnams pavyko atstumti kelis šimtus protestuotojų ir pastatyti kelio užtvarą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.09; 10:54

Šeštadienį visoje Prancūzijoje vyko koordinuoti „geltonųjų liemenių“ protestai. Protestuotojams užblokavus dalį kelių, šalies kelių tinkle kilo sąmyšis. 

Neramumai Paryžiuje. EPA – ELTA nuotr.

Prancūzijos vidaus reikalų viceministras Laurentas Nunezas teigia, kad visoje šalyje protestuoja apie 31 tūkst. žmonių, o Paryžiuje – maždaug 8 tūkst., arba beveik tiek pat, kiek ir praėjusį smurtu pasižymėjusį savaitgalį. 

Pareigūnai sulaikė apie 700 protestuotojų, daugiausiai šalies sostinėje. Dauguma jų, teigiama, su savimi turėjo potencialiais ginklais laikomų daiktų ar kitos įtartinos įrangos. Policija teigia, kad dauguma sulaikytųjų įtariami prisijungę prie protesto tik tam, kad užsiimtų smurtine veikla ir vandalizmu.

Prancūzijos nacionalinis transliuotojas „France Info“ praneša, kad prieš „geltonųjų liemenių“ protestams prasidedant pareigūnai apieškojo keleivius daugumoje Paryžiaus reginio geležinkelio stočių.

Riaušės Prancūzijos sostinėje. EPA – ELTA nuotr.

AFP šaltiniai teigia, kad suimti mažiausiai 34 žmonės, su savimi turėję nuo ašarinių dujų apsisaugoti skirtų medicininių kaukių ir akinių, taip pat plaktukų, laidynių bei akmenų, kurie galėjo būti panaudoti prieš policijos pareigūnus. Tačiau dauguma protestuotojų tikina, kad smurtas nėra jų tikslas. 

Sostinėje savaitgalį uždarytos parduotuvės, muziejai, Eifelio bokštas ir daugelis metro stočių, atšauktos futbolo rungtynės bei koncertai. Po praėjusio savaitgalio protesto, virtusio didžiausiomis pastarųjų dešimtmečių riaušėmis Paryžiuje, sostinės gatvėse dabar patruliuoja apie 8 tūkst. policijos pareigūnų. 

Prieš netoli Triumfo arkos susitelkusius protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, kad žmones nustumtų į vieną gatvės pusę. Praėjusį savaitgalį Triumfo arka tapo susirėmimų epicentru, kuriame sužeista per 100 protestuotojų. 

„Per tris pastarąsias savaitės užaugo monstras, kurio jo kūrėjai nebepajėgia suvaldyti“, – penktadienį sakė vidaus reikalų ministras Christophe’as Castaneras, patikindamas, kad smurto ir destrukcijos siekiantys mitinguotojai nebus toleruojami. 

Visoje Prancūzijoje mobilizuoti apie 89 tūkst. saugumo pajėgų narių, vien Paryžiuje jų šiuo metu yra apie 8 tūkst. Saugumui užtikrinti pirmą kartą pasitelkti ir žandarmerijos šarvuočiai. 

Šarvuotis sostinės centre. EPA – ELTA nuotr.

Kiek anksčiau šią savaitę Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad bus atšauktas planuotas kuro akcizų padidinimas, dėl kurio ir kilo „geltonųjų liemenių“ judėjimas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.09; 08:06

Šeštadienį Prancūzijos sostinėje Paryžiuje bus uždaryta daugybė turistų lankomų vietų, baiminantis dėl smurto per planuojamus antivyriausybinius „geltonų liemenių“ gatvių protestus, informuoja BBC. 

Riaušės Prancūzijos sostinėje Paryžiuje. EPA-ELTA nuotr.

Policija paragino Paryžiaus Eliziejaus laukuose įsikūrusias parduotuves ir restoranus nedirbti šeštadienį ir pašalinti iš lauko stalus, kėdes ir kitus daiktus. 

Miesto valdžios institucijos teigia stiprinančios garsių lankytinų vietų apsaugą po to, kai per protestus praėjusią savaitę riaušininkai nuniokojo garsiąją Paryžiaus Triumfo arką. 

Kultūros ministro Francko Riesterio teigimu, tarp vietų, kurios šeštadienį bus uždarytos, yra Eifelio bokštas, Luvro ir Orsė muziejai bei operos teatrai. 

Remiantis BBC pranešimais, šeštadienį taip pat buvo atidėta daug futbolo rungtynių. Saugumo sumetimais Paryžiuje šeštadienį bus dislokuota 8 tūkst. policijos pareigūnų ir šarvuotos transporto priemonės. 

Praėjusį šeštadienį Paryžiuje vyko didžiausios per kelis dešimtmečius riaušės. Protestai Prancūzijoje vyksta nuo lapkričio. Demonstracijas paskatino ketinimai didinti benzino ir dyzelino akcizą. Nors po kelias savaites vykusių protestų Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuelis Macronas) nusprendė, kad benzino ir dyzelino akcizas nebus didinamas visus 2019 metus, protestai šalyje gerokai įsisiūbavo ir peraugo į didesnį nepasitenkinimą vyriausybe. Demonstrantai pradėjo protestuoti ir dėl kitų dalykų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.08; 05:30

Suniokoję Triumfo arką, riaušininkai pridarė šimtatūkstantinės žalos. EPA-ELTA nuotr.

Per „geltonųjų liemenių“ protestus riaušininkai Paryžiuje nuniokojo Triumfo arką, pridarydami šimtatūkstantinių nuostolių. Nacionalinės paminklų tarnybos vadovas Philippe’as Belavalas sekmadienio vakarą sakė, kad riaušininkai nusiaubė ekspozicijos patalpas ir sugadino meno kūrinius. Įsibrovėliai, pavyzdžiui, sudaužė ketvirto dešimtmečio gipsinį modelį ir „nukirsdino“ Napoleono biustą iš marmuro. Be to, istorinis monumentas buvo išpaišytas grafičiais.

„Aš manau, kad žala siekia šimtus tūkstančių, gal net milijoną“, – sakė Ph. Belavalas laikraščiui „Le Figaro“. Triumfo arka kelias dienas bus uždaryta lankytojams.

Policija mėgina nustatyti riaušininkus ir, anot Ph. Belavalo, jau turi DNR pėdsakų.

Per „geltonųjų liemenių“ protestus šeštadienį Paryžiuje kilo didelės riaušės. Riaušininkai statė barikadas, padeginėjo automobilius ir daužė langų stiklus. Tvarkos sergėtojai panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas.

Prezidentas Emmanueli Macronas sekmadienį apžiūrėjo nusiaubtą teritoriją ir apsilankė prie Triumfo arkos.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-12-03