generalinė

Trumposios naujienos

Kaip ir planuota, britų premjeras Borisas Johnsonas vyks į kitą savaitę vyksiančius Jungtinių Tautų (JT) viršūnių susitikimus Niujorke, sekmadienį pranešė Dauningo gatvė. Vizitas įvyks nepriklausomai nuo tebelaukiamo šalies Aukščiausiojo Teismo nutarimo dėl kontroversiškai vertinamo Jungtinės Karalystės (JK) parlamento veiklos sustabdymo.
 
JT Generalinės Asamblėjos ir Klimato kaitos viršūnių susitikimo kuluaruose B. Johnsonas susitiks su Vokietijos kanclere Angela Merkel, JAV prezidentu Donaldu Trumpu, Indijos premjeru Narendra Modžiu, Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Donaldu Tusku ir Airijos premjeru Leo Varadkaru.
 
Dvišaliuose susitikimuose dominuos „Brexito“ tema, taip pat – prekybos susitarimai po „Brexito“ su JAV ir kitomis ne ES valstybėmis.
 
„Darydami pažangą „Brexito“ derybose, mes taip pat į JT atnešame savo globalios Britanijos viziją, rodydami lyderystę pasaulyje, pavyzdžiui, kaip jėga, skirta skleisti gėrį. Norime būti geri europiečiai kaimynai ir bangas skrodžiantys pasaulinės laisvosios prekybos šalininkai“, – „The Telegraph“ rašė į JT taip pat vyksiantis britų užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas.
 
Kitą savaitę britų Aukščiausiasis Teismas skelbs nuosprendį dėl to, ar B. Johnsonas teisėtai sustabdė parlamento darbą. Premjeras gali būti priverstas sugrįžti namo anksčiau, jei teismo sprendimas jam bus nepalankus.
 
Teismas gali nurodyti premjerui atšaukti parlamento darbo sustabdymą. Tai leistų opozicijos parlamentarams ir kai kuriems B. Johnsono vadovaujamų konservatorių nariams priimti įstatymą, kuris neleistų JK spalio 31 d. pasitraukti iš Europos Sąjungos be susitarimo.
 
Pats B. Johnsonas ne kartą tvirtino, kad Jungtinė Karalystė iš ES pasitrauks spalio 31 d. bet kuriuo atveju, su sutartimi ar be jos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.23; 07:24
Aktualijos

Šiandien ministrų kabinetas apsvarstė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno, kurio vadovaujamas komitetas atlieka parlamentinį tyrimą dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, (toliau – Parlamentinis ekonominės krizės tyrimas) pateiktą informaciją. 

Siekiant tinkamai apginti Lietuvos Respublikos piliečių, 2008-2009 metais turėjusių paimtas paskolas būstui įsigyti litais, interesus, Vyriausybė nusprendė kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su keliais prašymais.

Generalinės prokuratūros prašoma objektyviai, išsamiai ir visapusiškai įvertinti Parlamentinio ekonominės krizės tyrimo metu gautą informaciją dėl galimo VILIBOR indekso staigaus augimo 2008-2009 metais ir paskolų valiutą pakeitusiems asmenims ženkliai didesnių kredito maržų nustatymo. Prašoma įvertinti, ar valstybės institucijos pagal kompetenciją ėmėsi tinkamų veiksmų, kad būtų užtikrinta veiksminga finansų sektoriaus priežiūra ir pašalintos prielaidos galimiems teisės aktų pažeidimams. Siekiama išsiaiškinti, ar buvo tinkamai priimti visi reikiami sprendimai, lemiantys valstybės teisėtų interesų pažeidimo pašalinimą, o nustačius nusikalstamos veikos požymių, teisės aktų nustatyta tvarka spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Parlamentinio ekonominės krizės tyrimo metu gautą informaciją dėl išaugusio VILIBOR rodiklio nukentėjusių asmenų skaičius yra ženklus, o šiems asmenims galimai padaryta žala yra reikšminga, Vyriausybė paprašė Prokuratūros įstatymo nustatyta tvarka inicijuoti veiksmus, siekiant apginti viešąjį interesą dėl šios visuomenės dalies nuostolių atlyginimo, tokiu būdu apginant visuomenės interesus ir valstybės pamatines vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos Vyriausybė
 
2019.04.15; 06:00