Gentvilas

Politinės intrigos

Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Valstiečiams“ ir opozicinėms dešiniosioms partijoms po pastarųjų Seimo rinkimų pasikeitus vietomis, retorika išsakoma iš opozicijos perspektyvos liko ta pati. Pastaruosius keturis metus iš konservatorių ir liberalų susilaukę kritikos dėl opozicijos teisių ignoravimo, mažumoje atsidūrę „valstiečių“ atstovai jau pirmosiomis naujai išrinkto Seimo dienomis spėjo ne kartą išsakyti norintys pagarbesnių ir laisvesnių santykių su valdančiąja dauguma.  
 
Tai, kad į Seimo vicepirmininkes nebuvo paskirta „valstiečių“ siūlyta Aušrinė Norkienė, o LVŽS frakcija, po kelias dienas trukusių diskusijų ir siūlymų ieškoti kito kandidato, galiausiai apskritai liko be savo atstovų Seimo valdyboje, rodo nepagarbą opozicijai, sako tiek Ramūnas Karbauskis, tiek Seimo paramos nesulaukusi A. Norkienė. Pasak į opozicinę stovyklą po Seimo rinkimų perėjusių „valstiečių“, valdantieji negali nurodinėti, kokias personalijas jiems skirti į postus Seime.
 
Tačiau valdančiųjų Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas tarsi primena: lazda turi du galus. Anot jo, dar ne taip seniai Ramūnas Karbauskis pats Liberalų sąjūdžiui nurodinėjo, kokios pavardės į vieną ar kitą postą Seime yra netinkamos. Galiausiai, jo teigimu, tai, kad šiuo metu gausiausia opozicinė jėga neturi savo atstovo Seimo valdyboje yra kaltas ne kas kitas, o R. Karbauskis ir jo užsispyrimas.
 
„Keistai atrodo daugumos noras nurodinėti ką turėtume teikti. Mes iš tikrųjų gerbėme opoziciją ir niekados nekvestionavome jų kandidatų. Jeigu jie siūlė prieš 4 metus (į Seimo vicepirmininkes – ELTA) gerbiamą Degutienę, mes nenurodėme ką turėtų ji siūlyti. Tad manome, kad adekvačiai reikėtų elgtis ir su mumis šiuo atveju“, – apmaudo dėl naujosios valdančiosios daugumos veiksmų formuojant Seimo vadovybę LRT radijui neslėpė A. Norkienė.
 
ELTA primena, kad antradienį Seimas nepritarė „valstiečių“ į parlamento vicepirmininkes siūlytos A. Norkienės kandidatūrai. Iš kart po balsavimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas R. Karbauskis pareiškė, kad naujos kandidatūros į Seimo vicepirmininkus „valstiečiai“ nesiūlys. Tačiau, kaip jis teigė žurnalistams antradienį Seime, LVŽS po pokalbio su Seimo pirmininke, nusprendė siūlyti naują kandidatą į Seimo vicepirmininkus – parlamentarą Joną Jarutį. Tačiau Viktorija Čmilytė – Nielsen jo neteikė. Į vicepirmininkus pasiūlytas ir išrinktas socialdemokratų atstovas Julius Sabatauskas. Pastarąją savaitę išrinkta Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen dar prieš balsavimą buvo išreiškusi abejones dėl „valstiečių“ į Seimo vicepirmininkes siūlomos A. Norkienės kandidatūros.
 
Atsakydamas į „valstietės“ reiškiamas nuoskaudas E. Gentvilas pabrėžė asmeniškai nieko prieš A. Norkienę neturintis. Kaip politikas tvirtino LRT radijui, jis slaptame balsavime dėl A. Norkienės kandidatūros į Seimo vicepirmininkes balsavo susilaikydamas. Liberalo teigimu, dėl to, kad Seime susiklostė įtampą kelianti situacija kalta ne tiek A. Norkienės personalija, kiek „valstiečių“ lyderio R. Karbauskio užsispyrimas.
 
„Sakyčiau, kad politinį nuosprendį Aušrinei Norkienei ir visai valstiečių frakcijai parašė Ramūnas Karbauskis“, – LRT radijui tvirtino jis.
„Kai jis penkias dienas sakė, kad bus (į Seimo vicepirmininkes teikiama – ELTA) Norkienė ir daugiau nieko kito. Tad tuomet privalu pasižiūrėti į Seimo statutą. Statute yra pasakyta, kad Seimo pirmininkas konsultuodamasis su frakcijomis apsisprendžia dėl siūlomo kandidato. Kai Karbauskis Viktoriją Čmilytę-Nielsen stato į kampą ir sako, kad bus Norkienė ir, kad daugiau nieko nesiūlys, atimama statutinė teisė iš Seimo pirmininkės dalyvauti diskusijose ir konsultuotis su frakcija. Jokių konsultacijų Karbauskis neleido“, – aiškino E. Gentvilas.
 
„Padėkokite Karbauskiui už jo buką veržimąsi pro atviras duris“, – akcentavo politikas.
 
Lazda turi du galus: E. Gentvilas primena, kaip su opozicija elgėsi „valstiečiai“
 
Galiausiai E. Gentvilas sureagavo ir į „valstietės“ A. Norkienės pabrėžtą ir jos atstovaujamos partijos lyderių jau ne kartą deklaruotą pasipiktinimą, kad valdantieji nurodinėja opozicijai, ką šie turėtų skirti į vieną ar kitą postą parlamente. Liberalo teigimu, „valstiečiai“, reikalaudami iš naujųjų valdančiųjų nekvestionuoti vieno ar kito jų pasiūlyto kandidato į pozicijas Seime, turėtų pirmiausiai prisiminti ne taip jau seniai atliktus savo veiksmus iš valdžios pozicijų.
 
„Kai Aušrinė Norkienė sako, kad jie taip niekada nedarydavo, aš priminsiu du atvejus. Mūsų frakcija praėjusioje kadencijoje siūlė Aušrinę Armonaitę į Seimo vicepirmininkus, tačiau Karbauskis pasakė, kad du žmonės iš jūsų (Liberalų sąjūdžio – ELTA) frakcijos niekada nebus palaiminti valdančiojoje koalicijoje: Aušrinė Armonaitė ir Eugenijus Gentvilas. Tada valdantieji patys pasiūlo ir atneša Jono Liesio pavardę, o Jonas Liesys tampa Seimo vicepirmininku. Tiek to, mes nuryjame tą piliulę“, – prisiminė E. Gentvilas ir įvardijo dar vieną atvejį, rodantį, kad „valstiečiai“ dabar skundžiasi veiksmais, kurių dar neseniai patys, kaip valdantieji, nevengė propaguoti.
 
„Iš antikorupcijos komisijos pirmininkų pasitraukia Vitalijus Gailius, kuris tampa Joniškio meru ir Liberalų sąjūdžio frakcija pasiūlo mane į Antikorupcijos komisiją. Tačiau Karbauskis pasakė, kad to niekada nebus, kad gali praeiti tik Ričardas Juška“, – teigė E. Gentvilas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.18; 10:00
Aktualijos

Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Seimas nepritarė iniciatyvai surengti apkaltos procesą parlamentarei Irinai Rozovai. Po balsavimo posėdžių salėje kilo plati diskusija. I. Rozova dėkojo Seimo nariams prieš rinkimus grįžus į sveiką protą, tuo metu opozicija kaltino valdančiuosius, kad šie dėl koalicijos tvarumo pridengia Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos atstovę.
Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.
 
Už apkaltos proceso pradėjimą antradienį Seime balsavo 41 Seimo narys, prieš buvo 62.
 
Pasak parlamentaro Eugenijaus Gentvilo, parlamentas, nesiimdamas tirti I. Rozovos atvejo, tapo neatsparus Rusijos įtakai.
 
„Tai įeis į istoriją, ir ateities kartos atsimins, kad įvyko tai, kas įvyko. Šitas Seimas nuosekliai atsisako tirti Rusijos įtaką Lietuvos politiniams, verslo procesams. Šitas Seimas atsisakė tirti trąšų klausimą, atsisakė tirti ir mano penkis iškeltus klausimus, pavyzdžiui, Rusijos įtakos Ignalinos AE uždarymo referendumui, žemės nepardavimo referendumui ir kt. Šitas Seimas jau kelintą kartą balsuoja, kad atsisakytų tirti Rusijos įtaką, galimai vykusią Seimo narės atžvilgiu“, – po balsavimo sakė liberalas E. Gentvilas.
Seimo opozicijos atstovas Eugenijus Gentvilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Tuo metu I. Rozova padėkojo visiems Seimo nariams.
 
„Aš noriu padėkoti visiems Seimo nariams, kolegoms už šį balsavimą, kuris ką tik įvyko. Aš manau, kad mes visi galime džiaugtis ir konstatuoti, kad sveikas protas pagaliau Seimo salėje nugalėjo. Labai norisi tikėti, kad mano kolegos iš dešinės pagaliau sustabdys tą raganų medžioklę ar bent padarys kažkokią pauzę. Mes visi matome, kad Lietuvoje yra daug klausimų, problemų, ir šios dienos įvykiai – ne išimtis. (…) Taigi, jeigu mes eisime tuo keliu, visi mūsų rinkėjai bus dėkingi ir jums, ir mums“, – sakė I. Rozova.
 
Apkalta I. Rozovai ėmė grėsti, paaiškėjus, kad politikė prašyme išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija nenurodė turėtų kontaktų su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais. Valstybės saugumo departamentas (VSD) atskleidė, kad parlamentarė ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais diplomatinio korpuso atstovais ir jų neatskleidė. VSD teigimu, I. Rozova su Rusijos diplomatais tarėsi apie finansinę paramą parlamentarės atstovaujamam Rusų aljansui bei aptardavo galimybes Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.03; 02:00
Žvalgyba

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas paprašė Seimo dar dviem savaitėms pratęsti parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės Irinos Rozovos, ir Seimas tokį prašymą išgirdo.
 
Už nutarimo projektą, kuriame siūloma pavesti NSGK iki šių metų birželio 1 d. pabaigti šį tyrimą, po pateikimo balsavo 55 Seimo nariai, prieš buvo 38, susilaikė 10 parlamentarų.
 
Po svarstymo NSGK šis projektas į svarstymo ir priėmimo stadiją į plenarinį posėdį turėtų sugrįžti kitą savaitę.
 
„Reikia dar laiko, porą savaičių, ir mes parašysime išvadą ir pateiksime visuomenei įvertinimą“, – sakė D. Gaižauskas.
 
NSGK pirmininkas pripažino, kad tai yra tas pats tyrimas ir tas pats objektas, bet dėl opozicijos trukdymo išvadų iki šio nepavyko pateikti.
„Taip, tai tas pats tyrimas, tie patys klausimai, tie patys tyrimo objektai, po kurio atlikimo šių metų balandžio 30 d. turėjau pateikti jums išvadą. Tačiau išvados pateikti nepavyko, todėl stoviu tribūnoje  ir prašau naujo tyrimo“, – sakė D. Gaižauskas.
 
Pasak jo, tyrimas nebuvo sudėtingas, surengta 14 posėdžių, apklausta nemažai žmonių, informacija buvo išnagrinėta, ir praktiškai tyrimas buvo baigtas.
 
Tačiau, anot D. Gaižausko, tyrimo dalis dėl galimo žvalgybinės informacijos manipuliavimo sustabdė visą tyrimą. „Problema galimai buvo ta, kad iš 6 NSGK dirbančių opozicijos atstovų 4 buvo tyrimo objektai“, – sakė NSGK pirmininkas D. Gaižauskas, priekaištavęs opozicijai dėl kvorumo griovimo.
 
Tuo metu opozicija tvirtino, kad D. Gaižauskas uždelsė tyrimą, kuris pavirto į politikavimą.
Irina Rozova. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas tvirtino, kad negalima suplakti Kremliaus įtakos tyrimo su Seimo narių veikimo tyrimu.
 
„Jūs uždelsėte tyrimą ir politizavote, pradėdami tirti komiteto narius, kurie, natūralu, pradėjo gintis. Man sunku suprasti, kaip čia yra: kai reikia gelbėti D. Gaižauską, komitete dauguma yra, kai reikia priimti išvadas – daugumos nebėra. Jūs čia pūdrinate, jūs neatlikote darbo, ar planuojate atsistatydinti?“ – piktinosi E. Gentvilas.
 
„Ar neatsibodo politikuoti?“ – klausė konservatorius Edmundas Pupinis.
 
Nutarimo projekte, kurį inicijavo Seimo „valstiečių“ frakcija, siūloma įpareigoti NSGK atsakyti į 5 klausimus, primena ELTA.
 
„Kokią informaciją apie Seimo narės Irinos Rozovos veiklą ar ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais VSD perdavė Seimo pirmininkui, kurie Seimo padaliniai ar Seimo nariai šią informaciją gavo, kurie Seimo nariai yra susipažinę su šia informacija“, – klausiama nutarimo projekte.
 
Eugenijus Gentvilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tyrimo pratęsimo iniciatoriai norėtų sužinoti, „kokius sprendimus dėl VSD informacijos priėmė Seimo pirmininkas, Seimo nariai ir kiti asmenys, pagal kompetenciją gavę šią informaciją; ar tie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl Seimo narės I. Rozovos komandiruočių, buvo priimti laiku ir tinkamai siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui“.
 
NSGK taip pat prašoma atsakyti, ar gauta įslaptinta VSD informacija buvo naudojama tinkamai; ar įslaptinta VSD informacija nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui.
 
Jei būtų nustatyta įslaptintos VSD informacijos netinkamo naudojimo ar disponavimo ne pagal kompetenciją atvejų, nutarimo projekte klausiama, kurie Seimo nariai atliko netinkamus veiksmus arba nesiėmė reikiamų galimų rizikų ar grėsmių pašalinimo priemonių?
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.14; 11:00
Politinės intrigos

Agnė Širinskienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

„Valstietės“ Agnės Širinskienės vadovaujamos komisijos išvados toliau skinasi kelią Seime, o jų svarstymas kelia audras tarp politikų.
 
Antradienį po svarstymo už balsavus 61 Seimo nariui, 10 susilaikius ir 44 balsavus prieš, A. Širinskienės parengtoms išvadoms buvo pritarta. Dėl šio klausimo Seimas dar turės kartą balsuoti.
 
Kontraversiškai vertinamo ir opozicijos kritikos sulaukusio tyrimo išvadų svarstyme opozicija kalbėjo apie mindomą Konstituciją ir demokratiją, kartu prabilo ir apie žalą reputacijai, kurią, teigė jie, verslui ir strategiškai svarbioms įmonėms padarė „valstiečių“ iniciatyva atsiradęs tyrimas.
 
E. Gentvilas: nesigailiu komisijoje praleisto laiko
 
Vienintelis iš opozicijos A. Širinskienės komisijos veikloje dalyvavęs liberalas Eugenijus Gentvilas teigė nesigailintis, kad teko lankytis organizuotuose posėdžiuose.
 
„Nors šiek tiek laiko ir sugaišau – gal tik porą posėdžių praleidau – visgi nesigailiu sugaišto laiko, nes pamačiau, kaip veikia užkulisių komisija“, – teigė Seimo nariams parlamentaras.  
 
Politikas, kalbėdamas Seime, prisiminė kaip, pasak jo, klostėsi šios komisijos darbo eiga. Liberalo manymu, visi A. Širinskienės vadovautos komisijos žingsniai rodo tik tai, kad siekta kerštauti neįtikusiems. O tai, kad dirbti komisijoje nebuvo nusiteikta rimtai, rodo ir rengtų posėdžių organizavimo tvarka.
 
„Gerbiamieji, ši komisija iš rimtos dalykinės komisijos virto į keršto komisiją sau neįtikusių, iš valdančiųjų „valstiečių“ frakcijos pasitraukusių kolegų elgesiui tirti. Noriu pasakyti, kad komisija nelabai ką turėjo ir daryti. Priešpaskutinis komisijos posėdis įvyko 2019 m. spalio 16 d., o kitas posėdis po to įvyko šiemet balandžio 29 d. Gerbiamieji, šešis su puse mėnesio komisija nesurengė nė vieno posėdžio“, – teigė E. Gentvilas.
 
P. Urbšys neigia jam mestus kaltinimus
 
Komisijos tyrimo radare atsidūręs Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys neigė išvadoje jam mestus kaltinimus, esą jis kartu su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu darė įtaką neteisėtam buvusio VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo Mindaugo Siaurio atleidimui iš einamų pareigų.
 
Rosatom keliami pavojai. Nuclear-news.net

Politikas antrino E. Gentvilui ir dėliojo argumentus, kodėl, jo nuomone, į komisijai vadovaujančios A. Širinskienės akiratį pateko vienas ar kitas „valstiečiams“ oponavęs asmuo, tuo metu nuo kai kurių kitų planuotų klausimų buvo atsitraukta.
 
„Jei jūs prisiminsite, dėl ko buvo sudaryta komisija, – ji buvo sudaryta manant, kad nėra atvertas plačiai klausimas dėl „Rosatom“ įtakos konservatoriams. Ar jums nekeista, gerbiami „valstiečiai“, kodėl Širinskienė su savo užsispyrimu nesugebėjo prisikapstyti iki pažymų.
 
Tuomet NSGK vadovavo Vytautas Bakas, jis seifo neatidarė, tačiau kai tapo komiteto pirmininku Gaižauskas… Kas trukdė šį seifą atidaryti? Neabejoju, kad dėl to, jog tie ryšiai, kurie yra atskleisti, dabar veikia valdančiuosius“, – teigė P. Urbšys.
 
Kėlė klausimą dėl žalos reputacijai, paaiškino situaciją dėl Landsbergių šeimos verslo
 
Tuo metu konservatorė Monika Navickienė kalbėjo apie, pasak jos, niūrią šio tyrimo formuojamą atmosferą.  
 
„Daug entuziazmo kalbėti šiame valdančiųjų veikime nebėra. Gyvename įdomiais, bet labai neįkvepiančiais laikais. Norėčiau, kad bent mano vaikams nebereikėtų patirti tokių išsišokimų prieš demokratiją, kur klastojama tiesa“, – teigė politikė. Anot jos, A. Širinskienės komisija fiksavo ryšius tarp epizodų, kurių niekas kitas nedrįstų sieti.
 
„Ši komisija užsimojo prieš visus: nuo „Klaipėdos naftos“, pastačiusios energetinę nepriklausomybę užtikrintą terminalą, opozicijos lyderio šeimos, iki VTEK pareigūnų, kurie nenulenkė galvos, tiriant „valstiečių“ seniūno bendražygės interesų konfliktus. Buvo žemintas šioje komisijoje Seimo pirmininkas“, – tęsė M. Navickienė.
 
Galiausiai politikė prakalbo apie sugadintos reputacijos klausimą.
Lietuvos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Kas atlygins žalą skaidriai veikiančiam verslui, patiriančiam reparacinius nuostolius, kas atlygins išlinksniuotiems pareigūnams, kurie galimai veikė principingai ir nenulenkė savo galvos prieš politinius interesus. Viliuosi, kad šitaip darkytis po Konstitucijos puslapius purvinais batais laiko liko nedaug“, – teigė konservatorė.
 
M. Navickienė paaiškino, kodėl diskusijos dėl sklypo už 1 eurą yra nieko vertos
 
M. Navickienė pabrėžė, kad visiškai nepagrįstai yra keliami klausimai dėl opozicijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio ir jo sutuoktinei priklausančio verslo. Kaip teigia A. Širinskienė, laiko atžvilgiu yra sutapimas tarp dalies Seimo narių, tarp kurių dauguma – konservatoriai, kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir „Bat Cap Infrastructure Fund“ investicijų į Gabrieliui Landsbergiui priklausantį šeimos verslą. Kartu politikė kelia klausimus, ar faktas, kad bendrovė „Krajama“ (dabar – UAB „Knowledge investment“) su žemės sklypu Karalienės Mortos mokyklos bei darželio „Vaikystės sodas“ statybai Kalnėnų mikrorajone buvo įsigyta už vieną eurą, yra skaidrus.
 
Konservatorės teigimu, klausimą dėl įsigyto sklypo kelianti A. Širinskienė tiesiog iškraipo faktus.
 
„Bat Cap Infrastructure Fund“ įsigijo ne sklypą, o bendrovę, kuri valdo 1,3 mln. eurų įsipareigojimų vertės sklypą. Tiesa, kad už šią bendrovę buvo sumokėta tokia suma, tačiau tiesa ir tai, kad drauge su ja įsigyti ir finansiniai įsipareigojimai, kurie siekia 1,3 mln. eurų. Mokyklos atstovai taip pat paaiškino, kad tai yra 20 metų sandoris, kurio vertė yra 20 mln. eurų“, – kalbėjo politikė, akcentuodama, kad tai turėtų būti įdomu tiems, kuriems rūpi faktai.
 
Trys epizodai A. Širinskienės tyrime
 
Pateiktose išvadose teigiama, kad atlikusi tyrimą komisija negali paneigti tyrimo procese deklaruotų buvusio VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo Mindaugo Siaurio liudijimų, esą Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir tuometis Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys darė įtaką neteisėtam M. Siaurio atleidimui iš einamų pareigų. Kaip skelbiama išvadoje, VTEK procesai stokojo skaidrumo ir galėjo būti iš šalies veikiami aukščiausių valstybės politikų.
 
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Ištyrus antrąjį epizodą dėl Generalinės prokuratūros darbo, konstatuota, kad jos darbui politikai galėjo daryti poveikį. Taip pat teigiama, kad kai kuriais atvejais Generalinė prokuratūra stokojo skaidrumo. Kaip aiškino išvadas parengusi A. Širinskienė, gauti liudijimai leidžia manyti, kad politikai galėjo paveikti Generalinėje prokuratūroje atliekamus tyrimus dėl viešųjų pirkimų – Ignalinos atominėje elektrinėje bei AB „Klaipėdos naftoje“.
 
„Rizika, kad ateityje gali būti bandoma neteisėtai daryti įtaką Generalinėje prokuratūroje priimamiems sprendimams ir taip siekti paveikti prokurorų nepriklausomumą, išlieka“, – rašoma komisijos išvadoje.
 
Trečiojo epizodo – dėl pensijų fondų įtakos – komisijai išvadų parengti nepavyko. Nesugebėjus surinkti pakankamai medžiagos, tvirtino A. Širinskienė, teko patvirtinti ne išvadas, bet aplinkybes.
 
„Komisija šioje dalyje gali tik konstatuoti atskiras aplinkybes, tačiau negali daryti apibendrinančios išvados, nes neturėjo galimybės gauti visų parlamentiniam tyrimui reikalingų dokumentų bei apklausti visų kviestų liudininkų“, – rašoma išvadoje.
 
A. Širinskienės teigimu, laiko atžvilgiu yra sutapimas tarp dalies Seimo narių, tarp kurių dauguma – konservatoriai, kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir „Bat Cap Infrastructure Fund“ investicijų į Gabrieliui Landsbergiui priklausantį šeimos verslą. Politikė, kaip ne kartą yra teigusi, įtaria, kad tarp šių dviejų įvykių gali būti neskaidrus ryšys. Tyrimo komisijai užkliuvo ir faktas, kad bendrovė „Krajama“ (dabar – UAB „Knowledge investment“) su žemės sklypu Karalienės Mortos mokyklos bei darželio „Vaikystės sodas“ statybai Kalnėnų mikrorajone buvo įsigyta už vieną eurą.
 
„Seimo narys G. Landsbergis bei jo sutuoktinė A. Landsbergienė ir su jų šeima bei objekto statybomis susijusios įmonės atsisakė komisijai paaiškinti ir (arba) pateikti dokumentus, kurie pagrįstų UAB „Krajama“ su žemės sklypu įsigijimo sandorį, jo vertę ir paaiškintų jo įsigijimo aplinkybes, dėl to komisija negalėjo pabaigti parlamentinio tyrimo šia apimtimi ir išvadose atsakyti į klausimą, ar toks sandoris yra skaidrus ir neturi politinės korupcijos požymių“, – rašoma išvadoje.
 
Dėl pastarojo momento, yra teigusi A. Širinskienė, bus prašoma Valstybinės mokesčių inspekcijos įvertinimo.
 
Pastarąją savaitę Seimas po pateikimo pritarė išvadoms: už balsavo 55 Seimo nariai, prieš – 39, susilaikė – 10.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.13; 08:17
Aktualijos

Eugenijus Gentvilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Liberalų sąjūdžio pirmininko Eugenijaus Gentvilo teigimu, prezidento Gitano Nausėdos pateikti pasiūlymai į kitų metų valstybės biudžetą įtraukti daugiau lėšų kovai su skurdu bei socialine nelygybe, kol kas yra fragmentiški ir nesusistemizuoti. Vis dėlto prezidento komandos jis teigia negalįs dėl to kritikuoti, nes, pasak liberalų lyderio, praėjo dar per mažai laiko nuo G. Nausėdos darbo prezidentu pradžios.
 
Seimo liberalų frakcija, susitikusi su G. Nausėdos patarėjais, gavo planuojamus teikti Seimui pasiūlymus, sako E. Gentvilas.
 
„Pateikė savo siūlymus, kuriuos teiks Seimo rudens plenarinei sesijai. Kai kur tai yra projektai, kai kur yra dar tik pavadinimai, ir nupasakojo, kaip jie įsivaizduoja. Tai yra fragmentiški kol kas pasiūlymai. (…) Jie nėra kol kas dar sistemizuoti“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė E. Gentvilas.
 
Vis dėlto jis pažymėjo, kad pasiūlymų paketo turinys jam, kaip liberalui, nėra visiškai priimtinas. Reikia naudoti rezervus, pabrėžia E. Gentvilas.
 
„Prezidento pasiūlytas paketėlis didina biudžeto pajamas 100 mln. eurų. Gal rimčiau kovokime su valdininkijos mažinimu, šešėline ekonomika arba skatinkime ekonomikos augimą, investicijų pritraukimą – čia yra gerokai didesni rezervai negu tai, ką siūlo. Man visada norisi išnaudoti esamus rezervus“, – kalbėjo E. Gentvilas.
 
Mokesčių didinimas, pasak jo, yra valdžios įtakos didinimas.
 
„Pats lengviausias būdas yra padidinti mokesčius arba įvesti naujus ir sakyti, kad sukūrėme gerovės valstybę. Atleiskite, bet tai yra ir taip riebios valdžios tolesnis tukinimas. Tai yra galios didinimas. Turi dar didesnį kapšą pinigų, įgyja dar didesnę galią ir valdžią. (…) Mano manymu, reikia mažinti pačią valdžią ir jos įtakas. Tuo aš, kaip liberalas, ir skiriuosi nuo daugelio kitų“, – teigė E. Gentvilas.
 
Kartu jis pabrėžė, kad nesiekia kritikuoti prezidento komandos dėl pateiktų pasiūlymų, nes, pasak liberalo, G. Nausėda dar per trumpai eina prezidento pareigas.
Gitanas Nausėda. Justino Auškelio (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
 
„Negaliu paimti ir sukritikuoti. Tai pradžia, galų gale 100 dienų dar nepraėjo nuo inauguracijos, priesaikos. Jokio kriticizmo nėra, o tiesiog noras žvelgti toliau ir sistemiškiau“, – pridūrė E. Gentvilas.
 
ELTA primena, kad trečiadienį G. Nausėda pateikė pasiūlymus Seimui dėl papildomų lėšų, skiriamų socialinei apsaugai. Prezidentas siūlo reikalingas lėšas surinkti mažinant lengvatą ūkininkų naudojamam dyzeliniam kurui, labiau apmokestinant su darbo santykiais nesusijusias pajamas bei lėtinant su darbo pajamomis susijusių mokesčių mažinimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.06; 10:37
Aktualijos

„Valstiečių“ bandymai riboti žiniasklaidą yra sistemingai organizuojami ir kelia grėsmę Lietuvai, sako spaudos konferenciją Seime surengę liberalai. 

Jų teigimu, toks sąmoningas ir kryptingas veikimas, nepaisant tarptautinių institucijų komentarų, yra nukreiptas prieš laisvę apskritai, nes be žiniasklaidos laisvės, tikina liberalai, neįmanoma įsivaizduoti laisvos visuomenės.

„Tai – sovietizmo reliktas, tačiau taip pat – naujų tendencijų, gimstančių Rytų Europoje, atspindys. Matome Vengriją, Lenkiją, dabar jau ir Rumuniją. Lietuva šiame chore nori skambėti kaip skambiausioji styga. Susidorojimas su kritika, žurnalistais ir žiniasklaidos priemonėmis ir su laisva žiniasklaida kaip su reiškiniu, deja, tampa labai ryškia vedančiąja linija“, – „valstiečių“ veiksmus kritikuodamas kalbėjo E. Gentvilas.

Liberalų frakcijos Seime seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentuoja, kad, jos teigimu, metodiškas „valstiečių“ veikimas prieš žiniasklaidą nėra naujiena. 

„Vertinant valdančiųjų veikimą prieš žiniasklaidą į akis krenta sistemiškumas. Akivaizdu, kad jie metodiškai siekia supančioti žiniasklaidą. Privalome tam pasipriešinti – žiniasklaidos laisvė visuomet yra pirmoji, į kurią kėsinasi valdžia, norėdama sukoncentruoti galias savo rankose. Pamynus ją visada seka išpuoliai prieš kitas piliečių teises ir laisves – nelikus kritinės žiniasklaidos nebelieka kas pasakytų, ką valdžia daro blogai“, – valdančiųjų išpuolius prieš žiniasklaidą vertina V. Čmilytė-Nielsen.

Politikė neabejoja, kad Lietuva vis prasčiau atrodo Europos Sąjungos (ES) šalių kontekste. Tai, pasak jos, rodo Europos žurnalistų federacijos ir Europos žiniasklaidos laisvės centro kreipimasis į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ir ministrą pirmininką Saulių Skvernelį, ir raginamas netęsti LRT įstatymo svarstymo, kol jis nebus apsvarstytas platesnėje visuomenės dalyje.

Savo ruožtu liberalas Arūnas Gelūnas pabrėžė, kad „valstiečių“ veiksmai žiniasklaidos atžvilgiu tirpdo investuotojų pasitikėjimas Lietuva.

„Dirbdamas tokioje pasaulinėje organizacijoje kaip UNESCO didžiuodavausi, kad Lietuva visuomet priklausė regionui, kur atvirumas, žodžio laisvė, žiniasklaidos nepriklausomumas yra akivaizdus dalykas, niekam nekeliantis abejonių. Taip buvo iki tol, kol pradėjau dirbti Lietuvos Respublikos Seime ir pamačiau vieną po kitos keistų keisčiausias iniciatyvas, bandant politiškai kištis, nurodyti žurnalistams, ką jie turi rašyti, kaip jie turi nušviesti valdančiųjų veiksmus“, – piktinosi konferencijoje A. Gelūnas.

Informacijos šaltinis – ELTA (Benas Brunalas)

2019.01.22; 04:00

Aktualijos

Buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko pareiškimą, kad korupcija kaltinamas Eligijus Masiulis pinigus iš Raimondo Kurlianskio paėmė ne sau, o partijai, Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas prilygina gatvėje sutiktos močiutės pakalbėjimui. 

Pasak E. Gentvilo, tai, ką sako A. Zuokas, akivaizdžiai prieštarauja prokuroro ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) surinktiems duomenims. 

„Jokių duomenų nėra apie (E. Masiulio. – ELTA) planavimą pinigus duoti (liberalų. – ELTA) partijai ar panaudoti rinkimams. Partijos būstinėje buvo atliktos kratos, jokių duomenų nerasta, kaltinamasis aktas, kurį pasirašė prokuroras (Justas. – ELTA) Laucius visiškai nekalba apie partijos organų, institucijų veikimą arba kokius nors planus naudoti Masiulio pinigus rinkimams“, – kalbėjo E. Gentvilas. 

Jis tvirtino, kad kaltinamajame rašte aiškiai parašyta, jog pinigai buvo surasti E. Masiulio namuose.

„Kaltinamojo akto 273 puslapyje yra parašyta, kaip Masiulio žmona iš miegamojo atnešė kelias pakuotes pinigų“, – Eltai aiškino liberalas. 

„Masiulis susirinko pinigus ir partija apie tai nežinojo“, – apibendrino jis. Kartu E. Gentvilas pabrėžė, kad, pasak jo, nepagrįstą A. Zuoko retoriką veikia artėjantys rinkimai, todėl, ragino liberalas, didelio dėmesio į tai, ką kalba buvęs sostinės meras, nereiktų kreipti. 

Trečiadienį buvęs Vilniaus meras A. Zuokas, duodamas parodymus vadinamojoje „MG Baltic“ byloje tvirtino manantis, kad E. Masiulis iš R. Kurlianskio paėmė pinigus ne sau, o partijai. 

,,Palaikau tą nuomonę, kad E. Masiulis pinigus ėmė ne sau, o partijai. (…) E. Masiulį laikau sąžiningesniu žmogumi“, – Vilniaus apygardos teisme sakė A. Zuokas. 

Trečiadienį Vilniaus apygardos teismas nagrinėją rezonansą sukėlusią vadinamąją ,,MG Baltic“ bylą. Joje E. Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.09; 16:59

Politinės intrigos

Seimo NSGK nariai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) pabaigus tyrimą diskusijos ir sukeltas ažiotažas visuomenėje netyla.

Atlikto parlamentinio tyrimo išvados ir pateikti siūlymai tarp politikų kelia ne ką mažesnes aistras, nei faktai, pasirodę paviešinus Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją.

Nors iš esmės visos Seime esančios partijos sutaria, kad NSGK tyrimo epicentre atsidūrusios verslo struktūros užsiėmė valstybei žalinga veikla, vieningo sutarimo, ką daryti tai išsiaiškinus, nėra. Šiuo klausimu išsiskiria ir „valstiečiams“ nuosekliai oponuojančių opozicijoje esančių partijų nuomonės.

Opozicijoje esantys socialdemokratų, liberalų ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijų lyderiai abejoja ar palaikys Seimui svarstyti antradienį teikiamas NSGK tyrimo išvadas.

Jų nuomone, NSGK tyrimas yra ir selektyvus, ir kol kas išnaudojamas tik valdančiųjų „valstiečių“ reklamai, o ne realių problemų sprendimui.

Opozicijos lyderiai skeptiškai žvelgia ir į siūlymus, kuriuos NSGK pateikė siekiant stiprinti silpniausias parlamentinio tyrimo metu identifikuotas valstybės vietas. Politikams kliūva tiek iniciatyva griežtinti licencijas žiniasklaidai, tiek tai, kad NSGK tyrimo metu dėmesio išvengė „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“.

NSGK išvadas skirtingai įvertino gausiausia opozicijos partija – konservatoriai. Jų lyderis Gabrielius Landsbergis, NSGK darbą įvertinęs pozityviai, sakė, kad frakcijos posėdyje ragins partiečius palaikyti Seimui teikiamas NSGK išvadas. Konservatoriai pirmadienį kreipėsi ir į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, prašydami, kad jis parodytų lyderystę ir parlamentarus sutelktų NSGK išvadų patvirtinimui.

Tuo tarpu socialdemokratų stovykloje NSGK išvados vertinamos kur kas skeptiškiau. Socialdemokratas Juozas Olekas vienintelis iš NSGK narių nepritarė išvadoms dar gegužės 30-ąją.

Jis Eltai sakė, kad frakcijoje preliminariai jau yra apsitarta, ar socialdemokratai Seime palaikys teikiamas NSGK išvadas. Anot politiko, labai tikėtina, kad socialdemokratai seks jo pavyzdžiu ir NSGK išvadų nepalaikys. Tačiau galutinis sprendimas, tvirtino J. Olekas, bus priimtas antradienio rytą vyksiančiame frakcijos posėdyje.

Politikas pabrėžė jau ne kartą sakytus teiginius, kad NSGK tyrimas buvo pernelyg selektyvus, kad iš esmės nagrinėti tik vieno „MG Baltic“ koncerno ryšiai su politikais, tuo tarpu prie klausimų, susijusiu su „valstiečių“ lyderiui R. Karbauskiui priklausančiu „Agrokoncernu“, buvo net neleista prisiliesti.

Socialdemokratas būgštavo ir dėl to, kad, jo nuomone, politizuotas NSGK tyrimas gali tapti savotišku gelbėjimosi ratu teisminiuose procesuose įklimpusiems asmenims ir juridiniams subjektams.

VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.

„Kaltinamieji tiesiog pasakys, kad byla politizuota, kad politikai nusprendė, o teisėjai tik apiformins šiuos dalykus“, – samprotavo J. Olekas.

Politikas pabrėžė ir tai, kad NSGK tyrimu tiesiog naudojasi „valstiečiai“ ir pateiktos išvados vis akivaizdžiau tampa įrankiu artėjančiuose rinkimuose.

„Aš matau daug dalykų, kurie kreipiami rinkiminiams tikslams“, – apibendrino J. Olekas.

Socialdemokratui nesuprantamas buvo ir NSGK išvadose įrašytas siūlymas, parengti įstatymo pataisas, numatančias, kad transliavimo licencijos visuomenės informavimo priemonėms būtų išduodamos tik toms grupėms, kurių savininkai ir vadovai atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir nacionalinio saugumo interesus.

„Man kyla klausimas, kaip mes padarysime siūlomų iniciatyvų praktinius žingsnius. Daugelio žiniasklaidos priemonių akcininkai yra keli. Tai, kiek reikės turėti akcijų (reputaciją praradusiam žiniasklaidos priemonės savininkui – ELTA), kad licencija būtų atimta? Kitas klausimas – kaip praktiškai įvertinti reputacijos susigadinimą? Kol kas tų dalykų mes nežinome. Ir todėl patys siūlymai atrodo ganėtinai prieštaringi“, – kalbėjo J. Olekas ir aiškino, kad sunkiai paaiškinamos formuluotės NSGK išvadose atsidūrė paskutinio posėdžio metu.

Lietuvos liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas pažymėjo, kad Liberalų sąjūdžio frakcijos narių nuomonės dar nežino. Tačiau politikas neslėpė asmeninio skepsio NSGK atlikto parlamentinio tyrimo išvadoms.

„Asmeniškai nuomonė yra skeptiška. Kad reikalingi darbai, tai aš sutinku, bet, žiūrėkite, kiek išvadose broko. Tai asmeniškai turiu nemažai skepticizmo. Bet ką šiuo klausimu mano frakcija – pasižiūrėsime“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Liberalas kalbėjo, kad, jo nuomone, daugelį pasiūlymų buvo galima inicijuoti ir be NSGK tyrimo.

„Partijų finansavimo tobulinimą, lobizmo įstatymo tobulinimą, politikų susitikimų deklaravimą – visa tai buvo galima padaryti ir be tyrimo“, – sakė E. Gentvilas. Tuo tarpu NSGK išvadose įrašytą iniciatyvą licencijuoti „susitepusias“ žiniasklaidos priemones, E. Gentvilas pavadino tiesiog išpuoliu prieš žiniasklaidą.

Politikas skeptiškai įvertino ir ketinimus imtis veiksmų, kad dėl neteisėtos įtakos verslo struktūrų padaryta žala valstybei būtų atlyginta.

„Bylinėtis dėl pusantro milijardo, kaip sako Vytautas Bakas, man atrodo, kad tai juridiškai net nepagrįsta. Jeigu teisėsauga niekada nematė ir nepradėjo ikiteisminio tyrimo, tai dabar politikai nustatinėja, kad čia yra kaltė, žala. Tai truputi nesutampa su teisine valstybe“, – apibendrino E. Gentvilas.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis taip pat nebuvo tikras, ar palaikys NSGK išvadas balsuojant Seime. Politikas neslėpė nepasitenkinimo NSGK išvadomis, tačiau pabrėžė, kad „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narių nuomonė šiuo klausimu balsuojant Seime gali būti įvairi.

„Tvarkos ir teisingumo“ lyderis sakė išvadose pasigendantis priemonių, kuriomis būtų įvertinta tai, kodėl Valstybės saugumo departamentas, turėdamas daug informacijos apie neskaidrius politikų ir verslo struktūrų ryšius, jos nepanaudojo.

„Išeina taip, kad keturiolika metų kažkur medžiagą laikė, bet nieko nedarė“, – teigė R. Žemaitaitis.

Galiausiai R. Žemaitaitis pabrėžė, kad jam nepriimtini NSGK išvadose deklaruoti kiti siūlymai. Politikas aiškino, kad užuominos apie žiniasklaidos licencijavimą, jam primena Rusijoje vykdomos politikos metodus.

„Įvedus licencijavimą žiniasklaidos priemonėms mes ateisime į Rusiją, kai užsienio kapitalo įmonė ar užsienio kapitalo žiniasklaidos priemonė turi registruotis, kad yra agentė“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.

G. Landsbergis Eltai sakė, kad politikai jaučia nemažą visuomenės spaudimą keisti susidariusią situaciją, jog NSGK tyrime aptariamos istorijos nepasikartotų. Todėl, pažymėjo konservatorius, tai kelia riziką, kad problemos bus imtos spręsti fragmentiškai.

„Spaudimas kažką daryti politikams yra labai didelis, todėl neatlaikę įtampos politikai gali labai greitai, neišdiskutavę priimti sprendimus, kurie atneš daugiau chaoso negu tvarkos“, – aiškino G. Landsbergis, teigdamas, kad jo vadovaujama partija siūlo sudaryti specialią darbo grupę, kuri iki rudens Seimo sesijos pradžios parengtų reikiamus įstatymų pataisų projektus, kurie leistų spręsti NSGK tyrimo metu išryškintas silpnąsias valstybės vietas.

„Dabar svarbiausia priimti išvadas ir daryti viską, kad tai nepasikartotų“, – apibendrino konservatorių lyderis.

Tarp NSGK išvadose pateikiamų siūlymų yra civilinio turto konfiskavimo įstatymas, užuominos apie licencijų žiniasklaidai griežtinimą bei visuomenės informavimo priemonių koncentracijos mažinimą.

Taip pat keliama iniciatyva atlyginti valstybei žalą, kurią padarė neteisėtą įtaką naudojusios verslo įmonės. NSGK pasiūlymuose yra raginimas atsisakyti į NSGK atlikto parlamentinio tyrimo akiratį patekusių įmonių paslaugų valstybei strategiškai svarbiuose objektuose.

Tarp NSGK pasiūlymų yra iniciatyvos pasiūlyti priemones, kurios leistų efektyviai kovoti su nelegaliu politinių partijų ir politinių kampanijų dalyvių finansavimu ir pateikti pasiūlymus, užtikrinančius politinės reklamos skaidrumą.

Atkreipiamas dėmesys į būtinybę koreguoti lobistinės veiklos įstatymą, tobulinti viešųjų ir privačių interesų deklaravimo tvarką bei iš naujo įvertinti, ar kuriant LEO LT nebuvo padaryta nusikalstama veika.

Antradienį Seimo nenumatytame posėdyje planuojama pateikti NSGK atlikto parlamentinio tyrimo išvadas.

Parlamentarai Vytautas Bakas ir Rasa Juknevičienė. ELTA nuotr.

NSGK pirmininkas V. Bakas parlamentarams ketina pateikti ir nutarimo projektą, kuriame siūloma pritarti parlamentinio tyrimo išvadoms „dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams“.

Seimas balsavimu turės apsispręsti, ar pritarti NSGK atlikto parlamentinio tyrimo išvadoms. Antradienio Seimo posėdžių darbotvarkėje numatytas jų pateikimas, svarstymas ir galutinis balsavimas.

NSGK savo tyrime nurodo, kokios interesų grupės siekė daryti poveikį politiniams procesams, taip pat yra pateikti pasiūlymai Seimui, Vyriausybei, Generalinei prokuratūrai, Viešųjų pirkimų tarnybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Seime atstovaujamoms politinėms partijoms.

Už išvadų projektą šių metų gegužės 30 d. balsavo 10 NSGK narių, niekas nebuvo prieš, susilaikė – 1.

ELTA primena, kad pernai spalio 19 d. Seimas pavedė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams.

Seimo sprendimu, NSGK buvo suteiktas Seimo laikinosios tyrimo komisijos statusas.

Informacijos šaltinis –  ELTA (Benas Brunalas)

2018.06.05; 09:06

Aktualijos

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas stebisi išslaptintos Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos interpretacijomis ir atkreipia dėmesį į tai, kad buvęs VSD vadovas Gediminas Grina padėjo rengti liberalams 2016 metų Seimo rinkimų programą, o buvęs jo pavaduotojas kontržvalgybai Sigitas Butkus į partiją įstojo 2015 metų pabaigoje.

„Pasak tarnybų, informacija išslaptintose pažymose buvo nuolat teikiama šalies vadovams, taip pat buvo atliekama daug įvairių tyrimų, analizių, buvo keičiamasi informacija, ji buvo nuolat renkama nuo pat Liberalų sąjūdžio įkūrimo pradžios. Jei tai tiesa, tuomet kodėl dar iki Eligijaus Masiulio suėmimo Liberalų sąjūdžio būstinėje partijos rinkimų programos dalį apie krašto gynybą ir saugumą liberalams padėjo dėlioti buvęs VSD vadovas, kuris iki 2015 metų partiją neva narstė po kaulelį? Kodėl į partijos narių gretas stojo buvęs jo pavaduotojas? Šiandien to niekas nesiteikia prisiminti, nors šis momentas labai įdomus“, – pažymi E. Gentvilas.

Jo teigimu, buvęs VSD pavaduotojas kontržvalgybai Sigitas Butkus Liberalų sąjūdžio nariu tapo 2015 metais, 2016 metais su partija dalyvavo Seimo rinkimuose daugiamandatėje apygardoje.

„Labai apmaudu, kad tenka kvestionuoti mūsų šalies tarnybų darbą, tačiau man kyla klausimų, kodėl buvę tų pačių tarnybų vadovai nesibaimino tapti partijos nariais, politiškai talkininkavo partijai esminiuose žingsniuose. Jei Liberalų sąjūdis jau tuomet buvo įtariamas, o partijos vadovus sekė įvairios tarnybos, kodėl buvę STT vadovai turėdami visą šią informaciją nesibaimino galimo šešėlio jų vardui nei kitų dabar taip eskaluojamų temų? Galbūt iš tikrųjų nebuvo surinkta jokių duomenų apie Liberalų sąjūdį“, – svarsto E. Gentvilas.

Jis pastebi, kad Prezidentūra taip pat atmeta viešojoje erdvėje metamus kaltinimus, kad šalies vadovė Dalia Grybauskaitė žinojo apie tai, jog E. Masiulis buvo veikiamas koncerno „MG Baltic“. E. Masiulis ir Gintaras Steponavičiaus, anot E. Gentvilo, taip pat visą laiką turėjo VSD leidimą dirbti su slapta informacija.

„Šie faktai rodo, kad prezidentės teiginiai, jog ji neturėjo informacijos apie Liberalų sąjūdžio sąsajas su „MG Baltic“, gali būti pagrįsti. Tikėtina, kad tokios informacijos apskritai nebuvo. Dabar gi, keistomis aplinkybėmis atsiradusi slapta, tačiau išviešinta su liberalais susijusi pažyma tapo servetėle batams valyti, o likusios 12 pažymų niekam neskelbiamos“, – sako E. Gentvilas.

Liberalų sąjūdis, anot jo, kreipsis į teismą dėl partijos dalykinės reputacijos menkinimo ir keturių VSD pažymoje išdėstytų teiginių paneigimo. E. Gentvilo teigimu, bus prašoma paneigti teiginius, kad partija buvo įkurta „MG Baltic“, kad partija faktiškai kontroliuojama šio koncerno, taip pat – visiškai kontroliuojama ir kad 2006 metais partijai pirmininkas buvo parinktas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.28; 16:24