Liberalų sąjūdžio narys Eugenijus Gentvilas įsitikinęs, kad nepaisant artėjančių rinkimų, reikia pradėti parlamentinį tyrimą dėl Vytauto Bako pateiktos informacijos, esą žvalgyba galimai rinko informaciją apie kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos asmenis bei diplomatą Vygaudą Ušacką.
Pasak Seimo nario, būtina išsiaiškinti, ar Valstybės saugumo departamentas (VSD) yra tikslingai šmeižiamas, ar vis dėlto vykdė politikų užsakymus, kas, pasak E. Gentvilo, yra mažai tikėtina.
„Mano manymu, kokias versijas mes čia dėliosime, atmesime, priimsime, šitos situacijos negalima priimti. Yra užmestas milžiniškas šešėlis ant svarbios valstybinės institucijos ir jeigu mes norime baigti su visomis pseudoversijomis, reikia atlikti tyrimą. Ar apskritai buvo koks nors užsakymas, ar čia buvo išpuolis prieš VSD, kas taip pat turi būti išaiškinta, kas organizuoja šitą išpuolį. Tik po tokio tyrimo mes baigtume kalbėti įvairiomis versijomis. Įsivaizduokime, jei tai yra išpuolis prieš VSD, tuo pačiu ir prieš Lietuvą, tai turime išsiaiškinti, negalime šitaip palikti. Jeigu faktai yra tokie, kad VSD vykdo politikų užsakymus, tai mes taip pat neturime kišti galvų į vandenį, o išsiaiškinti ir išsivalyti“, – „Žinių radijui“ sakė E. Gentvilas.
E. Gentvilas pritaria konservatoriaus Lauryno Kasčiūno nuomonei, kad parlamentinis tyrimas gali pavirsti priešrinkiminėmis batalijomis Seime, bet pasak liberalo, kito kelio nėra.
„Aš girdžiu kolegas, ypač konservatorius, kad jie nenori parlamentinio tyrimo, o man atrodo, kad jis yra reikalingas (…) Taip. Pavirs į priešrinkiminius pasispardymus, o ką daryti? Nes kita alternatyva, patikėti kolegomis, kad čia jokių problemų nėra, tyrimo nedarysime ir toliau kalbėsime viešumoje apie VSD, kuris vykdo politines užduotis“, – sakė jis.
Liberalų sąjūdžio narys taip pat neatmeta versijos, kad visas šis ažiotažas kilo, nes kažkas nebenori, kad VSD direktorius Darius Jauniškius pareigas eitų ir antrą kadenciją.
„Pirma versija – kompromituoti dabartinį VSD vadovą, kuriam artėja kadencijos pabaiga balandžio mėnesį. Kuris gali sulaukti arba nesulaukti prezidento pasiūlymų tęsti darbą dar penkerius metus. Pagal dabartines frazes prezidentas dar pasitiki, bet žiūrėsime, kaip viskas vystysis“ , –sakė jis.
E. Gentvilo manymu, VSD negali tapti viešų spekuliacijų ir manipuliacijų objektu.
„Tai nerezultatyvu padaryti VSD viešų apkalbų bei tokių laidų pagrindiniu herojumi. Manau, baikime tokius dalykus ir neišvengiamai padarykime tyrimą ir baigsis spekuliacijos“, – sakė jis.
Seimo opozicijos atstovas Eugenijus Gentvilas sako, kad premjero Saulio Skvernelio užuominos apie Aplinkos ir Energetikos ministerijų sujungimą yra didžiausia nesąmonė ir populistinis žingsnis prieš artėjančius prezidento rinkimus. Pasak jo, tokia Vyriausybės vadovo iškelta idėja sunkiai įgyvendinama, nes sujungti siūlomos ministerijos atlieka visiškai skirtingas ir nesuderinamas funkcijas.
,,S. Skvernelis pasakė visišką nesąmonę ir pats tai žino. Tačiau jis orientuojasi į populistinius balsus prezidento rinkimuose, juk taip gražiai skamba – sumažinsime ministerijų skaičių, sutaupysime pinigų… S. Skvernelis nėra toks neišmanantis, kad nesuprastų pasakęs nesąmonę, bet jis tai sako savo rinkėjams bei toliau erzina prezidentę ir tęsia kovą su ja“, – Eltai sakė E. Gentvilas.
Pasak Seimo nario, premjeras suvokia, kad ministerijų jungimas sunkiai įmanomas. Kartu, pabrėžia jis, neskirdamas aplinkos ministro, premjeras taip pat laikosi neadekvačių ambicijų, kurios prieštarauja Konstitucijai bei Vyriausybės vadovo pareigybių funkcijoms.
,,Esminis dalykas yra Konstitucija, kuri reikalauja esamoje situacijoje skirti ministrą. Antra, yra elementarus premjero uždavinys tęsti ir vykdyti Vyriausybės darbus, o jis to atsisako daryti dėl ambicijų“, – teigė E. Gentvilas.
Pasak jo, tokia idėja sujungti Aplinkos ir Energetikos ministerijas apskritai sunkiai įgyvendinama, nes ministerijos atlieka visiškai skirtingas ir nesuderinamas funkcijas.
,,Juk negali būti jungimo tarp tų, kurie labiausiai aplinką teršia, ir tų, kurie gamtą saugo. Įsivaizduokime tokios jungtinės ministerijos ministrą. Iš vienos pusės patiria spaudimą iš energetikų mažinti visokius ribojimus didinti teršimo normas, o aplinkosaugos uždavinys – kovoti su tais teršėjais, tai čia ir yra didžioji nesąmonė“, – teigė E. Gentvilas.
Savo ruožtu Seimo narys Gediminas Kirkilas pritaria premjero pozicijai ir mano, kad ministerijų sujungimo klausimas yra svarstytinas.
,,Pasiūlymas įdomus ir įmanomas. Reikėtų šiuo atveju keisti Vyriausybės įstatymą, tai, aš manau, kad tai įmanoma padaryti“, – Eltai sakė G. Kirkilas.
Skirtingai nei E. Gentvilas, Seimo narys sako, kad ministerijos yra tikrai tarpusavyje susijusios.
,,Sritys kaip tik yra susijusios, kaip tik būtent dėl to, kaip, pavyzdžiui, namų apšildymas, statybos ir energijos taupymas ir daugelis kitų dalykų, yra labai susiję, apskritai nėra tokių sričių visiškai vienų ir tik vienai ministerijai priklausančių. Pavyzdžiui, gamtą tausojanti energetika, kam čia turi priklausyt, kaip ir atrodo, – energetikai, bet ir aplinkosauga tuo suinteresuota, tai mechaniškai čia žiūrėti, manau, negalima“, – teigė G. Kirkilas.
ELTA primena, kad, trečiadienį prezidentei D. Grybauskaitei atmetus premjero S. Skvernelio į aplinkos ministres siūlytos socialdarbietės Irmos Gudžiūnaitės kandidatūrą, premjeras pareiškė, kad daugiau kandidatų į Aplinkos ministerijos vadovo postą nebeteiks. Šį precedento neturintį sumanymą išprovokavo, pasak S. Skvernelio, tai, kad dėl I. Gudžiūnaitės kandidatūros su prezidente jau buvo anksčiau sutarta.
S. Skvernelis ketvirtadienį užsiminė, kad svarstytinas variantas yra Aplinkos ir Energetikos ministerijų sujungimas.
,,Dabar yra vienas iš gerų momentų paimti pauzę ir apsvarstyti, iš tiesų kalbant apie dvi ministerijas, Aplinkos ir Energetikos, kur daug sričių persidengia, kurios tiesiogiai yra susijusios, galbūt kalbėti apie funkcijų integravimą ir dviejų ministerijų sujungimą ir stipriai sumažinti biurokratinį aparatą“, – Lietuvos ryto TV laidai „Lietuva tiesiogiai“ ketvirtadienį sakė ministras pirmininkas.