Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sako, kad jai žinoma, jog „Nord Stream 2“ projektas Baltijos šalyse vertinamas labai kritiškai, tačiau teigia, kad tai – svarbus projektas. Tuo tarpu prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikimo su kanclere metu atvirai pasakė, jog „mūsų požiūris į šio projekto geopolitinį charakterį“ lieka nepakitęs.

„Pripažįstu ir žinau tą kritišką nuomonę, žinau, kad vyksta kontraversiškos diskusijos Baltijos šalyse. Vokietijos energetikos politika yra gana diversifikuota, mes importuojame gamtines dujas iš Norvegijos, Nyderlandų ir Rusijos. Susiduriant su kliūtimis, įgyvendinant įsipareigojimus dėl klimato, mūsų poreikis dujoms tikriausiai augs. „Nord Stream 2“ projektas, man atrodo, būtų visai reikšmingas ir svarbus“, – po susitikimo su prezidente D. Grybauskaite spaudos konferencijoje kalbėjo A. Merkel.

Ji pabrėžė, kad Ukraina ir toliau turi būti energetikos tranzito šalis.

„Man tikrai malonu, kad eurokomisaras Marošas Šefčovičius dalyvaus derybose su Rusija. Tikiuosi, kad taip bus ir ateityje ir kad „Nord Stream 2“ pavyks įgyvendinti“, – sakė Vokietijos kanclerė.

D. Grybauskaitė sakė, kad dvišalio pokalbio metu su A. Merkel metu buvo kalbėta apie šį projektą.

„Mūsų pozicija seniai žinoma Vokietijai. Šį projektą mes vertiname kaip geopolitinį, o ne komercinį ar energetinį projektą. Mūsų požiūris remiasi, deja, mūsų nelabai gera patirtimi. Žinome, ką reiškia priklausyti nuo energetikos tiekimo iš vieno šaltinio, tai yra iš Rusijos, todėl ir siekėme patys diversifikuoti šią priklausomybę, atidarėme savo LNG (suskystintųjų gamtinių dujų, SGD, terminalą – ELTA). Labai apsidžiaugiau išgirdusi, kad Vokietija taip pat atidaro savo LNG. Tai yra Vokietija taip pat mėgins diversifikuoti tiekimą ir nepriklausyti vien tik nuo vieno šaltinio. Bet mūsų požiūris į šio projekto geopolitinį charakterį išlieka“, – kalbėjo Lietuvos prezidentė.

ELTA primena, kad į Lietuvą oficialaus vizito atvykusi A. Merkel susitiko su prezidente D. Grybauskaite ir Baltijos šalių ministrais pirmininkais. Trečią kartą mūsų šalyje viešėsiančios A. Merkel ir Lietuvos prezidentės darbotvarkėje dominuoja klausimai, susiję su Europos Sąjunga, NATO ir pastaraisiais metais sužydėjusiu dvišaliu bendradarbiavimu. Lietuvoje sparčiai kuriasi Vokietijos automobilių pramonės milžinai, pavyzdžiui, „Continental“ ir „Hella“.

Baltijos jūrą iki Vokietijos kertantį Rusijos dujotiekį „Nord Stream 2“ Vokietijos valdžia palaimino dar kovo pabaigoje, kuomet išdavė visus leidimus dujotiekio tiesimui.

„Nord Stream 2“ projektui nepritaria Baltijos šalys, Lenkija. Jos bei JAV vadina tai politiniu, o ne ekonominiu projektu, skirtu sustabdyti dujų tranzitą per Ukrainą.

Balandį Lietuvos ir Ukrainos energetikos ministrai pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame teigiama, kad Rusijos dujotiekio projektas „Nord Stream 2“ kelia grėsmę Europos Sąjungai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.17; 08:45

Gazpromas

Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda Vilniuje pasipiktino Europos Sąjungos noru priklausyti nuo rusiškų dujų. Taip Lenkijos vadovas sureagavo į Vokietijos kanclerės Angelos Merkel sprendimą palaikyti „Nord Stream 2“ projektą.

Varšuva ir Vilnius dujotiekio, kuris bus tiesiamas Baltijos jūros dugnu, projektą laiko ne ekonominiu, o geopolitiniu, siekiant Bendriją padaryti priklausomą nuo dujų. Tačiau ES šalys nėra vieningos šiuo klausimu. Štai Vokietija jau anksčiau išdavė leidimą savo teritoriniuose vandenyse tiesti dujotiekį, o A. Merkel penktadienį po susitikimo su Lenkijos Premjeru Mateuszu Morawieckiu pareiškė, kad nuomonės dėl „Nord Balt 2“ išsiskiria.

Į tai Lenkijos Prezidentas A. Duda Vilniuje sureagavo neigiamai.

„Aš galiu tik pareikšti savo nustebimą, kad Europos Sąjunga, turiu omenyje vakarinę dalį, nori būti priklausoma nuo „Gazprom“. (…) stebėjome Ukrainos patirtį, kurios atžvilgiu dujos buvo ginklas, kai buvo užsukamos tuomet, kai jų labiausiai reikėjo“, – į Eltos klausimą dėl Vokietijos pozicijos „Nord Stream 2“ atžvilgiu sakė A. Duda.

Lenkijos vadovo nuomone, Europoje būtina diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius. Kitu atveju, pasak A. Dudos, šalys turės mokėti brangiau, nes nebus konkurencijos „Gazprom“.

„Mums reikalingas tų produktų diversifikavimas ir, kai manęs klausia, kodėl, aš atsakysiu taip – kodėl mes mokame daugiau negu vokiečiai? Dėl to, kad neturėjome pasirinkimo, reikėjo lig šiol imti dujas iš „Gazprom“, dabar turime suskystintų gamtinių dujų terminalą. (…) Ieškome kitų šaltinių, statydami iš Norvegijos į Daniją dujotiekį, o iš Danijos „Baltic Pipe“ dujotiekį į Lenkiją“, – sakė A. Duda.

Lenkija skelbia, kad nutiesusi dujotiekį „Baltic Pipe“, kuriuo jūros dugnu būtų tiekiamos norvegiškos dujos, ketina atsisakyti rusiškų dujų. Tačiau A. Duda Vilniuje nebuvo toks kategoriškas. Pasak Lenkijos Prezidento, jei „Gazprom“ sugebės konkuruoti, dujas iš jo Lenkija pirks.

„Aš nesakau, kad Lenkija neims dujų iš „Gazprom“, bet mes norime, kad Rusija turėtų konkuruoti šioje srityje kaina ir kokybe, turėti pilną dujų diversifikavimą“, – tikino A. Duda.

Lenkijos vadovas taip pat neatmetė, kad Lenkija, užbaigus dujų jungtį su Lietuva, galės užtikrinti Baltijos šalių energetinį saugumą.

Po susitikimo su A. Duda Prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat teigė, kad Lietuva nepalaiko šio projekto ir, nors Vilnius ir Varšuva negali tiesiogiai jo sustabdyti, galima teikti pasiūlymus diversifikuoti energijos šaltinius Europoje.

„Tai geopolitinis projektas, neturintis ekonominio pagrindimo, kuris padaro didžiąsias Europos valstybes net 80 proc. priklausomas nuo vienos šalies tiekimo – rusiškų dujų. (…) Tiesiogiai stabdyti, be abejo, to projekto mes negalime, bet mes galime proaktyviai siūlyti pokyčius europinėse direktyvose, kurios užtikrintų, kad Europa diversifikuotų dujų ar kitų energetinių šaltinių tiekimą į Europą“, – sakė D. Grybauskaitė.

Kompanija „Nord Stream 2“ vasario pradžioje gavo leidimą „Nord Stream 2” dujotiekio statybai ir eksploatacijai Vokietijos teritoriniuose vandenyse ir pakrantės teritorijoje Lubmine, šalia Greifsvaldo. Štralzundo kasybos tarnyba oficialiai pritarė šiam 55 kilometrų ilgio dujotiekio ruožui.

Pernai lapkričio pabaigoje Danijos parlamentas priėmė įstatymą, leidžiantį uždrausti projektus Danijos teritoriniuose vandenyse, jeigu šie kelia grėsmę saugumui. Įstatymas priimtas būtent dėl Rusijos dujotiekio.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.19; 05:02

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, penktadienį Buivydžių kaime, Vilniaus rajone susitikęs su Lietuvoje reziduojančiais užsienio valstybių ambasadoriais sakė, kad Lietuvos pozicija Astravo atominės elektrinės (AE) klausimu yra principinga ir aiški.

„Astravo AE statybos turi būti sustabdytos dėl projekto neatitikimo tarptautiniams aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartams, dėl daugelio itin rimtų pažeidimų projekto vystymo procese, dėl nuolat vykstančių rimtų incidentų Astravo AE statybos aikštelėje, žemos darbo saugos kultūros, branduolinę saugą prižiūrinčios institucijos ir statybos darbus atliekančių organizacijų kompetencijos ir patirties stokos vystant Astravo AE projektą bei dėl nuolatinių manipuliacijų tarptautiniais instrumentais ir viešąją nuomone Baltarusijoje ir kaimyninėse šalyse“, – sakė parlamento vadovas.

Pasak jo, netinkamai parinkta vieta AE statybai yra viena didžiausių grėsmių ir svarbiausių pažeidimų šiame projekte.

„Aikštelė parinkta politiniu sprendimu, dar prieš tarpvalstybinį poveikio aplinkai vertinimą, o tai sunku būtų įsivaizduoti demokratinėje šalyje. Būtent todėl neatliekami moksliniai tyrimai, vengiama tarptautinių ekspertų aikštelės parinkimui vertinti, manipuliuojama tarptautiniais instrumentais“, – sakė Seimo Pirmininkas.

V.Pranckiečio teigimu, Astravo AE yra geopolitinis projektas, be ekonominio pagrįstumo. „Tai grėsmė mūsų nacionaliniam saugumui, todėl vasario mėnesį Lietuvos parlamentinės politinės partijos pasirašė susitarimą dėl bendrų veiksmų nesaugios Astravo atominės elektrinės (AE) klausimais, o balandžio 20 d. Lietuvos Seime vienbalsiai priimtas įstatymas dėl būtinųjų priemonių skirtų apsisaugoti nuo nesaugių trečiųjų šalių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių“, – teigė V. Pranckietis.

Jo nuomone, selektyvus tarptautinių reikalavimų taikymas, ypač pastangos legitimizuoti projektą atgaline tvarka negali būti toleruojamas. „Tai ne tik grėsmė Europos Sąjungos (ES) aplinkai ir gyventojams, tai ir tarptautinės teisės viršenybės klausimas. ES šalys yra nekart pareiškusios principinę poziciją dėl branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimų taikymo kaimynystėje. Šiandien ypač svarbu, kad ES vieningai pasiųstų stiprų signalą, jog kompromisų saugos sąskaita nebus“, – sakė Seimo Pirmininkas.

Penktadienį susitikimą su ambasadoriais Buivydžių kaime organizavo Lietuvos aplinkos apsaugos ministerija, siekdama pristatyti Astrave statomos atominės elektrinės grėsmes.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.27; 03:50