ES užsienio reikalų įgaliotinė Federica Mogherini. EPA – ELTA nuotr.
Europos Sąjunga dar kartą pristabdė tokių Rytų Europos šalių, kaip Ukraina, viltis tapti Bendrijos narėmis.

Rytų partnerystės 10 metų gyvavimo proga ES pirmadienį gyrė vykstantį bendradarbiavimą, tačiau nedavė jokių užuominų dėl narystės perspektyvos.

ES užsienio politikos įgaliotinės Fedeicos Mogherini paskelbtame pareiškime yra tik tokie sakiniai, kaip: „Tokie mūsų pasiekimai, kaip prekybos didinimas ir politinio bendradarbiavimo stiprinimas (…) bus įkvėpimas tolesnei pažangai“.

Rytų partnerystės projektas 2009-aisiais buvo pradėtas buvusioms sovietinėms respublikoms paremti ir demokratizuoti. Į jubiliejines iškilmes Briuselyje susirinko Rytų partnerystė šalių užsienio reikalų ministrai. Tarp šių šalių be Armėnijos ir Azerbaidžano yra Ukraina, Gruzija, Moldova bei Baltarusija. Ypač Ukraina ir Gruzija jau senokai tikisi narystės ES perspektyvos.

Ministrų susitikimą aptemdė įstrigęs konfliktas dėl Kalnų Karabacho. Armėnijos ir Azerbaidžano ginčas užkirto kelią susitarimui dėl bendro baigiamojo pareiškimo. Todėl pareiškimą paskelbė tik ES vyriausioji diplomatė F. Mogherini.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.14; 04:00

Lietuvos geležinkeliai. Slaptai.lt nuotr.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ trečiadienį Vilniuje pasirašė partnerystės sutartį su lenkiško kapitalo naftos perdirbimo koncernu „Orlen Lietuva“.

Sutartimi pasiektas kompromisas ilgalaikiuose ginčuose dėl krovinių vežimo sąlygų ir padėtas pagrindas tolesniam įmonių bendradarbiavimui. Abi bendrovės taip pat sutarė nutraukti ginčus teismuose. Pasirašytas susitarimas galios iki 2024 metų.

Sutartį pasirašė AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Mantas Bartuška ir „Orlen Lietuva“ vadovas Ireniušas Fanfara (Ireneusz Fąfara). Pasirašymo ceremonijoje Vyriausybės rūmuose dalyvavo Premjeras Saulius Skvernelis, susisiekimo ministras Rokas Masiulis, taip pat „PKN Orlen“ vadovas Voicechas Jasinskis (Wojciech Jasinski).

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas M. Bartuška pasiektą kompromisinį susitarimą įvertino kaip istorinę sutartį.

„Šiandien pavyko pasirašyti, sakyčiau, istorinį kontraktą tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Orlen Lietuva“. Tai yra partnerystės ilgalaikis kontraktas. Ginčą išsprendėme atradę kompromisą, dalindami ginčą apytiksliai penkiasdešimt su penkiasdešimt balansu.

Tikiu, kad mūsų kontraktas konkurencingas“, – sakė M. Bartuška, kurio teigimu, taikiai išspręstas ginčas suteikia puikų pagrindą plėsti bendradarbiavimą su svarbiu partneriu. Ketinama didinti teikiamų paslaugų skaičių, papildant jį vagonų nuoma, krovinių ekspedijavimu kitų šalių teritorijomis.

„Orlen Lietuva“ vadovas I. Fanfara teigia, kad susitarimas išsprendė pagrindinius nesutarimus.

„Pasirašytas susitarimas išsprendė mūsų logistines problemas. Turime stabilią ateitį, žinome, kas mūsų laukia, žinome, kokie bus mūsų logistikos ateities kaštai“, – kalbėjo I. Fanfara, teigdamas, kad klausimas dėl išardytos geležinkelio atkarpos iki Latvijos sienos (Mažeikiai-Rengė) šiuo metu nekeliamas, nes laukiama Europos Komisijos sprendimo.

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad bendrą ateitį turi tik abipusiai naudingi sprendimai, o trečiadienį pasirašyta sutartis yra geriausias to įrodymas.

„Šis ginčas nebuvo naudingas nei Lietuvai, nei Lenkijai. Pagaliau galime sakyti, kad turime dar vieną sėkmingą Lietuvos ir Lenkijos verslo bendradarbiavimo pavyzdį. Šiandienos susitarimo pasirašymas įrodo, kad visus be išimties klausimus, įmanoma išspręsti taikiai“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė S. Skvernelis, atkreipdamas dėmesį į „Orlen Lietuva“ svarbą Lietuvos ūkiui.

Lenkijos bendrovės „Orlen“ vadovas V. Jasinskis taip pat pažymėjo, kad „Orlen Lietuva“ yra svarbi Lietuvos ekonomikos dalis, o jos sukuriama pridėtinė vertė svarbi visai šaliai.

Susisiekimo ministras R. Masiulis pabrėžė, kad trečiadienį verčiamas naujas „Lietuvos geležinkelių“ bendradarbiavimo su „Orlen Lietuva“ puslapis: abi bendrovės tampa partnerėmis, o ne priešininkėmis.

Kaip žinoma, „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Orlen Lietuva“ nesutarė dėl 2009 metais pasirašytos krovinių vežimo sutarties, kuri galioja iki 2024 metų. Tuometinei Lietuvos Vyriausybei nustačius rinkliavų už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra skaičiavimo metodiką, nuo 2014 metų padidėjo vežėjo sąnaudos gabenant naftos produktus.

„Lietuvos geležinkeliai“ padidino bendrovei „Orlen Lietuva“ krovinių vežimui taikomą tarifą. „Orlen Lietuva“ su šiuo sprendimu nesutiko. Nepavykus susitarti abi įmonės savo interesus gynė teismuose. Trečiadienį bendrovių vadovų pasirašytu susitarimu patvirtintos abiem pusėms priimtinos sutarties sąlygos.

„Orlen Lietuva“ praėjusiais metais geležinkeliu vežė 9,21 mln. tonų produkcijos.

Lenkijos bendrovė „Polski Koncern Naftowy Orlen S.A.“ yra vienintelis AB „Orlen Lietuva“ akcininkas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.29; 08:23