Šiaurės Korėja. Ginkluotosios pajėgos. EPA-ELTA nuotr.

Pchenjanas, rugsėjo 22 d. (dpa-ELTA). Šiaurės Korėja neigia tiekusi ginklų ir šaudmenų Rusijai.
 
Šalies gynybos ministerija trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas ir „priešiškos jėgos“ paskleidė „gandus apie ginklų prekybą“, kuriais siekiama pakenkti Šiaurės Korėjos įvaizdžiui.
 
„Mes niekada neeksportavome ginklų ar šaudmenų į Rusiją anksčiau ir neplanuojame jų eksportuoti ateityje“, – sakoma ministerijos ginkluotės biuro aukšto rango pareigūno pareiškime, kurį ketvirtadienį paskelbė valstybinė naujienų agentūra KCNA.
 
Anksčiau šį mėnesį Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby kalbėjo apie milijonus raketų ir artilerijos sviedinių, kuriuos Maskva potencialiai galėtų įsigyti iš Pchenjano, tačiau ji pabrėžė, kad JAV neturi jokių įrodymų, jog koks nors pardavimas iš tiesų įvyko.
 
Karo ekspertai mano, kad Rusijos kariuomenė ir toliau kenčia nuo didelio tiekimo trūkumo Ukrainoje, ir iš esmės tai yra sankcijų bei eksporto kontrolės pasekmė.
 
Tuo tarpu praėjusią savaitę britų žvalgybos analitikų atliktame vertinime teigiama, kad Rusija „beveik neabejotinai vis dažniau apsirūpina ginklais“ iš kitų šalių, kurioms taip pat taikomos sankcijos, pavyzdžiui, Irano ir Šiaurės Korėjos.
 
Smarkiai izoliuota Šiaurės Korėja pažadėjo paramą Rusiją po to, kai Maskva vasario mėnesį įsiveržė į Ukrainą, o šis žingsnis sukėlė didelį pasipiktinimą Vakaruose.
 
Pchenjanui dėl jo branduolinių ginklų programos taikomos griežtos tarptautinės sankcijos.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.09.22; 00:01

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Štai ko nesuprantu. Praėjusią savaitę Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen skaitė metinį pranešimą. Pristatydama ataskaitą Europos Parlamente ponia užsiminė, jog „viena iš šio karo pamokų yra ta, kad turėjome klausytis tų, kurie pažįsta Putiną. <…> Reikėjo klausytis balsų pačioje Sąjungoje: Lenkijoje, Baltijos valstybėse ir visoje Vidurio ir Rytų Europoje“.

Labai puiki išpažintis. Briuselis ir Strasbūras pripažįsta, jog ES privalėjo rimčiau vertinti Baltijos šalių perspėjimus apie Vladimiro Putino keliamus pavojus!

Bet juk šito prisipažinimo – maža. Kur – konkretūs įvardinimai, kas ir kodėl neįsiklausė į Vilniaus, Rygos, Talino argumentus? Kada Europa organizuos specialų tyrimą, kokie Europos politikai ignoravo Baltijos šalių perspėjimus, kodėl nereikalaujama jų atsistatydinimo, kodėl iš jų neatimami garbingi ordinai? Juk šis europietiškas apsikvailinimas – ypatingas. Jis – kruvinas. Pražiopsotas ne ugnikalnio išsiveržimas, ne atūžiantis uraganas, susimauta ne dėl energetikos ar grūdų kainų. Visa vieninga demokratiška Vakarų civilizacija nesugebėjo pažaboti vienui vieno agresyvaus Kremliaus, nesutrukdė Europos pašonėje įsiplieksti milžiniškam kariniam konfliktui.

Taigi dar anksti sakyti ačiū poniai Ursulai von der Leyen. Jei ES akylai žvilgčioja, pavyzdžiui, ar Vengrija – vis dar demokratiška valstybė, ar lenkiška teismų reforma atitinka demokratijos standartus, kaip Lietuva neva pažeidžia iš Baltarusijos nelegaliai plūstančių migrantų teises, ji privalo įvardinti ir prezidentus, premjerus, kanclerius, partijų lyderius, kurie tyčia ar dėl žioplumo nematė besiartinančios karo audros, kurie naiviai manė, jog užteks telefoninių skambučių į Maskvą ir dujotiekio „Nord Stream 2“.

Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.

Nesu naivus. Puikiai suprantu, jog ES tokio tyrimo, kuriame iki smulkmenų būtų apžvelgtas ir įvertintas merkelių, macronų, šrioderių elgesys, – niekad nebus. Nebus tyrimo todėl, kad šiandieninė ES nesugeba atlikti rimtų darbų. Nesugeba pažvelgti į save priekabiai. Temoka gyventi šiltnamio sąlygomis. Susigriebia tik tuomet, kai jau šaukštai – po pietų…

O juk mūsų laukia dar vienas rimtas tyrimas, kurio Briuselis su Strasbūru, įtariu, vėl pabijos imtis. Omenyje turiu analizę, kaip Vakarai tiekia ginklus narsiai besiginančiai Ukrainai. Dabar, kai visoje Ukrainoje griaudėja smarkūs mūšiai, toks tyrimas – neįmanomas. Neįmanomas vien todėl, kad agresoriui neišduotume karinių planų, paslapčių. Bet kai Ukraina išstums okupantus iš visų savo teritorijų, įskaitant ir Krymą, tada norėtųsi žinoti, kokios šalys siuntė ukrainiečių kariams toliašaudžių, galingų vamzdžių, o kurios tik apsimetė besiruošiančios siųsti karines siuntas.

Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.

Tokia analizė verkiant reikalinga, kadangi šiandien viešojoje erdvėje – šimtai skirtingiausių vertinimų. Pradedant tuo, jog Vakarai tiekia ginlų Ukrainai tiek, kad ji tik laikytųsi paviršiuje, nepajėgdama įtikinamai laimėti, baigiant pareiškimais, jog ES ir JAV dovanoja viską, ko reikia Kijevui, tik korupuoti ukrainiečiai neva nesugeba ja deramai pasinaudoti. Žodžiu, klausimų šia sudėtinga tema, – daugiau nei atsakymų. Pavyzdžiui, kodėl Ukrainai vis dar tiekiami ginklai, galintys skraidinti sviedinius vos kelis šimtus kilometrų, kai Rusija pajėgi ukrainiečių miestus ir gyvenvietes apšaudyti dviejų tūkstančių kilometrų atstumu? Kitas klaustukas – kodėl amerikietiška parama Ukrainai ženkliai mažesnė, nei ji buvo suteikta Afganistanui? Ukraina ponams Vašingtone ne tokia strategiškai svarbi kaip Afganistanas?

Ypač įdomi intriga – dėl amerikietiškojo lendlizo. Vieni tvirtina, jog lendlizas privalėjo įsigalioti tą pačią akimirką, kai specialųjį įstatymą gegužės 9-ąją pasirašė JAV prezidentas Joe Bidenas. Kiti teigia, jog ypač sunkios amerikietiškųjų ginklų siuntos keliaus į Ukrainą nuo spalio 1-osios. Iki spalio pradžios – vos kelios dienos. Tada ir pamatysime, su kuo valgomas amerikietiškasis lendlizas.

Kita keista tema – JAV Atstovų rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitas į Armėnija. Kad aukšto rango Amerikos politikė atsibeldė į Jerevaną – nieko keisto. Su Armėnijos premjeru Nikolu Pašinianu yra apie ką pašnekėti. Armėnijos premjerą derėtų pakamantinėti, kada gi jis ims gerbti teritorinio vientisumo principus, grąžindamas Azerbaidžanui visas prieš tris dešimtmečius neteisėtai užgrobtas žemes, kada liausis flirtavęs su Rusijos prezidentu V.Putinu? Bet ši ponia, remiantis ELTA pranešimais, sekmadienį pasmerkė naujausias Azerbaidžano atakas prieš Armėniją, pavadindama jas neteisėtomis. Esą tai oficialusis Baku pažeidžia Armėnijos suverenitetą.

Nancy Pelosi. EPA-ELTA nuotr.

Ar ponia N. Pelosi nieko nesupainiojo? Juk tai Armėnija 1992 – 1994-aisiais okupavo Karabachą, išvydama iš šio regiono visus azerbaidžaniečius. Tai pripažįsta visas pasaulis. Karabachas – ne Armėnija, tai – Azerbaidžanas. Azerbaidžanas tris dešimtmečius kantriai laukė Vakarų pagalbos, kad šie įkalbėtų armėnų separatistus taikiai pasitraukti iš svetimų žemų. Deja, armėnų okupantai savo noru nepasitraukė, o JAV ir Europos diplomatai niekaip nepadėjo Azerbaidžanui atkurti teritorinio vientisumo. Kaip įpasta, aprisibojo gražiais pliurpalais apie taiką, pagarbą teisei, įstatymo viršenybę. Elgėsi taip, tarsi skatintų armėnų separatistus dantimis ir nagais įsikibti į svetimas žemes.

Tad kas čia keisto ir smerktino, kad 2020-ųjų rudenį Azerbaidžanas jėga susigrąžino didžiąją dalį Karabacho, o šių metų rugsėjo 12-14 dienomis piktai atsakė į armėniškas karines provokacijas (Armėnija pirmoji apšaudė Azerbaidžano kariškius; ji vis dar nepripažįsta Azerbaidžano teritorinio vientisumo; ji vis dar nepateikia žemėlapių, kur kokios žemės užminuotos, be to, ėmėsi minuoti pėstininkų minomis naujas savo žinioje laikomas azerbaidžanietiškas teritorijas).

Karabachas – tai Azerbaidžano žemė

Armėniškasis ponios N.Pelosi akibrokštas pavojingas dar ir todėl, kad, vadovaudamiesi jos logika, turime pasmerkti Ukrainą, ginklu ginančią savas teritorijas.

Beje, atidžiai perklausiau, ką apie 2022-ųjų rugsėjo viduryje kilusius Armėnijos – Azerbaidžano susirėmimus politikai kalbėjo Jungtinių Tautų specialiame posėdyje. Graudu klausytis, liūdna žiūrėti. Ten – vien abstrakčios kalbos: susirūpinę jėgos eskalacija, atidžiai stebi, kas vyksta, ragina abi puses sėsti prie derybų stalo, tvirtina, jog visus ginčus privaloma narplioti taikiomis priemonėmis. Galimybė abstrakčiai padiskutuoti apie taikos privalumus buvo suteikta net Rusijos Federacijos atstovui…

2022.09.19; 11:00

Berlynas, rugsėjo 11 d. (dpa-ELTA). Vokietijos valdančiosios koalicijos lyderiai paragino labiau remti Ukrainos karinį puolimą prieš Rusijos kariuomenę, šiuo metu įsibėgėjantį kai kuriose šalies dalyse.
 
„Vokietija turi nedelsdama prisidėti prie Ukrainos sėkmės ir suteikti šarvuotas mašinas: pėstininkų kovos mašinas „Marder“ ir kovinius tankus „Leopard 2“, – sekmadienį dpa sakė Gynybos komiteto pirmininkė Marie Agnes Strack-Zimmermann.
 
Vokietija turi prisiimti „vadovaujantį vaidmenį Europoje kovojant už demokratiją, taiką ir laisvę“, – sakė verslui palankios FDP, Vokietijos koalicijos, kuriai taip pat priklauso centro kairės Socialdemokratų partija ir Žalieji, partnerės politikė. „Dabar tikrai ne laikas svyruoti ir dvejoti“, – sakė ji. „Dabartinis Ukrainos armijos karinis veržimasis į priekį ir pirmosios atkovotos teritorijos šalies rytuose byloja apie Ukrainos kovinę jėgą ir besąlygišką valią susigrąžinti užpultą šalį“.
 
Socialdemokratų užsienio politikos ekspertas Michaelas Rothas taip pat pasisakė už skubią paramą Ukrainai naujais ginklais. „Šiame naujajame karo etape Ukrainai reikia ginklų, kurie leistų išlaisvinti Rusijos okupuotas teritorijas ir išlaikyti jose nuolatinę kontrolę“, – žiniasklaidos grupei „Funke“ sakė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.
 
„Vakarai, ypač JAV, Vokietija, Prancūzija ir Lenkija, turėtų nedelsdami glaudžiai koordinuoti veiklą ir pritaikyti tiekimus prie naujos situacijos “, – sakė jis. Dėl pastarojo meto Ukrainos armijos sėkmių šalies šiaurės rytuose ir pietuose vis labiau atrodo realistiška, kad „Ukraina gali laimėti šį karą ir tai padaryti kaip laisva, demokratiška šalis, išsaugodama savo teritorinį vientisumą“, – sakė M. Rothas.
 
Žaliųjų gynybos ekspertė Agnieszka Brugger pasisakė už ginklų tiekimo didinimą. Vokietija turi padaryti „viską, kas įmanoma“ oro gynybos, šarvuoto transporto, artilerijos ir apsaugos įrangos srityse, sakė Žaliųjų parlamentinės frakcijos vicepirmininkė. „Visi variantai turi būti apsvarstyti dar kartą nedvejojant, nes tai yra lemiami mėnesiai Ukrainos žmonėms ir tvarkai mūsų žemyne“, – sakė ji.
 
Panašią nuomonę opozicijos vardu išsakė ir Vokietijos krikščionių demokratų partijos užsienio politikos ekspertas Roderichas Kiesewetteris. „Kad kontrpuolimas būtų sėkmingas ilgalaikėje perspektyvoje ir kad Ukraina išlaikytų savo teritoriją, jai dabar reikia visos įmanomos karinės paramos“, – sakė jis.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.09.12; 08:29

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Prieš keletą dienų turėjau pokalbį su valstybinėje įstaigoje dirbančiu pažįstamu inteligentu, manančiu, jog NATO neprivalo padėti Ukrainai, nes ukrainiečiai nepriklauso nei Aljansui, nei Europos Sąjungai. O jei kolektyviniai Vakarai vis tik talkina ukrainiečiams, tai šie privalo džiaugtis tuo, ką gauna. Kalbant griežtai, Kijevas neturi nė menkiausios teisės piktintis, esą per mažai sulaukia HIMARSŲ, habicų ar tankų.

Ginčijomės dėl Ukrainos viename iš Pilaitės rajono miškelių. Čia visuomet gausu žmonių – bėgikų, motinų su mažais vaikais, išėjusių grynu oru pakvėpuoti senjorų. Tačiau tą popietę – nė gyvos dvasios. Kaip tik tada iš proskynos išniro gausus būrys agresyviai nusiteikusių paauglių. Jie iškart puolė kabinėtis prie mano pašnekovo, nes šis mažesnio ūgio, akivaizdžiai silpniau sudėtas. Susiklostė pavojinga situacija. Laimė, padaužos nesiryžo peržengti ribos. Pasitenkino tuo, jog kaulino cigarečių, tardė, kiek dabar valandų, kurioje pusėje – miestas.

Kai piktai nusiteikę nepilnamečiai pradingo už medžių kamienų, pašnekovas ėmė džiūgauti, kaip vis tik „mes juos šauniai pravijome“. Tada ištariau žodžius, kurie jį nustebino. Paaiškinau: tavęs nebūčiau gynęs, nes ne prie manęs, prie tavęs jie kabinėjosi…

  • Kaip, kodėl, ar tikrai? – išpūtė akis iš nuostabos pašnekovas?

Tuomet dar konkrečiau kalbėjau: ko tu nori iš manęs, mes juk neturime pasirašę jokių gynybinių sutarčių.

Žinoma, dėstydamas šias mintis ironizavau. Bet mano kolega, regis, suprato maniškius argumentus, kodėl NATO … privalo ginti Ukrainą tarsi save pačią.

Aleksejus Arestovičius. Markas Feiginas. Videointerviu

Taigi padėtis Ukrainos fronte – įtemta. Egzistuoja dvi kardinaliai priešingos pozicijos. Vieni įsitikinę, jog NATO šalys siunčia Ukrainai užtektinai rimtos ginkluotės, tad narsūs, profesionalūs ukrainiečių kariai dar iki pirmųjų žiemos šalčių išvys Rusijos karines gaujas iš savo žemių (Ukrainos prezidento patarėjas kariniams reikalams Oleksijus Arestovičius). Kiti baiminasi, jog Vakarai tiekia Ukrainai per mažai ginklų, todėl Ukraina pajėgi tik gintis, ir karas gerokai užsitęs. Tokios nuomonės laikosi, sakykim, į Vakarus pasitraukęs ekonomistas Andrėjus Ilarionovas, JAV karininkas Gari Tabaxas. Galų gale, į kokią lentyną dėsime laišką tų kelių dešimčių JAV karininkų, politikų, kurie reikalauja sustiprinti Ukrainai tiesiamą pagalbos ranką?

Klausiate, kokia mano nuomonė? Ginklų tiekimo tema karo metu – per daug sudėtinga diskusija, kad būtų galima drąsiai atsakyti į visus klausimus. Galbūt Ukraina ir jos sąjungininkai specialiai slepia tikruosius duomenis, jog supainiotų Kremliaus planus? Gal viskas – labai gerai, tik mes šito nežinome? Santūrusis O.Arestovičius savo videokomentaruose dažnokai pergyvena, jog Ukrainos kariuomenei verkiant trūksta vos kelių dešimčių rimtų toliašaudžių artilerijos pabūklų, bet jis vis tiek nusiteikęs optimistiškai. Tarsi būtų tikras, jog reikalingos ginkluotės artimiausiomis dienomis turės užtektinai.

Kijevo centre – eksponatu po atviru dangumi tapęs pamuštas rusų armijos tankas

Jei taip – džiugu. Bet kur pradingusi lendlizo tema? Ko vertas amerikietiškasis lendlizas, jei šių metų gegužės 9-ąją JAV prezidento pasirašytas, jis vis dar neveikia? Gausu aiškintojų (Vakaruose gyvenantis buvęs KGB karininkas Jurijus Švecas), jog lendlizas negali įsigalioti nuo pat pasirašymo dienos. Esą reikia atkreipti dėmesį, kaip veikia amerikietiški įstatymai. Kiti šaukia, jog pasiteisinimai dėl neprasidėjusių naujųjų finansinių metų – melas, apgaulė. Tretieji įtaria, jog ginklų tiekimo Ukrainai tempai susiję su vidinėmis priešrinkiminėmis intrigomis Vašingtone. JAV prezidentas Joe Bidenas norįs paleisti lendlizo konvejerį taip ir tada, kad būtų garantuotos jo asmeninės ir jo partijos pergalės rinkimuose.

Mano asmenine nuomone, tiek policijos, tiek greitosios medicinos pagalbos, tiek ugniagesių ekipažai į avarijos vietą privalo atlėkti kuo greičiau. Jei policininkai, medikai ir ugniagesiai teatskuba po keturių valandų, – tuomet iš tokių pagalbų jokios naudos. Tokiais atvejais nepriimtini jokie pasiteisinimai.

Vienintelė išeitis iš dviprasmiškų situacijų – kalbėti atvirai, be užuolankų. Mane žavi Ukrainos politikai, įskaitant prezidentą Volodymirą Zelenskį, kurie drąsiai taria aštresnį žodį, aštresnį palyginimo. Vakarų politikai per stipriai susipančiojo vadinamojo politkorektiškumo mazgais. Politkorektiškumas patogiausias ne tiems, kurie trokšta tiesos ir teisingumo, o politikams, siekiantiems išvengti nepatogių klausimų.

Lačinas. Dialog.UA. Twitter com

Praėjusią savaitę Azerbaidžanas susigrąžino dar vieną Karabacho regiono miestą – Lačiną. Azerbaidžanas elgiasi lygiai taip pat, kaip ir Ukraina. Jis vaduoja savo žemes nuo okupacijų. Tik vienu atveju agresorius – Rusija, kitu atveju – Armėnija. Lietuvos URM vadovas Gabrielius Landsbergis bei Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda turėjo puikią progą pasveikinti teisingu keliu einantį Azerbaidžaną. Bet peržiūrėjęs oficialius šių valstybinių įstaigų pranešimus jokių Azerbaidžanui nusiųstų sveikinimų neaptikau. 

Klaipėdoje viešėjo vienas galingiausių JAV karo laivų. Labai džiaugiausi. Kai toks laivas prisišvartavęs Klaipėdos uoste, Lietuva saugi kaip niekad. Vašingtono sprendimas šitaip pademonstruoti paramą Lietuvai – kas gali būti maloniau? Bet JAV gyvenantis atsargos karininkas G.Tabaxas nusistebėjo: karas – prie Juodosios jūros, o amerikiečiai savo galingiausią karo laivą, kuriam nėra lygių pasaulyje, siunčia ne prie Ukrainos krantų, bet Baltijos jūron, kur nėra jokių karų.

Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.

Šiandien savo dienoraštyje surašiau nusistebėjimą net Popiežiumi Pranciškumi, kuris savo dėmesiu pagerbė „nekaltą karo auką Marją Duginą“ (Maskvoje susprogdinta Kremliaus ideologo Aleksandro Dugino duktė; ją greičiausiai nužudė į Vladimiro Putino intrigas įsivėlusios Rusijos specialiosios tarnybos) ir pamiršo (nepanorėjo?) užjausti Ukrainoje žuvusių tikrų tikro karo aukų – vaikų, motinų, laisvės karių.

Draugas.org

Prisimindamas argumentus, jog Šventasis Tėvas turi teisę reikšti savo nuomonę, tuo pačiu prisimenu, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerija taip pat turi teisių. Viena iš jos privilegijų –  iškviesti ant kilimėlio Vilniuje reziduojančius Vatikano atstovus ir pareikšti griežtą protestą, nes Popiežius Pranciškus jau nebe pirmą sykį dviprasmiškais pareiškimais stoja agresoriaus pusėn, ignoruodamas auką.

Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis DRAUGAS.org

2022.09.01; 08:00

Varšuva, liepos 27 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį Lenkija pasirašė sutartis pirkti Pietų Korėjos ginklų, įskaitant tankus, artileriją ir naikintuvus. NATO narė, besiribojanti su Rusija ir Ukraina, stiprina savo gynybą.
 
Apie kokias suma kalbama sutartyse, pasirašytose su „Korea Aerospace Industries“ ir „Hyundai“ atstovais per ceremoniją Lenkijos sostinėje, nepranešta. „Mes mokomės iš to, kas vyksta Ukrainoje“, – po ceremonijos žurnalistams sakė gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.
 
„Laikas spaudžia, turime apginkluoti Lenkijos kariuomenę“, – pridūrė jis.
 
Gynybos ministerijos pareigūnai sakė, kad pirmasis iš 48 lengvųjų kovinių naikintuvų FA-50 bus pristatytas kitais metais. Šie orlaiviai kartu su JAV gamybos slaptaisiais lėktuvais F-16 ir galiausiai F-35 turi pakeisti vis dar Lenkijos oro pajėgų naudojamus sovietinius MiG-29.
 
„Korea Aerospace Industries“ vadovas Ahnas Hyunho sakė, kad bendrovė planuoja laipsniškai perkelti lėktuvų gamybą į Lenkiją. Lenkija taip pat pirks iš pradžių 180 K2 „Black Panther“ tankų, kuriuos gamina „Hyundai Rotem“, o galiausiai įsigis daugiau nei 800 specialaus varianto, pavadinto K2PL, tankų, kurių gamyba Lenkijoje bus pradėta 2026 metais.
 
Tikimasi, kad šiais metais bus pristatytos 48 haubicos K9, tačiau Lenkijos gynybos ministerija pranešė, kad dar maždaug 600 jų bus pradėta įsigyti 2024 m., o jų gamyba šalyje prasidės 2026 metais. Anksčiau šį mėnesį Lenkija pranešė, kad iš Italijos ginklų bendrovės „Leonardo“ perka 32 AW149 daugiafunkcinius karinius sraigtasparnius už 1,75 mlrd. eurų. Šalis taip pat užsisakė 366 amerikietiškus „Abrams“ tankus ir Europos „žemė-oras“ raketų sistemas. Lenkija praėjusiais metais užbaigė susitarimą pirkti 32 karo lėktuvus F-35 ir turi maždaug 50 naikintuvų F-16.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.07.28; 07:30

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Gintaras Visockas

Slaptai.lt skaitytojai prisimena – į Ameriką pasprukusio KGB darbuotojo Jurijaus Šveco spaudoje skelbiamus komentarus stebiu nuo 2015-ųjų. Iki 2022-ųjų pradžios paskelbiau per trisdešimt savų pastabų apie J. Šveco įžvalgas. Negaliu sakyti, jog šio JAV įsikūrusio buvusio KGB agento pastebėjimai visuomet patikdavo, su visomis jo versijomis sutikdavau. Bet ten rasdavau vertingų palyginimų, sugretinimų, duomenų.

Tačiau kuo toliau, tuo labiau kildavo įtarimų, kodėl J. Švecas taip nepagarbiai, taip paniekinančiai atsiliepia apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Neva V. Putino jau gerokai anksčiau niekas negerbė, nelaikė rimtu saugumiečiu, rimtu politiku. Traktavo jį esant nevykėliu, vidutinybe. Pusiau atvirai, pusiau slapta V. Putiną net pakrikštijo paniekinančia „nuorūkos“ pravarde. Taip, V. Putinas – niekšas, menkysta, karo nusikaltėlis, kokių reta, tik koks jis „nuorūka“, jei taip ilgai išsilaikė didžiojoje politikoje ir iki šiol pagal savo išsigimimus šokdina visus Vakarus. V. Putinas – joks „nuorūka“, V. Putinas – Blogio genijus. Paniekinančiai „nuorūkos “ vardu derėtų vadinti Vakarų politikus, kurie kelis dešimtmečius V. Putinui tik pataikavo, lankstėsi prieš jį, nuolaidžiavo jam, dovanodavo baisiausius jo nusikaltimus. Pavyzdžiui, įsiveržimą į Gruziją, Krymo okupaciją, Aleksandro Litvinenkos nunuodijimą. „Nuorūkos“ – tai tie Vakarų politikai, kurie skambina ir skambina V. Putinui, naiviai tikėdami, jog V. Putinas vieną sykį liausis melavęs… 

Tad jau tada kildavo įtarimų, kodėl J. Švecas taip demonstratyviai menkina V. Putiną ir specialiai aukština NATO bei Europos Sąjungos lyderius? Gal šitaip slopinamas mūsų budrumas: neva neverta į Kremliaus šeimininką rimtai žiūrėti? O šis, kol mes į jį spoksojome kaip į suglamžytą „nuorūką“, sukėlė, vaizdžiai tariant, Trečiąjį pasaulinį karą. Užmigdyti pastebėjimų, esą V. Putinas – didžiausias nevykėlis, kokį tik galima įsivaizduoti, mes pamiršome, kad ir nuorūka retsykiais sukelia milžinišką gaisrą, pražudo tūkstančius žmonių, pelenais paverčia didžiausius, gražiausius namus.

Jurijus Švecas. Oficialus internetinis kanalas

Dabar, 2022-aisiais, J. Šveco komentarai dar labiau nepatinka. Suklusti verčia komentavimo maniera: ką daro Vakarai – viskas teisinga, padoru ir sąžininga, o Ukraina – nuodėminga, korumpuota, nepamatė to, nepastebėjo ano, per daug reikalauja iš kitų, pamiršta savo pareigas.

Ar tikrai  Vakarai – šventa karvė, o Ukraina – nevykėlių gauja?

Viename iš paskutiniųjų ypač nustebinusių interviu J. Švecas polemizuoja su klausytoju, pasipiktinusiu, kodėl Amerika taip mažai padeda Ukrainai. J.Švecas šį sykį labai atvirai pateikė argumentų, kodėl jis nekritikuoja nei Vašingtono, nei Joe Bideno. J. Švecas baiminasi, jog Amerika galinti įsižeisti, ir tuomet pagalba Ukrainai dar sumažės. O be Vakarų ginklų Ukraina nelaimės dvikovos su Rusija. Būtent J. Švecas pavartojo sąvoką „nedėkingi prašytojai“. Jis nenorėtų, kad Ukrainai priliptų ši etiketė.

Šios baimės, žinoma, ne iš piršto laužtos. Asmeninės simpatijos ir antipatijos – taip pat svarbus argumentas. Jei per daug įsiaudrinsime kritikuodami, priekaištaudami, JAV tikrai gali įsižeisti. Beje, taip manančiųjų – ne vien J. Švecas. Tokių esama visur – ir JAV, ir Lietuvoje. Nepiktinkime, neerzinkime amerikiečių, nes bus dar blogiau.

Tačiau persistenkti nederėtų tiek kritikuojant, tiek dėkojant. Man regis, J. Švecas persistengia būtent dėkodamas ir pataikdaudamas. Ypač akis bado J. Šveco ironiškas klausimas, o kodėl JAV turėtų padėti Ukrainai. Šių eilučių autoriui šis nusistebėjimas visiškai nepriimtinas. Šį J. Šveco retorinį gūžtelėjimą pečiais suprasčiau, jei JAV nebūtų padėjusios Vietnamui, Kuveitui, Kosovo albanams, nebūtų įsivėlusi į karus dėl Afganistano, Irako, nereikštų susirūpinimo Taivano ateitimi. Tuomet klausimas dėl pagalbos Ukrainai tikrai būtų kvailas. Amerika niekam nepadeda, Amerika niekur nesikiša. Tad atstokite nuo jos.

Bet Amerika tarptautinėje arenoje – labai aktyvi. Iki šiol. Bent kol kas Baltieji rūmai nepareiškė, esą dabar jiems jau nerūpi nei demokratijos, nei laisvės. Amerika užsidaro savyje. Taip juk J. Bidenas niekad niekur netvirtino.

Antra, Budapešto memorandumą pasirašydamas JAV prezidentas įsipareigojo saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą, bet vėlesni JAV prezidentai nesugebėjo apsaugoti amerikietišku pažadu patikėjusio Kijevo. Kalbant priekabiai, Vašingtonas apgavo Kijevą, išviliodamas iš ukrainiečių atominį ginklą. Padorūs politikai mėgintų visomis išgalėmis ištaisyti šią klaidą.

Trečia, visiems senų seniausiai aišku, kad jei Vladimirui Putinui pavyks ant kelių parklupdyti Ukrainą, Kremlius nesustos – „mėgins atkurti visą SSRS“. O tai reiškia, kad Vašingtonas, per menkai padėdamas Ukrainai, silpnina savo rytinių sąjungininkių NATO alanse padėtį. Kuo silpnesnė Ukraina, tuo mažiau saugi Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija.

Ketvirta, Ukraina ne sykį viešai prašė, kad ją priimtų į NATO ir Europos Sąjungą, skirtingai nei Kuveitas ar Vietnamas; todėl ukrainiečius reikėtų traktuoti kaip ypač artimus draugus. Juolab jie įsikūrę ne kur nors anapūs jūrų ir kalnų. Juolab jų valstybė – turtinga ištekliais. Kodėl NATO ir ES nenori sustiprėti, įsileisdama Ukrainą?

Vladimiras Putinas. Išsigimėlis

Žodžiu, keistoki J. Šveco pamokymai. Ypač keistoki pastebėjimai, esą Ukraina pati labiau privalėjo stengtis naikindama šalyje korupciją bei stiprindama savąją kariuomenę. Tokie demagogiški virkavimai tarsi byloja, jog Amerika – ideali valstybė, o Ukraina – iki ausų korumpuota egoistė, panorusi laimėti svetimomis rankomis. Nejaugi buvusiam KGB darbuotojui nėra aišku, kaip pastaraisiais dešimtmečiais V. Putinas atkakliai mezgė Ukrainoje savų įtakos agentų tinklą? Vargu ar buvo galima labiau priešintis Kremliaus brukamiems šnipams nei tai pastaraisiais metais darė ukrainiečiai.

Ypač juoką kelia įrodinėjimai, esą per įsisenėjusią korupciją Ukraina nepajėgi pasiekti NATO ir Europos Sąjungos standartų. Tarsi korupcijos Vakaruose nebūtų nė trupinio. Jei giliau pažvelgtume į Vakarus pro „korupcijos prevencijos“ akinius, pamatytume, jog korupcijos kirminas mus visus graužia. Jei tokius reikalavimus, kokius keliam Ukrainai, keltume sau, tai Europos Sąjungoje neliktų akmens ant akmens. Norite pasakyti, jog Italija nėra korumpuota, jos pietuose nebesiautėja mafija? O gal tvirtinate, jog Slovakijoje nebuvo nužudytas žurnalistas, narpliojęs korupcinius ryšius tarp šalies politikų? Nejaugi Malta nepardavinėjo Rusijos turtuolams europietiškų pasų? O gal rusų oligarchai sąžiningai įsigijo nekilnojamojo turto Londone? Kokias paslaptis slepia Vatikano archyvai? Ar mes žinome, ką iš tiesų Ukrainoje veikė JAV prezidento Joe Bideno atžala verslininkas? Toje byloje – viskas skaidru, viskas gražu? O gal manote, jog Lietuva – be nuodėmių?

Vladimiro Putino advokatai: Italijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai

Šių eilučių autoriui labiau priimtini tie, kurie tvirtina, jog už gerus darbus – dėkokime, o už tai, kad ginklų duodate du sykius mažiau nei mums reikia, jog nuolat vėluojate, – leiskite piktintis. Nes kiekviena uždelsta diena – tai šimtai žuvusių ukrainiečių karių ir civilių.

Ukraina turi moralinę teisę piktintis, kuomet Vakarai neskuba siųsti ginklų ar perša kapituliantiškus „taikos planus“. Beveik ketveri karo mėnesiai įrodė, jog ukrainiečiai brangina laisvę, garbę, o tai reiškia, kad jie myli ir demokratiją, padorumą, sąžiningumą. Galbūt net labiau nei išlepinti, išpaikinti, ištižę Paryžiaus, Berlyno ir Romos ponai. Bepigu J. Švecui iš jaukių namų mokyti ukrainiečius gyvenimiškų tiesų. Iš požeminių bunkerių, apkasų, kurie nuolat apšaudomi, pasaulis atrodo visai kitaip nei pro Baltųjų rūmų langus.

O štai Vakarams nervuotis dėl ukrainietiškų priekaištų – nedera. Vakarams labiau tiktų analizuoti savas klaidas. Tų klaidų – labai daug ir jos labai bjaurios. NATO ir Europos Sąjunga neatliko svarbiausio savo darbo – nepažabojo kaimynines šalis skriaudžiančio V. Putino. Nors V. Putino tramdymui turėjo užtektinai ir laiko, ir jėgų.

2022.06.21; 09:13

J. Bidenas. EPA-ELTA nuotr.

Lietuvos informacinė agentūra ELTA prieš keletą dienų paskelbė, esą JAV prezidentas Joe Bidenas priekaištauja Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, jog šis karo išvakarėse „nenorėjo girdėti Vašingtono perspėjimų apie Rusijos invazijos grėsmę“. ELTA taip pat publikuoja štai tokią J. Bideno pastabą: „Amerika dar gerokai prieš vasario 24-ąją turėjo duomenų, kad Rusija rengiasi užpulti Ukrainą, „tačiau to nenorėjo girdėti nei V. Zelenskis, nei kiti Ukrainos vadovai“.

Šie JAV prezidento kaltinimai – neteisingi, nepagrįsti. Pirmiausia žvelkime plačiai. Jei esame sąžiningi, turime pripažinti, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – Vakarų augintinis, Vakarų kūdikis. V. Putiną išaugino būtent JAV ir Europa, pataikaudamos Kremliaus diktatoriui keletą dešimtmečių „visur ir visada“. V. Putiną kvietė į aukščiausiojo lygio susitikimus, su juo mezgė prekybinius ryšius, jam atleisdavo išpuolius prieš kaimynines šalis. Net ir Popiežius Pranciškus kadaise sutiko būti pažemintas drauge su visa savo tikinčiųjų bendruomene, kai net du sykius kantriai laukė beveik valandą vėluojančio Rusijos vadovo. Šventasis Tėvas pasielgė neapgalvotai ir tuomet, kai V. Putinui avansu įteikė Taikos angelo medalioną.

Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.

Taip, kai kurie Vakarų lyderiai manė, jog darydami politinių ir ekonominių nuolaidų galų gale pasotins V. Putino imperiškas ambicijas. Girdi, šis diktatorius vieną sykį pats sustos, tereikia jam padovanoti dar gabaliuką gruziniškų ar ukrainietiškų žemių. Kitiems vakariečiams, pripažinkime, tiesiog buvo nusispjaut į Kremliaus siautėjimus tarptautinėje arenoje: jei mūsų nepuola, tai ir užtenka. O į sakartvelų, ukrainiečių skausmus – nusišvilpt. Svarbiausia, kad benzinas būtų pigus ir pigi nafta lietųsi į vamzdžius.

Ir vieni, ir kiti – labai kalti. Vieni – dėl savo primityvumo, neišmanymo, kiti – dėl cinizmo, kurį šlykščiai pridengia lozungais apie demokratiją. Noriu pabrėžti: jų rankos taip pat suteptos žuvusiųjų per Rusijos agresijas žmonių krauju.

Kad būtų dar aiškiau, palyginkime Šiaurės Korėjos ir Rusijos vadovų elgesį. Šiaurės Korėjos banditas – daug sykių padoresnis už V. Putiną. Mat korėjietis kol kas skriaudžia tik savus, kai V. Putinas žudo ir savus, ir kaimynines tautas. Todėl su V. Putinu turėjome bendrauti kur kas griežčiau nei su Šiaurės Korėjos išsigimėliu. Bet – viskas atvirkščiai.

Tad J. Bidenas, žvelgiant plačiai, negali būti teisus. Dar 2014-aisiais metais Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pavadino Rusiją „teroristine valstybe“, pabrėžė, jog Rusijai,  jei ji nebus sustabdyta, neužteks Ukrainos. Vaizdžiai tariant, 2014-aisiais metais ponas J. Bidenas galėjo atskubėti į Vilnių – paprašyti D. Grybauskaitės konsultacijų. Tačiau neatskrido, nepaprašė patarimų.

Beje, J. Bidenas neteisus ir siaurąja prasme.

Aleksejus Arestovičius. Markas Feiginas. Videointerviu

Peržvelkite Marko Feigino videointerviu su Ukrainos prezidento administracijos kariniu patarėjumi Oleksiejumi Arestovičiumi, kuriame pasakojama istorija, kaip „išprievartauta mergina buvo apkaltinta esanti pati kalta, nes ryšėjo per daug trumpą sijoną“. Taigi O. Arestovičius teigia, jog 2021-ųjų metų spalio mėnesį Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylas Budanovas pareiškė: karas su Rusija neišvengiamas, Rusija tikrai puls Ukrainą, veršis į Ukrainą iš visų pusių. K. Budanovas tai pareiškė viešai, atvirai. Neslėpė šios informacijos.

Tų pačių 2021-ųjų metų gruodžio 3 dieną Ukrainos gynybos ministras Oleksiejus Reznikovas viešai, atvirai pasakė: Rusija tikrai puls, todėl mums verkiant reikia vakarietiškų ginklų, taip pat būtina, kad Vakarai įvestų Rusijai perspėjančias ekonomines sankcijas.

Pasak O. Arestovičiaus, tokių viešų pareiškimų 2021-ųjų pabaigoje yra paskelbęs ir Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, kiti aukšto rango Ukrainos politikai. Bet 2021-ųjų spalio – 2022-ųjų sausio mėnesiais Ukraina iš Vakarų nesulaukė nė menkiausio ginklo. 2021-ųjų lapkritį Ukraina maldaute maldavo „Stingerių“, „Jawelin“, o Vakarai, įskaitant Vašingtoną, nesileido net į derybas dėl ginkluotės ir nė nemanė taikyti Rusijai jokių sankcijų. Karinės žvalgybos specialisto O. Arestovičiaus teigimu, karo išvakarėse „iš JAV ukrainiečiai sulaukė tik 10 proc. to, ko prašė“. Daug tai ar mažai?

O. Arestovičius neneigia, kad Vakarai šiandien padeda Ukrainai. Jei ne Vakarų pagalba, dabar mūšiai griaudėtų tikriausiai ne tik Donecke, bet ir dėl Kijevo, Lvovo. Bet JAV padarė tris grubias klaidas. O. Arestovičius įvardino jas: pervertino Afganistano kariuomenę, esą ši sugebės keletą metų sėkmingai priešintis talibams; neįvertino ukrainiečių karių, esą Rusijos armada juos palauž per keletą parų; pervertino Rusijos kariuomenę, girdi, rusų kariškiai – vos ne antroji jėga Pasaulyje. Vadovaudamiesi šiomis savo klaidingomis įžvalgomis Vakarai klaidingai konstravo savąją „užsienio politiką“ – vis tiek teks šnekėtis su V. Putinu.

Vladimiras Putinas. Išsigimėlis

Minėtoje laidoje O. Arestovičius dar teigė: jei atėjo metas atviriems ir sąžiningiems klausimams, tai ir kalbėkime „avirai bei sąžiningai“. Pavyzdžiui, kodėl JAV tiekia ginklus Ukrainai vangiai net dabar, kai akivaizdu, jog V. Putino karinės gaujos nėra tokios stiprios, kaip dedasi? Jei Ukraina šiandien gautų tai, ko prašo, karą būtų galima užbaigti labai greitai. O kiekviena uždelsta diena – tai maždaug 100 žuvusių ukrainiečių karių. Nejaugi Vašingtonas nenori, kad karas būtų kuo greičiau užbaigtas? Kodėl Estija sugebėjo atiduoti Ukrainai net 30 proc. savosios ginkluotės, o kitos valstybės – nesukrapšto nė procento? Kodėl Ispanijai panorus padovanoti Ukrainai net 40 modernių vokiškų tankų, Berlynas, remiantis vokiškais leidiniais, tokio leidimo nedavė? Kodėl Vokietija, prasidėjus karui, įliejo į Rusijos ekonomiką net 6 milijarus eurų? Kodėl Italija perša Kijevui kažin kokius į Ukrainos kapituliaciją panašius taikos pasiūlymus? Kodėl Prancūzijos prezidentas šaukia, jog turės prabėgti dešimtmečiai, kol Ukraina bus priimta į Europos Sąjungą?

Draugas.org – JAV lietuvių laikraštis

Klausimų, į kuriuos nėra atsakymų, – tikrai daug…

Informacijos šaltinis – Amerikoje leidžiamas lietuvių laikraštis Draugas.org

2022.06.16; 09:16

Kyjivas, birželio 14 d. (AFP-ELTA). Ukraina gavo tik 10 proc. Vakarų pažadėtų ginklų, skirtų padėti Kyjivui atremti Rusijos puolimą, antradienį pranešė gynybos viceministrė.
 
„Iš to, ką sakėme, kad mums reikia, gavome apie 10 procentų“, – sakė Anna Malyar, jos žodžius transliavo televizija. Ji pridūrė, kad Vakarai turėtų paspartinti pristatymo grafiką.
 
„Kad ir kaip Ukraina besistengtų, kad ir kokia profesionali būtų mūsų kariuomenė, be Vakarų partnerių pagalbos šio karo laimėti nepavyks“.
 
„Tokiems pristatymams turėtų būti nustatytas „aiškus terminas“, nes kiekvienas atidėjimas Ukrainai brangiai kainuoja ir didina pavojų, kad daugiau teritorijų pateks į Rusijos rankas. Turime žinoti aiškius terminus, nes kiekvieną dieną vėluojama, kalbame apie Ukrainos karių ir civilių gyvybes“, – sakė ji. „Labai ilgai laukti negalime, nes padėtis itin sudėtinga“, – pridūrė ji, turėdama omenyje šliaužiantį Rusijos veržimąsi Donbase, kur Maskvos pajėgos pasirengusios užimti visą Luhansko sritį.
 
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėl prašė sunkiosios ginkluotės iš Vakarų, kritikuodamas kai kurių Europos lyderių „santūrų elgesį“, kuris, jo teigimu, „labai sulėtino ginklų tiekimą“.
 
„Esu dėkingas už tai, kas ateina, bet tai turi vykti greičiau“, – per spaudos konferenciją internetu sakė jis Danijos žurnalistams. Pasak jo, Rusija turi „šimtus kartų daugiau įrangos ir ginklų“ nei Ukraina, kuriai trūksta  ir „tolimojo nuotolio ginklų“, ir „šarvuotų mašinų, ir dėl to mes prarandame žmones“, sakė jis. Greitis, kuriuo Ukraina galės atkovoti Rusijos okupuotą teritoriją, „tikrai priklauso nuo šios pagalbos ir ginklų“. „Jei nebus pagreitintas ginklų tiekimas, bus sąstingis (…) žmonės ir toliau mirs. Jei mums duos ginklus, judėsime į priekį.“
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.06.15; 06:30
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.

Kyjivas, birželio 13 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą paprašė Vakarų modernių oro gynybos sistemų.
 
Nuo Rusijos invazijos vasarį į Ukrainos miestus pataikė daugiau kaip 2 600 priešo raketų, sakė jis savo kasdieniniame kreipimesi. „Tai gyvybės, kurias buvo galima išgelbėti. Tragedijos, kurioms buvo galima užkirsti kelią – jei Ukraina būtų buvusi išgirsta“, – kalbėjo V. Zelenskis.
 
Anot jo, šalis dar prieš karą prašė modernių oro gynybos sistemų, kurios galėjo būti pristatytos jau prieš kelerius metus.
 
Rytų Ukrainoje rusų pajėgos toliau mėgina prasiveržti Bachmuto, Sloviansko ir Lysyčansko kryptimi, sakė V. Zelenskis.
 
Strategiškai svarbiame Severodonecko mieste, „tikrąja žodžio prasme kovojama dėl kiekvieno metro“.
 
Sekmadienio duomenimis, Ukrainos daliniai kontroliuoja apie trečdalį miesto.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.06.13; 08:35

Joe Bidenas šluostosi akis nosinaite. EPA – ELTA foto

Kyjivas, birželio 11 d. (dpa-ELTA). Ukrainos politinę vadovybę suerzino JAV prezidento Joe Bideno penktadienį išsakyti komentarai, esą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „nenorėjo girdėti“ Vašingtono perspėjimų apie Rusijos invazijos grėsmę.
 
Penktadienio vakarą J. Bidenas pareiškė, kad jo šalis gerokai prieš vasario 24-ąją turėjo duomenų, kad Rusija rengiasi užpulti Ukrainą, „tačiau to nenorėjo girdėti nė V. Zelenskis, nė kiti žmonės“.
 
Ukrainos prezidento atstovas Serhijus Nykyforovas šeštadienį teigė, kad šiems komentarams „neabejotinai reikia paaiškinimo“.
 
Atstovo teigimu, V. Zelenskis ragino skelbti sankcijas Rusijai dar tada, kai ji prie Ukrainos sienos telkė savo pajėgas.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2022.06.12; 07:51

JAV artilerijos sistemos „Paladin“. Vyr. srž. sp. Ievos Budzeikaitės nuotr.

Kyjivas, birželio 9 d. (AFP-ELTA). Vakarų tiekiama tolimojo nuotolio artilerija suteiktų Ukrainai ugnies jėgą, kurios jai reikia, kad per kelias dienas atmuštų Rusijos pajėgas ir užimtų Sjeverodonecką, ketvirtadienį pareiškė Ukrainos regiono pareigūnas.
 
„Kai tik turėsime tolimojo nuotolio artileriją, kad galėtume rengti dvikovas su Rusijos artilerija, mūsų specialiosios pajėgos galės išvalyti miestą per dvi ar tris dienas“, – sakoma Luhansko srities gubernatoriaus Sergijaus Haidajaus interviu, išplatintame jo oficialiuose socialinės žiniasklaidos kanaluose.
 
Siekdamos užimti didelę dalį Rytų Ukrainos, Maskvos pajėgos sutelkė savo ugnies jėgą strategiškai svarbiame pramonės centre. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai trečiadienį apibūdino mūšį kaip „vieną sunkiausių“ nuo karo pradžios.
 
Haubicos. Št. srž. A. Stonio nuotr.

S. Haidajus ketvirtadienį sakė, kad Ukrainos pajėgos mieste tebėra „labai motyvuotos“ ir kad „visi laikosi savo pozicijose“. „Rusijos artilerija nuolat apšaudo ukrainiečių kontroliuojamas teritorijas“, – pridūrė jis.
 
Nepaisydamos Rusijos lyderio Vladimiro Putino perspėjimų, JAV ir Didžioji Britanija paskelbė suteiksiančios Kyjivui ilgojo nuotolio tikslios artilerijos baterijas.
 
Ukrainos prezidentūra pranešė, kad visa Luhansko sritis nuolat atakuojama iš minosvaidžių, artilerijos ir raketomis. Ji pranešė, kad keturi žmonės žuvo ir dar penki buvo sužeisti per Rusijos aviacijos smūgį Toškivkos kaimui maždaug už 25 kilometrų į pietus nuo Sjeverodonecko.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.06.09; 14:06

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba. EPA – ELTA foto

Berlynas, gegužės 12 d. (dpa-ELTA). Vokietijoje viešintis Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba pareikalavo vakarietiškų naikintuvų ir priešraketinių sistemų savo šalies gynybai nuo Rusijos. „Pamirškime sovietines sistemas, tai praeitis, – sakė jis interviu laikraščiui „Die Welt“. – Jei šis karas tęsis toliau, paskutinės sovietinių ginklų atsargos šalyse, kurios pasiruošusios juos mums duoti, jau netrukus bus išnaudotos. Kai kurios jau dabar išnaudotos“.
 
NATO šalys, tiekdamos ginklus Ukrainai, pradžioje perdavė jai sovietines ginklų sistemas, nes ukrainiečių kariams lengviau jomis naudotis. Tačiau dabar vis dažniau karo teritoriją pasiekia Vakarų gamybos ginkluotė.
 
D. Kuleba vėl kritikavo Vokietijos delsimą tiekti ginklus. Jis pabrėžė, kad Vokietijos pažadėtų priešlėktuvinių tankų Ukraina nė neprašė.
 
„Tiesa, kad mes neprašėme „Gepard“. Vokietijos vyriausybei, atrodo, svarbiausia buvo mums kažką duoti, ko jai pačiai nereikia“, – sakė ministras. Jis teigė, kad pradžioje nebuvo amunicijos šiems tankams. „Iš pradžių duoti mums tai, ko mes neprašėme ir tada konstatuoti, kad sistema negalima naudotis, kelia kai kurių klausimų“, – teigė D. Kuleba.
 
Jis nepakankamu pavadino Vokietijos sprendimą dėl septynių savaeigių haubicų 2000 – modernių artilerijos pabūklų – tiekimo. „Tuo pat metu, kai pasirodė ši žinia, aš sužinojau, kad viena labai maža ES šalis mums taip pat nori perduoti septynis tos pačios sistemos vienetus. Neatitinka dimensija, tai neatrodo gerai“, – sakė D. Kuleba.
 
„Gepard“ tankai ir savaeigės haubicos iki šiol yra vienintelė sunkioji ginkluotė, kurią Vokietija pažadėjo Ukrainai.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.05.13; 08:20

Italijos vėliava

Roma., balandžio 24 d. (dpa-ELTA). Italija, anot žiniasklaidos, svarsto galimybę perduoti Ukrainai daugiau ginklų. Roma galvoja apie dar vieną karinės paramos paketą, dėl kurio gali būti nuspręsta ateinančiomis dienomis, sekmadienį rašo keli šalies laikraščiai.
 
Vyriausybė šių pranešimų komentuoti nenorėjo ir atkreipė dėmesį į tai, kad Italija jau nusiuntė karinės paramos į Ukrainą. Tiesa, sąrašas ginklų, kurie perduoti, laikomas paslaptyje.
 
„Corriere della Sera“, remdamasis vyriausybės šaltiniai, rašo, kad šiuo metu vertinama, kokią sunkiąją artileriją būtų galima tiekti Ukrainai. Laikraščiai minėjo įvairaus tipo šarvuočius. Kai kurie jų esą yra rezerve.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.04.25; 06:44

Vašingtonas, balandžio 19 d. (AFP-ELTA). Pirmieji ginklai iš naujo JAV karinės pagalbos paketo pasiekė Ukrainos pasienį. Keturi lėktuvai sekmadienį atgabeno karinės įrangos Ukrainai, pirmadienį pareiškė aukštas JAV gynybos departamento pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės. Netrukus esą laukiama penkto skrydžio.
 
Baltieji rūmai apie 800 mln. dolerių (737 mln. eurų) vertės karinę pagalbą Ukrainos pajėgoms kovoje su Rusijos invaziniais daliniais paskelbė trečiadienį. Į naująjį paramos paketą įtraukta 18 155 mm haubicų, 200 M113 tipo šarvuotų automobilių, 11 Mi-17 sraigtasparnių, 100 kitokių šarvuočių, taip pat artilerijos amunicija.
 
Pentagono atstovas Johnas Kirby‘is sakė, kad NATO rytiniame flange dislokuoti JAV kariai „per ateinančias kelias dienas“ pradės apmokyti ukrainiečių karius, kaip naudotis 155 mm haubicomis. Šių ginklų JAV Ukrainai perduoda pirmą kartą. 155 mm haubicos yra moderniausia šių ginklų versija.
 
Baltieji rūmai tuo tarpu pranešė, kad prezidentas Joe Bidenas neketina vykti į Ukrainą. Tokių planų nėra, patvirtino jo atstovė Jen Psaki. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį interviu CNN televizijai pareiškė viltį, kad JAV prezidentas aplankys jo šalį.
 
JAV vyriausybė ketina siųsti į Ukrainą kitą aukštą atstovą. Tai gali būti valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas arba gynybos sekretorius Lloydas Austinas.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.04.19; 09:00

Prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto

Kyjivas, balandžio 13 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą paragino Vakarus toliau tiekti ginklus jo šaliai. „Mums skubiai reikia sunkiosios artilerijos, sunkiųjų tankų, oro gynybos sistemų ir lėktuvų“, – sakė jis trečiadienį instagrame paskelbtame vaizdo įraše  anglų kalba.
 
V. Zelenskis konkrečiai įvardijo 155 mm ir 152 mm kalibro haubicas, sovietinio tipo „Grad“, „Smerč“ raketų sistemas ar amerikietiškas M142 HIMARS, taip pat sovietinius T-72 modelio tankus – „ar panašius amerikietiškus ar vokiškus“.
 
Toliau V. Zelenskis minėjo sovietų gamybos S-300 ar BUK oro gynybos sistemas – „arba lygiavertes modernias Vakarų priešlėktuvines sistemas“.
 
Prezidentas savo žinutę užbaigė žodžiais: „Apginkluokite Ukrainą dabar, kad apgintumėte laisvę“.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.04.14; 08:15

Dmytro Kuleba. EPA – ELTA nuotr.

Vašingtonas, balandžio 11 d. (dpa-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pakartojo, kad Vokietija ir Prancūzija padarė strateginę klaidą, kai 2008-aisiais pasipriešino galimam Ukrainos stojimui į NATO.
 
Dabar jo šalis turi mokėti už šią klaidą. „Jei būtume NATO narė, šio karo nebūtų“, – D. Kuleba sakė JAV transliuotojui NBC. Jis kartu metė kaltinimus Vokietijai, kad ši nepadeda jo šaliai, nes toliau kalba apie skirtumą tarp gynybai ir puolimui skirtų ginklų. „Jei nešvaistytume laiko kalbėdami apie gynybai ir puolimui skirtus ginklus ir ko Ukrainai reikia ir ko nereikia, dabar būtume visai kitokioje, stipresnėje pozicijoje“, – kalbėjo ministras.
 
Ukrainos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad jo šalis NATO ir Vakarams siūlo „sąžiningą susitarimą“. „Jūs duodate mums viską, ko mums reikia. Mainais mes kaunamės, kad jums nereikėtų stoti į kovą, kai (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas nuspręs išbandyti NATO 5-ąjį straipsnį ir užpulti kurią nors NATO šalį“, – tvirtino D. Kuleba.
 
Jis pridūrė, kad ukrainiečiai „moka kautis“, tačiau jiems reikia ginklų.
 
Kalbėdamas apie Rusijos kariuomenės išvedimą iš sostinės Kyjivo apylinkių ir numatomą didelio masto Rusijos puolimą šalies rytuose, D. Kuleba nurodė: „Ukraina laimėjo kovą dėl Kyjivo. Dabar laukia nauja kova – kova dėl Donbaso“, – teigė ministras.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2022.04.11; 09:00

Dmytro Kuleba. EPA – ELTA nuotr.

Briuselis, balandžio 7 d. (AFP-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį sakė tikįs, kad NATO narės atsiųs Kyjivui reikalingų ginklų, tačiau primygtinai prašė, kad jos turi veikti greitai, kol Rusija nepradėjo dar vieno didelio puolimo.
 
„Arba jūs mums padėsite dabar, ir aš kalbu apie dienas, ne savaites, arba jūsų pagalba ateis per vėlai. Ir daug žmonių žus, daug civilių neteks savo namų, daug kaimų bus sunaikinta. Būtent dėl to, kad ši pagalba atėjo pavėluotai“, – sakė D. Kuleba, susitikęs su NATO užsienio reikalų ministrais Briuselyje.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.04.08; 08:19

V. Zelenskis. Ukrainos prezidentas

Kyjivas, kovo 23 d. (AFP-ELTA). Praėjus mėnesiui po Rusijos invazijos Ukraina pakartotinai kreipėsi į Vakarų lyderius, ragindama aprūpinti Kyjivą pažangiais ginklais kovai su lėtai į priekį besistumiančia Maskvos kariuomene.
 
„Mūsų ginkluotosios pajėgos ir piliečiai laikosi su antžmogiška drąsa, tačiau mes negalime laimėti karo be puolamųjų ginklų, be vidutinio nuotolio raketų, kurios gali būti atgrasymo priemonė“, – antradienį vėlai vakare per diskusiją sakė Ukrainos prezidento patarėjas Andrijus Jermakas.
 
„Mūsų atveju tai būtų atgrasymas, o ne agresija“, – pabrėžė jis.
 
Šis kreipimasis nuskambėjo netrukus po to, kai Rusija paskelbė panaudojusi hipergarsines raketas mūšio lauke, netoli Ukrainos sienos su NATO nare Rumunija, ir, analitikų teigimu, tai buvo pirmasis tokių ginklų panaudojimas pasaulyje.
 
A. Jermakas sakė, kad Ukrainai „neįmanoma“ veiksmingai gintis be patikimos „oro gynybos sistemos, kuri numuša priešo balistines raketas iš didelio atstumo“.
 
JAV prezidentas J. Bidenas ir kiti NATO lyderiai didina karinę paramą Ukrainai, įskaitant prieštankinius ginklus, kurie padėjo sulaikyti Rusijos pajėgas.
 
Ukrainos prašymas suteikti dar didesnę karinę paramą iš Vakarų sąjungininkių yra viena svarbiausių temų Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kalbose, skirtose Europos ir Vakarų valstybių įstatymų leidėjams.
 
Trečiadienį V. Zelenskis turi kreiptis į Japonijos ir Prancūzijos parlamentus, o ketvirtadienį – į specialų NATO aukščiausiojo lygio susitikimą. Ukrainos vadovas neseniai pripažino, kad Kijevas greičiausiai netaps bloko nariu.
 
„Jie nenori mūsų matyti NATO. Ši eskalacijos baimė yra suprantama. Tačiau ji mūsų neišgelbės“, – antradienį savo kalboje pridūrė A. Jermakas.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.03.23; 14:51

Gink ir ginkis

Lietuvos Šaulių sąjungos gynybinių pajėgumų bei galimybių stiprinimas ir įgaliojimų išplėtimas yra neabejotinai būtinais. Tačiau Valstybės visuotinių gynybinių galių stiprinimo kontekste to akivaizdžiai nepakanka.

Ukrainiečių didvyriško ginkluoto pasipriešinimo agresoriui pavyzdžiai rodo, kad neišvengiamai būtinas tiek visų kitų Lietuvos ginklų savininkų bei plačiosios visuomenės realus įgalinimas visuotiniam ginkluotam pasipriešinimui. O jis, savo ruožtu, reikalauja sudaryti realias galimybes tinkamai tam pasirengti iš anksto.

Rusijos karinė agresija prie Ukrainą, naudojami būdai ir mąstai besąlygiškai patvirtina kadaise Gerbiamojo pono Edmundo Jakilaičio, dar prieš kelis metus, viešai pagarsintą įžvalgą apie tai, jog agresoriui privalo visuotinai priešintis ginklu visi Lietuvos gyventojai: jaunas ir senas, vyrai ir moterys, kiekvienoje gatvėje, kelyje ir takelyje, iš kiekvieno kiemo, namo, lango, durų, palėpės ir tarpuvartės.

Tačiau tam yra būtini parengimas, pasirengimas bei atitinkamo lygmens praktiniai įgūdžiai. Jiems gi susiformuoti yra būtinos realios „techninės“ galimybės: tam tinkama ginkluotė, šaudmenys bei praktiniai piliečių ir jų kovinių vienetų mokymai.

Advokatas Arūnas Marcinkevičius (dešinėje). Eugenijaus Onaičio nuotr.

Tam, savo ruožtu, kas itin svarbu, yra būtini atitinkami teisiniai pagrindai bei tokio pasirengimo teisinis reglamentavimas. O visa tai jau senai reikalauja Įstatymų leidėjo išminties ir politinės valios sprendimų. Nedelskite. Nebėra laiko!

Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) Valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius

XXX

Seimo NSGK posėdyje pareikštas susirūpinimas dėl Ginklų ir šaudmenų įstatymo pataisų

2022 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kvietimu LiGSA Valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius ir LKKSS Valdybos pirmininko pavaduotojas, Signataras Saulius Pečeliūnas dalyvavo Komiteto posėdyje.

Posėdžio metu buvo svarstomas Seimo narių grupės inicijuotų Lietuvos Šaulių sąjungos įstatymo pataisų (Nr. XIVP-1293) ir su jomis tiesiogiai susijusių Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisų (XIVP-1294) projektų paketas. Taip pat buvos svarstomas Seimo narių Jono Jaručio ir Kęstučio Mažeikos inicijuotų ir Komitete patobulintų Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-785(2).

Lietuvos ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) ir Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) atstovai pristatė bei išdėstė vieningą poziciją dėl akivaizdžių Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisų projekto Nr. XIVP-785(2) trūkumų ir oficialiai pareiškė bendrą abiejų nevyriausybinių organizacijų susirūpinimą dėl šiuo projektu reiškiamo nepasitikėjimo Lietuvos Kariuomenės atsargos karininkais, į valstybinę pensiją išėjusiais statutiniais pareigūnais, kitais ginklų savininkais bei, iš esmės, plačiąja visuomene.

Kairėje – Kovo 11-osos Akto signataras Saulius Pečeliūnas. Slaptai.lt nuotr.

LiGSA ir LKKSS atstovai atkreipė Komiteto narių dėmesį ir į tai, kad tokios dalinės ir nepakankamos pataisos nedera su LR Konstitucija, Karo padėties įstatymu ir kitais esamais ir rengiamais įstatymais ir nutarimais, bei viešai deklaruojamais teiginiais apie visuomenės rengimą visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui.

Apgailestaujame, kad kol kas ignoruojama dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą susiklosčiusi įtempta ir pavojinga geopolitinė padėtis, kai Lietuva nuo atgrasymo perėjo prie gynybos. Nepaisoma akivaizdžių faktų iš mūšių vietų, atskleidžiančių iš civilių sudarytų Ukrainos teritorinės gynybos kovinių vienetų efektyvumo ir jų pagalbos reguliariajai kariuomenei svarbos. Toks Ukrainos ginkluoto pasipriešinimo vienetų veiksmų rezultatyvumas vaizdžiai patvirtina visų sričių ir rūšių ginklų savininkų bei visų kitų gyventojų tinkamo parengimo ir pasirengimo ginkluotai Šalies gynybai būtinumą ir naudą.

Viliamės, kad už valstybės gynybinių galių stiprinimą tiesiogiai atsakingi politikai, įstatymų leidėjai, valdininkai ir pareigūnai supranta atsainaus požiūrio į akivaizdžius dalykus ir politinės valios trūkumo ydingumą, bei galimas pasekmes.

žr.: 2022-03-09 LRS NSGK posėdžio vaizdo įrašą (nuo: pradžios iki 49:53 min.):

2022-03-09 Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdis – YouTube

LiGSA ir LKKSS informacija

2022.03.14; 18:00

Pagrindinis Suomijos simbolis – nacionalinė vėliava.

Helsinkis, vasario 28 d. (AFP-ELTA). Suomija priėmė „istorinį“ sprendimą tiekti ginklus Ukrainai, Rusijai pradėjus invaziją į provakarietišką kaimynę, pirmadienį pranešė šalies vyriausybė.
 
Helsinkis išsiųs 1 500 raketų paleidimo įrenginių, 2 500 automatinių šautuvų, 150 tūkst. šaudmenų ir 70 tūkst. porcijų lauko maisto davinių, sakė gynybos ministras Anttis Kaikkonenas.
 
„Tai istorinis sprendimas Suomijai“, – žurnalistams sakė ministrė pirmininkė Sanna Marin.
 
Suomija yra Europos Sąjungos, bet ne NATO narė, nors ir turi partnerystės su JAV vadovaujamu kariniu aljansu statusą.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.03.01; 07:05