Lietuvos Generalinė prokuratūra. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda nekomentuoja Generalinės prokuratūros sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko galimai paviešintos riboto naudojimo informacijos.
„Generalinės Prokuratūros sprendimo Prezidentas nekomentuos. Jis jau yra sakęs, kad dėl krašto apsaugos ministro paviešintos informacijos lauks teisinio prokurorų vertinimo“, – Eltai atsiųstame komentare teigia prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
ELTA primena, kad pirmadienį Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl krašto apsaugos ministro A. Anušausko paskelbtos informacijos. Toks sprendimas priimtas po Seimo narės Agnės Širinskienės kreipimosi dėl galimo tarnybos paslapties atskleidimo.
Visgi premjerė Ingrida Šimonytė tikina ir toliau nematanti pagrindo reikalauti krašto apsaugos ministro politinės atsakomybės.
Po pastarojo VGT posėdžio krašto apsaugos ministras užsiminė, jog artimiausiu metu bus pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo. Vėliau ministras pateikė daugiau informacijos apie šį sprendimą savo „Facebook“ paskyroje, nurodydamas detalesnius skirtingų tankų vertinimo aspektus.
Dėl viešų pareiškimų politikas sulaukė aštrios kritikos. VGT vadovaujantis prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad krašto apsaugos ministras paskelbė riboto naudojimo informaciją, kurios sutarta neviešinti.
Savo ruožtu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis paprašė ministro pasisakymus įvertinti Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją.
Vis tik Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigia, kad A. Anušausko paviešinta informacija apie vokiškų tankų pirkimą nebuvo slapta. Tą kartoja ir pats ministras, tačiau paaiškinti, kodėl skiriasi jo ir šalies vadovo pozicijos nesiima.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda neatsitraukia nuo anksčiau išsakytos kritikos krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui ir nurodo, kad Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje aptarta informacija apie vokiškų tankų „Leopard“ įsigijimus turėjo likti už uždarų durų. Šalies vadovas pažymi, kad konfidencialios informacijos atskleidimas gali padaryti žalos valstybės interesams.
„Kiekviena institucija turi savo slaptumo žymas – riboto naudojimo žymą, konfidencialumo žymą. Ir jų turi būti laikomasi. Valstybės gynimo taryba yra viena iš tokių institucijų – labai svarbi institucija, kurioje susieiname visi šalies vadovai aptarti svarbiausius saugumo klausimus. Todėl sprendimai ir turi būti priimami institucijose, o ne socialiniuose tinkluose ar feisbuke“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
Taip G. Nausėda reagavo paklaustas apie išsiskyrusias Prezidentūros ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pozicijas. Pasak KAM, praėjusią savaitę A. Anušausko paviešinta informacija nebuvo slapta. Tuo metu G. Nausėda anksčiau teigė, kad ministras paskelbė riboto naudojimo medžiagą.
Du gerai su situacija susipažinę šaltiniai Eltai taip pat nurodė, kad karinis patarimas, pristatytas VGT nariams ir kurio detales vėliau viešai paskelbė A. Anušauskas, išties yra riboto naudojimo informacija.
Prezidentas sureagavo ir į A. Anušausko argumentus, esą tokia informacija turi būti žinoma visuomenei.
„Suprantu, kad galbūt yra noras informuoti visuomenę ir mes visada už tai pasisakome – kad visuomenė turi būti informuota. Tačiau yra dalis informacijos, kurios atskleidimas gali padaryti žalos valstybei“, – nurodė šalies vadovas.
„Kiek žinau, šiuo klausimu yra kreipimasis į Generalinę prokuratūrą – manau, kad taip pat galės įvertinti teisinius šios problemos aspektus. Tada žiūrėsime, kokios bus išvados“, – aiškino jis, vertindamas parlamento Mišrios Seimo narių grupės seniūnės Agnės Širinskienės kreipimąsi į prokurorus.
ELTA primena, kad praėjusį pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas užsiminė, jog artimiausiu metu bus pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo. Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Visgi, A. Anušauskas dėl viešų pareiškimų sulaukė aštrios kritikos. Keliami klausimai dėl tokių sprendimų skaidrumo, dvišalių santykių su JAV bei Vokietija, Lietuvos derybinės galios potencialo. VGT vadovaujantis prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad krašto apsaugos ministras paskelbė riboto naudojimo informaciją, kurios sutarta neviešinti.
Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė dėl krašto apsaugos ministro viešai aptartų detalių kreipėsi į prokuratūrą.
Vis tik Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigia, kad A. Anušausko paviešinta informacija apie vokiškų tankų pirkimą nebuvo slapta.
Facebook. EPA – ELTA nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas turėtų „mažiau galvoti apie feisbuką“ ir elgtis išmintingiau, sako Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.
Taip politikė reagavo į šią savaitę kilusį skandalą, kai A. Anušauskas paskelbė, jog jo vadovaujama ministerija planuoja pasirašyti ketinimų protokolą su Vokietijos tankų „Leopard“ gamintojais. Dėl šių pareiškimų ministras sulaukė kritikos ir iš valdančiosios koalicijos bendražygių, ir iš paties prezidento Gitano Nausėdos.
„Norėčiau mesti akmenuką į ministro daržą, kadangi, man atrodo, ne pirmą kartą jis taip suklumpa, pats pirmas praneša dalykus, su niekuo neaptaręs ar nepasitaręs“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė V. Blinkevičiūtė.
„Norėčiau palinkėti ministrui kartais iš tikrųjų mažiau galvoti apie feisbuką, apie tos informacijos viešinimą“, – linkėjo ji.
Europarlamentarės manymu, kilęs ginčas ir išryškėję nesutarimai kenkia Lietuvos reputacijai Vakarų partnerių akyse.
„Tiesiog patarčiau elgtis išmintingiau. Pasižiūrėkite, kiek visokių aistrų viešumoje buvo dėl vokiečių brigados. Ir kam nuo to geriau? Man atrodo, kad tik Lietuvos reputacija tarp mūsų sąjungininkų menkėja“, – dar neseniai vykusias diskusijas dėl Berlyno įsipareigojimų Vilniui priminė V. Blinkevičiūtė.
„Nėra dar jokių derybų, nieko mes dar neįsigijome, yra tam tikri ketinimai, kurie aptarti uždarame posėdyje, Valstybės gynimo taryboje. Buvo galima tą informaciją pateikti ir ne tokią konkrečią. Tikrai taip, matyt, reikėjo pasielgti. O dabar vėl labai daug emocijų“, – apgailestavo LSDP vadovė.
V. Blinkevičiūtė pabrėžė, kad tankų įsigijimo klausimas yra itin svarbus Lietuvai. Todėl politikė neabejoja, kad tai, kokią techniką pirkti, geriausiai žino Lietuvos kariuomenė.
„Svarbiausia visoje šitoje temoje, kad mūsų kariuomenė pirmiausiai įsigytų tai, ko jai reikia. Ir tą kariuomenė tikrai pati žino geriausiai“, – pridūrė europarlamentarė.
Įvertino A. Širinskienės kreipimąsi į prokuratūrą: linkiu sėkmės
Tuo metu klausiama apie Mišrios Seimo narių grupės seniūnės Agnės Širinskienės iniciatyvą kreiptis į Generalinę prokuratūrą, jog ši įvertintų, ar A. Anušauskas neatskleidė tarnybos ar valstybės paslaptį sudarančios informacijos, V. Blinkevičiūtė teigė, kad teisėsauga turėtų išnagrinėti keliamus klausimus.
„Kas nori, tas gali, žinoma, kreiptis. Kiek žinau, Mišrios Seimo narių grupės atstovė ir kreipėsi. Linkiu sėkmės, tegul prokuratūra išnagrinėja šituos klausimus“, – opozicijos kolegų iniciatyvą įvertino socialdemokratė.
Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Be to, europarlamentarė svarstė, kad ministrui veikiausiai teks dėl savo pareiškimų pasiaiškinti ir Seimui.
„Ministras, matyt, rudens sesijoje turės atsakyti į daug klausimų, kai Seimas grįš į plenarinę sesiją“, – sakė V. Blinkevičiūtė.
ELTA primena, kad pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio krašto apsaugos ministras užsiminė, jog artimiausiu metu bus pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo.
Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Visgi, A. Anušauskas dėl viešų pareiškimų sulaukė aštrios kritikos. Keliami klausimai dėl tokių sprendimų skaidrumo, dvišalių santykių su JAV bei Vokietija, Lietuvos derybinės galios potencialo. VGT vadovaujantis prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad krašto apsaugos ministras paskelbė riboto naudojimo informaciją, kurios sutarta neviešinti.
Savo ruožtu Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė dėl krašto apsaugos ministro viešai aptartų detalių kreipėsi į prokuratūrą.
Tačiau A. Anušauskas teigia savo kaltės situacijoje nematantis ir atmeta jam reiškiamą kritiką. Anot ministro, informacija, kurią jis paviešino, nebuvo slapta, o perteklinis slaptumo grifų uždėjimas Lietuvoje taip pat draudžiamas įstatymu, pabrėžia A. Anušauskas.
Planuojamas tankų įsigijimas bus didžiausias Lietuvos pirkinys, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys – tam planuojama skirti apie 2 milijardus eurų. Pasak jo, galutinio sprendimo pirkti vokiškus tankus „Leopard“ dar nėra, todėl ketinimų protokolas reiškia tik tai, kad Lietuva siekia gauti daugiau informacijos apie galimus technikos įsigijimus.
Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) foto
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai neslepia kritikos krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui. Pasak kai kurių komiteto narių, savo komentaru po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio ministras ne tik atskleidė kai kurias neviešinamomis turėjusias likti posėdžio detales, bet ir sumažino Lietuvos derybinę galią tankų įsigijimo procese.
A. Anušauskas pirmadienį po VGT posėdžio žurnalistams sakė, kad artimiausiu metu Lietuva pasirašys ketinimų protokolą su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo.
„Kad turime absoliučiai neprofesionalų politiką, mes įsitikinome jau kelis kartus. Jis nesuvokia, ką galima kalbėti viešai. Nederina veiksmų nei su NSGK, nei su Prezidentūra, net su Valstybės saugumo tarybos tam tikrais pareigūnais. Tam tikra informacija, kurią mes gauname – tai yra paslaptys. O jis nesuvokia, ką galima komunikuoti viešai“, – Eltai sakė „valstietis“ Dainius Gaižauskas.
Anot opozicijai priklausančio parlamentaro, A. Anušausko pademonstruota nekompetencija valstybei ne pirmą kartą kelia problemų.
„Šitoks neatsakingas jo išėjimas vėl sukiršino mūsų sąjungininkus. (…) Juk net versle yra komercinės paslaptys – o čia – išeiname iš derybų ir vienas (derybininkas – ELTA) pradeda kalbėti viešai. Tai yra baisus, baisus nekompetencijos pavyzdys, kuris ne tik kenkia mūsų reputacijai, bet ir kiršina su sąjungininkais – kad neva vykdome kažkokius užkulisinius susitarimus“, – teigė D. Gaižauskas.
„Čia gal didybės manija pirmam pasakyti kažkokią skambią frazę (…). Tai yra labai bloga pozicija“, – situaciją komentavo parlamentaras.
S. Skvernelis: jei kalbiesi su keliais pardavėjais, turi daugiau derybinės galios
Savo ruožtu partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas ir NSGK narys Saulius Skvernelis sako, kad dėl ministro pasisakymų Lietuvos derybinė galia krenta. Todėl, pažymi parlamentaras, tikėtina, kad už tankus Lietuvai gali tekti mokėti daugiau.
„Jei aš iš anksto pasakau, kad noriu to daikto, tai pardavėjas tikrai kels daikto kainą ir jį teks parduoti jam palankesnėmis sąlygomis. Bet jei tu kalbiesi su keliais pardavėjais dėl to paties daikto, daugiau derybinės galios turi, vienareikšmiškai“, – Eltai teigė S. Skvernelis, pridurdamas, kad ministro veiksmus turėtų įvertinti premjerė.
„Ministras turi savo vadovą, tai yra ministrė pirmininkė. Nei Lopata, nei Skvernelis, nei Kasčiūnas ministrui nurodyti gali, nei stabdyti, nei raginti. Tam yra ministrė pirmininkė ir Vyriausybė“, – sakė S. Skvernelis.
A. Mazuronis: dabar derybinė pozicija – nulinė
Komiteto kolegų pozicijai, kad A. Anušausko pareiškimai gali mažinti Lietuvos derybinę galią, pritaria ir „darbietis“ Andrius Mazuronis. Vokiečių kareivis ant Leopard šarvų. Slaptai.lt foto
„Tai čia nulinė derybinė pozicija. (…) Man atrodo, čia pagrindinis ministro motyvas yra pirmam išeiti į viešumą su gera žinia. Ministro vergavimas reitingams, man atrodo, kad jau ne pirmą kartą kiša koją konstruktyviems sprendimams ir elementariai logikai“, – neslėpė A. Mazuronis.
Be to, politiko teigimu, arba A. Anušauskas, arba I. Šimonytė valstybės planuojamus pirkimus gynybos srityje turėtų pristatyti ir NSGK. Mat pastaruoju atveju, anot parlamentaro, komiteto nariai apie VGT sprendimus patys sužinojo iš žiniasklaidos.
„Būtų labai gerai, kad ateitų į NSGK ar tai krašto apsaugos ministras, ar tai Ministrė Pirmininkė, galbūt su Užsienio reikalų komitetu kažkokiam jungtiniame posėdyje, galėtų pristatyti klausimą ir kas ten darosi, kodėl tokie sprendimai priiminėjami. (…) Juk mes negalime tokių dalykų sužinoti iš televizijos. Po to patys atrodome juokingai“, – teigė A. Mazuronis.
A. Anušauskas: buvo vertinami potencialūs gamintojai
Antradienį A. Anušauskas Facebook paskyroje atsakė į jam keliamus klausimus. Jis teigė, kad planuojant Lietuvos kariuomenės tankų įsigijimus buvo renkamasi iš trijų potencialių tokios technikos gamintojų – vertinti vokiški „Leopard“, amerikietiški „Abrams“ ir korėjietiški „Black Panther“ tankai.
Todėl politikas atmeta valdančiosios koalicijos kolegos Raimundo Lopatos kritiką, esą nutarta pasirašyti ketinimų protokolą Vokietijos tankų „Leopard“ gamintojais be jokio konkurso ar politinio patarimo.
Nepaisydamas ir kritikos dėl viešų pareiškimų apie ketinimų protokolus ir tai, kad jo pareiškimai gali kenkti šalies derybinei galiai su kitais ginkluotės tiekėjais, A. Anušauskas išdėstė savo argumentus, kodėl „Leopard“ Lietuvai yra geriausia iš svarstytų alternatyvų. Abrams tankas – iš arti. Gintaro Visocko foto
Politiko teigimu, Lietuvos kariuomenėje vokiški tankai būtų geriausiai pritaikomi, mat, pasak jo, šalies kariai jau turi ir naudojasi įvairiomis vokiškos ginkluotės sistemomis.
„Šiuo metu Lietuvos kariuomenė ginkluotėje jau turi vokiškos ginkluotės sistemas: PzH2000 artileriją, PKM Boxer („Vilkas“), kovinius evakuatorius BPz2. „Leopard” tankai būtų geriausiai suderinami su šiuo metu Lietuvos kariuomenėje naudojama karine technika, nes būtent jie geriausiai atitinka Lietuvos operacinę aplinką, gamtines ir geografines sąlygas“, – teigė A. Anušauskas.
Anot ministro, „Leopard“ tankai leistų užtikrinti ir tinkamą sąveiką tarp Lietuvos kariuomenės ir šalyje veikiančios NATO priešakinių pajėgų bataliono grupės, kuriai vadovauja Vokietija.
„Lietuvos kariuomenės aprūpinimas „Leopard“ tankais užtikrintų aukštą sąveiką ir suderinamumą su šiuo NATO vienetu, o ateityje ir su Lietuvoje nuolat dislokuota Vokietijos brigada“, – tvirtino jis.
Slaptieji sąrašai. Top secret
ELTA primena, kad pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas užsiminė, jog artimiausiu metu bus pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo.
Planuojamas tankų įsigijimas bus didžiausias Lietuvos pirkinys, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys – tam planuojama skirti apie 2 milijardus eurų. Pasak jo, galutinio sprendimo pirkti vokiškus tankus „Leopard“ dar nėra, todėl ketinimų protokolas reiškia tik tai, kad Lietuva siekia gauti daugiau informacijos apie galimus technikos įsigijimus.
J. Bidenas priėmė su valstybiniu vizitu atvykusį Indijos premjerą N. Modį. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, birželio 22 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį priėmė su valstybiniu vizitu į Vašingtoną atvykusį Indijos ministrą pirmininką Narendrą Modį.
Per iškilmingą ceremonija prie Baltųjų rūmų J. Bidenas pareiškė, kad JAV ir Indija yra „dvi didžios valstybės, dvi didžios draugės, dvi didžios galybės, galinčios formuoti XXI amžiaus kursą“. Partnerystė tarp abiejų valstybių esą yra „viena svarbiausių XXI amžiaus partnerysčių“. N. Modis pabrėžė, kad jo priėmimas Balstuosiuose rūmuose yra „garbė ir pasididžiavimas 1,4 mlrd. žmonių Indijoje“. Tik trečiasis valstybinis vizitas Vašingtone per J. Bideno kadenciją turi didelę politinę reikšmę: JAV nori pasiekti, kad Indija taptų atsvara Kinijai ir įtikinti vyriausybę Naujajame Delyje nutraukti santykius su Rusija.
N. Modžio viešnagės proga paskelbta apie virtinę ginkluotės ir ekonominių susitarimų tarp JAV ir Indijos. JAV koncernas „General Electric“, pavyzdžiui, perduodamas technologijas, nori kartu su Indijos valstybiniu koncernu „Hindustan Aeronautics“ gaminti turbinas Indijos naikintuvams. Indija, be to, siekia iš JAV įsigyti „MQ-9B SeaGuardians“ tipo karinių dronų.
Dar vienas susitarimas numato, kad JAV mikroschemų gamintoja „Micron 800“ investuos 800 mln. dolerių (730 mln. eurų) į puslaidininkių gamyklą Indijoje. Kartu su Indijos lėšomis bendra investicijų suma pasieks 2,75 mlrd. dolerių.
N. Modis jau trečiadienį atvyko į Vašingtoną ir susitiko su J. Bidenu neoficialios vakarienės Baltuosiuose rūmuose. Ketvirtadienį buvo numatyti politiniai pokalbiai, abiejų jų spaudos konferencija, Indijos premjero kalba Kongrese bei valstybinis banketas Baltuosiuose rūmuose.
N. Modžio vizitas nėra vertinamas vienareikšmiškai: kritikai kaltina jį vis labiau autoritariniu valdymo kursu. JAV valstybės departamentas neseniai paskelbė ataskaitą, kurioje kritikuoja išpuolius prieš religinių mažumų atstovus, pavyzdžiui, krikščionis ir musulmonus, šalyje. Virtinė J. Bideno demokratų partijos parlamentarų pareiškė, kad boikotuos N. Modžio kalbą Kongrese.
J. Bidenas nuo savo kadencijos pradžios 2021 m. sausį priėmė du valstybinių vizitų atvykusius prezidentus: Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną pernai ir Pietų Korėjos vadovą Yoon Suk Yeolą balandį. N. Modis yra tik trečias svečias, kuriam suteikta tokia garbė.
Šiaurės Korėja. Ginkluotosios pajėgos. EPA-ELTA nuotr.
Londonas, gruodžio 22 d. (ELTA). Rusijos samdinių grupė „Wagner“ įsigijo ginklų iš Šiaurės Korėjos, kad padėtų sustiprinti rusų pajėgas Ukrainoje. Apie tai ketvirtadienį pranešė agentūra „Reuters“. JAV Nacionalinės saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby‘is patvirtino šią informaciją.
Vienas aukštas JAV vyriausybės pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės, sakė, kad ginklų įsigijimas yra stiprėjančių „Wagner“ pozicijų kare ženklas. „Galime patvirtinti, kad Šiaurės Korėja perdavė pirmąją ginklų siuntą „Wagner“ grupei, kuri už įrangą sumokėjo. Praėjusį mėnesį Šiaurės Korėja tiekė į Rusiją pėstininkų raketų ir raketų, kurias turėjo naudoti „Wagner“, – teigė pareigūnas.
Pareigūnas taip pat sakė, kad „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas kiekvieną mėnesį skiria daugiau kaip 100 mln. dolerių, kad finansuotų „Wagner“ operacijas Ukrainoje. Tačiau jis esą susiduria su problemomis verbuojant rusus kovai.
Praėjusiomis savaitėmis „Wagner“ per mūšius dėl Ukrainos Bachmuto miesto patyrė didelių nuostolių – neteko apie 1 000 kovotojų.
JAV žvalgybos vertinimu, Šiaurės Korėjos ginklų tiekimas nepadarys įtakos dinamikai mūšio lauke, „tačiau esame sunerimę, kad Šiaurės Korėja planuoja perduoti „Wagner“ daugiau karinės įrangos“, – teigė pareigūnas.
J. Kirby‘is patvirtino ir šį vertinimą ir pareiškė, kad Šiaurės Korėja, tiekdama ginklus, pažeidė JT sankcijas. JAV pareigūnai, „Reuters“ informacija, šį klausimą ketina kelti Saugumo Taryboje.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Šiuo metu vykstanti kompleksinė (kibernetinė-informacinė) ataka paveikė naujienų portalą „Kas vyksta Kaune“, pateikiant dezinformaciją apie neva teisėsaugos institucijų atliekamą tyrimą. Melagingos naujienos išsiplėtė ir į socialinius tinklus, tad Nacionalinio kibernetinio saugumo centras ragina piliečius kritiškai vertinti pateikiamą informaciją ir nepasiduoti manipuliacijoms.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras dėl šios atakos atlieka tyrimą.
Balandžio 10 d. suklastojus siuntėjo adresą ir prisistačius Krašto apsaugos ministerijos darbuotoju, išplatintas melagingo turinio elektroninis laiškas, pranešantis apie stambų korupcijos atvejį Krašto apsaugos ministerijoje.
Laiške yra nuorodos, kurios galimai veda į kenkėjišką veiklą.
Laiške, kurį, pradiniais duomenimis, gavo keliolika elektroninio pašto dėžučių Prezidentūroje, Vyriausybėje ir Seime, pranešama apie neva atliktą Krašto apsaugos ministerijos auditą, atskleidusį apie galimą korupcijos atvejį ministerijoje. Melagingo turinio laiške teigiama, esą krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ginklų pirkimo procedūrų metu gavo 586 tūkst. JAV dolerių kyšį, o tai įrodantys dokumentai neva egzistuoja viename iš Lietuvoje veikiančių bankų.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) pradėjo incidento tyrimą ir įspėja gavus analogiško turinio laišką jo neplatinti bei nespausti jame esančios nuorodos. Centro direktorius dr. Rytis Rainys sako, kad tai tipinė kibernetinė ataka, surengta panaudojus socialinės inžinerijos metodą: suklastotas adresas, parengtas tikroviškai atrodantis tekstas siekiant apgauti ar suklaidinti, adresas suklastotas panaudojus kitų valstybių infrastruktūrą. Pasak jo, šiuo metu laiško turinys, struktūra ir galimi žalingi intarpai yra vertinami NKSC specialistų.
„Incidentas dar kartą įrodo, kad technologijų amžiuje jau gyvename kibernetinio karo sąlygomis. Net neabejoju, kad tikrasis atakos rengėjų tikslas – diskredituoti ne tik mane kaip politiką, bet visą krašto apsaugos sistemą, mažinti visuomenės pasitikėjimą ir palaikymą kariuomenei“, – sako šiuo metu Ukrainoje viešintis krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Tai ne pirma kibernetinė-informacinė ataka, kurios objektu tapo krašto apsaugos ministras. Analogiškas atvejis įvyko pernai sausį, kai buvo įsilaužta į vienos iš žiniasklaidos priemonių interneto svetainę ir aukščiausiems valstybės pareigūnams išplatintas el. laiškas su kenkėjišku kodu.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro Lietuvos kibernetinio saugumo būklės 2018 metų ataskaitoje nurodoma, jog pernai socialinės inžinerijos metodu parengtų kibernetinių atakų skaičius augo eksponentiškai.
