Arkivyskupas Gintaras Grušas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas teigia, kad reaguojant į sudėtingą epidemiologinę situaciją dėl koronaviruso pandemijos pamaldos bažnyčiose dalyvaujant tikintiesiems dar nebus atnaujinamos.
„Naujieji metai, jų pradžia parodė, kad pandeminė situacija Lietuvoje išlieka labai rimta. Vyriausybė priėmė taip pat griežtesnius apribojimus, ištęsė jų laiką. Todėl atsižvelgdami į esamą situaciją šiandieną priėmėme sprendimą dar neatnaujinti viešų pamaldų bažnyčiose dalyvaujant tikintiesiems“, – nuotolinėje konferencijoje trečiadienį teigė G. Grušas.
„Taigi, tvarka, kuri buvo nuo gruodžio 16 d. bus pratęsta iki sausio 31 d. su galimybe švelninti, jeigu anksčiau situacija pasikeistų. Tokiu būdu solidarizuojamės su visais, kuriems šis laikas itin sunkus, ypač su mūsų ligoniais, gydytojais ir slaugytojais“, – pridūrė jis.
Sprendimas priimtas po konsultacijų su medikais
Arkivyskupas akcentavo, kad sprendimą solidarizuotis ir neatnaujinti pamaldų bažnyčiose nulėmė konsultacijos su medikais.
„Sprendimas atidaryti bažnyčias buvo priimtas gruodžio 30 dieną. Ir mes matėme šiomis dienomis, tokį automatinį įsigaliojimą ankstesniojo sprendimo. Bet konsultuojantis su Vyriausybės ekspertais ir vis labiau su medikais, matėme, kad dar yra per anksti ir nusprendėme, kad palaikysime tą griežtesnę tvarką ir bažnyčioje“, – sakė G. Grušas.
„Turbūt dalykas, kuris nemažai nulėmė ankstesnį sprendimą yra sielovadinis poreikis ir faktas, kad net įprastais ne pandemijos metais sausio mėnuo arba laikas po švenčių labai smarkiai sumažėja tikinčiųjų buvimas bažnyčioje“, – taip pat teigė jis.
G. Grušas pripažįsta, kad neorganizuojant mišių bažnyčioms finansiškai išsilaikyti yra sudėtingiau. Visgi arkivyskupas akcentavo, kad sprendžiant dėl pamaldų bažnyčiose atnaujinimo jis nebuvo iškeltas.
Vilniaus šv. Onos bažnyčia. Vytauto Visocko nuotr.
„Manau, kad mūsų problema yra panaši kaip ir visų verslų, ir žmonių Lietuvoje, žinoma, kad (karantinas – ELTA) turi efektą, bet mūsų svarstymuose, ką daryti dėl atidarymo mišių šis klausimas nebuvo iškeltas, kaip koks nors, kurį vertintume“, – patikino Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas.
Visgi arkivyskupas teigė, kad karantino laikotarpiu nemaža dalis žmonių tiesioginiu ar nuotoliniu būdu užprašo maldų iš kunigų, užprašo mišias ir perveda arba pristato aukas.
„Tai mišių aukojimo žmonių intencijos nenutrūko ir jos vyksta, tik be žmonių dalyvavimo“, – teigė jis.
Nuomonės išsiskyrė, bet konsensusą pavyko pasiekti
Arkivyskupas pripažino, kad prieš priimant sprendimą nuo gruodžio 16 d. stabdyti viešas pamaldas diskusijos Lietuvos vyskupų konferencijoje vyko net 8 val. Visgi G. Grušas akcentuoja, kad abu kartus nors nuomonės ir išsiskyrė, tačiau Lietuvos vyskupų konferencijai pavyko pasiekti konsensusą. Arkikatedra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Tai buvo labai plačios diskusijos, tai nėra labai lengvas klausimas, ypač vyskupams prašyti žmonių nedalyvauti mišiose. Nuomonės buvo skirtingos, bet priartėjime prie konsensuso, po ilgų diskusijų atradome bendrą sprendimą. Ir šiandieną įvairios nuomonės buvo, koks geresnis kelias, bet atradome konsensusą su stipria dauguma“, – sakė G. Grušas.
Arkivyskupas taip pat pripažino ir pats pasisakęs už tai, kad pamaldos bažnyčiose nebūtų atnaujintos.
Laikinieji namai atveria duris benamiams. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė, penktadienį lankydamasi naujai duris atvėrusiuose Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Laikinuosiuose namuose, linkėjo kiekvienam šių laikinų nakvynės namų gyventojui neprarasti vilties ir sukurti savo namus.
Laikinieji namai yra Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ padalinys, veikiantis nuo 1999 metų rudens. Tai erdvė žmonėms, neturintiems nuolatinės gyvenamosios vietos, tačiau pasiryžusiems žengti savarankiško gyvenimo link.
Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas ir Pirmoji ponia Diana Nausėdienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Turbūt kiekvienam žmogui svarbiausi dalykai yra šeima ir namai. Netekus vieno ar abiejų susvyruoja mūsų gyvenimo pamatas. Ir ne kiekvienas gali susidoroti su užklupusiais iššūkiais ar nelaimėmis pats. Ir tada be galo svarbūs tampa visi esantys šalia, jų noras ir galimybė ištiesti savo artimui ranką“, – sveikindama susirinkusiuosius sakė D. Nausėdienė.
Jau 22-uosius gyvavimo metus skaičiuojantys Laikinieji namai savo gimtadienį minėjo atnaujintose patalpose. Šventėje dalyvavo Laikinųjų namų gyventojai, savanoriai, svečiai. Atnaujintus namus palaimino Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.
Norėdamas apsistoti šiuose Laikinuosiuose namuose žmogus įsipareigoja kartu su socialiniu darbuotoju spręsti jam iškilusius sunkumus grįžtant į savarankišką gyvenimą.
Šiuo metu Laikinuosiuose namuose darbuojasi 5 darbuotojai ir 28 savanoriai, vienu metu gyventi čia gali iki 76 žmonių.
Velykos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda, ketvirtadienį susitikęs su Vilniaus arkivyskupu metropolitu Gintaru Grušu, aptarė pasirengimą Šv. Velykoms karantino laikotarpiu, taip pat priemones, skirtas vargstančių bei pažeidžiamų asmenų padėčiai palengvinti.
Pasak šalies vadovo, jam įsiminė arkivyskupo G. Grušo išsakyta mintis, kad žmogus gali trejopai elgtis kančios atžvilgiu: ją atstumti, ignoruoti arba apsikabinti.
„Kiekvienas galime pasirinkti, kuriuo keliu einame. Mūsų dvasinis gyvenimas pastaruoju metu tapo kur kas intensyvesnis – beveik kasdien darome vertybinius pasirinkimus: imtis prasmingos savanorystės veiklos ar užsidaryti savo kiaute, teikti konstruktyvius pasiūlymus ar stovėti nuošalyje ir kaltinti, demonstruoti atsakingą požiūrį į karantino reikalavimus ar juos atsainiai ignoruoti. Svarbiausia, kad Lietuva nepalūžo pajutusi pandemijos protrūkio naštą. Atvirkščiai, žmonių santykiai ir vertybės išsigrynino, valdžios atsakomybė tapo labiau apčiuopiama ir kontroliuojama. Tai rodo, kad iš šio išmėginimų ruožo išeisime tvirtesni – tiesą sakant, jau dabar esame daug stipresni”, – sakė valstybės vadovas, kurį cituoja Prezidento komunikacijos grupė.
Prezidentas padėkojo Bažnyčiai už atsakingą požiūrį į tikinčiųjų ir visos visuomenės sveikatą, paramą labiausiai jos stokojančiam žmogui.
„Labai vertinu Bažnyčios labdaringą veiklą, prie kurios galime prisidėti ir mes su Diana. Šis darbas visada buvo nukreiptas į labiausiai paramos stokojantį žmogų, laisvas nuo politinių aspiracijų ir deklaratyvumo”, – sakė G. Nausėda.
Šeštadienį Molėtų rajone, Videniškių Šv. Lauryno bažnyčioje, iškilmingas padėkos Šv. Mišias už Mykolo Giedraičio pripažinimą palaimintuoju aukojo Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos vyskupai.
Iškilmių dalyviams sveikinimo žodį perdavė išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda, dalyvavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, pal. M. Giedraičio giminės atstovai, kiti svečiai.
Kaip padėkos Šv. Mišių homilijoje pabrėžė Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, palaimintasis Mykolas visada siekė būti su Jėzumi. Likdamas vienuoliu broliu, jis norėjo būti vienybėje su Juo, kontempliuoti Nukryžiuotąjį, tarnauti Eucharistijos slėpiniui, tiesiog gyventi šalia Jėzaus, kuris yra Švenčiausiajame Sakramente.
„Šventieji sudaro pačią Bažnyčios gyvenimo šerdį. Šventieji šiai Bažnyčiai suteikia universalų, visuotinį matmenį, dėl to ji nuolat pranoksta valstybių, tautų ir visuomenių sienas ir jungia jas į vieną Dievo tautą. Šventųjų dėka, kad ir kur pasaulyje atsirastume, visuomet jaučiamės esą namie”, – kalbėjo Krokuvos arkivyskupas metropolitas.
Pal. M. Giedraitį arkivyskupas M. Jędraszewskis vadino dar vienu dvasiniu tiltu, jungiančiu Lenkiją su Lietuva ir leidžiančiu išgyventi vienos Dievo tautos bendrystę.
Iškilmėse Krokuvoje už M. Giedraičio pripažinimą palaimintuoju Kaišiadorių vyskupui Jonui Ivanauskui įteikta pal. M. Giedraičio relikvija po padėkos Šv. Mišių buvo įnešta į Giedraičių koplyčią. Ypatingos šventės proga tikintieji relikviją galėjo pagerbti prisiliesdami prie jos.
Lietuvos vyskupų konferencija primena, kad prieš 400 metų didikų Giedraičių pastatytoje Videniškių bažnyčioje ir vienuolyne šiame krašte gimęs M. Giedraitis šventuoju pradėtas laikyti tuoj po savo mirties.
Dar XVI a. Krokuvos vyskupija ėmėsi veiksmų, būdingų skelbimui palaimintuoju: Mykolo palaikai iš palaidojimo vietos Šv. Morkaus bažnyčioje buvo perkelti į sarkofagą altoriuje viešai gerbti. Paveiksluose jis pradėtas vaizduoti su aureole.
M. Giedraičio beatifikacijos byla pradėta 1634 metais, tačiau tik 2018-ųjų lapkričio 7 dieną Apaštalų sostas paskelbė dekretą, pripažindamas Dievo tarno M. Giedraičio herojiškas dorybes ir patvirtindamas jo kultą, gyvavusį nuo neatmenamų laikų.
M. Giedraičio beatifikacijos bylą teikė Katalikų Bažnyčia Lenkijoje, todėl pirmosios padėkos Šv. Mišios už garbingojo M. Giedraičio pripažinimą palaimintuoju šių metų birželio 8 dieną buvo švenčiamos Krokuvoje.
Ekvipolentinės beatifikacijos dekrete apie M. Giedraičio dorybių herojiškumą ir kultą nuo neatmenamų laikų rašoma, kad apie 1420 metus kilmingoje šeimoje, Giedraičiuose, netoli Vilniaus gimęs M. Giedraitis gavo tvirtą religinį ir kultūrinį lavinimą, puoselėjo pamaldumą Nukryžiuotajam Kristui.
Pagal anuometinę tradiciją Mykolas turėjo tapti riteriu, tačiau jo fizinė negalia neleido jam to padaryti. Būsimasis palaimintasis įstojo į Atgailos kanauninkų vienuolyną Bistryčioje (dabartinės Baltarusijos teritorijoje). Žinoma, kad išvykdamas į Krokuvoje vyksiančią generalinę kapitulą, vienuolyno vyresnysis kartu pasiėmė ir Mykolą. Čia jis ir užbaigė noviciatą, Krokuvoje davė vienuoliškus įžadus ir apsigyveno Šv. Morkaus reguliariųjų atgailos kanauninkų konvente.
Palaimintasis baigė filosofijos mokslus Krokuvos akademijoje, 1465 m. gaudamas laisvųjų menų magistro laipsnį. Gyveno kukliai ir pamaldžiai. Prižiūrėjo šventovę, rūpinosi jos švara, puošė altorių – atlikdavo tai, kas įprasta zakristijono tarnystei. Daugybė žmonių kreipdavosi į M. Giedraitį patarimo ir pagalbos įvairiais dvasiniais reikalais, taip pat užklupus gaisrams, ligoms ar kitokiems išbandymams. Mykolas stengėsi su visais susitikti, visiems padėti. Pal. M. Giedraičio užtarimui amžininkai priskyrė ir ne vieną išgijimą.
Tiksliai žinoma Mykolo mirties data – 1485 metų gegužės 4-oji. Jis palaidotas Krokuvos Šv. Morkaus bažnyčioje. Videniškiuose kiekvieno mėnesio 4 dieną meldžiamasi pal. M. Giedraičio litanija, vidurdienį bažnyčioje aukojamos Šv. Mišios.
M Giedraitis – trečiasis palaimintuoju paskelbtas lietuvis po Jurgio Matulaičio ir Teofiliaus Matulionio.
Popiežiaus Pranciškaus vizito į Lietuvą pristatymas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Popiežiaus Pranciškaus metu Lietuva bus viso pasaulio dėmesio centre. Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) pirmininko Gintaro Grušo teigimu, vizitas bus tiesiogiai transliuojamas į visus kontinentus, verčiamas į daugybę kalbų.
Rugsėjo 23 dieną iš Kauno Santakos į visą pasaulį bus transliuojamos Šv. Mišios, kurias popiežius Pranciškus aukos kartu su Lietuvos ir užsienio vyskupais, kunigais, susirinkusiais tikinčiaisiais.
Kaip atkreipė dėmesį Lietuvos vyskupai, įprastai sekmadienio vidurdienį popiežiaus kalbama Viešpaties angelo malda, po kurios jis kreipiasi į viso pasaulio tikinčiuosius, šį kartą sklis ne iš Apaštališkųjų rūmų lango Vatikane, bet iš Kauno.
Pasak LVK pasiruošimo popiežiaus vizitui generalinio sekretoriaus kun. Sauliaus Rumšo, popiežius atvažiuoja pasimatyti su Lietuvos žmonėmis, tačiau į susitikimus taip pat pakviesti kitų konfesijų atstovai, laukiama maldininkų iš kaimyninių šalių – Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos. Popiežiaus susitikime su jaunimu ir Šv. Mišiose Kauno Santakoje išgirsime meldžiantis įvairiausiomis kalbomis, kuriomis kalba Lietuvoje gyvenantys skirtingų tautybių žmonės.
Antradienį Lietuvos vyskupai kreipėsi į tikinčiuosius artėjant Šventojo Tėvo vizitui Lietuvoje, primindami, kad lygiai prieš 25 metus tapome istorinio įvykio liudininkai – pirmą kartą popiežius apsilankė Lietuvos žemėje.
Šv. Jono Pauliaus II apsilankymas tapo vienu didžiausių naujai atgimusios Lietuvos valstybės įvykių.
„Šiuo metu mūsų Tėvynė rengiasi istoriniam susitikimui. Tai bus ypatinga pamatyti ir išgirsti Šventąjį Tėvą, kuris atvyksta aplankyti savo bendruomenės Baltijos šalyse. Katalikų Bažnyčios vadovas planuoja susitikti ne tik su tikinčiaisiais, bet ir su visais laisvos valios žmonėmis, kuriems yra svarbios žmogiškosios vertybės, žmogaus prigimtinių teisių apsauga bei pagalba patiems vargingiausiems“, – pabrėžia vyskupai.
Popiežiaus vizitą ganytojai vadina svarbia tikėjimo ir vilties sustiprinimo proga bei demokratinės visuomenės pamatų tvirtinimu.
Spaudos konferencijoje (iš kairės): Gintaras Grušas, Saulius Rumšas ir Pedro Lopezas-Quintana. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ką reiškia toks svarbus istorinis momentas Lietuvai? Pasak vyskupų, visų pirma tai nuostabi Dievo dovana: mūsų nedidelis kraštas, palyginti su kitomis pasaulio tautomis, sulauks tokio svarbaus svečio. Antra – mus visus pasieks Šv. Petro įpėdinio žodis, kuris ilgiems metams taps kelrodžiu stiprinant tikėjimą ir pasitikėjimą maloninga Dievo apvaizda. Trečia – į visą pasaulį pasklis žinia apie mus ir mūsų kraštą. Tai suteiks galimybę daugeliui žmonių pasaulyje susipažinti su Lietuva ir kitomis Baltijos šalimis, padrąsins vis daugiau maldininkų ir turistų aplankyti Lietuvą.
„Švęsdami Lietuvos atkurtos laisvės ir nepriklausomybės 100 metų sukaktį dar kartą turime unikalią progą iš naujo pajusti Atgimimo sąjūdžio nuotaiką, tarsi vėl pasikartojantį Baltijos kelio vienybės momentą. Drąsinkime savo šeimos narius, kaimynus, bendradarbius tapti istorinio įvykio dalyviais. Popiežiaus vizito šūkis – „Kristus Jėzus – mūsų viltis“ vėl naujai težadina tą jaudinančią patirtį, kai prieš 25 metus Lietuvoje priėmėme popiežių Šv. Joną Pauliu II. Kvieskime vieni kitus atvykti! Padovanokime sau ir savo artimiesiems tikėjimo įkvėpimo progą ir mūsų tautos vienybės patirtį!” – kviesdami atvykti susitikti su popiežiumi Pranciškumi ragino Lietuvos vyskupai.
Kaip skelbė ELTA, popiežius Pranciškus rugsėjo 22-23 dienomis lankysis Lietuvoje prezidentės Dalios Grybauskaitės, Katalikų Bažnyčios ir visų šalies žmonių kvietimu. Tai antrasis Šventojo Tėvo vizitas per atkurtos mūsų valstybės istoriją.
Šalies vadovės teigimu, tai ypatinga žinia ir dovana šimtmetį mininčiai Lietuvai bei išskirtinis Šventojo Sosto draugystės ir palaikymo ženklas. Pasaulyje yra tik nedaugelis šalių, kuriose popiežius lankosi antrą kartą per tokį trumpą laikotarpį, rašoma Prezidentūros pranešime.
Prieš 25 metus į Lietuvą atvykęs popiežius Jonas Paulius II atvežė padrąsinimo žinią laisvę iškovojusiems ir demokratinę valstybę kuriantiems žmonėms. Po kelių savaičių laukiamas popiežius Pranciškus yra stipriausias taikos ir sąžinės balsas pasaulyje, raginantis atsigręžti į vertybių politiką, siekti santarvės, taikos ir vienybės, padėti engiamoms valstybėms ir tautoms.
Antradienį Vatikanas paskelbė galutinę popiežiaus Pranciškaus valstybinio ir apaštalinio vizito Lietuvoje programą.
Šventasis Tėvas valstybinį vizitą pradės Vilniuje. Šeštadienį, rugsėjo 22 d., 11.30 val., Vilniaus oro uoste įvyks oficiali popiežiaus pasitikimo ceremonija, per kurią jį pasveikins prezidentė D. Grybauskaitė ir jos vadovaujama valstybinė delegacija, Lietuvos Bažnyčios vadovai bei maldininkai.
Po iškilmingos ceremonijos oro uoste popiežius atvyks į Prezidentūrą, kur įvyks dvišalis Šventojo Sosto vadovo ir prezidentės susitikimas. Jame bus kalbama apie pasauliui ir Lietuvos žmonėms tenkančius iššūkius, geopolitinę padėtį, vertybių svarbą politikoje, būtinybę atsigręžti į žmogų, mažinti socialinę atskirtį, prisidėti sprendžiant Europos ir globalias problemas.
Vėliau prezidentė ir popiežius Pranciškus kreipsis į Lietuvos visuomenę S. Daukanto aikštėje. Būtent ši Šventojo Tėvo kalba bus pagrindinė ir pirmoji žinia Lietuvos valstybei bei jos žmonėms. Susitikime taip pat dalyvaus valstybės vadovai, dvasininkai, signatarai, diplomatai, tradicinių religinių ir tautinių bendruomenių, savivaldos atstovai, ateitininkai, skautai, šauliai, jaunimo, neįgaliųjų, labdaros ir verslo organizacijų, medikų, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir bei kitų susivienijimų nariai.
Šeštadienį popiežius Pranciškus taip pat lankysis Gailestingumo Motinos (Aušros vartų) šventovėje ir susitiks su Lietuvos jaunimu Katedros aikštėje. Sekmadienį, rugsėjo 23 d., Šventasis Tėvas Kaune, Santakos parke, aukos Šventąsias Mišias ir lankysis Kauno katedroje, kur susitiks su kunigais, vienuoliais, pašvęstaisiais ir seminaristais.
Vizito metu didelis dėmesys bus skirtas skaudžiausiems Lietuvos istorijos puslapiams. Popiežius susikaups tyliai maldai prie paminklo Vilniaus geto aukoms atminti, aplankys Okupacijų ir laisvės kovų muziejų, prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms susitiks su už Lietuvos laisvę kovojusiais rezistentais ir tremtinių atstovais.
Popiežius Pranciškus iš Vilniaus rugsėjo 24 ir 25 dienomis vyks vizitų į Latviją ir Estiją.
Rugpjūčio 31 – rugsėjo 2 dienomis Vilniaus centre griaudėjo renginys, kurį Savivaldybė pavadino skambiu „Sostinės dienų festivalio“ vardu. Nežinau, ar tai tinkamiausias šio renginio pavadinimas, bei koks žodis ar metafora taikliausiai ir tiksliausiai jį apibūdintų. Tikriausiai, tinkamiausias tokių renginių vardas būtų ne festivalis, bet mugė, o pagrindinis jos tikslas – ne šventė, šventimas, bet prekyba, pirkimo ir vartojimo manijos skatinimas.
Garsiakalbis. Slaptai.lt nuotr.
Tiesa, yra ir kultūrinė tokių renginių dalis, kurią daugiausia sudaro su kultūra ir menu mažai ką bendro turintis triukšmas, kurį produkuoja galinga garso stiprinimo aparatūra apsiginklavusios grupės ir solistai. Tą jų skleidžiamą triukšmą galima būtų palygint nebent su skrendančių viršgarsinių naikintuvų riaumojimu… Bet ne, šis nevaldomas triukšmas ir riaumojimas vadinamas muzika, jis laikomas svarbia Vilniaus dienų ir kitų į jį panašių renginių kultūrinių programų dalimi… Ir dar už šį klausos būgneliams pavojingą triukšmą, matyt, neblogai mokama, nes tie vadinamieji koncertai nemokami, o Savivaldybė paskelbė, kad sostinės dienoms organizuoti ji išleido daugiau kaip 200 tūkst. eurų.
Mane, Vilniaus mero žodžiais tariant „praeities šešėlį“, į Sostinės dienas išviliojo ne troškimas pirkti, ar vos ne visą Gedimino prospektą persmelkęs svilėsių kvapas, bet pranešimas, kad rugsėjo 1 d. šalia V. Kudirkos aikštės numatytas išskirtinis koncertas „Džiaukimės viltyje“, kuris rengiamas ypač laukiamo Vilniaus svečio – popiežiaus Pranciškaus – atvykimo proga. Tikėjausi dvasingo, turiningo koncerto ir reginio, gal panašaus į tuos, kurie būna rengiami Daukanto aikštėje Naujųjų mokslo metų proga. O ką išgirdau ir pamačiau?
Paminklas Vincui Kudirkai. Vilnius. Skulptorius – Arūnas Sakalauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pirmiausia mane nustebino tai, kad toks išskirtinis koncertas rengiamas pačiame triukšmingos mugės epicentre, galima sakyti, pačioje jos bruzdesio, kvapų ir garsų marmalynėje. Manau, tokiam koncertui reikėjo paieškoti bent kiek ramesnės ir solidesnės vietos bei aplinkos. Galėjau pasidžiaugti nebent bent tik tuo, kad koncertą pradėjo turininga ir sklandi koncerto organizatoriaus ir vedėjo kun. Ričardo Doveikos kalba. Gražiais, prasmingais žodžiais į susirinkusius kreipėsi ir Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, linkėjo koncerto metu patirti malonių įspūdžių. Deja, tie linkėjimai, bent jau mano nuomone, neišsipildė.
Tą išskirtiniu turėjusį būti koncertą pradėjo grupė “Bix“. Ir iš karto iš scenoje įrengtos garso stiprinimo aparatūros sugriaudėjo sunkiai pakeliamas uraganinis triukšmas. Nesinorėjo šio reginio organizatorių, vedėjų ir atlikėjų klaidinti. Pamaniau, – jie juk gali pagalvoti, kad ir aš tą žodžiais sunkiai nusakomą riaumojimą ir baubimą suvokiu kaip muziką ir dainavimą. Todėl, nesulaukęs koncerto pabaigos, pasitraukiau atokiau, ir nežinau, kaip, kokiais decibelais tas išskirtiniu turėjęs būti koncertas baigėsi. Bet, tikriausiai jis netapo išskirtiniu gerąja to žodžio prasme, o tik dar vienu tokiuose gatvės renginiuose, deja jau įprastu vos pakeliamo triukšmo ir garsų kakofonijos kratiniu. Taip pat liko nuostaba ir neatsakytas klausimas – nejaugi net ir žinomi, įtakingi, garbingi Bažnyčios veikėjai tapo šio Vilniaus dienų festivalio rengėjų įkaitais bei jų muzikinio skonio propaguotojais?
