Globos namai

Aktualijos

Lietuvoje praėjusią parą, sekmadienį, ištyrus 4269 ėminius, koronaviruso infekcija patvirtinta 775 asmenims, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje šiuo metu yra 160 446.
 
Per praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 32 žmonės, taip pat registruoti dar 3 asmenys, kurių mirties nuo koronaviruso infekcijos data yra ankstesnė. Tokiu būdu per praėjusią parą nuo COVID-19 mirusių asmenų padaugėjo iki 35, skelbia Statistikos departamentas. Nuo sausio 4 d. mirčių skaičius skelbiamas pagal mirties liudijimus iš ESPBI informacinės sistemos ir asmens mirtis priskiriama faktinei mirties parai.
Nuo koronaviruso pandemijos pradžios Lietuvoje nuo COVID-19 sukeltos infekcijos iš viso mirė 2232 žmonės.
 
Nuo COVID-19 mirė 50–99 metų žmonės. Iš viso mirė 16 vyrų ir 16 moterų. Tarp jų – 11 žmonių, kurie buvo 70–79 metų amžiaus, 8 asmenys, priklausantys 80–89 metų amžiaus grupei, 6 asmenys – 60–69 metų, penki 90–99 metų ir du 50–59 metų amžiaus.
 
Statistikos departamento pateiktais duomenimis, praėjusią parą pasveiko 133 žmonės, tad bendras pasveikusiųjų skaičius išaugo iki 92 608. Koronaviruso infekcijos sukelta liga tebeserga 64 642 žmonės.
 
Iki šiol iš viso dėl įtariamo koronaviruso ištirti 1 742 958 ėminiai.
 
Per praėjusią parą nuo SARS-CoV-2 paskiepyti 3 asmenys. Iš viso nuo SARS-CoV-2 paskiepyti 22549 asmenys.
 
Lietuvoje įvestas karantinas galioja iki sausio 31 dienos. Draudžiama judėti gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje ar už jos ribų dėl nebūtinų priežasčių, ugdymo įstaigos dirba tik nuotoliniu būdu, uždarytos ne maisto prekių parduotuvės, draudžiama teikti kontaktinio pobūdžio paslaugas, draudžiami vieši renginiai ir susibūrimai.
 
Iki sausio 31-osios ribojamas asmenų išvykimas už savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų, išskyrus atvejus, kai vykstama dėl artimųjų mirties, į darbą, kai jo vieta yra kitoje savivaldybėje, ar dėl būtinosios medicininės pagalbos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.11; 00:30
Aktualijos

Laikinieji namai atveria duris benamiams. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė, penktadienį lankydamasi naujai duris atvėrusiuose Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Laikinuosiuose namuose, linkėjo kiekvienam šių laikinų nakvynės namų gyventojui neprarasti vilties ir sukurti savo namus.
 
Laikinieji namai yra Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ padalinys, veikiantis nuo 1999 metų rudens. Tai erdvė žmonėms, neturintiems nuolatinės gyvenamosios vietos, tačiau pasiryžusiems žengti savarankiško gyvenimo link.
 
Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas ir Pirmoji ponia Diana Nausėdienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Turbūt kiekvienam žmogui svarbiausi dalykai yra šeima ir namai. Netekus vieno ar abiejų susvyruoja mūsų gyvenimo pamatas. Ir ne kiekvienas gali susidoroti su užklupusiais iššūkiais ar nelaimėmis pats. Ir tada be galo svarbūs tampa visi esantys šalia, jų noras ir galimybė ištiesti savo artimui ranką“, – sveikindama susirinkusiuosius sakė D. Nausėdienė.
 
Jau 22-uosius gyvavimo metus skaičiuojantys Laikinieji namai savo gimtadienį minėjo atnaujintose patalpose. Šventėje dalyvavo Laikinųjų namų gyventojai, savanoriai, svečiai. Atnaujintus namus palaimino Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.
 
Norėdamas apsistoti šiuose Laikinuosiuose namuose žmogus įsipareigoja kartu su socialiniu darbuotoju spręsti jam iškilusius sunkumus grįžtant į savarankišką gyvenimą.
 
Šiuo metu Laikinuosiuose namuose darbuojasi 5 darbuotojai ir 28 savanoriai, vienu metu gyventi čia gali iki 76 žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.10; 06:00
AktualijosSkaitomiausios

Jūratė Laučiūtė, šio komentaro autorė

Mūsų prezidentė Dalia Grybauskaitė – griežta! Niekas to nenuginčys ir, atrodo, net nemėgina nuginčyti. Pasakė – kaip kirviu nukirto…

Vyrus, ypač tuos, kurie kenčia nuo savo nepilnavertystės, tokia jos kalbėjimo maniera tiesiog siutina. Man gi – nė motais. Nes vadovaujuosi taisykle: nežiūrėk, KAS ir KAIP kalba, klausykis, apie KĄ  ir  KĄ kalba. Ir matyt todėl man labai dažnai patinka tai, ką išgirstu. Bet retkarčiais ir aš įtariai suklūstu ir nesiryžtu saliutuoti kai kuriems kategorišku tonu pasakytiems  Prezidentės  teiginiams (raginimams, nurodymams…). Pavyzdžiui, nurodymui naikinti Lietuvoje vaikų  namus, o betėvius vaikus apgyvendinti šeimose…

Jau esu rašiusi  (ir „Lietuvos žiniose“ skelbusi… čia reikėtų patalpinti šypsenėlę) apie tai, jog didelėmis dotacijomis „paauksinus“ vien įtėvių buitį, būtų nuvertinama biologinių tėvų meilė ir pasiaukojimas savo natūraliems vaikams. Kilo ir etinio pobūdžio abejonių: jei iki šiol prie vaikų namų nestovi įsivaikinti trokštančiųjų eilės, kaip situaciją pakeistų dosnūs valstybės pinigai? Lietuvoje atsirastų daugiau atjautos ir meilės? Už pinigus?!

Ne, aš jokiu būdu ne prieš valstybės paramą šeimoms, auginančioms vaikus, tik ji neturėtų tapti diskriminacine… Bet dar svarbiau, kad ne tik valdžia, bet ir visuomenė negalvotų, jog pinigai užglaistys mūsų visuomenės moralinius trūkumus, duobes ir plyšius, kuriuose baigia prasmegti meilė, pagalba artimui, užuojauta, bendruomeniškumas… Nes vaikai – ne tik valdžios, bet ir visos visuomenės ateitis. Žinoma, jei visuomenė dar galvoja apie savo ateitį…

Idėja apie valstybę be vaikų namų nėra nei nauja, nei ekstremali. Yra ne viena tauta, ne viena valstybė, kuriose kiekvienas vaikas turi  namus ir žmones, kuriuos  teisėtai vadina tėvais. Viena tokių – Izraelis.

Žydai nuo seno garsėja savo ypatingu dėmesiu ir meile vaikams. Šiandieniniame Izraelyje, kaip teko girdėti, jaunavedžiai jau nuo pirmosios savo vestuvių dienos (ar nakties) pradeda planuoti šeimos gausėjimą. Ir jei praėjus metams, moteris vis dar negali pastoti, susirūpinusi pora bėga į Dirbtinio apvaisinimo centrą, kurio  gana brangias procedūras apmoka valstybė.

Žinoma, ir Izraelyje atsiranda moterų, kurios dėl vienų ar kitų priežasčių renkasi ne gimdymą, o abortą. Specialistai, psichologai bendrauja su tokiomis nėščiosiomis, ragina visgi gimdyti vaiką ir, jei nepakeičia nuostatos jo neauginti, naujagimiui iškart surandami įtėviai, o valstybė dar ir dosniai atlygina gimdyvei. Beje, nuo vaikų motinos Izraelyje atsisako labai retai, o paliktiems vaikams iškart surandami nauji namai.

Tiesa, ir Izraelyje nutinka visko: ne tik motinos atsisako vaiko, bet nestinga ir objektyvių priežasčių, dėl kurių vaikai lieka be tėvų (nelaimingi atsitikimai, avarijos,  teroristų išpuoliai). Pagaliau, įvaikinimo procesą neretai sutrukdo ir įvairios biurokratinės – juridinės procedūros. Todėl ir Izraelis neapsieina be įstaigos, kurią galima būtų vadinti vaikų namais. Mažiukams ikimokyklinukams tokiais namais tampa kokia nors daugiavaikė šeima, kuri už atlyginimą (be abejo, dosnų) apsiima laikinai prižiūrėti ir svetimus vaikus. O mokyklinio amžiaus vaikai, kol sulaukia savo naujos šeimos, apgyvendinami internatuose. Bet kadangi šeimų, norinčių įsivaikinti, yra daugiau, nei vaikų, netekusių tėvų, vaikams ilgai laukti netenka. Nelieka be dėmesio ir meilės taipogi sergantys vaikai, invalidai…

Patys izraeliečiai tvirtina, jog pas juos įvaikinamas kiekvienas vaikas, kuris liko be savo biologinių tėvų… Kodėl? Izraeliečių įsitikinimu, žmonės, kurie rūpinasi ne tik savo, bet ir svetimais vaikais, tuo pačiu rūpinasi ir savo valstybės ateitimi.

Tai – ir iš širdies, ir iš gyvenimiškos išminties išplaukiantis įsitikinimas, o ne kažkurios valdžios galvos sugalvotas ir žiniasklaidos išplatintas lozungas.

2017.10.10; 05:00

Trumposios naujienos

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo vasaros susitikime su įvaikintus ir globojamus vaikus auginančiomis šeimomis. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo vasaros susitikime su įvaikintus ir globojamus vaikus auginančiomis šeimomis. Beveik 300 vaikų, jų globėjų ir tėvų šventėje aptarė globos ir įvaikinimo procesus, dalinosi patirtimi, bendravo.

Pasak šalies vadovės, apsisprendimas globoti vaiką – didelė atsakomybė, tačiau ji atneša dar didesnį džiaugsmą ir atpildo jausmą. Iš visos šalies susirinkusios šeimos – įkvėpimas visiems ir puikus įrodymas, kad Lietuva tikrai gali būti be globos namų.

Prezidentė padėkojo visiems, pasiryžusiems įsivaikinti ar globoti. Pasak šalies vadovės, šis apsisprendimas ne tik suteikia laimės vaikams ir jų naujosioms šeimoms, bet ir padeda visai Lietuvai keistis – visuomenė tampa tam vis atviresnė.

Šalyje globojami beveik 5500 vaikų, pernai įvaikinta – 157. Šiuo metu globos institucijose dar gyvena 3186 vaikai, tačiau jų skaičius pastaruosius metus nuosekliai mažėja.

Tam, kad globos institucijų pertvarka spartėtų, skiriamas ypatingas dėmesys ir pastangos: įsigaliojo Prezidentės inicijuotos pataisos, užkirtusios kelią mažiausių vaikų (iki 3 metų) patekimui į globos namus, priimtos teisinės priemonės, įgalinančios užtikrinti rizikos šeimose augančių vaikų saugumą, padidinti tėvų ir institucijų atsakomybę, pagreitinti vaikų globos ir įvaikinimo procesus.

Su savivaldybėmis dirba ir kampanijos „Už saugią Lietuvą“ komanda – specialistai ir ekspertai domisi, su kokiomis kliūtimis susiduriama įgyvendinant globos įstaigų pertvarką, dalinamasi gerąja patirtimi kitose savivaldybėse.

Šventės dalyviai buvo vaišinami ledais, įteiktos dovanėlės, organizuotos pramogos ir žaidimai, išrinktas gardžiausias šventės pyragas. Vaikai į orą paleido balionus su linkėjimais kiekvienam pasaulio vaikui augti šeimoje. Susitikime taip pat dalyvavo kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadoriai dailininkai broliai Remigijus ir Algirdas Gataveckai.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba

Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2017.07.01; 02:00

Aktualijos

„Jungtinių Amerikos Valstijų laivo apsilankymas dar sykį parodė stiprius JAV ryšius su NATO sąjungininkais siekiant užtikrinti taiką ir stabilumą Baltijos regione“, – sakė sveikindamas atvykusio į Klaipėdą JAV eskadrinio minininko „USS Hue City (CG-66) vadą, jūrų kapitoną Daniel Gillen, Lietuvos karinių jūrų pajėgų štabo viršininkas komandoras Svajūnas Bandzevičius.

Vasario 6–10 d. Klaipėdos uoste su draugišku vizitu lankosi Jungtinių Amerikos Valstijų karinio laivyno karinis laivas „USS Hue City“ (CG-66).

Viešnagės Klaipėdoje metu laivo vadas ir jį lydinti delegacija susitiks su Klaipėdos miesto meru, Karinių jūrų pajėgų vadovybe, vyks kiti oficialūs renginiai.

Klaipėdoje viešinčio JAV laivo įgula kartu su Lietuvos karinių jūrų pajėgų kariais lankysis vieni kitų kariniuose laivuose.

Jau tapo tradicija, kad į Klaipėdą atvykusių JAV karinių laivų įgulos organizuoja labdaros, socialinius ir kitus geros valios renginius. Vasario 7 d. laivo įgula lankysis Klaipėdos vaikų globos namuose „Rytas“, kur kartu su Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų kariais neatlygintinai atliks smulkius globos namų remonto ir dažymo darbus. Taip pat surengs sporto ir laisvalaikio renginį vaikų globos namų „Rytas“ vaikams.

„USS Hue City“ (CG-66) yra „Ticonderoga“ klasės eskadrinis minininkas. Laivas pavadintas mūšio, kuris vyko Vietnamo karo metu, vardu.

Nuotraukose: „USS Hue City“ (CG-66) eskadrinis minininkas. Nuotraukų autorius – komandoras leitenantas Ramūnas Kažerskas.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija (www.kam.lt).

2017.02.06; 05:05

Trumposios naujienos

Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Andrius Kiuršinas, vadovaujantis ikiteisminiam tyrimui dėl Vilijampolės socialinės globos namuose galimai seksualiai išnaudotų neįgalių globotinių, atsižvelgdamas į gautus pirminius duomenis, priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą ir dėl galimo tarnybos pareigų neatlikimo.

Šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti, ar globos namų darbuotojai tinkamai vykdė savo pareigas ir ar padarė viską, kad apsaugotų globotinius nuo seksualinės prievartos.

Kauno apygardos prokuratūroje dėl šio rezonansą visuomenėje sukėlusio tyrimo buvo surengta spaudos konferencija. Joje dalyvavo minėtam ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras A. Kiuršinas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkas Gintautas Žukauskas. 

Kauno AVPK sausio 30 dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo jo kodekso 150 str. 4 d. dėl mažamečio seksualinio prievartavimo. Tyrimas buvo pradėtas gavus Vilijampolės socialinės globos namų direktorės raštą, kad vienas globotinis, naudodamas psichinę ir fizinę prievartą, lytiškai santykiauja su kitais globos namų auklėtiniais.

Įtariama, kad šio paauglio seksualinės prievartos aukomis galėjo tapti 4 mažamečiai, 4 nepilnamečiai ir vienas pilnametis šių globos namų auklėtiniai. Visi jie apklausti ir pripažinti nukentėjusiaisiais.

Pradėjus ikiteisminį tyrimą, buvo sudarytos specialios prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų grupės, intensyviai atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai. Įtariamajam, 17-mečiui šių globos namų auklėtiniui, pareikšti įtarimai dėl 4 seksualinio prievartavimo epizodų. Vakar Kauno apylinkės teismas skyrė jam kardomąją priemonę – suėmimą 1 mėnesiui.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

2017.02.02; 06:48

Trumposios naujienos

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Amatų mokymo centre, kur visapusiška pagalba teikiama gatvėje atsidūrusiems jaunuoliams. 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė - Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Amatų mokymo centre.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė – Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Amatų mokymo centre. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Preliminariais skaičiavimais, kasmet gatvėje be pajamų ir pastogės atsiduria po kelis tūkstančius jaunų žmonių. Dažniausiai tai 16–25 metų vaikinai ir merginos, augę globos namuose, rizikos šeimose, kenčiantys nuo priklausomybių, turintys reikalų su teisėsauga. Dauguma jų sveiki ir galintys dirbti, tačiau visiškai praradę viltį ir gebėjimą savimi pasirūpinti.

„Esame visuomenė, kur kiekvienas iš mūsų – vienodai svarbus ir reikalingas. Užribis negali egzistuoti, kai kalbame apie likimo išbandymus patiriančius žmones. Nė vienas jų negali būti paliktas likimo valiai. Padėti šiems žmonėms – mūsų visų pareiga“, – teigė šalies vadovė.

Su gatvėje atsidūrusiais jaunuoliais dirba įvairios organizacijos, tačiau tam, kad rezultatas būtų efektyvus ir žmogus nebegrįžtų į ankstesnį gyvenimą, būtinas ilgalaikis ir kompleksinis darbas. Tokią paslaugą kol kas vienintelis Lietuvoje teikia „Carito“ Amatų mokymo centras. Čia iš gatvės ištrauktiems jaunuoliams 1–2 metams suteikiamas laikinas apgyvendinimas, socialinė ir psichologinė pagalba, gydoma nuo priklausomybių, mokoma amato. Centras padeda atsistoti ant kojų ir žengti pirmuosius savarankiškus žingsnius apie 20 jaunų žmonių per metus.  

Centre apsilankiusi Prezidentė pabrėžė, kad kiekvienas iš kritinės situacijos ištrauktas ir naują gyvenimą visuomenėje pradėjęs žmogus yra mūsų visų laimėjimas. Jauniems žmonėms teikiama pagalba atsiperka. Tai liudija sėkmingi Amatų mokymo centro pavyzdžiai. Ir tai yra geriausias įrodymas, kad tokia centro pagalba efektyvi ir labai reikalinga.

Šalies vadovė bendravo su centro darbuotojais, savanoriais, taip pat apžiūrėjo labdaros valgyklą „Betanija“ ir pati gamino žvakes dirbtuvėje, kur įdarbinami Amatų mokymo centre apgyvendinti jaunuoliai. Padėdami virtuvėje, kur per dieną pamaitinama per 500 skurdžiai gyvenančių vilniečių, ar gamindami žvakes, kurios paklausios per įvairias šventes, jaunuoliai ne tik įgyja amatą, bet ir socializuojasi, patys išmoksta teikti pagalbą kitiems.

Būtent tokiu pavadinimu – „Degu kaip žvakė“ pavadintas ir „Carito“ organizuojamas tradicinis paramos koncertas, vyksiantis lapkričio 6 dieną, Šv. Kotrynos bažnyčioje. Per jį surinktos lėšos bus skirtos pagalbai gatvėje gyvenantiems jaunuoliams.

Jau 27 metus veikianti organizacija „Caritas“ taip pat yra ir Prezidentės inicijuotos nacionalinės socialinės kampanijos „Už saugią Lietuvą“ partnerė.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2016.10.28; 06:32