Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras trečiadienį griežtai sukritikavo tuos regionų ir municipalitetų vadovus, kurie imasi ryžtingų priemonių prieš koronaviruso plitimą.
 
„Tai, ką Brazilijoje daro kai kurie gubernatoriai ir kai kurie merai, yra nusikaltimas. Jie griauna Braziliją, naikina darbo vietas. Tie žmonės sako: „Na, ekonomika ne tokia svarbi, kaip žmogaus gyvybė“. Neišmanėliai, nes vieno negalima atskirti nuo kito“, – pareiškė J. Bolsonaras žurnalistams.
 
Antradienį per televiziją kreipdamasis į tautą Brazilijos lyderis jau kritikavo karantino priemones ir apribojimus kai kuriuose ekonomikos sektoriuose, kuriais siekiama kovoti su pandemija. J. Bolsonaro nuomone, infekcija kelia pavojų tik vyresniems kaip 60 metų amžiaus žmonėms, o jaunesni kaip 40 metų pacientai nuo koronaviruso miršta retai.
 
Brazilijoje pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis buvo patvirtintas vasario 26 d., kitą dieną po karnavalo. Nuo to laiko infekuotųjų skaičius išaugo iki 2,2 tūkstančio, 46 žmonės mirė. Kai kurių regionų ir municipalitetų vadovai paragino piliečius izoliuotis, uždarė mokyklas, daugumą parduotuvių, apribojo transporto eismą ir gyventojų judėjimą.
 
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugiau kaip 150 šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 410 tūkstančių žmonių, per 18 tūkstančių infekuotųjų mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.26; 01:00

Prezidentūra. Gintaro Visocko nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina Lietuvos visuomenę išlaikyti budrumą ir elgtis atsakingai, kai Europoje koronaviruso keliama grėsmė privertė šalies valdžią imtis griežtų sprendimų.
 
Situacijai dėl koronaviruso aptarti daugiausiai laiko buvo skirta ir ketvirtadienį vykusiame prezidento susitikime su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininku Ramūnu Karbauskiu.
 
Po susitikimo šalies vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis žurnalistams teigė, kad viena iš pagrindinių susitikimo temų buvo koronaviruso grėsmės valstybėje suvaldymas.
 
„Prezidento nuomone, daugelyje pasaulio šalių šiandien yra ypatinga situacija, kuri reikalauja ypatingų sprendimų. Prezidentas ragina visus Lietuvos žmones susitelkti ir išlaikyti budrumą. Taip pat ragina susilaikyti nuo poelgių, kurie gali sukelti grėsmę visuomenės sveikatai – jau esame girdėję apie vieną kitą tokį poelgį“, – sakė prezidento patarėjas.
 
Ketvirtadienį vykusiame posėdyje Ministrų Kabinetas nutarė iki kovo 27 dienos uždrausti visus renginius šalyje. Bus taikomos tik nedidelės išimtys. Kartu nuspręsta dviem savaitėms stabdyti ugdymo įstaigų veiklą. Kaip rytą pranešė R. Karbauskis, svarstoma ir kuriam laikui stabdyti darbą Seime.
 
Prezidento patarėjo teigimu, priemonės, kurių buvo imtasi dėl koronaviruso keliamos grėsmės, yra griežtos, bet adekvačios.
 
„Kovos su koronavirusu priemonės yra griežtos, tačiau tikrai adekvačios mums tenkantiems iššūkiams. Prezidentas reiškia palaikymą ir pasitikėjimą Ekstremalių situacijų operacijų centru, jo teikiamomis rekomendacijomis, jo siūlomais sprendimais“, – teigė A. Bubnelis.
 
Antradienio vakarą buvo paskelbta, kad Lietuvoje buvo užfiksuoti dar du koronaviruso atvejai. Iš viso Lietuvoje užfiksuoti trys užsikrėtimo koronavirusu atvejai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.13; 00:10

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį pareiškė paramą griežtai Europos Sąjungos (ES) pozicijai derybose su Didžiąja Britanija dėl būsimų santykių.
 
Sausio pabaigoje Didžiajai Britanijai pasitraukus iš ES, derybų metu bus siekiama susitarti dėl būsimų santykių tarp ES ir Didžiosios Britanijos.
 
Šiuo metu – iki metų pabaigos – galioja pereinamasis laikotarpis ir kol vyks derybos Didžioji Britanija turės beveik tokias pačias teises kaip ES valstybės narės.
 
Tačiau EP pabrėžė, kad ateityje Didžioji Britanija „neturi turėti tokių pačių teisių ir privilegijų kaip ES valstybės narės“, bet tuo pačiu metu turės laikytis virtinės sąlygų, įskaitant ES normas ir standartus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.13; 03:00

Viešojoje erdvėje pastaruoju metu tarp Prezidentūros ir valdančiųjų kylant įtampai dėl susisiekimo ministro, o apžvalgininkams svarstant, ar prezidentas vetuos daug kritikos susilaukiantį 2020 m. biudžetą, pusė šalies gyventojų teigia, kad prezidentas Gitanas Nausėda turėtų būti griežtesnis Vyriausybei bei Seimo daugumai.
 
Paradoksalu, bet norinčiųjų kritiškesnio prezidento vertinimo valdančiųjų darbams daugiausiai yra tarp Jaroslavą Narkevičių į susisiekimo ministrus delegavusio Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) rinkėjų.
 
 Nepaisant to, kad ne kartą išsakytą G. Nausėdos kritiką bei keliskart deklaruotus raginimus atleisti susisiekimo ministrą LLRA-KŠS lyderis Valdemaras Tomaševskis atvirai ir net įžeidžiai ignoruoja, 64 proc. šios partijos rėmėjų norėtų griežtesnio prezidento. Lyginant su opinija, kurios laikosi kitų partijų elektoratai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos palaikytojų procentas šiuo klausimu – didžiausias.
 
Griežtesnio prezidento labiau norėtų ir valdančiųjų socialdarbiečių, ir eksvaldančiųjų tvarkiečių elektoratai
 
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ spalio 15-29 dienomis atliktos apklausos duomenimis, griežtesnio prezidento norėtų ir 62 proc. kurį laiką tarp valdančiųjų pasisukinėjusios partijos Tvarkos ir teisingumo elektoratas. Seimo pozicijai priklausančios ir Gedimino Kirkilo vedamos Lietuvos socialdemokratų darbo partijos rinkėjams taip pat labiau imponuotų kietesnė prezidento ranka valdantiesiems. Tokią poziciją deklaravo 59 proc. „socialdarbiečius“ remiančių piliečių. Prioritetą griežtesniam prezidentui teiktų 56 proc. liberalų, 55 proc. konservatorių ir 54 proc. socialdemokratų rinkėjų.
 
Tarp Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rėmėjų mažiausias procentas teigiančių, kad norėtų valdantiesiems reiklesnio šalies vadovo. Tik trečdalis (34 proc.) „valstiečių“ elektorato teigia, kad G. Nausėda turėtų būti griežtesnis.
 
Trečdalis visuomenės sako, kad prezidento santykiai su valdančiaisiais yra tinkami
 
Kiek daugiau nei trečdalis (36 proc.) apklaustų gyventojų mano, kad G. Nausėdos santykiai su Vyriausybe ir dauguma Seime yra tokie, kokie ir turėtų būti. Tokios nuomonės laikosi kas antras „valstiečių“ rinkėjas.
 
Tuo tarpu manančių, kad šalies vadovas yra per griežtas Vyriausybei ir daugumai Seime, atsakė tik vienas iš dvidešimties (4 proc.) apklaustų šalies gyventojų. Tarp „valstiečių“ rėmėjų tokių buvo kas dešimtas (11 proc.).
 
 Dešimtadalis (10 proc.) nuo visų apklaustų respondentų neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.
 
Viešojoje erdvėje G. Nausėda kritikuotas dėl per švelnios pozicijos valdantiesiems
 
G. Nausėdai tapus šalies vadovu viešojoje erdvėje netrūko komentarų dėl prezidento vadovavimo stiliaus. Kietesnio tono valdančiųjų atžvilgiu nevengusią prezidentę Dalią Grybauskaitę pakeitęs G. Nausėda jau pirmaisiais savo prezidentavimo mėnesiais kritikos sulaukė dėl esą per minkštos laikysenos Seimo daugumos atžvilgiu.
 
Valdantieji vasarą po dar kartą pasirašytos koalicinės sutarties nusprendė prezidentui teikti atnaujintos sudėties Vyriausybę, siūlydami tris naujas ministrų kandidatūras. Nauji ministrų kabineto nariai tuomet buvo atrinkti vadovaujantis jau nebe, kaip anksčiau garsiai deklaruota, profesionalumo, tačiau politinio užnugario turėjimo imperatyvu.  
 
Tad paties prezidento komplimentų dėl darbo susilaukęs tuometis susisiekimo ministras Rokas Masiulis buvo pakeistas į J. Narkevičiumi, vidaus reikalų ministre vietoje Eimučio Misiūno tapo LLRA-KŠS narė Rita Tamašunienė. Tuo tarpu Žemės ūkio ministerijoje rokiruotė įvyko tarp Giedriaus Surplio ir „socialdarbiečio“ Andriaus Palionio.
 
Į tai reaguodami apžvalgininkai ir opozicija suskubo pareikšti, kad šalies vadovas praleido puikią progą ir parodyti tvirtesnę ranką, ir deklaruoti aukštesnius reikalavimus pasiūlytoms kandidatūroms. Tuomet Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis net pareiškė, kad „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtinant Vyriausybę „perlaužė“ Prezidentūros valią dalyvauti vidaus politikoje.
 
Savo ruožtu prezidentas kritikams, pasigedusiems griežtesnės pozicijos, teigė neturįs užmojo rodyti kietos rankos. G. Nausėda aiškino, kad pritarimas kandidatūroms, kurios, leido suprasti šalies vadovas, galbūt ir nebuvo pačios tinkamiausios, tačiau, pabrėžė jis, tai buvo kone vienintelis kelias turėti bet kokią Vyriausybę ir stabilumą šalyje. Jo teigimu, tvirtas kumštis būtų tiesiog įvėlęs šalį į didesnį chaosą.
Visgi G. Nausėda po pastaruoju metu virtinės viešojoje erdvėje dėmesio sulaukusių skandalų, kuriuose figūravo J. Narkevičius, suabejojo jo kompetencija bei savarankiškumu ir ne kartą paragino jį trauktis iš einamų pareigų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.16; 03:00