Elegantiškas ir ciniškas, Sergejus Lavrovas vadovauja Maskvos diplomatijai taip pat negailestingai realistiškai, kaip ir jo pirmtakas, rašo Luidžis De Biazė Il Foglio.

„Sergejus Lavrovas – elegantiškiausias iš visų savo Kremliaus kolegų. Žili plaukai, tvirta eisena, šiek tiek raukšlių. Viešumoje jis retai šypsosi, o dar rečiau – be sarkazmo. Tie, kas jį pažįsta, sako, kad jis nelabai pasikeitė nuo 2004 metų, kai Vladimiras Putinas paskyrė jį užsienio reikalų ministru.

S.Lavrovas – tarptautinės politikos žvaigždė: jo vardą kasdien galima rasti daugelio pasaulio šalių laikraščiuose. Ant jo stalo guli svarbiausi dosjė, taip pat ir dosjė apie Siriją“, – sakoma straipsnyje. Kai pavasarį S.Lavrovo paprašė atsakyti į priekaištus, kodėl jis kaskart spaudžia stabdžius, kai kalbama apie veiksmus Sirijos atžvilgiu, jis atsakė paslaptingai pajuokaudamas: „Manau, man daug kas dėkoja Vašingtone ir Briuselyje“, tarsi sakydamas, kad niekas labai netrokšta mirti už Damaską.

Continue reading „Naujasis Gromyka“

sevcenko_

“Aš sėdėjau prie vieno stalo su Brežnevu, Gromyka, kitais Politinio biuro nariais ir daug sužinojau apie šiuos žmones, Sovietų Sąjungos šeimininkus. Aš pamačiau, kaip greitai jie išsižada savo žodžių, keičia nuomonę. Supratau, kad veidmainyste ir moraliniu nuosmukiu persunkta kiekviena jų kūno lastelė. Supratau, kaip toli jie nuo liaudies, kuriai vadovauja.

Gromyka, pavyzdžiui, Maskvos gatvėmis pėsčias nėra vaikščiojęs beveik 40 metų! Ir visi kiti nebuvo geresni. Paauksuotame, pašvinkusiame ore, mirusiame Kremliuje jie įrengė savotišką muziejų, paauksuotą, bet suakmenėjusį, kaip musė gintaro gabale. Ir tie, kurie savo gyvenimą paskyrė šio muziejaus reliktų ir eksponatų išsaugojimui, bandė įdiegti sovietų liaudžiai tikėjimą sistema, paremta utopiniu mitu…

Kur kur, o Kremliuje buvo visiškai neįmanoma ieškoti tokių dalykų, kaip atvirumas, garbingumas ir tiesa”.

Continue reading „Arkadijus Ševčenka žinojo “viską apie viską”“