Artėja svarbi diena – gruodžio 10-oji. Virvės ant kaklo diena. Suprantu, kaip neramu pasidarė Seimo nariams, vyriausybės vyrams ir moterims po spalio 31-osios televizijos laidos, kai senjorai buvo pakviesti tą dieną važiuoti, kulniuoti prie Seimo, kurį prieš dvidešimt metų taip gynėme, kurio dabar taip nekenčiame, kad kartais net langus daužome. Iškart noriu pasakyti, kad aš langų nedaužiau, nors mačiau, kaip jie buvo daužomi. Aš teigiamas, aš – A.Kubiliaus žmogus. Suprantu, kaip sunku, pasak fotomenininko Antano Sutkaus, valdžios vyrams ir moterims, uždirbantiems (ar gaunantiems?) po dvidešimt, penkiolika, mažiausiai – po aštuonis, devynis tūkstančius litukų per mėnesį į rankas, mažinti pensijas. Sunku dėl to, kad visi, ypač opozicija, šaiposi arba piktinasi. Kaip jums ne gėda kelti ranką prieš jūsų tėvus! Atimti varganą uždirbtą litą! Kur tai matyta! “Solidariai” varyti senukus į kapus! Mes, kai buvom valdžioje, jiems didinom pensijas, iš paskutiniųjų stengėmės, o jūs ką darot! Tiesiog žodžių trūksta opozicijai, visi argumentai pensininkų naudai išsakyti, bet kaip kėsintasi į pensijas, taip ir kėsinamasi iki paskutinio momento. Tiesą sakant, ir tai opozicijai pensininkai reikalingi tik prieš rinkimus, o rinkimai dar toli, jeigu, žinoma, nebus paleistas Seimas.
