Česlovas Iškauskas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Pabandykime prisiminti, kokia Prezidentė buvo prieš dešimt metų, kaip ji kito ir kokia užfiksuota naujame dokumentiniame filme.

***

Kai prieš devynerius metus, artėjant prezidento rinkimams, viename portale paskelbiau straipsnį avantiūrišku pavadinimu „Ar tauta grybą pjaus?“ (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-03-17-ceslovas-iskauskas-ar-tauta-gryba-pjaus/26663), būsimoji šalies vadovė kažkokiame žurnalistų susibūrime tarsi nepriekaištaudama paklausė: ar tikrai jūs taip galvojate, kaip rašėte?

O pradėjau aš jį taip: „Atbėga aną vakarą kaimynė su lapu ir kloja jį ant stalo: girdi, greitai pasirašykite už Dalią Grybauskaitę. Profsąjunginis parašų rinkimo vajus seniai užmarštyje, todėl guviąją kaimynę sodinam ir aiškinamės: kodėl už ją turime pasirašyti, ar tikrai ji verta mūsų paramos, kokie jos privalumai ir trūkumai. Galų gale po neilgos diskusijos moteris trenkė durimis: atrodo, santykiai sugadinti…“

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Toliau rašiau apie tuometinės eurokomisarės „nuodėmes“: apie ilgametę A. Brazausko globą, buvusių komunistų įtaką jai, V. Landsbergio atsisakymą pretenduoti į šalies vadovo postą finansininkės naudai, jos deklaruojamą „priklausymą tautai“, o ne kuriai partijai. Tačiau tuomet labiausiai kandidatę suerzino iš rusiškų šaltinių pateikti biografijos faktai, ypač 1988 m. kandidatės parašytos ir Visuomenės mokslų akademijoje prie SSKP CK apgintos disertacijos tema apie Lietuvos TSR asmeninio pagalbinio ūkio plėtrą socialistinės nuosavybės efektyvesnio panaudojimo sąlygomis.

Pabrėžiau tai, kad darbas apgintas, kai Sovietų Sąjungoje jau seniai siautė viešumas ir „perestroijka“, o Lietuva bruzdėjo, ruošdamasi nusimesti okupacijos grandines. Juo labiau buvo rizikinga imtis politinės ekonomijos dėstytojos darbo 1983–1990 m. Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje ir vadovauti politekonomijos kabinetui.

Dalia Grybauskaitė – Daukanto aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Prezidentas daugiausiai rūpinasi valstybės užsienio politika, tad rinkimų kampanijoje D. Grybauskaitė buvo užsimojusi ją „geriau subalansuoti“, t.y. dalį krūvio permesti iš Rytų į Vakarus. Toliau: „Koks tas balansas būtų, dabar belieka tik spėlioti, tačiau Rusija iš D. Grybauskaitės tikisi pragmatiškų, dalykiškų, be emocinių ir istorinių priemaišų santykių. Maskva lengviau atsikvėpė, kai balotiruotis atsisakė V. Landsbergis…“

O pabaigoje vietoj išvados bravūriškai klausiau: „Ar ilgai Lietuvos žmogų mes dar laikysime idiotu? Ar ilgai dar jį auklėsime „juodu diržu“, o viliosime meduoliu?“ Ech, tas žurnalistinis įžūlumas…

***

Praėjo 10 metų. Sėdžiu nedidelėje kino salėje ir žiūriu filmą. Įsivaizduojate: kino teatre žiūrovu nebuvau apie 30 metų! Na, netraukė manęs didelės kino erdvės, kupinos jaunų erzelio, aitraus kukurūzų spragėsių kvapo, porelių dejonių… Vaizdo technologijų amžiuje gali iki valiai prisižiūrėti kitose vietose.

Bet šįkart – režisieriaus Donato Ulvydo dokumentinis filmas „Valstybės paslaptis“. Dar ir šiandien čia atėjau kirbant įtarimui, kad tai bus eilinis reklaminis, politikės veiklos dešimtmečiui sukurtas vaizdelis, faktų ir interviu kratinys, paįvairintas saldžiais buitiniais  intarpais, ilgais pasivaikščiojimais, bereikšmėmis frazėmis, formaliomis žmonių nuomonėmis.

Išskyrus kankinamai ilgas reklamas prieš filmą, tokie lūkesčiai nepasiteisino. Gal nebe reikalo keliasdešimt žiūrovų – jaunų ir pagyvenusių – po pabaigos titrų ėmė ploti. Tai padėka D. Ulvydui ir Co, jau pagarsėjusiems aštuoniais sukurtais darbais, ypač juostomis  „Tadas Blinda. Pradžia“  ir „Emilija iš Laisvės alėjos“.

Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Nesiruošiu besąlygiškai girti naujo režisieriaus darbo, bet jis man įpiršo vieną išvadą: sprendžiant iš dabartinių devynių kandidatų į prezidentus, Lietuva dar bent 10 metų neturės tokio valstybės vadovo…

Girdžiu, kaip profesorius Povilas Gylys ar signataras Zigmas Vaišvila ar buvęs jos patarėjas Linas Balsys ar kolega Valdas Vasiliauskas drėbtels atgal: „dvaro valdytoja“, „plieninė magnolija“, „begėdiška melagė“, nuolanki JAV tarnaitė, Garliavos mergaitės grobikų užtarėja ir pan. Visuomenininkai ir tautininkai jai vėl prikiš senus biografijos faktus, tėvo, brolio ir „devinto vandens nuo kisieliaus“ gyvenimus, mokslus Leningrado A. Ždanovo valstybiniame universitete kartu su V. Putino patarėjais, laborantės darbą „Rot front“ fabrike, įstojimą į SSKP, kai Lietuva visa jau šurmuliavo Sąjūdžiu…

Neabejoju, kad D. Grybauskaitė padarė klaidų ar paklydimų. Kažkas suskaičiavo dešimt didžiausiųjų. Pavyzdžiui, tarp visų jos antikremliškų pasisakymų čaižiausiai nuskambėjo Rusijos kaip „teroristinės valstybės“ vertinimas. Tai įvyko iškart po Krymo aneksijos ir karo Ukrainoje. Galima teigti, kad tai buvo perteklinis pareiškimas. Reikia sutikti, kad Prezidentės reakcija į politikos ir verslo skandalus nebuvo pakankama ir operatyvi, o parama dešiniesiems oponentams atrodė kaip skolos atidavimas už V. Landsbergio pasitraukimą iš rinkimų kovos 2009 metais.

Bet tai tik prielaidos, kurios, antai, tūlam Aurimui Guogai jau leidžia ją vadinti „kagėbiste“, nes ji esą „kartu su V. Putinu mokėsi KGB mokykloje Leningrade“. Ten pat (www.aguoga.lt): „Dalia Grybauskaitė, rusų tėvų duktė (Polikarp Vladimirovič Gribowskij ir Vitalija Korsakova-Gribowska) padarė stulbinamą karjerą neteisėto okupacinio režimo, prieštaraujančio tarptautinei teisei, komunistinėje – sovietinėje hierarchijoje“.

Tęsti beprasmiška. Tokių svaičiojimų, iškraipymų, klišių apstu Facebook paskyrose, ypač tose jų „sienose“, kurios kažkada buvo nudažytos ryškiai raudonai ir net puikavosi ant svarbiausių valstybės pastatų, pavyzdžiui, ant užsienio reikalų ministerijos…

***

Dokumentinis filmas brėžia kitą liniją. Jo moto – Prezidentės mestelėta frazė „Nustokit krūpčioti“. Ji tapo ir filmo šūkiu, po kuriuo užšifruotas ir filmo turinys – lyderystė, įkvepianti nusikratyti nereikalingų baimių ir labiau pasitikėti savimi. Tai sudėtingiausios valstybėje situacijos, skirtinga politikų laikysena ir reakcijos, geopolitinių galių kova ir Lietuvos vieta pasaulio žemėlapyje, vertybinės laikysenos kaina. Kaip išlikti savimi ir nekrūpčioti nei prieš vietinius oligarchus, nei prieš pasaulio galinguosius, kas padeda atlaikyti oponentų ir priešiškos  žiniasklaidos išpuolius?

Galų gale kas ta „Valstybės paslaptis“? Žurnalistas V. Vasiliauskas rašo straipsnį, arba jos nesupratęs, arba nenorįs suprasti. Buvęs politekonomijos dėstytojas profesorius P. Gylys (sakosi, esąs buvusio vargonininko vaikas, dabar aklai puolantis dešinuosius ir kitą Profesorių) savo paskyroje teigia, kad jam šis „nevertingas“ filmas primena tarybinių lyderių asmenybės kultą, o didžiausia valstybės paslaptis – pati D. Grybauskaitė…

Barakas Obama. EPA – ELTA nuotr.

Dar ir šiandien būdama valstybės vadovė D. Grybauskaitė tik puse lūpų gali kalbėti apie kai kuriuos savo poelgius. Kodėl ji prieš devynerius metus nevyko į Prahą, kur galėjo susitikti su JAV prezidentu B. Obama, o ten nusiuntė premjerą A. Kubilių? 2010 m. kovą britų savaitraštis „The Economist“ pastebėjo, kad tai buvo daug kam mįslė. Juk ten B. Obama ir Rusijos vadovas Dmitrijus Medvedevas pasirašė strateginės ginkluotės mažinimo sutartį, kitaip sakant, perkrovė Amerikos ir Rusijos santykius.

Tai įvyko po Rusijos agresijos Gruzijoje. Pamenate N. Sarkozy penkių punktų planą stabilizuoti padėtį Kaukaze? Jis taip ir liko popieriuje… Tuo tarpu Rytų ir Vidurio Europos lyderių sukvietimas reiškė, kad buvęs „soclageris“ pritaria demonstratyviam santykių perkrovimo aktui, nepaisant, kad Rusija toliau tęsia savo agresyvią politiką. Lietuvos prezidentės tylus ir viešai nedemonstruojamas atsisakymas vykti į Prahą buvo tarsi perspėjimas didžiosioms valstybėms, kad mažosios nesitaikstys su konformistinėms nuotaikomis ir šių laikų suokalbiais, O Lietuva nebus tos politikos įkaitė. Kaip parodė netolima ateitis, D. Grybauskaitė buvo teisi: 2014 m. Rusijos agresija niekais pavertė perkrovimo idėją, o netrukus įvestos sankcijos vėl užšaldė Šaltojo karo ledus. Virš Baltijos šalių vėl pakibo grėsmės pašvaistė…

Aš bent taip supratau viso filmo fabulą. Didžiojoje politikoje ne viską gali sakyti ir aiškinti, o tiesa vis tiek kada nors paaiškėja. Dažnai daugiau pasakai nieko nepasakęs, negu viską paaiškinęs. Tai ir yra valstybės paslaptis.

Prof. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tai, kad nuomonė apie politiką ar valstybės veikėją ima keistis, nieko nuostabaus. Tai, kad D. Grybauskaitė kažkada laviravo ant seno ir naujo pasaulio ribos, taip pat nieko keisto. Bet pastarųjų 10 metų savo veikla ir bekompromisine pozicija dėl Lietuvos ji išsaugojo tvirtos valstybininkės titulą.

Po filmo premjeros balandį net prokremliška naujienų agentūra SPUTNIK pacitavo Prezidentės ne itin mylimą premjerą ir vieną iš realių kandidatų į šį postą Saulių Skvernelį, kuris pasakė: „Tai yra neeilinis įvykis mūsų trisdešimties metų nepriklausomos valstybės istorijoje, kada atliekamas veiksmas, primenantis, galbūt, kitokį laikotarpį, kitas valstybes“.

2019.05.01; 08:50

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaite pakomentavo jos ir buvusio liberalo Eligijaus Masiulio kilusį paviešinto susirašinėjimo skandalą. „Aš nesu konspiratorė ir neturiu ko slėpti“, – komentuodama paviešintus laiškus akcentavo Prezidentė.

D. Grybauskaitė neigė bendravusi su „MG Baltic“ koncernu ir dariusi spaudimą žiniasklaidai. Pasak jos, kilęs skandalas atskleis tai, kokią didelę įtaką atskiras stambusis verslas turėjo Lietuvos politinei sistemai.

„Nesistebiu, kad tokie įvairūs dalykai pradeda rodytis spaudoje. Tikslas turbūt yra ir sukiršinti politikus ir atkeršyti, bet kartu ir politizuoti bylą. Tai darė ir ankstesni oligarchai, ir įmonės. Tai „Snoro“ byla ir Darbo partijos byla, ir daug kitų bylų mes turime, tarp jų Tvarkos ir teisingumo. Taigi matome, kad gynybinė pozicija labai panaši“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Prezidentė nepatvirtino išviešinto pokalbio autentiškumo, argumentuodama tuo, kad rašyti laiškai pirmiausia nėra išsaugoti ir, antra, kad pats tekstas ir komentarai gali būti panaudoti byloje. Tačiau, neslėpė Prezidentė, toks susirašinėjimas buvo.

„Toks susirašinėjimas kaip faktas iš tiesų tarp politikų ir manęs buvo ir yra, ir bus“, – pripažino D. Grybauskaitė, akcentuodama, kad jai reikia labai atsargiai kalbėti šiuo klausimu.

„Mano tiesioginė kaip Prezidentės pareiga yra bendrauti su Seimu, su politikais, būtent derinant įstatymus, reformas, atskirų pareigūnų paskyrimus“, – LRT televizijai kalbėjo D. Grybauskaitė, akcentuodama, kad ji bendravo su visais seimais, su kuriais jai teko dirbti.

„Visos techninės priemonės buvo naudojamos“, – pabrėžė D. Grybauskaitė.

„Aš nesu konspiratorė ir neturiu ko slėpti“, – komentuodama paviešintus laiškus akcentavo Prezidentė. Pasak D. Grybauskaitės, kitokių reakcijų iš politikų, kurie įtariami korupcija ir ima paskolas iš dėžučių, tikėtis ir nereikia. Prezidentė pabrėžė, kad tai įrodo, kokio rimtumo yra tiriama politinės korupcijos byla.

„Tai dar kartą įrodo, kad tai yra rimta byla ir kad jų elgesys yra desperatiškas“, – kalbėjo D. Grybauskaitė, pabrėždama, kad gynybai susikompromitavę politikai išnaudoja visas priemones.

„Labai didžiuojuosi mūsų teisėsauga, kuri tokią sudėtingą bylą pirmą kartą istorijoje sugebėjo pateikti į teismą po pusantrų metų tyrimų. Tikiuosi, kad ši byla bus tas lakmuso popierėlis, kuris parodys, ar mes sugebėsime apsivalyti nuo politinės įtakos, atskirų interesų grupių, korupcijos, ar tai bus atgrasymo priemonės ateities politikams būti atsargesniems, žiūrėti, su kuo ir kaip jie bendrauja, kaip gauna paramą savo tikslams“, – sakė D. Grybauskaitė.

Prezidentė, komentuodama generalinio prokuroro skyrimą, apie kurį buvo kalbama paviešintuose laiškuose, tikino, kad tuomet turėjo pagrįstų žinių, jog į generalinio prokuroro skyrimą kišasi konkrečios interesų grupės.

”Prisimenant 2015 metus, matėme didelę priešpriešą su tuometiniu Seimu ir kai kuriomis valdančiųjų partijomis. Dvi stiprios tikrai profesionalių teisininkų kandidatūros buvo atmestos. Išties aš ieškojau paramos su visais, susitikinėjau su Seimo valdyba, susitikinėjau su teisininkais, susitikinėjome net su prokuratūros profsąjungomis. Konsultacijos vyko labai plačios, ir mes turėjome pagrįstų įtarimų, kad į generalinio prokuroro paskyrimą kišasi ir viena interesų grupė vieno žurnalisto rankomis. Tai todėl galėjo būti ir tokia situacija, kad galėjau ir aštriau pasisakyti, ir aštriau parašyti. To tikrai neatmetu“, – komentavo D. Grybauskaitė.

Pasak Prezidentės, jai reiškiami kaltinimai, kad su „MG Baltic“ koncernu bandė derinti generalinio prokuroro skyrimą, yra nepagrįsti.

„Tokios interpretacijos arba demonstruoja labai lakią fantaziją, arba labai didelį negeranoriškumą mano atžvilgiu. Mano bendravimas apskritai su verslu buvo labai ribotas. Už tai susilaukiau labai daug kritikos, nes kėliau labai didelius reikalavimus dėl skaidrumo ir socialinio atsakingumo“, – aiškino D. Grybauskaitė, pabrėždama, kad „MG Baltic“ šių kriterijų neatitiko.

„Galiu iškart pasakyti, kad „MG Baltic“ koncernas niekada nebuvo šiame sąraše būtent dėl šių priežasčių, ir niekada nesusitikinėjau nei viešai, nei privačiai, nei dalykinių susitikimų neturėjau su ponu Kurlianskiu“, – aiškino Prezidentė.

D. Grybauskaitė tikino žinojusi apie E. Masiulio kontaktus ir poveikį, kurį valstybei darė koncernas.

„Žinojau jo kontaktus ir, matyt, kai kalbi apie įtakas, tai žinutė galėjo būti nusiųsta, kad žinau, ką kas daro. Žinau. Mes tuos įtarimus tikrai turėjome labai pagrįstus, kaip elgiasi koncernas, nes matėme šią praktiką ne tik skiriant generalinį prokurorą, bet įtarimų buvo ir skiriant VMI vadovus, kai kuriuos žemesnio lygmens prokurorus, teisėjus. Tokią įtaką jautėme ir įtarimų turėjome“, – pasakojo šalies vadovė.

D. Grybauskaitė kartu neigė ir jai „valstiečių“ metamus kaltinimus dėl spaudimo žiniasklaidai.

Dalia Grybauskaitė – Lietuvos Prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Tokie kaltinimai atrodo labai keisti. Visada gerbiau ir palaikiau žurnalistus, kurie vykdė tiriamąją žurnalistiką, kurie gina žmogaus teises. Tai yra valstybės pagrindas, bet, deja, yra žurnalistų, kurie tampa įrankiais arba interesų grupių atstovais, lobistais. Tai tokių žurnalistų, kurie peržengia žurnalistinės etikos ar profesijos ribas, be jokios abejonės, palaikyti negaliu“, – kalbėjo Prezidentė.

Apibendrindama Prezidentė pabrėžė, kad kilęs skandalas gali išeiti į naudą ir atskleisti žalingus politikų bendravimo su įtartinomis interesų grupėmis ryšius.

„Demokratiškai išrinkta valdžia pasirodė vis dėlto labai pažeidžiama. Aš tikiu, kad mes sugebėsime apsivalyti ir atgrasyti ateityje tiek tokiam neskaidriam verslui mėginti veikti politiką, tiek politikus nuo bendravimo su įtartinomis interesų grupėmis ir verslu“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

ELTA primena, kad portalas Lrytas.lt paviešino, kaip skelbiama, Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir korupcija kaltinamo Eligijaus Masiulio susirašinėjimo ištraukas. Kaip teigiama, elektroniniai laiškai rašyti 2014-2016 metais.

Skelbiama, kad Prezidentė neva per elektroninį paštą tulpes@lrpk.lt nevengė kritikuoti politikų ir žurnalistų.

Viename iš laiškų, kuriuose kalbėta apie būsimus 2016 m. Seimo rinkimus, D. Grybauskaitė Saulių Skvernelį įvardino „pavojingu populistu“.

„Jau dabar yra pavojingas populistas, bus tik dideliu pagreičiu blogiau“, – viename iš tariamai paviešintų laiškų rašė D. Grybauskaitė.

Taip pat skelbiama, kad šalies vadovė ragino E. Masiulį įtikinti tuomet valdžioje buvusius Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) politikus nesuteikti S. Skverneliui ministro posto, jei jis pereitų į nekoalicinę partiją.

Skelbiamose tariamo susirašinėjimo ištraukose D. Grybauskaitė, kalbėdama apie kandidatus į generalinio prokuroro pareigas, reiškia nepasitenkinimą LNK žurnalisto Tomo Dapkaus kalbomis. Prezidentė E. Masiuliui rašo, kad T. Dapkus kalba nesąmones apie Evaldą Pašilį, ir ragino perduoti linkėjimus „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, kad šis patrauktų „savo skaliką“. Šio raginimo E. Masiulis sulaukė, kai jis Prezidentę pasveikino elektroniniu laišku apsisprendus teikti trečią kandidatą į Generalinės prokuratūros vadovus.

Prezidentūra nekomentuoja paskelbtų laiškų ištraukų. Pasak Prezidentūros, teismas šiuo metu nagrinėja politinės korupcijos bylą, kurioje E. Masiulis yra kaltinamas kyšio paėmimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu praturtėjimu.

Prezidentūra akcentuoja, kad metamos visos priemonės politizuoti bylą ir paveikti bylos eigą bei baigtį.

Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas R. Karbauskis galimai Prezidentės rašytus laiškus įvardino skandalingais ir interpretavo, kaip D. Grybauskaitės siekį daryti spaudimą žiniasklaidai.

Informacijos šaltinis – ELTA (Benas Brunalas)

2018.05.03; 09:17

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr.).
Edvardas Čiuldė, šio komentarto autorius.

Dienraštis „Lietuvos rytas“ ir interneto portalas lrytas.lt išviešino prezidentės Dalios Grybauskaitės privataus susirašinėjimo su buvusiu liberalų lyderiu Eligijumi Masiuliu laiškus. Neatsiliko ir Lietuvos ryto TV, pakalbinusi ta proga E. Masiulį, siekiant, kaip nesunku pastebėti, dar labiau išpūsti šį neva konfidencialios informacijos nutekėjimo į viešumą burbulą. Niekas nekaltina žurnalistų, kurių profesinė pareiga yra išknisti viską, kas tik pasitaiko jų sėkmės kelyje, viešinant užkulisius, o ypač teikiant galimybę plačiajai auditorijai sužinoti kažką daugiau apie nešvarios politinės  virtuvės patiekalus.

Tačiau jeigu tokiais viešinimo veiksmais buvo siekiama D.Grybauskaitę pastatyti į labai nepatogią padėtį arba net sukurpti kokią nors kadenciją baigiančios prezidentės politinio persekiojimo istoriją, laikas būtų pastebėti, kad tokie iniciatoriai labai apsiriko: pirmas įspūdis priešiškai iš anksto neužsiangažavusiam tų išviešintų privačių laiškų skaitytojui yra toks, kad net D.Grybauskaitės užkulisiai yra padoriai sutvarkyti, išvalyti, apkuopti apartamentai, o  politinės virtuvės indai čia tviska neįtikėtina švara.

Kaip dabar visiems žinoma, prezidentė D.Grybauskaitė privačiame laiške žmogui, kuriuo pasitikėjo asmeniškai, parašė, kad LNK žurnalistas Tomas Dapkus kalba nesąmones apie Seimui siūlomą kandidatą į generalinius prokurorus Evaldą Pašilį ir paprašė „perduoti linkėjimus“ televiziją valdančio „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“. Kitame savo laiške D.Grybauskaitė išsakė savo nuomonę apie tuomet Algirdo Butkevičiaus vyriausybėje Vidaus reikalų ministru dirbusį Saulių Skvernelį, pavadindama jį populistu, drauge perspėdama dėl tų pavojų, kurie gali iškilti S.Skverneliui kopiant į politinį olimpą.

Ar tai ir yra didieji D.Grybauskaitės nusižengimai, turint galvoje tai, kad ir labiausiai vieši asmenys turi teisę į privataus kalbėjimo leksiką tose situacijoje, kai siekiama peržengti formalaus bendravimo ribas ir užsitikrinti didesnį pasitikėjimą, kai oficialaus bendravimo stilistika ir iškrakmolyta mimika tik atstumtų vienas nuo kito bendraujančius asmenis. Tiesą sakant, prezidentė D.Grybauskaitė savo viešuose pasisakymuose ne kartą yra uždrožusi dėl vienų ar kitų priežasčių peikiamiems politikams ir pareigūnams daug šiurkščiau nei dabar išviešintuose laiškuose, išsakydama savo nuomonę apie atskirus asmenis, taigi pasiduotume akių monams, jeigu imtume ir pagalvotume, kad žiniasklaidos dėka dabar netikėtai sužinojome kažką daugiau, buvome supažindinti su ypač slaptomis, pikantiškomis detalėmis, mums  buvo atverti kažkokie nematyti pasauliai. Toks išviešinimas, kaip atrodo, yra tik tuščiaviduris žiniasklaidos triukas be realaus turinio, šaudymo į taikinius pakeitimas pakibusių virš galvos fejerverkų žiežirbomis.

Ar galima meluojantį žurnalistą privačiame laiške pavadinti skaliku? Nenoriu dabar kalbėti apie konkretų, taip laiške apšauktą asmenį, nieko čia labai daug nežinau, tačiau gyvenimo patirtis rodo, kad didžiausio teisuolio kaukes dėvintys, kitų nuodėmes išdžiaustantys žmonės ne visados patys yra tokie teisūs, kaip mums norėtųsi tikėtis (o būna net taip, kad labiausiai nuožmūs prievartautojai ir žudikai viešumoje jaučia pašaukimą dėtis švelniaisiais gėlininkais).

D.Grybauskaitė privačiame laiške išties pratrūko ne visai normine leksika, nes, pasakykime tiesiai, buvo įsiutinta užkulisinių intrigų, lėmusių  generalinio prokuroro paskyrimo blokavimą, Seime kaskart atmetant prezidentės D. Grybauskaitės siūlomą kandidatą į šį postą. Tačiau, pastebėjote ar nepastebėjote, D.Grybauskaitės laiške išsakytas prašymas „perduoti linkėjimus, kad“ yra toks šaltas, padvelkiantis speigu ir drauge žiauriai ironiškas, kad niekam nelieka abejonių, jog vyriausiąją politinės virtuvės virėją ir oligarchines grupuotes skiria neperžengiama praraja. O tai išties labai džiugina ir drauge verčia liūnai prognozuoti, kad naujieji valdytojai toli gražu nebus linkę laikytis tokios principinės linijos. 

E. Masiulis neigia visus jam metamus kaltinimu ir sako esąs nusivylęs teisėsauga. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Žinoma, galima ir toliau ieškoti kvailio, pasakojant istorijas, kad ne E.Masiulis, o kažkas kitas paviešino privataus susirašinėjimo  su D.Grybauskaite laiškus, tačiau kažin at tokį Lietuvoje pavyks kada nors kam nors surasti. Dabar tikriausiai yra taip, kad labiausiai apsikvailino pats E.Masiulis tokiu būdu, artėjant teismo posėdžiui, pabandęs pasidalinti savo kalte su niekuo dėtais asmenimis, tarkime, tikėdamasis, kad nauji ir spindulingi, ypatingas mantijas dėvintys personažai,  kvailai įpainioti į šią istoriją, nukreips dėmesį į pašalius arba sukurs klaidinančias chaoso perspektyvas.

Tačiau nešvankiausias dalykas šioje istorijoje vis tik yra tai, kad dar neseniai perspektyviu politiku laikytas žmogus išviešino moters žodžius, pasakytus privačiai, tikintis vyriško sugebėjimo saugoti mažas paslaptis. Taigi, galimas daiktas, E. Masiulis dar prieš teismo posėdį yra pasiryžęs atsisakyti ne tik politiko profesijos, bet ir vyro diskrecijos užkraunamos sunkios / lengvos  naštos.

2018.04.30; 21:35

XXX

 Kelionė oru su prezidente D.Grybauskaite, pasitinkant pavasarį

 

                   kelionėj oru mums padės sparnuotos dvasios

                   iš tolo grįžtantys nematomi dar palydovai

                   o panašiai kaip pamerkta į išpustytą vazą

                   akimirkai pradingsta rausvoji kekė nuo alyvos

 

                    vis tiek girdėtis šlamesiai nei plyštų šilkas

                    o kartais šitaip trata išvalytas žvilgantis vėl stiklas

                    į viršų apačią kilnoja oro masės šiltos

                    ir dar ilgai keliaujame pavasariui patiklūs