Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vakar Lietuvos Respublikos Seimas padovanojo Petrui nekaltybę. Gražus gestas Gražuliui, o ypač – artėjančių Petrinių proga.
Tokia, matyt, valstiečių ir jiems prijaučiančių socialdarbiečių bei lenkų (krikščioniškos šeimų sąjungos) misija: išgelbėti eilinį Petrą.
Už Lietuvą, vyrai, ataidi Petro balsas iš praeities ir jautriai suvirpina daugelio surandėjusias širdis.
O kas daugiau gali parodyti jautrumą, jeigu ne tautos išrinktieji, esantys šventovėje.
Juk rašė poetas Jurgis Baltrušaitis andai: „Dievo pasaulis dar nesukurtas, Dievo šventovė dar nebaigta“.
Net Kirkilas, senas komunistas, susigraudino bei pasisakė už Petro nekaltybės išsaugojimą.
Kokioje nuostabioje šalyje mes gyvename, – aikteli kažkuri senmergė iš Gargždų, susigraudinusi dėl Petro nekaltybės išsaugojimo legetimizavimo.
Ir nuščiūva Dangus.
Kone dvidešimt, o gal ir daugiau metų Petras trynėsi Seime, keitė savo veidus, kartu su angelais, ir vienas, mainėsi, slapstėsi nuo velnių ir kitokių pagundų, kol sulaukė šitokios dovanos. Kiti eiliniai, norėdami susigrąžinti kadais prarastą savo nekaltybę, priversti kreiptis į plastikos chirurgus ir mokėti nemenkus pinigus.
Petrui to neprireikė. Jam tiesiog ėmė ją ir padovanojo.
Nes, pasirodo, Petras nėra jau toks ir eilinis. Petro balso daug kam reikia, kad, bėdai prispaudus, padėtų atvert dangaus vartus.
Petrui veriasi visi vartai. Bandė vertis net Generalinės Prokuratūros, kurios langai įkypai.
Bet laiku įsikišo gerosios jėgos, ir pragaro vartai užsivėrė.
Už Lietuvą, vyrai, – ši sakralinė tryda, bet iš širdies, tarsi įaugo į bendrapiliečių pasąmonę ir tapo Petro išsigelbėjimu. Tiek laiko jį, buvusį disidentą, persekiojo konservatoriai, o vėliau ir Grybauskaitė, o pabaigoj – ir generalinis prokuroras Pašilis, paprašęs Seimo atimti iš Petro nekaltybę.
Kaip drįso! Iš Petro atimti nekaltybę? Tai tarsi išplėšti sielą iš Nukryžiuotojo kraujuojančio kūno.
Ačiū Dievui, tiems netikšoms neišdegė. Nekaltybė, kaip ženklas nesusitepusio nuodėme, nepaskendusio nuodėmėje.
Todėl Petras taip ir džiaugiasi šia dovana. Gražulis.
Tik vienam džiaugtis kaip ir maža, gal reikėtų tuo džiaugsmu pasidalyti, pavyzdžiui, su „Sputniku“.
Jie irgi pasidžiaugtų, kad Petras, Petrinių išvakarėse ėmė ir nugalėjo konservatorius bei Grybauskaitę.
Ak, ta, ačiū Dievui, išeinanti, Grybauskaitė, – giliai atsidūsta Petras.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Latvijos ministru pirmininku Arturu Krišjaniu Kariniu, Estijos ministru pirmininku Juriu Ratu, Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu ir Europos Komisijos pirmininku Jeanu Claude’u Junckeriu ketvirtadienį pasirašė politines gaires dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinhronizacijos su kontinentine Europa.
Dokumente pirmą kartą įtvirtintas galutinis sinchronizacijos terminas.
Visos penkios gaires pasirašiusios partnerės vieningai sutaria, kad šis regionui strateginės reikšmės projektas turi būti baigtas vėliausiai iki 2025 metų. Gairėse taip pat nustatytas konkretus sinchronizacijos darbų įgyvendinimo tvarkaraštis.
Lietuvos vadovės, kurią cituoja Prezidentės spaudos tarnyba, teigimu, šiandien įžengiame į naują kokybinę stadiją, kai sinchronizacija tampa negrįžtama. Keturios valstybės ir Europos Sąjunga demonstruoja tvirtą politinę valią kaip įmanoma greičiau įgyvendinti šį visam regionui gyvybiškai svarbų projektą, skiriant tam visą reikalingą dėmesį, pajėgumus ir finansines lėšas.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pasak Prezidentės, įgyvendinus sinchronizacijos projektą bus galutinai įtvirtintas regiono energetinis savarankiškumas. Baltijos šalys atsijungs nuo iš Rusijos valdomo elektros žiedo BRELL ir taps integruota kontinentinės Europos elektros sistemos dalimi. Tai užkirs kelią trečiosioms šalims per energetiką mums daryti politinį spaudimą.
Per praėjusius metus sinchronizacijos projektas smarkiai pasistūmėjo į priekį. Patvirtintas sinchronizacijos scenarijus per jau veikiančią Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link” elektros jungtį ir naują jūrinį kabelį „Harmony Link”. Pasirašytas susitarimas dėl „Harmony Link” tiesimo parengiamųjų darbų. Skirta pirmoji finansinė parama projektui įgyvendinti pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį Seime skaitys metinį pranešimą, kuriame, kaip įpareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, apžvelgs padėtį Lietuvoje bei kalbės apie užsienio politiką.
Ankstesniuose savo metiniuose pranešimuose D. Grybauskaitė akcentuodavo kovos su oligarchinėmis verslo struktūromis svarbą, sklandaus įgyvendinamų reformų vykdymo būtinumą, mokslo ir studijų kokybės gerinimą, socialinių problemų spręstinumą, aktyvų valstybės dalyvavimą tarptautinėje arenoje, taip pat kovą su korupciją bei kitas problematiškas sritis. Metinių pranešimų metu būdavo įvardijami ir didžiausi šalies laimėjimai.
Prezidentės metinio pranešimo išvakarėse Eltos kalbinti politologai bei partijų lyderiai išreiškė viltį, kad šiemet šalies vadovė ne tik įvertins susidariusią politinę situaciją, įvardins pagrindines šalies problemas, tačiau ir apžvelgs visą dešimties metų buvimą valstybės vadovo poste.
D. Grybauskaitė prezidente buvo išrinkta 2009 metais, o 2014-aisiais perrinkta antrai kadencijai. Viso dešimtmečio metu ji inicijavo 136 įstatymų projektus, iš kurių buvo priimti 121. Seimui pakartotiniam svarstymui buvo grąžinti 83 įstatymai bei ratifikavimui pateikti 210 tarptautinių teisės aktų.
Per abi kadencijas prezidentė paskyrė 239 naujus teisėjus, o iš pareigų atleido 246 teisėjus. D. Grybauskaitė į užsienį vizitų tikslais vyko 251 kartą.
ELTA primena, kad antradienį prezidentės D. Grybauskaitės skaitomas metinis pranešimas bus jos paskutinis – dešimtas.
Liepos 12 d. bus inauguruotas ir valstybės vadovo pareigas perims Gitanas Nausėda.
Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko fotografija
Antrąją ir paskutinę kadenciją baigianti Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė laikoma pernelyg didele individualiste, kas veikiausiai niekais paverčia jos šansus kovoje dėl Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko posto, rašo trečiadienį Lenkijos laikraštis „Rzeczpospolita“.
Kaip neoficialiai sužinojo leidinys, Lenkija nenori D. Grybauskaitės aukštuose ES postuose.
Laikraštis primena, kad Briuselyje tęsiasi užkulisinės derybos dėl kandidatūrų į penkis aukščiausius postus Europos Sąjungoje. Donaldas Tuskas per ES viršūnių susitikimą birželio 20-21 dienomis turi pateikti penkių pavardžių paketą. Kandidatų į EVT pirmininko postą, t. y. į D. Tusko įpėdinius, sąraše yra ir kadenciją baigianti Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė.
„Ji atitinka visus kriterijus, aštuonerius metus yra EVT narė, buvo komisarė, be to, yra moteris, ir dar iš Vidurio ir Rytų Europos. Jeigu būtų viso regiono kandidatė, tai tikriausiai gautų šį postą“, – neoficialiai sakė laikraščiui ES diplomatas. Kitas šaltinis priduria, kad Grybauskaitė yra individualistė ir nekelia didelio savo kolegų entuziazmo. Anot jo, gal ir būtų pritarta jos kaip regiono atstovės kandidatūrai, bet kol kas tokio pasiūlymo nėra.
„Niekas jos nesiūlo. O Vyšegrado grupė (V4 – Lenkija, Vengrija, Čekija ir Slovakija) yra prieš“, – sako aukšto rango Vakarų diplomatas.
Tad ko nori V4? Oficialus kandidatas yra socialistas iš Slovakijos Marošas Šefčovičius, EK pirmininko pavaduotojas. Bet neoficialiuose pokalbiuose šių šalių atstovai tik šypsosi ir teigia, jog tai anaiptol nereiškia, kad jie atkakliai gins šią kandidatūrą.
Visi atsipalaidavo. Visi rinkimai jau pasibaigė. Išrinktasis Prezidentas renkasi komandą ir rengiasi įžengti į rūmus Daukanto aikštėje.
Dvi kadencijas išbuvusi, didžiulį gyventojų pasitikėjimą, daugelio valstybių (išskyrus Rusiją) pripažinimą pelniusi Dalia Grybauskaitė, – išeina.
Štai ir išaušo diena (dienos), kai galima išsijuosus pilti purvą. Atsipūtus, atsipalaidavus, bebaimiškai. Kurgi ne…
Pirmasis pavyzdį parodė Aloyzas Sakalas, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) garbės pirmininkas, vakar viename portale paskelbęs straipsnį iškalbingu pavadinimu: „Ar verta pagarbos prezidentė“?
„Dabar, kai Daukanto aikštės rūmų šeimininkė ruošiasi juos apleisti, politikos apžvalgininkai nustojo unisonu girti prezidentę, užmerkdami akis į jos padarytas esmines klaidas. Šiandieną tos klaidos išvardinamos šalia prezidentės neabejotinų nuopelnų valstybei. Dažniausiai po to seka išvada: nepaisant klaidų, prezidentės veikla vertintina teigiamai. Tačiau politikos apžvalgininkai nerašo apie tų klaidų poveikį valstybei, t. y. mums visiems“, – teigia A. Sakalas.
Jis kaltina D. Grybauskaitę, esą ši, parinkdama aukštus valstybės pareigūnus, mojuodavo slaptomis VSD ir STT pažymomis, kurių net šios institucijos nežino. Ką tai reiškia?
O tai reiškia, jog prezidentė darė sunkius nusikaltimus – ji pati arba jos patarėjai klastojo pažymas. Yra įrodymų? Tai kodėl gerbiamas (?) Sakalas jų nepateikia savo paskvilyje?
Stebina ir kitkas. A. Sakalas (paradokso principu) to nelaiko neigiamu poveikiu valstybei (t. y. mums visiems).
Kur kas blogiau esą yra tai, „…kada sužinai, kad į į Prezidentūrą iškviestiems pareigūnams nepasiūloma kavos vien dėl to, kad jie iš baimės drebančiomis rankomis „nenulaiko kavos puodelio ir aplaisto kilimą“, tai kyla klausimas, ar mes gyvename demokratinėje valstybėje, kurioje gerbiamas kiekvienas žmogus ir jo nuomonė net tada, kai ji nesutampa su kurio nors viršininko nuomone.“
Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Jeigu A. Sakalas toks drąsus, jis turėtų įvardinti tuos valdininkus, kuriems einant pas Prezidentę drebėdavo rankos. Ir dar – jeigu eini pas Prokuratorių (tokia piešiama D. Grybauskaitė) ramia sąžine ir su švariomis mintimis, rankos paprastai nedreba net bailiausiems. Juk ir Jėzus Kristus, žengdamas į Golgotos kalną, neinkštė ir nedejavo, nes Jis buvo teisus.
„Lietuvoje gi prezidentės nuomonė yra šventa ir nediskutuotina. Jos privalu laikytis visiems pareigūnams ir valstybės tarnautojams, o nesilaikantieji netenka darbo, jiems panaudojamas STT, VSD ar prokuratūros vėzdas. Todėl valdininkas bijo išsakyti savo nuomonę, jei ji skiriasi nuo prezidentės nuomonės. Pridėkime dar paslaugius žurnalistus, kurie įsiteikdami prezidentūrai yra pasiruošę giedoti himnus, kurti filmus bei rašyti knygas pilnas liaupsių prezidentei ir apipilti purvu bet kurį prezidentei nepalankų politiką. Pridėkime prie viso to lojalias prezidentei jėgos struktūras ir turėsime apibendrintą „lietuviškos demokratijos“ vaizdą. Sakykite, gerbiamieji skaitytojai, kuo tokia „demokratija“ skiriasi nuo diktatūros? Ir ar reikia dar įvardinti, kieno dėka ši „demokratija“ atsirado. Jos galėjo ir neatsirasti, jei Seimas būtų priminęs prezidentei, kad Konstitucijoje yra numatyta apkaltos procedūra sulaužiusiems Konstituciją prezidentams. Tikėtina, kad tada prezidentės iniciatyvos būtų kitokios. Bet buvo kaip buvo. Dabar įdomu tik, ar po metinio prezidentės pranešimo Seime jo nariai audringais plojimais ir atsistodami pareikš gilią pagarbą prezidentei-diktatorei, ar išliks orūs ir santūrūs. Ar ir salėje esantieji Kovo 11-osios akto signatarai atsistodami pagerbs tą, kuri įbaugino Lietuvos žmones taip, kad Lietuvoje nebeliko žodžio laisvės. Pagyvensime – pamatysime. Atsakant į klausimą, ar prezidentė savo veiksmais nusipelnė pagarbos, atsakyčiau taip: jokie užsienio ir vidaus politikos laimėjimai nekompensuoja tos žalos, kuri padaryta valstybei atėmus iš jos žodžio laisvę“.
Remiantis naujausiu REPORTERS WITHOUT BORDERS (Reporteriai be sienų) tyrimu, iš 178 pasaulio šalių Lietuva pagal spaudos laisvę yra net 36 vietoje ir aplenkė Jungtinę Karalystę, JAV, Lenkiją, taip pat Taivaną, Pietų Korėją, Italiją, Gruziją, Japoniją ir daugybę kitų valstybių.
Kyla pagrįstas klausimas: kas tie įbaugintieji Lietuvos žmonės? Kodėl jie du kartus paeiliui rinko D. Grybauskaitę Lietuvos Prezidente?
Atsiliepkite, aūūū, iš kurių buvo atimta žodžio laisvė…
Na, gal nebent iš Lino Balsio, nūnai Seimo nario. Andai ištrauktas iš Briuselio koridorių, jis buvo patapęs D. Grybauskaitės spaudo patarėju. Vėliau trenkė durimis, ir pasipylė paplavos geradarės, nutiesusios kelią į Seimą, adresu.
Seimo narys Linas Balsys. Slaptai.lt nuotr.
Dabar sėdi vargšelis susigūžęs Seimo kamputyje, mat, pasirodo ne nuo prokuratorės bėgo, o nuo… policijos. Matyt, truputį gėda, jeigu… gėda.
Kovo 11-sios akto signataras A. Sakalas – bene pirmoji kregždė dabar, naujaisiais laikais (šaunu – tik ar verta pagarbos…) Lietuvos padangėje, davusi pradžią purvapyliui.
Turint omenyje, kad tai yra vienas iš mūsų nacionalinių ypatumų, – matyt, ne paskutinė.
Pirmadienį pasirodo knyga apie kadenciją baigiančią, kol kas vienintelę prezidentę moterį Lietuvos istorijoje – Dalią Grybauskaitę. Knygą „Nustokim krūpčiot. Prezidentė Dalia Grybauskaitė“ parašė Prezidentės vyriausioji patarėja, Spaudos tarnybos vadovė Daiva Ulbinaitė.
Knygą buvo numatyta išleisti 5000 egzempliorių tiražu, tačiau jai dar nepasirodžius visas tiražas buvo rezervuotas, tad leidykla „Tyto alba“ nusprendė tiražą papildyti 10 000 egzempliorių. Didžiulį susidomėjimą knyga apie D. Grybauskaitę rodo ir tai, kad dar nepasirodžiusi knyga internetinio knygyno knygos.lt populiariausių knygų 100-uke yra 4-oje vietoje.
Knygos autorė D. Ulbinaitė D. Grybauskaitės valdymo dešimtmetį vadina epochiniu ir sako, kad „gyvenimas prie D. Grybauskaitės buvo kupinas netipiškų sprendimų, nepaaiškintų aplinkybių, netikėtų atomazgų ir būdo ypatumų, kitokio vadovavimo stiliaus ir retorikos.
Nesinorėjo, kad visa tai nugrimztų užmarštin žmonėms taip ir nesužinojus, kas ir kaip vyko mūsų valstybėje, kokia Prezidentė buvo politikoje, kaip įgijo pasaulio galingųjų pagarbą, kas padėjo atsilaikyti prieš korumpuotos oligarchinės sistemos kerštavimą ir kokią šią moterį matėme kasdieniame gyvenime“.
Leidyklos „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė sako, kad knyga – daugiabriaunė, nes atskleidžia ne tik esminius įvykius bei sprendimus politinėje arenoje, bet taip pat leidžia pažinti D. Grybauskaitės asmenybę, suprasti, kad tapusi Prezidente D. Grybauskaitė ne tik įgijo privilegijų, bet ir daug ko atsisakė.
Leidyklos nuomone, natūralu, kad šią knygą parašė Prezidentės komandos narė, nes tik žmogus, savo akimis matęs ekstremalias situacijas, lemtingus sprendimus, gali patikimai papasakoti, koks buvo tas dešimtmetis. Knygos leidybos niekas finansiškai neremia. Su knygos autore leidykla pasirašė standartinę sutartį, kuri sudaroma su kiekvienu leidyklos autoriumi.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Latvijos ir Estijos Prezidentais susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų energetikos sekretoriumi Ricku Perry. EPA – ELTA nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Latvijos ir Estijos Prezidentais susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų energetikos sekretoriumi Ricku Perry.
Susitikimas surengtas Jungtinių Amerikos Valstijų iniciatyva, siekiant stiprinti Baltijos šalių ir JAV bendradarbiavimą energetinio saugumo srityje.
Šalies vadovės teigimu, JAV yra strateginė Baltijos šalių partnerė, kuri tvirtai palaiko Lietuvos siekį didinti energijos tiekimo šaltinių įvairovę, mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų ir stiprinti regiono energetinį savarankiškumą.
Susitikime sutarta steigti naują Baltijos šalių ir JAV bendradarbiavimo formatą „3+1“, kuris padėtų stiprinti praktinį bendradarbiavimą tokiose srityse kaip Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su kontinentine Europa, kibernetinis saugumas, atsinaujinanti energetika, bendros regiono gamtinių dujų rinkos kūrimas, ypač SGD dujų importo galimybių stiprinimas. Planuojama, kad šio „3+1“ formato inauguracija įvyktų Vilniuje rugsėjo mėnesį.
Keturšaliame susitikime taip pat kalbėta amerikiečių suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo klausimais. Amerika yra viena didžiausių SGD tiekėjų pasaulyje. Lietuva buvo viena pirmųjų Europos Sąjungos šalių, pradėjusių importuoti JAV suskystintas dujas per Klaipėdos SGD terminalą. Tai užtikrins saugų, patikimą dujų tiekimą ir sąžiningą konkurenciją Baltijos šalių dujų rinkoje.
Per pastaruosius metus JAV SGD eksportas į ES išaugo 272 proc. per metus. Net 35 proc. Amerikos suskystintų dujų tenka ES rinkai.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pakomentavo „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio iniciatyvą su savo vadovaujama partija trauktis iš valdančiųjų gretų, jei visuomenė neparems Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose.
„Vertinti neverta, nes tai yra rinkiminio sezono įtampos“, – kalbėjo D. Grybauskaitė. Pasak šalies vadovės, po rinkimų šios įtampos ir politikų deklaruojami pažadai turėtų aprimti. „Po rinkimų įtampos praeis ir visi pažadai, grasinimai taip pat turėtų aprimti“, – pabrėžė prezidentė.
Pirmadienį LVŽS valdyba aptarė galimą scenarijų, kad po gegužę vyksiančių Europos Parlamento ir Lietuvos prezidento rinkimų „valstiečiai“ gali palikti valdančiąją daugumą.
Po vykusio LVŽS valdybos posėdžio R. Karbauskis teigė, kad jo kontraversiškai vertinama idėja sulaukė pritarimo.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr. Pasak R. Karbauskio, artėjantys Prezidento ir Europos Parlamento rinkimai yra gera proga pasiklausti visuomenės, ar ji pasitiki valdančiaisiais.
Pastarąją savaitę R. Karbauskis pareiškė, kad trauksis iš valdančiųjų, jei premjeras Saulius Skvernelis nelaimės Prezidento rinkimų, o „valstiečiai“ – Europos Parlamento. Politikas tikino, kad už savo žodžius atsako ir kad taip elgdamasis jokio spaudimo rinkėjams nedaro.
R. Karbauskio idėją skeptiškai pasitiko įtakingi LVŽS nariai – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir jo pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Premjero kritika, kad nėra priimtina, jog knyga apie šalies vadovę pasirodė dar nepasibaigus kadencijai, pasak Gabrieliaus Landsbergio, – nepagrįsta. Konservatorių lyderis teigia, kad knygos apie Baraką Obamą bei Donaldą Trumpą buvo rašomos per visą jų kadencijų laikotarpį.
„Neatidėliotinų darbų sąraše yra filmą pažiūrėti. Knyga dar nepasirodė. Ši kontraversija kuriama, ar ji pati turėjo teisę ar kas nors apie ją gali knygą rašyti. Tai noriu tik priminti apie JAV prezidento B. Obamos laikotarpį – jam vadovaujant dešimtys knygų buvo apie jį parašyta. Apie D. Trumpą knygų yra dar daugiau, aš pats skaičiau keturias. Žmonės, kurie dabar mosikuoja kardais, kad nevalia leisti knygų, atleiskit, laisva visuomenė, o prezidentai taip pat yra laisvi kalbėtis su žiniasklaida ar apie juos rašančiais autoriais, kuriančiais filmus režisieriais, tai aš tikrai čia tragedijos nedaryčiau“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė G. Landsbergis.
Barakas Obama. EPA – ELTA nuotr.
Kandidatas į prezidentus, premjeras Saulius Skvernelis, komentuodamas netrukus išeisiančią knygą apie prezidentę Dalią Grybauskaitę, sako, kad leisti knygas, kol dar eini aukšto rango pareigas, nėra priimtina. Pasak Vyriausybės vadovo, knygas reikia rašyti po pasibaigusių kadencijų.
Premjeras taip pat pripažino, kad dar nėra skaitęs nei knygos, nei filmo apie valstybės vadovę dar nėra matęs.
,,Ar tai susiję su rinkimais, nenorėčiau komentuoti, nemačiau filmo ir pačios knygos dar neskaičiau, negaliu komentuoti ir turinio“, – teigė S. Skvernelis.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
Gegužės pabaigoje knygynuose pasirodys nauja knyga apie prezidentę D. Grybauskaitę. Knygą „Nustokim krūpčiot. Prezidentė Dalia Grybauskaitė“ parašė dešimt metų kartu su prezidente dirbusi Spaudos tarnybos vadovė ir vyriausioji patarėja viešųjų ryšių ir komunikacijos klausimais Daiva Ulbinaitė.
Knygos pavadinimu tapo garsusis D. Grybauskaitės posakis „Nustokit krūpčiot“. Ši frazė virto gyvenimo filosofija, vertybių pamatu, paskatinusiu daugelį politinių ir žmogiškųjų sprendimų, ne vieną įkvėpė pasitikėti savimi ir netgi imtis to, kas, regis, neįmanoma. Ant knygos viršelio D. Grybauskaitės ranka užrašytas „Nustokim krūpčiot“ yra kvietimas išdrįsti patiems imtis atsakomybės už save ir savo šalį.
„Nustokim krūpčiot“ tapo ir režisieriaus Donato Ulvydo dokumentinio filmo apie prezidentę D. Grybauskaitę „Valstybės paslaptis“ šūkiu. Ši dokumentinė juosta jau ne vieną savaitę yra žiūrimiausių filmų penketuke ir į kino sales sutraukia daugybę žiūrovų.
Prezidentas Valdas Adamkus. Slaptai.lt nuotr.
Naujausios apklausos rodo, kad palankiausiai šalyje vertinami yra prezidentai Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė. Buvusį šalies vadovą palankiai vertina 79 proc., o dabartinę – 69 proc. respondentų.
Taip pat palankiai vertinami yra kandidatai į prezidentus – Gitanas Nausėda (3 vieta sąraše), nepaisant to, kad šio reitingai per pastarąjį mėnesį kiek nukrito, bei Ingrida Šimonytė (7 vieta). Pagal apklausų rezultatus, kandidatą ir premjerą Saulių Skvernelį visuomenė vertina labiau neigiamai nei teigiamai (15 vieta), o paklausti apie kandidatą Arvydą Juozaitį (19 vieta) trečdalis respondentų neturi nuomonės. Atlikto tyrimo duomenys taip pat skelbia, kad pastarąjį mėnesį labiausiai kilo didžiausių Lietuvos miestų – Kauno ir Vilniaus – merų reitingai.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ kovo 25 – balandžio 10 dienomis atliktos apklausos duomenimis, palankiai vertinančių tiek Visvaldą Matijošaitį (62 proc.), tiek Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių (43 proc.), lyginant su pastarojo mėnesio rezultatais, gyventojų padaugėjo 9 procentiniais punktais. Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį (48 proc.) ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininką Gintautą Palucką (35 proc.) palankiai vertinančių padaugėjo 5 procentiniais punktais, 4 procentiniais punktais pagerėjo susisiekimo ministro Roko Masiulio (39 proc.) vertinimas.
Ministras pirmininkas S. Skvernelis palankiausiai vertinamų asmenų sąraše yra 15-oje pozicijoje ir turi neigiamą vertinimo balansą – nepalankiai atsiliepusiųjų yra daugiau nei palankiai (43 proc. prieš 50 proc.). Eltos kalbinti politologai teigia, kad ministro pirmininko populiarumo traukinys jau nuvažiavo, o jeigu bus patirtas fiasko prezidento rinkimuose, politinė karjera pakibs ant plauko. Jų teigimu, tokią situaciją nulėmė griežta premjero retorika bei Vyriausybės padarytos klaidos.
Anot Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Antano Kulakausko, neigiamą visuomenės nuomonės balansą labiausiai lemia nekorektiška premjero retorika, išryškėjusi per mokytojų streikus ir besitęsianti iki šiol.
„Tos išmoktos viešųjų ryšių pamokos, kurias demonstravo premjerystės pradžioje, išseko, o dabar bendraujant su publika viršų ima ankstesnė statutinės tarnybos patirtis. Kai kam tai patinka, bet daugumai paprastai negali patikti. Ko gero, tai (neigiamas vertinimo balansas. – ELTA) dėsninga“, – teigė politologas, pridėdamas, kad abejoja, ar S. Skverneliui pavyks grįžti į aukštumas. Pasak A. Kulakausko, taip nutiktų nebent tada, jeigu konkurentai padarytų nedovanotinas klaidas.
Savotišką premjero bendravimo būdą išskiria ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Vytautas Dumbliauskas, tikindamas, kad S. Skvernelis komunikuoja taip, kaip buvę premjerai, pavyzdžiui, Algirdas Butkevičius, niekada nepasisakytų. Jo teigimu, ministras pirmininkas savo reputacija moka ir už Vyriausybės klaidas. Tad tokioje situacijoje būdamas – turėdamas dviprasmišką poziciją visuomenėje ir kandidatuodamas į prezidento postą – premjeras rizikuoja savo karjera. Anot politologo, S. Skverneliui nepasisekus šiuose rinkimuose jo politinė karjera ilgai netrukus gali ir pasibaigti.
„Manau, jau vėlokai sugrįžti (į lyderių pozicijas pagal visuomenės vertinimą. – ELTA). O jeigu dar nepateks į antrą turą… Jeigu pateks į antrą turą ir pralaimės, bus negerai kaip politikui, bet dar blogiau – jeigu nepateks. O dabar tyrimai rodo, kad gali ir nepatekti. Klausimas, ar Ramūnui Karbauskiui tada jis bus reikalingas. Manau, reitinguose „valstiečius“ tempia būtent S. Skvernelis. Pažiūrėkite į R. Karbauskio reitingus – lyginasi su Valdemaru Tomaševskiu, tai S. Skvernelio pralaimėjimas gali smogti per reitingus ir gali būti, kad jo karjera 2024-aisiais su Seimo rinkimais būtų baigta. Daug kas priklauso nuo šių rezultatų“, – sakė V. Dumbliauskas.
Tuo metu kitas kandidatas – Gitanas Nausėda – nepaisant to, kad, „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, jo teigiamas reitingas nukrito 3 procentiniai punktais nuo praėjusį mėnesį darytos apklausos, ir toliau išlieka vienas lyderių pagal visuomenės vertinimą.
Kaip teigia MRU politologas V. Dumbliauskas, G. Nausėdos rinkimų taktiką galima apibūdinti angliškuoju terminu „catch all“, kuris reiškia, kad siekiama įtikti visiems rinkėjams, būti visų prezidentu.
„Tai sekasi kol kas. Žinoma, kai kur apeina (atsakymus. – ELTA), kai kur nepasisako aiškiai, bet reikia suprasti – čia jo gyvenimo šansas. Po 4 metų, jeigu dabar nelaimės, jis niekam nebus įdomus“, – komentavo V. Dumbliauskas.
Pasak VDU profesoriaus A. Kulakausko, vienas iš G. Nausėdos kozirių – politinės istorijos neturėjimas. Anot politologo, ne daug kas atsimena, ką kandidatas kalbėjo apie politinius ir ekonominius klausimus dirbdamas bankiniame sektoriuje. Kitas pranašumas – stabilumo įvaizdis.
„Daugumą žmonių reformos gąsdina – gal per nago juodymą kažkas pagerės, bet yra rizika, kad man gali pablogėti. Tad kol nėra labai blogai, geriau nejudinti. Ir G. Nausėda yra tas kandidatas, kuris beveik garantuoja, kad niekas iš esmės nepasikeis. O taip, kaip yra – tendencija gerėja. Ir daugeliui to gana. O tiems, kam blogai, – jie paprastai į rinkimus neina“, – sako A. Kulakauskas.
Pasak jo, ryškiausias antipodas G. Nausėdai yra Vytenis Povilas Andriukaitis, siūlydamas visapusiškas permainas Lietuvoje. Politologo teigimu, Lietuva jau 30 metų važiuoja „dešine kelio puse“, ir nors, anot A. Kulakausko, kairės poreikis tiek ekonomiškai, tiek politologiškai juntamas, visuomenė subjektyviai to nejaučia.
Eltos užsakymu atliktos apklausos rezultatai rodo, kad socialdemokratų atstovas prezidentiniuose rinkimuose V. P. Andriukaitis vertinamas palankiai yra 44 proc. respondentų (12 vieta), konservatorių kandidatę Ingridą Šimonytę palankiai vertina 52 proc. (7 vieta), „Lietuva yra čia“ judėjimo lyderį ir kandidatą į prezidentus A. Juozaitį – 37 proc. (19 vieta), o kandidatą nuo Lietuvos centro partijos Naglį Puteikį (20 vieta) – 36 proc.
Nepaisant to, kad didžioji dalis apklaustųjų A. Juozaitį vertina pozityviai, trečdalis žmonių išsakė negalintys įvardinti savo nuomonė apie kandidatą – tai didžiausias procentas iš visų sąraše esančių pavardžių. Politologai mano, kad tai gali būti papildomas politinės paramos resursas, tačiau abejoja, ar pavyks jį panaudoti šiems prezidento rinkimams.
„Jaunajai kartais jis yra kažkoks praeities dalykas, buvo daug metų dingęs. Grįžimas į politiką buvo labai netikėtas ir didelė visuomenės dalis jo tiesiog nežino, tad nė kiek nesistebiu (tokiais rezultatais. – ELTA). Manau, kad prezidento rinkimams aktyvuoti šio rezervo nespės – nebent 2020-ųjų Seimo rinkimams“, – teigė V. Dumbliauskas.
Anot VDU prof. A. Kulakausko, A. Juozaičiui savo agitaciją reikėtų tikslingai nukreipti į neapsisprendusiuosius.
„Kai yra rezervas dalyvaujantiems politinėje kovoje – agitacija turi būti nukreipta į juos. A. Juozaitis labiau konsoliduoja tuos, kurie yra jo šalininkai nuo pat pradžių. Ką daugiau pritraukė, man atrodo, neužtenka. Dalis tų neapsisprendusiųjų vis tiek neina į rinkimus, o kita dalis – apsispręs tik paskutiniu momentu. Paprastai jie apsisprendžia menamo nugalėtojo naudai“, – komentavo A. Kulakauskas.
Remiantis naujienų agentūros ELTA užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rezultatais, tarp palankiausiai įvertintų yra ir Vytauto Didžiojo universiteto kandidatas į Europos Parlamentą su konservatorių sąrašu istorikas Liudas Mažylis (56 proc.), užsienio reikalų ministras Linas Antanas Linkevičius (53 proc.), europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (49 proc.), žurnalistai Edmundas Jakilaitis (47 proc.) bei Andrius Tapinas (44 proc.), „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis (40 proc.).
Nepalankiausiai Lietuvos gyventojai įvertino šiuos 9 politikus: sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą (68 proc. įvertino nepalankiai), nušalintąjį prezidentą Rolandą Paksą (62 proc.), Artūrą Zuoką (61 proc.), Vytautą Landsbergį (60 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatą į prezidentus Valdemarą Tomaševskį (59 proc.), valstiečių žaliųjų lyderį Ramūną Karbauskį (59 proc.), Darbo partijos pirmininką Viktorą Uspaskichą (58 proc.), konservatorių pirmininką Gabrielių Landsbergį (57 proc.) ir buvusį premjerą Algirdą Butkevičių (56 proc.).
Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad normalu, jog prezidentinės kampanijos metu kandidatai kritikuoja dabartinės šalies vadovės Dalios Grybauskaitės užsienio politiką Rusijos atžvilgiu. Tačiau, pasak jo, išrinkus naująjį valstybės vadovą reikės susėsti ir „atrinkti grūdus nuo pelų“.
„Rinkimų kampanija, normalu, kad žmonės polemizuoja, ginčijasi, priešina kitokias nuomones, bando išsiskirti, tai yra visiškai suprantami dalykai. Bet kai aprims aistros, vis tiek susėsime labai normaliai kalbėtis ir, aš manau, kad pagal protingus ir sąmoningus argumentus atrinksime grūdus nuo pelų“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė užsienio politikos vadovas.
L. Linkevičius, komentuodamas režisieriaus Donato Ulvydo dokumentiniame filme „Valstybės paslaptis“ išsakytus savo samprotavimus apie kadenciją baigiančią prezidentę, pabrėžė, kad, nepaisant viešojoje erdvėje esančių simpatijų ar antipatijų jai, reikia pripažinti, kad D. Grybauskaitė naujajam šalies vadovui užkėlė kartelę ganėtinai aukštai.
„Esmė ta, kad galima mėgti prezidentę Dalią Grybauskaitę, galima jos nemėgti, galima ginčytis, bet ji iš tiesų pakėlė kartelę gana aukštai ir visiems kitiems reikės į tai lygiuotis“, – pabrėžė L. Linkevičius.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kandidatų į prezidentus nuomonės dėl Lietuvos tolimesnių santykių su Rusija išskyrė. Vieni pirmadienį LRT organizuotose debatuose dalyvavę kandidatai į prezidentus gyrė Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid planuojamą susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kiti tvirtino, kad atšilimo santykiuose su didžiąja kaimyne nereikėtų tikėtis.
Eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis teigė, kad santykiuose su Rusija Lietuva turi laikytis ES deklaruojamos pozicijos. Kita vertus, socialdemokratų keliamas kandidatas teigė, kad su Rusija taip pat galima spręsti tokius klausimus, kaip pasaulinis terorizmas, klimato kaita bei įvykiai Sirijoje. Todėl, pasak jo, pragmatiškas ryšys su šia valstybe yra įmanomas.
Tuo tarpu parlamentaras Naglis Puteikis negailėjo kritikos Dalios Grybauskaitės retorikai Rusijos atžvilgiu. Pasak jo, D. Grybauskaitė turėtų imti pavyzdį iš Estijos prezidentės.
,,Galime pasimokyti iš Estijos prezidentės pavyzdžio, kuri surado diplomatinę progą susitikti su Rusijos prezidentu. To labai trūko pastarąjį dešimtmetį Lietuvos užsienio politikoje. (…) Dalios Grybauskaitės aštri retorika pažeidė Lietuvos interesus, sutrukdė išspręsti tam tikrus techninius klausimus“, – teigė jis.
Premjeras Saulius Skvernelis kaip ir V. P. Andriukaitis teigė, kad Lietuva ir toliau turi laikytis ES bendros pozicijos.
,,Santykių turėjimas tik dėl to, kad turėti santykius prasmės neturi. Tai valstybė, kuri grubiai pažeidė tarptautinę teisę, valstybių suverenitetą ir nesilaiko pagrindinio sienų neliečiamumo principo. Dėl to mes turime tvirtai palaikyti bendrą ES poziciją“, – teigė premjeras.
Buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė stebėjosi kodėl santykius su Rusija apskritai reikėtų keisti. Pasak jos, pati Rusija savo ekspansinės užsienio politikos taip ir nepakeitė.
Plakatas skelbia: Putinui – ne. Mitingas Rusijoje. EPA – ELTA nuotr. „Nežinau, kodėl apskritai keliamas šis klausimas. Užduokime klausimą, ar reikia keisti santykius su Rusija. Tie klausimai, kurie sprendžiami techniniu lygiu, manu, ir toliau gali būti tokiu pat lygiu ir sprendžiami. Klausimas, ar turi keistis sprendimai aukščiausiu lygiu. Niekas nepasikeitė, Krymas yra okupuotas, Rusija tebeneigia pažeidusi tarptautinius susitarimus. Nepanašu, kad ji keis savo poziciją“, – teigė I. Šimonytė.
Pasak filosofo Arvydo Juozaičio, Rusija niekada nesivadovauja tik ekonominiu interesu. Todėl, tikino jis, Lietuvos santykiai su Rusija turi būti ypač atsargūs. Pasak jo, Lietuva ir toliau turėtų laikytis NATO bei ES pozicijos.
,,Rusija visuomet turi ir politinį, ir geopolitinį tikslą (..) Bendravimas su Rusija nėra mūsų vienų, tai yra Europos ir NATO struktūroje ir tai turi tęstis“, – teigė jis.
Europarlamentaras Valentinas Mazuronis nuogąstavo, kad ES pozicijos dėl Rusijos keičiasi, todėl, jo teigimu, Lietuva turi išsilaikyti kiek galima arčiau ES pozicijų.
,,Šiandien požiūris į ES keičiasi. Mes tą turime suvokti, matyti ir elgtis adekvačiai. Turime laikytis vieningos politikos su ES, mes turime neatsisakyti savo vertybių“, – teigė jis.
Kitas Europos Parlamento narys Valdemaras Tomaševskis teigė, kad Lietuva turi gerinti santykius su Rusija. Pasak jo, reikia atsižvelgti į tai, kad tokios didelės valstybės kaip Vokietija bendradarbiauja su Rusija vystydamos Nord Stream 2 projektą.
Putinui – ne. Mitingas Maskvoje. EPA – ELTA nuotr.
Seimo nario Mindaugo Puidoko akimis Rusija yra didžiausia importo ir eksporto partnerė Lietuvai.
,,Rusija yra didžiausias importo ir eksporto partneris. Ta politika kurią turėjome – agresyviausią pasaulyje politiką Rusijos atžvilgiu – ji nėra mūsų žmonių ir valstybės interesuose. Lietuvai pilnai užtektų palaikyti bendras ES ir JAV gaires“, – teigė M. Puidokas.
Tuo tarpu, premjeras S. Skvernelis Seimo nariui priminė, kad Rusija jau seniai nebėra Lietuvos didžiausia importo ir eksporto partnerė.
Galiausiai pasak Gitano Nausėdos, santykiai su Rusija gali keistis tik tuomet, jei ji pradės vykdyti Minsko susitarimus.
,,Norint perkelti santykius į naują lygį, pirmiausia Rusija turi padaryti savo ėjimą. Nei vienas šachmatininkas negali padaryti dvejų ėjimų iš eilės. Lietuva turi laikytis savo nuoseklios pozicijos, atstovauti savo poziciją ES ir įtikinti žmones ir politikus, kad tai yra gera pozicija“, – teigė G. Nausėda.
Česlovas Iškauskas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Pastabos Kęstučio Girniaus straipsniui
Politologas Kęstutis Girnius ypač susižavėjo prieš pustrečių metų pirmą kartą Estijos prezidente išrinkta moterimi 49-rių Kersti Kaljulaid. Ji ir žavi politikė, puiki sportininkė, dalyvavusi 30 km žygyje NATO 15-ųjų metinių proga ir nešusi 15 kg kuprinę, ir pasirengusi didesniam iššūkiui – žygiui į Maskvą, pas Vladimirą Putiną.
Galantiškasis apžvalgininkas puikiai susidorojo su džentelmeno misija, bet tose pagyrose tarsi skamba priekaištas mūsų šalies vadovei, kuri, nors sporto pasiekimuose irgi ne pėsčia, gerokai atsilieka nuo simpatijų demonstravimo Kremliaus valdovui.
Labiausiai K. Girnių žavi estės ryžtas susitikti su V. Putinu ir „bendravimo su Maskva atkūrimas aukščiausiu politiniu lygiu.“ Oficialiai ji balandžio 18-ąją vyksta į renovuoto istorinio Estijos ambasados pastato atidarymą, bet atvers ir paauksuotas Kremliaus duris. Pavyzdžiai užkrečia, ir politologas pastebi, kad net „per Šaltąjį karą Vakarai palaikė ryšius su Sovietų Sąjunga, kai ji buvo užvaldžiusi visą Vidurio ir Rytų Europą, bent minimaliai bendravo su tokiais budeliais, kaip Stalinas ir Mao Dzedongas, ir dangus negriuvo…“
Vadinasi, mums taip pat reikėtų bendrauti ir glebėsčiuotis su didžiausiais pasaulio diktatoriais ir agresoriais, kokias jie mums kiaulystes bekrėstų, kokius grobikiškus reidus pas kaimynus rengtų. K. Kaljulaid neketina V. Putinui vien šypsotis. Ji esą rengiasi kalbėti apie Ukrainą, Gruziją, galbūt Krymą, Minsko susitarimų įgyvendinimą. Svečias iš mikroskopinės šalies, palyginus su Rusija, neva gali duoti impulsą Donecko ir Luhansko reintegravimui į Ukrainą, o gal ir Krymo grąžinimu…
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.
Fantastika! Bet paskui politologas atvėsta: didesnių lūžių nebus, o susitikimas taps tik simboliniu. Tačiau „net ir tuo atveju sveikintinas Kaljulaid ryžtas neleisti būti kaustoma kitų sprendimais ir išankstinėmis nuostatomis. Šaunuolė.“
Žinoma, Estijos vadovė savarankiška užsienio politikoje ir „kitų sprendimų bei išankstinių nuostatų“ gali nepaisyti. Net ir Latvijos bei Lietuvos pozicijų santykiuose su Maskva. Ji juk prieš metus vienintelė iš Baltijos šalių lyderių pasveikino Vladimirą Putiną su pergale Rusijos prezidento rinkimuose (jis gavo beveik 77 proc. rinkėjų balsų). Tada Lietuvos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad prezidento rinkimai Rusijoje nebuvo laisvi ir demokratiški. Tai atitiko kone viso Vakarų pasaulio nuostatas.
Tiesa, į gegužės 9-osios iškilmes Estijos vadovai nesiryžo vykti. Latvijos lyderė Vaira Vykė-Freiberga 2005 m. nuvyko į šią šventę, bet Maskvoje ji buvo sutikta šaltai, o V.Putino politika Baltijos šalių atžvilgiu ne tik kad nesuminkštėjo, bet tapo dar atžagaresnė. Po 10 metų ji su nuoskauda žurnalui „Ir“ kalbėjo: „Europai laikas pabusti ir suvokti, kad taip tęstis nebegali – šventas tikėjimas, kad jei būsim malonūs, geručiai su rusais, tik ir žiūrėsime, kaip jų nesugluminti, neįžeisti, tai ir išliks geri santykiai“. „O juk Rusijos vienu kaimynu nepasotinsi“, – pridūrė ji, turėdama galvoje prieš metus prasidėjusį karą Ukrainoje ir Krymo aneksiją.
Ar šis praregėjimas pasieks ir Taliną? Po 10 metų valdymo 2016-aisiais pasitraukęs prezidentas T. H. Ilvesas perspėjo, kad Rusija agresyvėja. Jis stebėjosi Europos lyderių naivumu bendraujant su Rusija, kuri kelia pavojų Europai, finansuodama populistines partijas ir laužydama saugumo sutartis. „Mane kartais glumina naivumas kai kurių lyderių, kurie, matydami, kaip visa tai nuolatos pažeidžiama, ir toliau atkakliai nori elgtis taip, tarsi šių tarptautinių pažeidimų nebūtų“, – sakė T. H.Ilvesas.
K. Girnius mano, kad Estijos prezidentės kritika ir priekaištai jai „iš piršto laužti“. Jam, ko gero, seniai pabodo Vakarų sankcijos Rusijai, kurios, paskaičius rusiškus portalus, visai neveikia. Įkyrėjo amžini priekaištai Maskvai dėl paramos separatinėms Ukrainos respublikoms, dėl karinio aktyvumo Krymo pusiasalyje ir Juodojoje jūroje, dėl kritikos Rusijai už karinę pagalbą Venesuelos diktatoriui, Sirijos režimui ir taip toliau.
Politologas Kęstutis Girnius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Kandidatui į prezidentus S. Skverneliui irgi buvo nusibodę. Prieš pat užtikrintą V. Putino pergalę Rusijoje 2018 m. kovą premjeras paragino taisyti santykius su Rusija. Kremliui jis pasiuntė signalą, kad laikas atsiliepti į D. Grybauskaitės mandagų kvietimą aplankyti Vilnių. Du buvę leningradiečiai 2010-ųjų vasarį susitiko Helsinkyje. Tiesa, tada 40 min. trukęs pokalbis nebuvo malonus paplepėjimas, bet abu lyderiai nutarė, kad laikas plėsti dvišalius kontaktus. Tai buvo pirmas Lietuvos ir Rusijos vadovų susitikimas po 2001 m. dvišalio V. Adamkaus ir V. Putino susitikimo. 2009 m. D. Grybauskaitė telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu. Politologas Bernardas Gailius tada rašė, kad 2010 m. rudenį, kai V. Putinas ir D. Medvedevas televizorių ekranuose pasigardžiuodami valgė lietuvišką duoną, Lietuvos politologai čia įžvelgė santykių atšilimą ir bręstantį D. Grybauskaitės vizitą į Maskvą. V. Putinas retkarčiais aplankydavo Kaliningrado sritį (2017 m. rugpjūtį čia jis aptarė šiaurės rytų regiono transporto infrastruktūros klausimus), kur anksčiau buvo jo uošvija, bet Lietuvos sienos niekada neperžengė.
Vladimiras Putinas rodo kumštį
Ir neperžengs. Lietuvos vadovė laikosi nuoseklios ir griežtos, nekompromisinės pozicijos agresyvaus Kremliaus atžvilgiu. Kartais kai kam ji atrodo perteklinė, bet tik tokia kalba galima kalbėtis su agresoriumi, kuris ir žodžiais, ir veiksmais kelia grėsmę visam regionui. Kamuoliukas ne mūsų rankose.
O gal garbusis politologas nori pasakyti, kad estės pavyzdžiu D. Grybauskaitė irgi būtų šaunuolė, jeigu Pergalės dienos proga iki mūsiškių rinkimų dar spėtų apglėbti V. Putiną?.. O ne, tai išsirinksime tokį prezidentą, kuris taip pasielgs be jokių skrupulų.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kas ją pakeis 2019-aisiais metais? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Apklausos rodo, kad visuomenė labiausiai yra linkusi pasitikėti šalies prezidentais ir šiais metais vyksiančių šalies vadovo rinkimų reitingų lyderiais.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vasario 15-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis, Lietuvos piliečiai labiausiai pasitiki prezidente Dalia Grybauskaite – tai deklaravo 27,7 proc. šalies gyventojų.
Į politikų, kuriais labiausiai pasitikima penketuką taip pat pateko šalies vadovo posto siekiantis ekonomistas Gitanas Nausėda (9,9 proc.), kadenciją baigęs Valdas Adamkus (9,4 proc.), premjeras Saulius Skvernelis (8,8 proc.) ir konservatorių į prezidentus keliama Seimo narė Ingrida Šimonytė (8,2 proc.).
Antrajame penketuke rikiuojasi Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (5,8 proc.), konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis (4,3 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis (3,5 proc.), Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskich (3,4 proc.), Seimo vadovu Viktoru Pranckiečiu ir Seimo nariu Nagliu Puteikiu pasitiki 2,8 proc. šalies gyventojų.
Vykusioje apklausoje respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie labiausiai pasitiki (pavardes respondentai minėjo patys). Iš viso 2019 metų vasario mėnesį respondentai paminėjo 94 visuomenės veikėjus (prieš mėnesį nurodė 89), kuriais jie labiausiai pasitiki.
Penktadalis (21 proc.) apklaustųjų atsakė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų ar neatsakė į šį klausimą.
TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas pasitikėjimo politikais reitingus įvertino Prezidentūros ir Vyriausybės konflikto kontekste.
Jo teigimu, atsižvelgiant į visuomenės pasitikėjimo politikais reitingą, prezidento posto siekiančiam S. Skverneliui nereikėtų veltis į aštrius ginčus su pirmoje vietoje reitinguose esančia šalies vadove D. Grybauskaite.
Pasak profesoriaus, S. Skvernelio pasirinkta taktika konfliktuoti su reitingo lydere ne tik neduoda solidumo, tačiau yra ir neprasminga.
„Jei S. Skvernelis tikslingai siekia eskaluoti konfliktą su prezidente, tai tokia taktika, jam, kaip kandidatui į prezidentus, bent jau kol kas neveikia. Galbūt netgi priešingai. Ir nesunku nuspėti kodėl – visuomenės pasitikėjimas D. Grybauskaite yra gerokai didesnis nei premjero. Kita vertus, S. Skvernelis ginčijasi ne su savo tiesioginiais konkurentais, o su baigiančia kadenciją prezidente“, – Eltai sakė T. Janeliūnas. Pasak profesoriaus, vargu ar tokia pasirinkta strateginė S. Skvernelio taktika pasiteisins prieš prezidento rinkimus.
„Manau, kad tai yra arba nelabai vykęs pasirinkimas, arba tiesiog nesugebėjimas susilaikyti nuo asmeninių vertinimų. Jeigu bus tęsiama tokia pat linija toliau, tai S. Skvernelis didelės naudos iš to išpešti neturėtų“, – teigė jis.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad prezidentės išsakyta kritika premjerui Sauliui Skverneliui yra bandymas paveikti politinį procesą. R. Karbauskis neslepia esąs pasipiktinęs D. Grybauskaitės teiginiu, kad premjero sprendimai užtraukia tarptautinę gėdą Lietuvai. Jo teigimu, premjeras kontraversiškai įvertintu pasisakymu, esą latviai nėra broliai, o konkurentai, santykių su Latvija nesugadino. Pasak jo, jie ir taip, daugiausiai dėl prezidentės kaltės, yra blogi.
R. Karbauskis pabrėžė, kad dėl prezidentės sekmadienį išsakytų teiginių svarstė kreiptis ir į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK).
„Mes visi žinome, kad negalima daryti jokių politinių pareiškimų rinkimų dieną, nes galima daryti įtaką rinkimų procesui. O prezidentė išvadina premjero politiką gėdinga. Aš klausiau partijos kolegų, ar nereikėtų kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją išaiškinimo“, – Eltai kalbėjo R. Karbauskis.
Jis teigė iš principo nesutinkantis su prezidente, teigiančia, kad premjero sprendimai užsienio politikoje yra gėdingi. Jo teigimu, būtent D. Grybauskaitės vadovavimo šaliai laikotarpiu sėkmių užsienio politikoje praktiškai nebuvo.
„Pirmiausia, jeigu šnekant apie sėkmes, tai reikėtų pasakyti, kad sėkmių užsienio politikoje pastaruoju laikotarpiu – pastaruosius dešimt metų – praktiškai neturėjome“, – sakė R. Karbauskis. Jo teigimu, prezidentė yra neteisi ir sakydama, kad su niekuo nederintas premjero pasiūlymas Baltarusijai dėl Astravo atominės elektrinės yra antikoinstitucinis.
„Labai keista girdėti, kad premjero pasiūlymas Baltarusijai yra antikonstitucinis. Kiek man yra žinoma, šiuo klausimo prezidentė niekada jokių pasiūlymų neturėjo. Galima teigti, kad geras pasiūlymas ar blogas, galima jį kritikuoti, bet sakyti, kad kreipimasis pats savaime yra problema, kad tai antikonstitucinis – kuria prasme?“, – klausė R. Karbauskis.
Politikas apskritai abejojo, ar premjero pasiūlymai dėl Lietuvos pašonėje statomos nesaugios Astravo atominės elektrinės yra susiję su užsienio politika.
„Kiek tai yra susiję su Lietuvos saugumu – taip, tai yra užsienio politika. Bet, kita vertus, tai yra ekonominis pasiūlymas“, – sakė R. Karbauskis ir pabrėžė, kad prezidentė negali tiesiog kritikuoti, o turi duoti ir konkrečius pasiūlymus.
„Prezidentė neturėtų dabar šnekėti apie tai, kad sprendimas atitinka Konstituciją ar ne. Ji turėtų šnekėti, ar geras pasiūlymas, ar ne. Tai tokios kritikos dabar nėra. O rinkimų dieną dabartinis pareiškimas yra absoliučiai politinis ir tai rodo, kad dedamos maksimalios pastangos veikti politinį procesą“, – kalbėjo „valstiečių“ lyderis.
R. Karbauskis tvirtino, kad nėra susipažinęs su kontekstu, dėl ko, prakalbęs apie santykius su Latvija, yra kritikuojamas S. Skvernelis. Tačiau, pabrėžė jis, galįs garantuoti, kad S. Skvernelis deda visas pastangas, jog santykiai su Latvija būtų geri.
„Aš net nežinodamas konteksto galiu pasakyti, kad santykiai su Latvija yra labai blogi, ir tai, kad prezidentė nevažiavo paminėti Latvijos šimtmečio, yra vienas iš pavyzdžių, kokioje būklėje yra tie santykiai. Kiek man žinoma, premjeras deda visas pastangas, kad tie santykiai gerėtų, ir aš tikiuosi, kad tas santykių pagerėjimas įvyks“, – sakė R. Karbauskis.
Sekmadienį rinkimų į merus antrajame ture balsavusi prezidentė sukritikavo premjerą dėl pasisakymo apie Latviją bei anksčiau vykusio vizito į Izraelį. Pasak jos, reikia didelių sugebėjimų, kad darytum tokią tarptautinę gėdą, kokią daro premjeras.
„Pastaruoju metu sugebėta grįžti iš Izraelio komandiruotės su protesto nota iš Palestinos. Sugebėta pasakyti kai ką apie artimiausius kaimynus. Reikia didelių sugebėjimų iš premjero pusės daryti tokią tarptautinę gėdą“, – žurnalistams sekmadienį sakė D. Grybauskaitė.
Pats premjeras nuo komentarų susilaiko.
„Rinkimų dieną premjeras susilaikys nuo politinių pareiškimų ir jų komentavimo“, – Eltai sakė S. Skvernelio patarėjas viešiesiems ryšiams Tomas Beržinskas.
S. Skvernelis susikaukė kritikos ir dėl Baltarusijai pateikto siūlymo dėl Astravo atominės elektrinės. Pasak prezidentės, tai, kad premjeras savo veiksmų nederino su Prezidentūra, pažeidžia Konstituciją.
„Konstitucija numato, kad sprendimus priima tik prezidentas, užsienio politika vykdoma kartu su Vyriausybe. Kadangi nebuvo derinta ši tema, o tai yra strateginis užsienio politikos tikslas, manau, kad tai antikonstitucinis veiksmas“, – žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.
Prieš savaitę Vyriausybė pranešė, kad premjeras laišku kreipėsi į Baltarusijos ministrą pirmininką Sergejų Rumasą su pasiūlymu apsvarstyti galimybę vietoj Astravo AE plėtoti modernią dujinę elektrinę.
Kaip skelbė portalas LRT.lt, penktadienį Lazdijuose viešėjęs į prezidento postą kandidatuojantis ministras pirmininkas S. Skvernelis pareiškė, jog latviai lietuviams yra ne broliai, o konkurentai ekonomikos srityje.
„Latviai, estai, atrodo, visiškai būtų mūsų broliai, bet taip nėra. Jeigu kalbėti apie tą pačią Latviją, tai yra vienas iš mūsų didžiausių ekonomikos plotmėj konkurentų“, – tuomet kalbėjo premjeras.
Pats S. Skvernelis vėliau savo „Facebook“ paskyroje teigė, kad nacionalinio transliuotojo internetiniame portale pateikta citata yra netiksli. Nors kartu ir tvirtino, kad su Latvija ekonomikos srityje yra konkurentai.
ELTA primena, kad viešos kritikos ir Palestinos notos Vyriausybės vadovas susilaukė dėl savo vizito į Izraelį. Palestina pasipiktino tuo, kad S. Skvernelio vizito Izraelyje metu jis taip ir neapsilankė Palestinoje, taip pat, kad S. Skvernelį vizito Rytų Jeruzalėje metu lydėjo Izraelio ambasadorius. Pasak Palestinos, taip Lietuva pažeidė tarptautinės teisės normas ir bendrą Europos Sąjungos politiką.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako antrajame Savivaldos rinkimų ture balsą atidavusi už nevagiantį kandidatą.
„(Balsavau už tą – ELTA), kuris ramiai dirba, mažiau šneka apie tai ir nevagia“, – žurnalistams sekmadienį sakė D. Grybauskaitė.
Antrajame Savivaldos rinkimų ture merus renka 41 šalies savivaldybės rinkėjai. Dėl postų varžosi 82 politikai.
Pakartotinis balsavimas vyksta šiose savivaldybėse: Alytaus miesto, Alytaus rajono, Anykščių rajono, Elektrėnų, Ignalinos rajono, Jurbarko rajono, Kaišiadorių rajono, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Kelmės rajono, Kėdainių rajono, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Kupiškio rajono, Lazdijų rajono, Marijampolės, Mažeikių rajono, Molėtų rajono, Pagėgių, Pakruojo rajono, Panevėžio miesto, Panevėžio rajono, Plungės rajono, Prienų rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono, Rokiškio rajono, Skuodo rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono, Tauragės rajono, Telšių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Utenos rajono, Varėnos rajono, Vilkaviškio rajono, Vilniaus miesto, Visagino ir Zarasų rajono.
Sekmadienį rinkimų apylinkėse savo pilietinę poziciją galima išreikšti nuo 7 val. ryto iki 20 val. vakaro.
Darbo vizito į Jungtines Amerikos Valstijas išvykusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė apsilankė Pensilvanijos nacionalinės gvardijos vadavietėje ir susitiko su jos vadu generolu majoru Anthony’iu J. Carrelliu. Susitikime aptartas Lietuvos ir JAV karinis bendradarbiavimas, Lietuvos kariuomenės ir Pensilvanijos nacionalinės gvardijos partnerystė.
Šalies vadovė pabrėžė, kad JAV yra strateginė Lietuvos saugumo partnerė, kurios buvimas reiškia papildomas regiono saugumo garantijas. Prezidentė padėkojo nacionalinės gvardijos kariams už sėkmingą 25 metų bendradarbiavimą su Lietuvos kariuomene.
,,Lankiausi Pensilvanijos nacionalinėje gvardijoje, su kuria Lietuva bendradarbiauja jau 25 metus, tai mūsų pasididžiavimas, mūsų patirtis, mūsų kariuomenės apmokymas ir, aišku, bendros pratybos. Tikimės, kad šio gvardijos atstovai, bus dislokuoti labai arti Lietuvos sienos, prie Alytaus, netoli vadinamojo Suvalkų tarpsnio. Mums tai labai naudinga ne tik dėl to, kad mūsų siena bus apsaugota, bet ir kad ši gvardija toliau galės aktyviai ir intensyviai dalyvauti su Lietuvos ir Lenkijos kariuomene bendrose pratybose“, – teigė šalies vadovė.
Tvirtus šios gvardijos ryšius su Lietuva demonstruoja ir nuolatinis jos karių dalyvavimas mūsų šalyje vykstančiose pratybose, kurių metu JAV karinės pajėgos realiai dalyvauja krašto gynyboje.
Lietuvai aktualu, kad Pensilvanijos nacionalinės gvardijos kariai aktyviai įsitrauktų į bendras pratybas kartu su NATO batalionais mūsų šalyje bei Lenkijoje ir taip prisidėtų užtikrinant Suvalkų koridoriaus apginamumą.
Tai taip pat stiprias kibernetines pajėgas turinti gvardija, kuri domisi galimybe dalyvauti Kaune steigiamo regioninio saugumo centro veikloje. Jos ekspertai savo žiniomis ir patirtimi ketina prisidėti užtikrinant Lietuvos kibernetinį saugumą.
Pensilvanijos nacionalinė gvardija aktyviai prisideda prie Lietuvos karininkų rengimo, pėstininkų kovos mašinų personalo apmokymo, mūsų šalies karinės infrastruktūros modernizavimo.
Lietuvą su Pensilvanijos nacionaline gvardija sieja ir istorinės sąsajos. Šios gvardijos karininkas Samuelis J. Harrisas ir dar 19 JAV karininkų 1919 m. atvyko į Lietuvą padėti kautis su bermontininkais. Dabar jo vardu pavadinta gatvė Aleksote, Kaune.
Taip jau surėdytas žmogus, kad viską, kas vyksta aplinkui, dažniausiai vertina vien iš savo varpinės. Gerai, jei jis kalba tik savo parapijai. Bet jei tą savo ribotą matymą mėgina įteikti kitiems? O jei dar tų varpinių daug, ir vaizdai iš jų skirtingi? Kurį rinktis varpinės apačioj stovinčiam piliečiui?
Pastaruoju metu beveik visi straipsniai žiniasklaidoje apie prezidentę Dalią Grybauskaitę ir jos darbus – su minuso ženklu, o vienas žodingas autorius visą prezidentės valdymo laikotarpį pavadino trumpai ir vaizdingai: „Politinės veidmainystės epocha“.
Priekaištai, bent jau jų dauguma, atrodo argumentuoti ir polemizuoti su jais galėtų nebent kas nors iš artimosios prezidentės aplinkos, kuriai aš nepriklausau. Tik krenta į akis, kad daugiausia kritikos nusipelnė prezidentės „vidaus politika“. Užsienio politika, išskyrus prezidentės pasisakymus apie grėsmes iš Rusijos pusės, praktiškai lieka už politologų, analitikų dėmesio ribų (juk nelaikysim analitika pasišaipymus dėl prezidentės pomėgio į užsienį skraidyti lėktuvais, iš visų jėgų vengiant automobilių..). Tai sunkiai suprantama, nes būtent užsienio politika yra (bent turėtų būti) pagrindine prezidento pareigas vykdančiojo veiklos kryptimi.
Gal žurnalistų, politologų nuomone, ši D. Grybauskaitės veiklos kryptis yra blankiausia, nes nesukelia emocijų audros visuomenėje? Gal būt… Tačiau, manyčiau, ji vis tiek nusipelno didesnio dėmesio, negu jai skiriama dabar.
Rašau šias eilutes trečiadienį, kovo 6 dieną, kai prezidentė D. Grybauskaitė susitiko su Suomijos premjeru Juha Sipilu. Bet koks paradoksas: žiniasklaida arba tyli, arba, kaip, pvz., Delfi.lt, remdamasis BNS, skelbia: „Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį (!!! – J.L.) padėkojo Suomijos premjerui…“
Tą pačią naujieną pakartojo ir trečiadienio „Lietuvos žinių“ portalas: „Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį padėkojo Suomijos premjerui Juha Sipilai už šios šalies paramą siekiant užtikrinti Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės saugumą“.
Pavarčiau kitus portalus – įvykusį dviejų valstybių aukščiausių asmenų susitikimą „pastebėjo” dar www.lrt.lt, o kiti jį pražiūrėjo arba taip užslaptino, jog aš iki jo neprisikasiau.
Ir dar viena įdomybė: iš to, kas visgi buvo paskelbta, nebuvo galima suprasti, KUR tas susitikimas vyko, Lietuvoje, Suomijoje ar trečioje šalyje? Argi tai tokia nesvarbi smulkmena? O gal daugiau Lietuvoje, išskyrus prezidentūrą (ir mane ?), niekam nerūpi, kokius Lietuvai svarbius klausimus galėtų svarstyti ES pirmininkausianti Suomija? Keistas nerūpestingumas, sakyčiau….
Didesnio dėmesio, nei jam buvo skirta, nusipelnė ir nesenas D. Grybauskaitės vizitas į Lenkiją. Ir ne tik dėl jo metu svarstytų problemų, bet ir dėl to, kaip skirtingai Lenkijos ir Lietuvos žiniasklaida akcentavo abiejų šalių prezidentų pokalbio turinį.
Lietuvos prezidentūros spaudos tarnybos pranešimas buvo itin lakoniškas. Suminėjo per dešimtmetį bendromis jėgomis su Lenkija pasiektus regiono kariniam ir energetiniam saugumui kertinius sprendimus.
Kaip kita pokalbio tema paminėti ekonominio ir energetinio bendradarbiavimo stiprinimo klausimai, tarp jų – Astravo AE ir „Nord Strem 2“ keliama grėsmė visai Europai.
Paminėta ir tai, kad „Lenkija yra 3-a pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė ir 6-a didžiausia investuotoja“, kad „stiprėja žmogiškieji ryšiai. Pagal į Lietuvą atvykstančių turistų skaičių Lenkija taip pat yra didžiausiųjų trejete“.
Ir, pabaigai, neužmiršta pranešti, kad „Prezidentai apsikeitė aukščiausiais valstybiniais apdovanojimais. Lenkijos vadovui įteiktas Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine. Lietuvos Prezidentei skirtas Baltojo erelio ordinas“.
Viskas…
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr.).
Neturiu žinių, kokį pranešimą apie dviejų prezidentų susitikimą paskelbė Lenkijos prezidento spaudos tarnyba, bet žiniasklaida daugiausia dėmesio skyrė D.Grybauskaitės žodžiams dėl paramos Lenkijai: „Šiuo metu vyksta diskusijos tarp Europos Komisijos ir Lenkijos vyriausybės. Lietuvos pozicija bus labai aiški, mes nepalaikysime jokių prievartinių ir jėgos metodų prieš jokią šalį, taip pat ir Lenkiją. Lietuva nepalaikys balsavimo prieš Lenkijos valstybę, panaudojant jėgą, o mes kviesime abi puses susitarti.“
Kita prezidentų pokalbio tema, kurią ypač aktyviai svarstė Lenkijos žurnalistai, apžvalgininkai, buvo, jų nuomone, artėjantis „susitaikymas“ su Lietuva: mat, abu prezidentai vienu balsu tvirtinę, jog pagrindinis nesantaikos židinys – lenkų teisės Lietuvoje – kaip ir užgesintas. Lietuvos vadovė netgi sakiusi (kaip teigia dienraščio „Rzeczpospolita“ apžvalgininkas ir užsienio naujienų redaktorius Jerzy Haszczynskis), kad lenkų reikalavimus įvykdyti (atkreipkite dėmesį į toną: Lietuvos lenkai, pasirodo, reikalauja, o Lietuvos valstybė jų reikalavimus vykdys!? – J.L.) nebus sunku.
Buvo priminti ir tie „reikalavimai“: lenkiškų pavardžių rašymas lenkiškai lietuviškuose dokumentuose, reikalavimai dėl lenkų moksleivių lenkiško švietimo (tai esą labai svarbu šios bendruomenės ateičiai) bei žemės grąžinimo.
Teisybės dėlei būtina paminėti, kad „Rzeczpospolita“ apžvalgininkas pripažino tai, jog dėl santykių tarp dviejų valstybių atšalimo atsakomybė tenkanti Lenkijai. Jis priminė, jog prezidentas A. Duda į Lietuvą nuvyko tik kadencijai įpusėjus, kai tuo tarpu prezidentas Lechas Kaczynskis per dvejus su puse metų vadovavimo Vilniuje spėjęs apsilankyti 10 kartų: „Ilgai užtruko, kol prezidentas A.Duda pasiekė Lietuvos sostinę. Nuvyko ten kadencijai įpusėjus. Lietuvos vengimas, ypač atgijus nemaloniam Maskvos neoimperializmui mūsų regione, galėjo atrodyti keistai. Bet taip buvo dėl nusivylimo meile, dėl šoko, kad valdžia Vilniuje neįgyvendina pažadų lenkų tautinei mažumai“, – rašė Jerzy Haszczynskis. Neužmiršo jis paminėti ir to fakto, kad Lenkijos pusėje netgi buvo nuskambėję grasinimai, kad „diplomatijos vadovo kojos nebus Vilniuje, kol lietuviai neįvykdys reikalavimų“ (matyt, omenyje turėta metai, kai Lenkijos užsienio ministerijai vadovavo Radoslawas Sikorskis – J.L.).
Lechas Kačynskis ir Valdas Adamkus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Apžvalgininkas neužmiršo paminėti ir to fakto, jog dabar pozityvius signalus Varšuvai siunčia premjeras Saulius Skvernelis, kuris turįs galimybių tapti prezidentu, bei užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Įdomu, jog lenkų apžvalgininkas pastebėjo ir tai, kad kai kuriais lietuvių ir lenkų santykių klausimais premjero pozicija ne visai sutampa su Seimo daugumos pozicija, kuri esanti labiau nacionalistinė. Apie prezidentės poziciją šiuo klausimu – be komentarų. Gal ji lenkų žurnalistui taip ir liko neaiški?
Straipsnį apžvalgininkas baigė ne tokia optimistine gaida: „Esame jau arti galimybės peršokti barjerą, seniai negalėjome su tokiu optimizmu žiūrėti į Varšuvos ir Vilniaus santykių ateitį. Kad tik vėl nepasirodytų, jog geri sumanymai neranda daugumos palaikymo Lietuvos Seime, kur karaliauja nepartinė nacionalistų sąjunga“.
Lietuvos žiniasklaida irgi informavo apie prezidentų pokalbyje aptartus klausimus, vengdama detalesnių komentarų. O jie, beje, itin reikalingi.
Pasak www.15min.lt., bendroje spaudos konferencijoje Lenkijos prezidentas A. Duda išsakė turįs vilties, „kad lenkų tautinių mažumų pavardes ir gatvių pavadinimus Lietuvoje bus leidžiama rašyti originalo kalba (?! – J.L.)“, ir kad lauks, kol Lietuvos Seimas priims reikiamus sprendimus.
Į tai mūsų prezidentė gana diplomatiškai atsakiusi, jog sprendimų tenka laukti, nes Lietuva yra demokratinė valstybė. Tiesa, ji patikino, kad lenkų mažumos problemos yra sprendžiamos. O pavardžių rašymo problemą D. Grybauskaitė diplomatiškai išplėtė nuo lenkų iki visų Lietuvoje gyvenančių piliečių: „Visi piliečiai yra lygiaverčiai, nepaisant to, ar jie lenkai, ar kitų tautybių atstovai“ – sakė ji.
Sakyčiau, tai puikus atsakymas, kuriuo vertėtų remtis ir būsimam prezidentės įpėdiniui.
Beje, prezidentė savo pozicijos nevyniojo į vatą ir prieš šešerius metus (ačiū tai priminusiam žurnalistui Česlovui Iškauskui): artėjant Kovo 11-ajai, į kitos šalies žurnalisto klausimą apie nacionalistiškai nusiteikusio jaunimo eitynes Vilniaus gatvėmis prezidentė atkirto: „Jūs pasakėte nacionalistai, o aš juos pavadinčiau tautiniu jaunimu…“
Gal dėl to prezidentę gana aršiai puola liberaliai nusiteikę jaunieji Lietuvos politikai ir žurnalistai, skubėdami nusipurtyti nuo savo madingų drapanų paskutines Lietuvos pievų žiedadulkes?
Jau nuo pat pirmo savo vizito į Lenkiją 2009-aisiais metais pirmai kadencijai prezidente išrinkta D.Grybauskaitė nesileido į derybas dėl švietimo, gatvių pavadinimų bei kitų lenkų bendruomenės reikalavimų, dėl tautinių mažumų teisių, dėl ko Lenkijos oficialieji asmenys ėmėsi aštrių pareiškimų, nediplomatinio spaudimo Lietuvai, ką, beje, galima vertinti kaip Lenkijos psichologinę agresiją. Ir nors Lietuvoje daug kam akį ir ausį rėžia nepakankamai lanksti ir diplomatiška prezidentės kalbėsena ar elgsena, būtent jai, o ne jos pirmtakams iki šiol geriausiai pavyko saugoti valstybės ir tautos orumą nuo kai kurių Lenkijos oficialių asmenų mėginimų diktuoti ir rikiuoti Lietuvos įstatymus bei perrašinėti mūsų istorijos faktus ir kalbos tradicijas.
Visa tai leidžia teigti, jog nepaisant visos tikros ar menamos arogancijos, nepagarbos kitiems Lietuvos aukštus postus užimantiems asmenims bei kitų jai priskiriamų bendravimo ydų, santykiuose su didžiosiomis, istoriškai Lietuvai priešiškomis kaimynėmis Rusija ir Lenkija, prezidentė elgėsi ir tebesielgia apdairiai, neišleisdama iš akių Lietuvos interesų, nemainydama jų į komplimentų blizgučius bei beverčius plastmasinius karoliukus, kuriuos laikas nuo laiko mums mėgina įbrukti Lenkija, reikalaudama ypatingų teisių jokių teisių į ypatingumą neturinčiai vienai iš Lietuvoje gyvenančių tautinių bendruomenių.
Šituo užsienio politikos aspektu prezidentė D. Grybauskaitė pastebimai skiriasi nuo savo pirmtakų, prezidentų Algirdo Brazausko bei Valdo Adamkaus, kurie, nepateisinamo dosnumo apimti, dalijo Lietuvos kaimynėms tai Lietuvos teritorijos gabaliuką (jūros šelfo dalį, kaip A. Brazauskas Latvijai), tai pažadus suteikti lenkų mažumai teisę tvarkytis Lietuvos valstybės įstatymuose bei nacionalinės kultūros baruose, kaip savo lenkiškame ūkelyje (taip pasielgė V. Adamkus, pažadėjęs Lietuvoje gyvenantiems lenkams tokių „malonių“, kokių jie neturi nė vienoje kitoje valstybėje, kur taip pat gyvena didesnė ar mažesnė lenkų bendruomenė).
Būtent prezidentas V. Adamkus, prie visos pagarbos jam, užkūrė tą smalos katilą, kuriame jau daugiau kaip dešimtmetis burbuliuoja ir niekaip neatvėsta lenkų radikalų pretenzijos Lietuvai. Ir, ko gero, tik jis, prisipažindamas, jog peržengė Konstitucijos jam suteiktus įgaliojimus, gali padėti tašką nepamatuotoms lenkų viltims diktuoti savo sąlygas ir reikalavimus.
Nors pastarojo prezidentės vizito Lenkijoje metu tiek Lenkijos vadovai, tiek žurnalistai stengėsi kalbėti diplomatiškiau, vien frazė apie pavardžių rašymą „originalo kalba“, jei tai ne vertėjų riktas, liudija, kad ta pusė vis dar nenori pripažinti nei tarptautinės teisės, nei istorinės bei lingvistinės realybės ir teisingumo.
Pirmasis „Vilniaus golgotos”, pasakojančios apie žiaurią Vilniaus krašto polonizaciją, leidimas. B.Šėmis – tai Mykolo Biržiškos slapyvardis.
Beje, kad ir kaip tai nemalonu girdėti šiandien save lenkais vadinantiems aplenkėjusiems lietuvių palikuonims, daugelio Lietuvos lenkų pavardės yra lietuviškos kilmės, tad, norint rašyti „originalo” kalba, reikėtų visus Kiszkiel, Wisztiel ir pan. rašyti Gaidelis, Vištelis ir t. t.
Galima būtų žengti toliau, ir „originalo kalba“ pradėti vietoj Giedrojc rašyti Giedraitis, ar vietoj Radziwill atstatyti originaliąją, lietuvišką pavardės formą Radvila ar Radžvilas.
Bet gal nepraraskim sveiko proto ir palikim kiekvienai valstybei teisę gyventi pagal jos įstatymus, tame tarpe – ir pagal Valstybinės kalbos įstatymą, nepančiojant jo nebūtinais „pataisymais“ ar „papildymais“.
O rinkdamiesi D. Grybauskaitės įpėdinį Daukanto aikštėje, nusileiskime iš savo asmeninių varpinių ir nepatingėkime išsiaiškinti, ar sugebės santykiuose su Lenkija būsimasis prezidentas išlaikyti bet tame pačiame lygyje prezidentės D. Grybauskaitės aukštai iškeltą valstybinio orumo kartelę.
Šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Latvijos ministro pirmininko Arturo Krišjanio Karinio susitikime daugiausia dėmesio skirta elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais ir Astravo atominės elektrinės (AE) keliamos grėsmės klausimams. Prezidentė paragino Latvijos premjerą nedelsti dėl bandymo veikti izoliuotu elektros sistemų darbo režimu.
Pasak šalies vadovės, atsijungimas nuo sovietinių laikų BRELL elektros žiedo yra regiono saugumo prioritetas. Todėl būtina nedelsti ir kaip galima greičiau išbandyti trijų Baltijos valstybių energetikos sistemos gebėjimą veikti izoliuotu režimu, kad sinchronizacija su kontinentine Europa įvyktų nustatytu laiku 2025 metais, pranešime skelbia Prezidentūra.
Kaip skelbė ELTA, penktadienį su Latvijos premjeru susitiko ir Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
Po šio susitikimo Latvijos premjeras teigė, kad kol kas atidėtas vieningas Baltijos šalių bandymas veikti elektros sistemų darbo „salos“ režimu įvyks, kai visų šalių operatoriai bus pasirengę sklandžiai jį įvykdyti, tačiau terminų neįvardijo.
„Visi, kartu su Estija, esame vienos nuomonės, kad sinchronizacija turi vykti ir įvyks 2025 metais. Iki to laiko mūsų sistemų operatoriai turi būti įsitikinę, kad Estijos, Latvijos ir Lietuvos operatoriai užtikrins, kad sugebėsime dirbti izoliuotu režimu. Kada atlikti šį bandymą – politinis, inžinierių ir tinklo operatorių klausimas. Aš įsitikinęs, kad operatoriai galės susitarti. Mums svarbu, kad mes, visuomenė, nė nepastebėtume, kad toks patikrinimas įvyko, ir kad nekiltų jokių problemų. Tai tinklo operatorių klausimas – kada, kad viskas būtų gerai“, – kalbėjo A. K. Karinis.
Susitikime su Latvijos premjeru šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad Baltijos šalys turi pasinaudoti dar šios ES finansinės perspektyvos teikiamomis galimybės ir sinchronizacijos projekto įgyvendinimui užsitikrinti europinę paramą.
Šalies vadovė su Latvijos premjeru aptarė ir Astravo AE keliamą grėsmę, naująjį ES biudžetą.
ELTA primena, kad Baltijos šalių elektros sistema iki šiol veikia sinchroniniu režimu sovietiniame BRELL žiede ir yra valdoma iš Maskvos. Pernai birželį buvo pasirašytas politinis susitarimas tarp trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos (EK), kuriame numatyta, kad Baltijos elektros energetikos sistema iki 2025 metų sinchroniškai veiks su Europos tinklais.
Lietuvoje jau buvo atlikti bandymai, kuriais siekiama įvertinti pasirengimą dalyvauti pirminiame Baltijos šalių elektros energetikos sistemų darbo „salos“ režimu etape.
Birželio 8 dieną planuotas visų Baltijos šalių elektros sistemų darbo „salos“ režimu bandymas buvo atidėtas Estijos ir Latvijos iniciatyva. Šiuo metu vyksta diskusijos dėl alternatyvaus bandymų laiko.
Taip pat Lietuva yra priėmusi sprendimą neįsileisti elektros iš Baltarusijos, kai pradės veikti Astravo AE. Prieš kurį laiką Lietuvos ir Latvijos pozicijos Astravo AE atžvilgiu buvo išsiskyrusios. Latviai nerodė didelio solidarumo Lietuvos interesui, kad kaimyninės šalys ateityje taip pat neįsileistų Astravo AE energijos į savo rinkas.
Penktadienį Vyriausybėje po susitikimo su S. Skverneliu žurnalistų paklaustas, ar Latvija nepakeis pozicijos ir nenuspręs, kaip Lietuva, uždrausti elektros importą iš nesaugių atominių elektrinių, A. K. Karinis aptakiai sakė, kad Baltijos šalių sprendimas galėtų būti vieningas, tačiau klausimas, kokie modeliai dėl tokio susitarimo egzistuoja pasaulyje.
„Būtų teisingas sprendimas, kad visos trys Baltijos šalys ir tinklų operatoriai susitartų, kokiomis sąlygomis, kada įsigyti ar neįsigyti, naudoti ar nenaudoti šios elektros. Aš gerai žinau, kad Lietuvos parlamentas priėmė įstatymą, uždraudžiantį įsigyti elektrą iš Astravo AE. Jūs esate kaimyninė šalis, turite jungtį. Tai faktas, ir mes tai priimame kaip faktą. Bet yra atviras klausimas, ar Baltijos rinka manytų bendrai, kad yra sąlygų, jog iš trečiųjų šalių galima įsigyti šią elektrą. Klausimas, kur tinklo operatoriai galėtų susitarti. Mes remiame variantą, kad būtų bendras Baltijos rinkos sprendimas“, – teigė Latvijos premjeras.
Dalia Grybauskaitė paragino Latvijos premjerą: reikia kaip galima greičiau išbandyti gebėjimą veikti izoliuotu režimu. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad trečiadienį pradėtas tyrimas dėl korupcijos teisėsaugos srityje rodo, jog sistema sugeba valytis.
Tiesa ir teisingumas – svarbiausia
„Tai yra labai rimtas tyrimas, tačiau aš jį vertinčiau per pozityvią prizmę ir pirmiausia dėl to, kad reformuotis sugebėję teismai ir visa teisinė sistema visgi sugeba valytis toliau“, – žurnalistams sakė Varšuvoje su valstybiniu vizitu viešinti D. Grybauskaitė. Prezidentė gyrė teisėjų bendruomenę, be kurios, tvirtino ji, pradėtas tyrimas apskritai būtų neįmanomas.
Pasak prezidentės, prasidėjęs teisėjų korupcijos tyrimas bus ilgas ir kels labai daug triukšmo.
„Mes vykdome labai didelį procesą, jis bus ilgas, pasipriešinimo bus daug, triukšmo taip pat“, – kalbėjo prezidentė. Pasak jos, pasitikėjimas teisingumu ir valstybe apskritai priklauso nuo pasitikėjimo teismais.
„Pasitikėjimas teisingumu priklauso nuo pasitikėjimo teismais. O pasitikėjimas teismais ir teisingumu yra būtinas pasitikėjimui valstybe“, – pažymėjo D. Grybauskaitė.
ELTA primena, kad trečiadienio rytą prezidentė pasirašė dekretus, kuriais leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti net 8 teisėjų laisvę bei sustabdė jų įgaliojimus iki galutinių sprendimų ikiteisminiuose tyrimuose arba baudžiamosiose bylose įsiteisėjimo.
Kaip jau skelbta, korupcija įtariami 3 Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Viktoras Kažys, Konstantinas Gurinas ir Valdimaras Bavėjanas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys.
Generalinė prokuratūra trečiadienį pranešė, kad dėl įtariamos korupcinės veikos sulaikyti penki advokatai: Drąsutis Zagreckas, Romualdas Mikliušas, Giedrė Cimbolienė, Aivaras Surblys, Marius Navickas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo padėjėjai, teisininkai. Iš viso trečiadienį sulaikyti 26 asmenys.
Įtariama, kad už palankius įvairius teisėjų sprendimus galimai mokėti ir žadėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 000 eurų. Sutartų kyšių suma gali siekti iki 400 000 eurų.
