Antradienį prasidėjus šaudymui autobusų ir metro stotyje šalia Pentagono, itin saugoma JAV gynybos departamento būstinė buvo uždaryta.
 
JAV gynybos departamento biurų komplekso, esančio Arlingtono priemiestyje Vašingtone, darbuotojams buvo liepta ilgiau nei valandą praleisti slėptuvėse, kai stotyje, įėjimas į kurią yra vos už kelių dešimčių metrų nuo pagrindinių pastato durų, pasigirdo šūviai.
 
Pasak greitosios pagalbos darbuotojų, buvo sužeista „nemažai“ žmonių, nors išsamesnės informacijos apie sužalojimus nebuvo.
 
Metro darbas buvo laikinai sustabdytas, o į stotį važiavę autobusai buvo nukreipti į kitas stoteles, pranešė Vašingtono metropoliteno zonos tranzito tarnyba.
 
Maždaug po 40 minučių buvo pranešta, kad įvykio vietoje saugu, apie incidentą nebuvo pateikta jokios informacijos.
 
Pentagono atstovas Johnas Kirby sakė, kad gynybos sekretoriaus Lloydo Austino tuo metu pastate nebuvo.
 
Pasak Pentagono šaltinio, L. Austinas buvo įprastiniame susitikime su prezidentu Joe Bidenu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.04; 07:00

Krašto apsaugos viceministras M. Abukevičius nuotoliniame susitikime su JAV Gynybos departamento sekretoriaus pavaduotoja Kibernetinės gynybos politikos klausimais M. Eoyang. KAM nuotr.

Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius nuotoliniame susitikime su JAV Gynybos departamento sekretoriaus pavaduotoja Kibernetinės gynybos politikos klausimais Mieke Eoyang aptarė bendradarbiavimą, kaip stiprinti pajėgumus atremti Rusijos ir Kinijos veikimą kibernetinėje erdvėje, sakoma pranešime.
 
„Lietuva su JAV kitą savaitę pradeda pirmąjį bandomąjį projektą Regioninės kibernetinės gynybos centre Kaune – Kibernetinių grėsmių analizės celės. Ši bendra veikla reikšmingai prisidės prie kibernetinių grėsmių analizės regione“, – susitikime sakė viceministras M. Abukevičius.
 
Pokalbio metu buvo numatyti konkretūs veiksmai, kurių bus imtasi, siekiant kelti Lietuvos kibernetinio saugumo specialistų gebėjimus ir kvalifikaciją, treniruotis, siekiant apginti valstybei svarbią infrastruktūrą, kelti atsparumą kibernetinėms atakoms bei kartu plėtoti pritaikomuosius tyrimus kibernetinio saugumo srityje. Abi pusės sutarė, kad kritinė infrastruktūra, ypač energetikos sektorius, yra kaip niekad aktualus.
 
„JAV yra pasiruošusi skirti ypatingą dėmesį plėtojant kibernetinį bendradarbiavimą su Lietuva”, – sakė M. Eoyang, pabrėždama, kad dabartinė JAV administracija yra pasiryžusi stiprinti kolektyvinę gynybą ir žinių apie kibernetinį saugumą lygį. JAV pareigūnė pabrėžė, kad bus siekiama užpildyti kibernetinio saugumo specialistų (personalo) kvalifikacijos spragas kartu treniruojantis kibernetinėse pratybose ir mokymuose.
 
Tai buvo pirmasis susitikimas su neseniai į pareigas paskirta JAV atstove, sutarta dialogą tęsti artimiausioje ateityje, kai bus pristatyti pirmieji bandomojo projekto rezultatai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.01; 00:30

JAV gynybos departamento žvalgybos ekspertai mano, kad Ukrainos keleivinis lėktuvas „Boeing 737“ Irane buvo numuštas raketos. Apie tai skelbia CBC ir „Newsweek“.
 
Šią tezę, anot ekspertų, patvirtina tai, kad buvo užfiksuoti priešraketinės gynybos sistemos signalai. Be to, palydovai užfiksavo du paleidžiamų raketų blyksnius bei dar vieną – greičiausiai sprogimo blyksnį.
 
Amerikiečių žiniasklaida taip pat teigia, jog JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo ekspertai spėja, kad lėktuvas galėjo būti numuštas netyčia.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.10; 06:51

Kovo 11-oji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraujoje – JAV kariuomenės atstovai.

„The Washington Post“ žiniomis, JAV Gynybos departamentas šiuo metu bando apskaičiuoti karių išvedimo iš Vokietijos kaštus. Ten šiuo metu yra didžiausias JAV pajėgų kontingentas, informuoja naujienų agentūra AFP.

Teigiama, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir kariuomenės atstovai jau aptarė šį pasiūlymą, keliantį nerimą daugeliui NATO sąjungininkų Europoje.

Anot „The Washington Post“, galimi įvairūs scenarijai: didelės dalies iš maždaug 35 000 karių grąžinimas į JAV, visiškas arba dalinis pajėgų perkėlimas iš Vokietijos į Lenkiją.

Anoniminiai šaltiniai laikraščiui sakė, kad šioje stadijoje tai tėra vidinis įvairių variantų vertinimas.

Tačiau Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai paneigė, kad tokie klausimai yra svarstomi.

Tariamus planus apie pasitraukimą paneigė ir JAV Gynybos departamento atstovas spaudai Ericas Pahonas. Pasak jo, Gynybos departamentas nuolat peržiūri šalies poziciją dėl pajėgų dislokavimo ir atlieka kaštų ir naudos analizę.

Atstovas spaudai pareiškė, kad JAV lieka ištikimos bendroms vertybėms ir tvirtiems santykiams tarp sąjungininkų bei yra visiškai įsipareigojusios NATO partnerei Vokietijai ir visam Aljansui.

Virš amerikiečių šarvuočio Vilniuje plaikstosi JAV vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Liepos 11-12 dienomis JAV prezidentas Donaldas Trumpas dalyvaus NATO viršūnių susitikime Briuselyje, kur, manoma, spaus sąjungininkus didinti valstybių narių gynybos biudžetus bent iki 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto – rodiklio, kurį NATO narės susitarė pasiekti iki 2024 m.

Vokietija jau yra sakiusi, kad negalės pasiekti tokio tikslo, tačiau Lenkija reikiamą finansavimą jau pasiekė.

D. Trumpas atkakliai tvirtina, kad JAV tenka per didelė NATO finansavimo našta.

JAV pajėgos Vokietijoje dislokuotos nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, o jų buvimas Vokietijoje naudojamas ir JAV operacijoms Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.01; 09:00