Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Hanojus, rugsėjo 10 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį primygtinai tvirtino nesiekiantis „pažaboti“ Kinijos, abiejų galingų valstybių nesutarimams dėl prekybos, saugumo ir teisių vis aštrėjant.
J. Bidenas teigė, kad per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą Naujajame Delyje jis susitiko su Kinijos premjeru Li Qiangu – apie šį susitikimą Baltieji rūmai nepranešė – ir aptarė „stabilumą“.
Prezidentas prabilo apie šį susitikimą Hanojuje, kur kiek anksčiau tą pačią dieną susitarė gerinti ryšius su Vietnamu. Vašingtonas siekia stiprinti savo sąjungininkų tinklą Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione didėjančios Pekino įtakos fone.
Vašingtonas ir Pekinas nesutaria įvairiais pasauliniais klausimais, o J. Bidenas apkaltino Kiniją, esą ši siekia palenkti tarptautinę tvarką savo valiai. „Vienas iš dabar vykstančių dalykų yra tai, kad Kinija pradeda keisti kai kurias žaidimo taisykles prekybos ir kitais klausimais“, – teigė J. Bidenas per spaudos konferenciją. Kinijos prezidentas Si Dzinpingas. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas daug investavo į aljansų kūrimą pagal Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono strategijos gaires, įskaitant didžiojo Ketverto (angl. Quad) saugumo dialogą su Indija, Australija ir Japonija bei AUKUS paktą su Jungtine Karalyste ir Australija.
Tačiau jis tvirtino, kad Jungtinės Valstijos nesiekia užblokuoti Kinijos, veikiau tikisi nustatyti aiškias santykių taisykles.
„Aš nesiekiu pažaboti Kinijos. Tiesiog noriu užtikrinti, kad mūsų santykiai su Kinija būtų sąžiningi ir atviri, sureguliuoti, ir visi žinotų, apie ką kalbama“, – kalbėjo jis.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas nedalyvavo G-20 susitikime, Pekinui ir Deliui ginčijantis dėl teritorinių ir kitų klausimų.
Joe Bidenas. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugpjūčio 9 d. (AFP-ELTA). JAV Prezidentas Joe Bidenas antradienį pareiškė, kad „netrukus“ vyks į Vietnamą, siekdamas pagerinti ryšius su Hanojumi ir kovoti su Kinijos įtaka regione.
„Netrukus vyksiu į Vietnamą, nes Vietnamas nori keisti mūsų santykius ir tapti partneriu“, – sakė J. Bidenas lankydamasis Naujojoje Meksikoje.
JAV ir Vietnamas palaiko vis glaudesnius prekybos ryšius, o abi šalys yra susirūpinusios dėl didėjančios Kinijos galios regione. Jau daugelį metų didėja trintis tarp Pekino ir Pietryčių Azijos šalių, ypač Vietnamo ir Filipinų, dėl Kinijos plataus masto jūrinių pretenzijų Pietų Kinijos jūroje.
Vašingtonas ir Hanojus įsipareigojo stiprinti diplomatinius ryšius balandžio mėnesį, kai JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sustojo Vietname pakeliui į Didžiojo septyneto (G7) šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą Japonijoje.
A. Blinkenas, be kita ko, dalyvavo naujos JAV ambasados Hanojuje statybų pradžios ceremonijoje.
O kovo mėnesį J. Bidenas kalbėjosi su Vietnamo valdančiosios komunistų partijos vadovu Nguyen Phu Trongu.
Vis dėlto Vašingtonas pareiškė susirūpinimą dėl žmogaus teisių Vietname, o A. Blinkenas teigė, kad jis ir toliau „pabrėžia, jog būsima pažanga žmogaus teisių srityje yra labai svarbi siekiant išnaudoti visą Vietnamo žmonių potencialą”.
Pietų Kinijos jūra, kurioje nuo seno tvyro įtampa tarp Kinijos ir Vietnamo, yra laikoma pavojinga zona, ir daugelis baiminasi, kad klaidingas apskaičiavimas ar nelaimingas atsitikimas gali įžiebti karinį konfliktą.
Analitikai teigia, kad Hanojus gali vengti gerinti santykius su Vašingtonu, bijodamas supykdyti Pekiną – svarbų ekonominį partnerį – nepaisant konkurencijos Pietų Kinijos jūroje.
JAV neturi teritorinių pretenzijų į šiuos vandenis, tačiau atkakliai ten patruliuoja, tuo piktindamos Pekiną. Vašingtonas teigia, kad taip siekiama užtikrinti „laivybos laisvę“ jūroje, per kurią kasmet vyksta trilijonų dolerių vertės prekyba.
Šiaurės Korėja toliau naudoja įrengimus uranui sodrinti Jonbeno branduoliniame komplekse. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Yonhap“, remdamasi Pietų Korėjos nacionalinė žvalgybos tarnyba (NŽT).
„Yra žinoma, kad urano sodrinimo įrengimai normaliai dirbo dar prieš neseniai surengtą Šiaurės Korėjos ir JAV lyderių susitikimą“, – cituoja agentūra NŽT direktorių Suh Hoonną.
Anksčiau Pietų Korėjos žvalgyba pranešė, kad Šiaurės Korėja nuo 2018 metų pabaigos nenaudoja 5 megavatų branduolinio reaktoriaus Jonbene. Iš jame panaudotų kuro strypų perdirbant gaunami 5-7 kilogramai ginklų plutonio per metus. Vienai atominei bombai pagaminti reikia 6 kilogramų šios skylančiosios medžiagos.
Suh Hoonnas taip pat pranešė, jog NŽT užfiksavo aktyvų sunkvežimių judėjimą tyrimų centre Sanymo rajone Pchenjano priemiestyje. Manoma, kad kaip tik ten gaminamos kelių modelių balistinės raketos, tarp jų – tarpžemyninė raketa „Hwasong-15“.
Vasario 27-28 dienomis Vietnamo sostinėje Hanojuje įvyko JAV ir Šiaurės Korėjos viršūnių susitikimas. Jo metu Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-unas JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškė, kad Pchenjanas demontuos kompleksą Jonbene, jeigu Vašingtonas atšauks dalį sankcijų. Bet D. Trumpas atmetė šį pasiūlymą, reikalaudamas likviduoti kitus objektus. Susitikimas baigėsi nepasirašius jokių dokumentų, šalys susitarė tęsti dialogą.
Po Hanojų jau blaškosi D. Trumpo ir Kim jong-uno antrininkai. EPA-ELTA nuotr.
Likus savaitei iki JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos vadovo Kim jong-uno viršūnių susitikimo, Hanojuje jau galima išvysti itin į juos panašius jų antrininkus. Veidą rudinančiu kremu išsitepęs D. Trumpo antrininkas Russelas White’as ir Kim jong-uną vaizduojantis Howardas X penktadienį sveikinosi ant Operos teatro Vietnamo sostinėje laiptų. Tikrųjų šalių vadovų susitikimas vyks vasario 27-28 dienomis. Pirmasis jų susitikimas praėjusį birželį vyko Singapūre.
„Mes siekiame taikos. Derybomis, dialogu, žinoma, kad mes norime padėti Šiaurės Korėjai“, – sakė D. Trumpo antrininkas. „Tikiuosi, kad jis nekreips dėmesio į branduolines raketas ir atšauks sankcijas“, – postringavo į Kim jong-uno vaidmenį įsijautęs Howardas X.
Abu jie už savo vaidmenis sulaukia nemažo atlygio. Kim jong-uną įkūnijantis aktorius, pavyzdžiui, už pasirodymą prašo mažiausiai 3 500 dolerių (3 000 eurų). Kartą jam buvo atseikėta net 15 000 dolerių.
Tiesa, pasikeitimas visad kainuoja daug laiko ir pastangų. Honkonge gyvenantis Howardas X kaskart tris valandas skiria tam, kad įsikūnytų į Šiaurės Korėjos diktatorių. Tai ne tik šukuosena, bet ir kruopščiai padarytas manikiūras, akiniai storais juodais rėmeliais bei specialiai siūtas kostiumas.
Tuo tarpu iš Kanados kilusiam R. White’ui, jo pačio duomenimis, pasirengimui užtenka 20 minučių. Jam tenka atkartoti D. Trumpo ševeliūrą ir pasirudinti veidą.
Abu ieško kitų antrininkų, kad sukomplektuotų savo „tironų“ trupę. Jie ragina atsiliepti Rusijos prezidento Vladimiro Putino, Kinijos vadovo Xi Jinpingo ar Brazilijos prezidento Jairo Bolsonaro antrininkus.
