Vokietijos vidaus žvalgybos vadovas H. G. Maassenas neteko posto. EPA-ELTA nuotr.

Vokietijos vidaus reikalų ministras pirmadienį privertė pasitraukti iš posto šalies vidaus žvalgybos vadovą Hansą-Georgą Maasseną. Dėl prieštaringų pastarojo pasisakymų apie rasistiškus kraštutinių dešiniųjų protestuotojų veiksmus kanclerės Angelos Merkel koaliciją buvo ištikusi krizė.

55-erių H. G. Maassenas kontroversiją dar pakurstė pareiškęs, kad dėl jo bėdų kaltos „radikalios kairiosios jėgos“ A. Merkel koalicijoje. Dėl to jis buvo ne perkeltas į kitą postą, kaip žadėta anksčiau, o priverstas išeiti į atsargą.

Be kita ko, praeitą savaitgalį paaiškėjo, kad prieš kelias savaites Varšuvoje vykusiame Europos vidaus žvalgybos organizacijų atstovų susitikime H. G. Maassenas kritikavo „naivią“ A. Merkel imigracijos politiką.

Ilgą laiką žvalgybos vadovą gynęs Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje pareiškė, kad pastarieji H. G. Maasseno komentarai – nepriimtini ir jį „nuvylė asmeniškai“.

H. Seehoferis, pats sulaukęs spaudimo tiek dėl šio ginčo, tiek dėl prasto savo partijos pasirodymo Bavarijos vietos valdžios rinkimuose, paprašė prezidento Franko-Walterio Steinmeierio išleisti H. G. Maasseną į atsargą.

Nesutarimai dėl H. G. Maasseno prasidėjo po komentarų, kurie atskleidė, kad žvalgybos vadovas nesureikšmino kraštutinių dešiniųjų minios smurto Rytų Vokietijos Chemnico mieste. Šie įvykiai buvo sukrėtę tiek Vokietiją, tiek pasaulį.

A. Merkel viešai baisėjosi ksenofobišku minios elgesiu, tačiau H. G. Maassenas jai paprieštaravo, suabejodamas, ar protestų metu tikrai buvo „medžiojami“ užsieniečiai ir ar mėgėjiškas neramumus užfiksavęs vaizdo įrašas nebuvo padirbtas.

Nors kraštutinė dešinė tokius žvalgybos vadovo komentarus pasitiko džiaugsmingai, trys opozicijos partijos ir valdantieji socialdemokratai (SPD) pareikalavo, kad jis būtų atleistas dėl kišimosi į politiką. Dėl to A. Merkel koalicijoje kilo kelias savaites trukusi krizė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.05; 19:16

Frank Jansen, Haike Jaberg / Tagesspiegel

Vokietijos verslą, matyt, smarkiai kamuoja kibernetinės atakos ir kitokių formų šnipinėjimas bei sabotažas, praneša Vokietijos laikraštis Tagesspiegel.

Vokietijos Federalinės Konstitucijos apsaugos tarnybos (BfV) prezidentas Hansas Georgas Maasenas pranešė, kad kasmet dėl tokios veiklos patiriama apie 50 mlrd. eurų nuostolių. Pasak Maaseno, tikslios sumos pasakyti neįmanoma, nes daugelis kibernetinių atakų aptinkamos tik praėjus kiek laiko.

Pasak BfV vadovo, daugelis kompanijų žiūri į naujos produkcijos plėtrą pagal principą „saugumas – tai stabdys“, ir dalinai dėl to kalti klientai, norintys „turėti ištaigų, o ne saugų produktą“.

Be to, daugelis kompanijų supranta, kad „jos patyrė kibernetines atakas per vėlai – po pusmečio ar net vėliau, toliau kalbėjo Maasenas. Beje, firmos dažnai apskritai nežino apie kibernetines atakas prieš jas, nes užsienio žvalgybos sunaikina savo Trojos programas, kuriomis naudotasi puolimui. Todėl kompanijos pamato padarytus nuostolius tik po to, kai kokia nors užsienio firma išleidžia į rinką analogiškus produktus.

Maseno nuomone, Vokietija, aukštų technologijų ir tvirtos ekonomikos šalis, „vis labiau patenka į valstybinių ir nevalstybinių struktūrų vykdomo šnipinėjimo akiratį“. BfV vadovas ypač išskyrė kibernetines atakas iš Rusijos, Kinijos, Indijos ir Irano.

Antai, prieš metus Vokietijos Federalinė konstitucijos apsaugos tarnyba perspėjo, kad Sofacy hakerių grupė, pavaldi Rusijos karinei žvalgybai GRU, atakuoja Vokietijos energetikos kompanijas.

Tagesspiegel pavyko sužinoti, kad tos kibernetinės atakos iš tikrųjų įvykdytos, bet BfV neįvardijo aukomis tapusių kompanijų, nes pagarsinimas galėjo „padaryti žalos verslui ir atstumti klientus“.

Tuo tarpu rizikos zonoje atsiduria ne tik stambios kompanijos, bet ir vidutinis verslas, beje, šis net dar labiau, priduria Tagesspiegel.

Anot Forsa tyrimo, atlikto Vokietijos draudikų asociacijos (GDV) užsakymu, mažiausiai kas ketvirta Vokietijos vidutinio verslo kompanija yra patyrusi materialinių ar techninių nuostolių dėl kibernetinių atakų.

Informacinis šaltinis: Tagesspiegel  leidinys.

Slaptai.lt nuotr.

2017.05.02; 06:01

Džozefina Hjutlin / The Daily Beast

„Net specialiai taip nesugalvosi“, – rašo žurnalistė Džozefina Hjutlin laikraštyje „The Daily Beast“. Kas ją nustebino? Ji pateikė pasakojimą, kuris nedaro garbės nei Vokietijos žvalgybai, nei Vokietijos kontržvalgybai.

Kokia tai nesėkmė, kad būtų verta apie ją rašyti straipsnį? Pasirodo, 51-erių metų Rokė M. dirbo Vokietijos slaptojoje tarnyboje, kuri oficialiai vadinama Vokietijos konstitucijos apsaugos biuru (BfV). Rokei M. liepta sekti Vokietijoje gyvenančius pavojingus islamistus. Ar agentas deramai atliko jam pavestą užduotį?

Ne, agentas pavestą užduotį atliko nei šiaip, nei taip. Tiksliau tariant, elgėsi priešingai nei jam derėjo elgtis. Dabar jis uždarytas Vokietijos kalėjime. Rokė M., Vokietijos pilietybę gavęs išeivis iš Ispanijos, lyg ir niekuo neišsiskiriantis vyras: vędęs, auginantis keturis vaikus. Tačiau jam pateikti rimti kaltinimai, neigiantys jo padorumą. Sugalvojęs išgalvotą vardą Rokė M. atsivertė specialųjį islamistų internetinį puslapį ir ne tik jį skaitė, bet jame paliko prisipažinimą, jog tarnauja Vokietijos žvalgybai, bei pasiūlė rengti baudžiamąsias akcijas prieš „netikėlius krikščionis“.

Tačiau likimas išdavikui iškrėtė piktą pokštą. Tas asmuo, kurį Rokė M. ragino imtis represijų prieš krikščionis, pasirodė esąs BfV agentas. Taigi neprabėgo nė 24-ios valandos, kai Rokė M. buvo suimtas. 

Suimtasis prisipažino, kad prieš dvejis metus slapta tapo musulmonu, o į Vokietijos slaptąsias tarnybas buvo infiltruotas „Alachui paraginus“. Beje, jis tvirtina manąs, jog tokių patekimų į BfV esama ir daugau.

Leidinys praneša, kad ponas Rokė M. buvo priimtas į BfV šių metų balandžio mėnesį. BfV vadovas Hansas – Georgas Maasenas tvirtina, kad Rokę M. jie tikrino pagal pačius griežčiausius reikalavimus. Bet šis vyras, dabar jau akivaizdu, turėjo du veidus. O gal net tris. Mat atliekant kratą jo namuose aptiktos ir vaizdajuostės pornografinių filmų, kuriuose jis vaidino prisidengęs tuo pačiu pseudonimu, kurį naudojo naršydamas po internetinį islamistų tinklapį.

Duodamas interviu leidiniui žurnalistas Hansas Leindekeris pabrėžė, kad ši nesėkmė BfV vadovybei būtų sukėlusi kur kas daugiau nemalonumų, jei nebūtų paaiškėję, jog išdavikas – ekscentriška asmenybė. „Jis – vedęs, filmuojasi pornografiniuose filmuose ir turi didelį populiarumą, jis ir krikščionis, ir salafitas. Niekas nežino, kas jis iš tiesų. Regis, Rokė M. ir pats nesusigaudo, kam save priskirti“, – tokia H.Leindekerio išvada.

Publikacijos autoriai pastebi, kad Vokietijos slaptosioms tarnyboms nėra lengva pritraukti patikimų ir profesionalių darbuotojų, nes po Antrojo pasaulinio karo Vokietijoje susiklostė prasta nuomonė apie visas slaptąsias tarnybas. Suprask, tapti BfV agentu nėra garbingas užsiėmimas. Tad BfV visąlaik buvo sunku pasikviesti patikimų, profesionalių ir kenksmingų įpročių neturinčių darbuotojų.

Kai BfV prieš dvejis metus viešai paskelbė, jog ieško darbuotojų, į šį kvietimą atiliepė labai mažai žmonių. BfV direktoriui dar teko aiškintis, kodėl sumanė pateikti tokį skelbimą, bei įrodinėti, jog skelbimas neturi nieko bendro su Balandžio 1-ąja – Melagių diena.

Šokiruojanti Rokės M. istorija byloja, kad Vokietijos slaptosioms tarnyboms tikrai trūksta rimtų darbuotojų.

Nuotraukoje: Vokietijos slaptųjų tarnybų būstinė.

Informacijos šaltinis: The Daily Beast leidinys.

2016.12.10; 06:06