Irano vyriausybė neigia slėpusi informaciją apie numuštą Ukrainos lėktuvą. Irano ginkluotosios pajėgos pripažino numušusios lainerį tik praėjus kelioms dienoms po katastrofos.
Komentarai pasirodė po jau antrą naktį Teherane vykstančių demonstracijų prieš valdžią dėl lėktuvo katastrofos.
Trečiadienį vos pakilęs iš Teherano oro uosto nukrito Ukrainos oro linijų lėktuvas. Per katastrofą žuvo visi 176 juo skridę žmonės.
į Kijevą skridęs laineris buvo numuštas praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Iranas paleido raketas į Irako bazes, kuriose dislokuoti JAV kariai, taip atsakydamas į Vašingtono smūgį, per kurį žuvo aukštas Irano generolas Qasemas Soleimani.
Islamo respublika pirma neigė Vakarų žvalgybos teiginius, kad keleivinis lėktuvas buvo numuštas, tačiau šeštadienį Irano žiniasklaida išplatino Generalinio štabo pranešimą, kuriame sakoma, kad lėktuvas buvo numuštas „dėl netyčinės žmogiškos klaidos“.
„Šiomis liūdnomis dienomis daug kritikos sulaukė atitinkami pareigūnai ir institucijos… kai kurie pareigūnai net buvo kaltinami melu ir bandymu nuslėpti informaciją, tačiau, nuoširdžiai, taip tikrai nebuvo“, – valstybinės televizijos transliuotame komentare teigė Vyriausybės atstovas Ali Rabiei.
„Melas – tyčia klastoti tiesą. Melas yra slėpti. Melas yra žinoti faktą ir jo neatskleisti ar iškreipti tiesą“, – sakė atstovas.
Pasak jo, visi Irano pareigūnų pareiškimai iki šeštadienio prisipažinimo buvo paremti tuo metu turėta informacija.
„Visi, kurie tomis dienomis, pačiame Amerikos psichologinio karo prieš Irano tautą įkarštyje, išreiškė savo nuomonę, darė tai remdamiesi tuo metu prieinama informacija“, – tvirtino A. Rabiei.
„Tik penktadienį Irano ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas gavo tyrimo išvadas, tada vyko Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos posėdis“, – sakė A. Rabiei. Pasak jo, „iki sausio 10 d. niekas, net šalies prezidentas Hassanas Rouhani, nežinojo lėktuvo katastrofos priežasties“.
„Kai tik prezidentas sužinojo apie tai, iškart priėmė sprendimą kuo skubiau kreiptis į gyventojus“, – tvirtino A. Rabiei.
„Išsamus tyrimas“
Irano prezidentas H. Rouhani per pokalbį telefonu su Švedijos premjeru Stefanu Lofvenu sekmadienio vakare pažadėjo atlikti „išsamų tyrimą“, pranešė prezidento spaudos biuras.
Dauguma tragiškai pasibaigusiame Ukrainos tarptautinių oro linijų skrydyje PS752 žuvusių žmonių buvo iraniečiai ir kanadiečiai, įskaitant dvigubą pilietybę turinčiuosius, taip pat ukrainiečiai, afganai ir britai.
Lėktuvo katastrofoje žuvo 7 Švedijos piliečiai ir dar 10 žmonių, kurie gyvena šioje ES šalyje.
„Turime užtikrinti, kad toks šokiruojantis incidentas nepasikartotų niekur kitur pasaulyje“, – pranešime cituojamas H. Rouhani.
H. Rouhani taip pat pabrėžė, kad katastrofa įvyko padidėjusios įtampos laikotarpiu, po to, kai per JAV drono smūgį sausio 3 d. buvo nužudytas Irano generolas Q. Soleimani
„Turime visi kartu sugrąžinti saugumą į regioną ir leisti įsivyrauti taikai“, – tvirtino Irano prezidentas.
Iranas dalyvauti lėktuvos katastrofos tyrime pakvietė ekspertus iš Kanados, Prancūzijos, Ukrainos ir Jungtinių Valstijų.
Nepaisant internete platinamų vaizdo įrašų, kuriuose matoma, kaip buldozeriai lygina lėktuvo sudužimo vietą, Irano kariuomenės Revoliucinės gvardijos vadas neigė, kad Iranas taip bando panaikinti nusikaltimų įrodymus.
„Mes nieko nelietėme“, – parlamente sekmadienį pareiškė generolas majoras Hosseinas Salami.
„Nejudinome lėktuvo nuolaužų, nekeitėme įvykio vietos, nejudinome oro gynybos sistemų, nekeitėme radarų rodmenų“, – tvirtino jis.
Irano prezidentas ir užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas vyks į Niujorką dalyvauti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) sesijoje, nors anksčiau buvo kilę abejonių, ar JAV išduos vizas šiam vizitui.
Irano misijos JT atstovas Alireza Miryousefi elektroniniame laiške naujienų agentūrai dpa patvirtino, kad JAV išdavė vizą H. Rouhaniui dalyvauti JTGA.
Tuo metu Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Abbasas Mousavis ketvirtadienį socialiniame tinkle tviteryje rašė: „Zarifas anksti penktadienį ryte išvyksta į Niujorką dalyvauti 74-ojoje JTGA sesijoje.“
Anksčiau ketvirtadienį M. J. Zarifas apkaltino JAV valstybės sekretorių Mike’ą Pompeo atsisakant išduoti vizas Irano delegacijai.
Irano teigimu, iki trečiadienio nei M. J. Zarifas, nei H. Rouhanis nebuvo gavę vizų.
JAV ir Irano santykiai sudėtingi jau seniai. Trečiadienį M. Pompeo apkaltino Iraną dėl praėjusio savaitgalio dronų atakų prieš Saudo Arabijos naftos perdirbimo ir gavybos kompleksus, teigdamas, kad Iranas atakos yra „karo veiksmas“.
Vis dėlto ketvirtadienį M. Pompeo sušvelnino retoriką ir pareiškė, kad JAV nori „taikaus sprendimo“ konflikte su Iranu.
Nors atsakomybę už ataką prisiėmė Jemeno husių sukilėliai, JAV tvirtina, kad atsakomybė tenka Iranui. Pats Iranas kaltinimus neigia.
Kaip nurodoma, Irano prezidentas H. Rouhanis ir jo delegacija planuoja skirsti į Niujorką pirmadienį, praėjus trims dienoms po M. J. Zarifo ir jo komandos atvykimo.
Irano prezidentas Hassanas Rouhanis antradienį atmetė bet kokių dvišalių derybų su JAV galimybę. Jis teigė, kad Irano Islamo Respublika yra iš principo nusiteikusi prieš tokio tipo pokalbį.
Kreipdamasis į parlamentą, H. Rouhanis taip pat teigė, jog Iranas pasiruošęs žengti dar vieną žingsnį ir dar labiau nutolti nuo 2015 metų branduoliniu susitarimu įtvirtintų įsipareigojimų. Tai Teheranas žada padaryti „per artimiausias dienas“, jei iki ketvirtadienio dabar vykstančios derybos neatneš jokių rezultatų.
JAV pasirengusios pokalbiams su Iranu be išankstinių sąlygų. „Mes pasirengę sėsti su jais prie vieno stalo“, – sekmadienį pareiškė Šveicarijoje viešintis JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo.
Tačiau jo šalis esą tęs kovą su Irano „piktavališka veikla“. Irano prezidentas Hassanas Rouhani šeštadienį sakė, kad jo šalis yra atvira pokalbiams, tačiau ne pagal Vašingtono „įsakymą“.
„Mes iki šiol parodėme, kad nepaklusime tironiškai galiai“, – teigė H. Rouhani šeštadienį savo vyriausybės portale. Priešingai, abi pusės esą turi bendrauti „su pagarba ir vadovaudamosi tarptautine teise“.
Įtampa tarp Vašingtono ir Teherano pastaruoju metu smarkiai išaugo.
Kalbėdamas apie Irano ir proiranietiškų kovotojų keliamą grėsmę, Vašingtonas nuo gegužės pradžios sustiprino savo karinį buvimą Persijos įlankos regione. JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori savo „maksimalaus spaudimo“ strategija priversti Iraną iš naujo derėtis dėl jo branduolinės programos ir jo politikos regione.
M. Pompeo savo kelionę po Europą penktadienį pradėjo Berlyne. Po Šveicarijos jis dar lankysis Nyderlanduose ir Didžiojoje Britanijoje.
Irano prezidentas Hassanas Rouhani apkaltino JAV ir Izraelį dėl problemų Artimųjų Rytų regione. Savo kalboje Kariuomenės dienos proga, kurią ketvirtadienį transliavo valstybinė televizija, jis paragino kaimynines šalis kartu „sutramdyti sionizmą“. Irano valdžia Kariuomenės dieną tradiciškai išnaudoja karinei galiai pademonstruoti.
Anot H. Rouhani, Artimųjų Rytų tautos šimtmečius neturėjo problemų viena su kita. „Jei yra problemų, tai jas sukėlė kiti“, – kalbėjo prezidentas. Problemų šaknys esą yra arba sionizme arba Amerikos arogancijoje. Musulmoniškos šalys, pasak H. Rouhani, turi susitelkti ir „atkurti istorinę palestiniečių tautos teisę“.
Iranas Kariuomenės dieną tradiciškai pamini kariniu paradu, kuriame pristatomi naujausi ginklai ir technika. Kartu vyriausybė vis mėgina patikinti aplinkines valstybes, kad tai, kas parodyta, skirta tik gynybai. Tai H. Rougani padarė ir dabar. Turėdamas omenyje kaimynines valstybes, jis sakė, kad Irano ginklai niekuomet nėra nukreipti prieš jas. Jie esą nukreipti „tik prieš užpuolikus“.
Irano prezidentas Hassanas Rouhanis sekmadienį pristatė naują „moderniausią“ šalyje pagamintą povandeninį laivą, ginkluotą sparnuotosiomis raketomis, skelbia „Reuters“.
Kaip pranešama, povandeninis laivas sveria 600 tonų. Anot Irano gynybos ministerijos, laivas gali leisti sparnuotąsias raketas.
Povandeninio laivo pristatymo ceremonija vyko didėjant įtampai Irano santykiuose su didžiausiu priešu – JAV.
Pernai JAV pasitraukė iš 2015 metais tarp Irano ir šešių galingų valstybių pasiekto branduolinio susitarimo ir grąžino Iranui sankcijas, kurios buvo atšauktos pasirašius susitarimą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad susitarimas turi trūkumų, nes į jį neįtraukti apribojimai Irano balistinių raketų plėtojimui.
JAV prezidentas Donaldas Trampas (Trump) ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Makronas (Macronas) svarstė, kad galėtų būti sudarytas naujas susitarimas dėl Irano branduolinės programos, informuoja BBC.
Po pokalbių JAV prezidentas, kuris itin skeptiškai vertina 2015 metais pasirašytą Irano branduolinį susitarimą, kalbėjo apie „galbūt daug platesnį susitarimą“. Prancūzijos prezidentas sutiko, kad naujasis susitarimas turėtų apimti Irano balistinių raketų programą ir jo vaidmenį Artimuosiuose Rytuose.
Su trijų dienų trukmės valstybiniu vizitu į JAV atskridęs E. Macronas pridūrė pirmenybę teikiąs ne egzistuojančio susitarimo nutraukimui, bet „kažko naujo, apimančio visus mums nerimą keliančius klausimus, kūrimui“.
Prancūzijos prezidentas taip pat pritarė, kad dabartinis susitarimas turi trūkumų bei tam, kad Irano įtakos regione klausimas turi būti įtrauktas į derybas.
„Jie turėjo sudaryti susitarimą, apimantį Jemeną, Siriją ir kitas Artimųjų Rytų dalis“, – sakė D. Trumpas, 2015 metais pasirašytą susitarimą pavadindamas „beprotišku“.
Likus kelioms valandoms iki JAV ir Prancūzijos prezidentų susitikimo, Irano prezidentas Hassanas Rouhanis įspėjo dėl „rimtų padarinių“, jei JAV pasitrauks iš susitarimo. D. Trumpas ne kartą grasino pasitraukti, jei iki gegužės 12 dienos nebus „ištaisyti siaubingi susitarimo trūkumai“.
Irano prezidentas Hassanas Rouhanis antradienį įspėjo JAV prezidentą Donaldą Trumpą likti 2015 metais pasirašytame Irano branduoliniame susitarime arba patirti „skaudžias pasekmes“, informuoja „Reuters“.
Kitoms susitarimą pasirašiusioms šalims didinant pastangas išsaugoti susitarimą, D. Trumpas teigė, kad JAV pasitrauks iš susitarimo, jei iki gegužės 12 dienos nebus „ištaisyti siaubingi susitarimo trūkumai“.
Kitos susitarimą su Iranu pasirašiusios šalys – Rusija, Kinija, Vokietija, Didžioji Britanija ir Prancūzija – teigia norinčios išsaugoti Irano branduolinę programą pažaboti padėjusį susitarimą.
„Sakau tiems Baltuosiuose rūmuose, kad jei jie nevykdys savo įsipareigojimų, Irano vyriausybė reaguos ryžtingai“, – sakė H. Rouhanis.
„Iranas pasiruošęs visiems galimiems atvejams“, – pridūrė Irano prezidentas.
Kaip pranešama, šiuo metu Vašingtone esantis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas bandys įtikinti D. Trumpą nesugriauti susitarimo. Tuo tarpu pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė susitaręs su kolega iš Kinijos, kad Maskva ir Pekinas bandys sutrukdyti bet kokioms JAV pastangoms kenkti susitarimui.
Branduolinį susitarimą su Iranu 2015-aisiais pasiekė JAV, Kinija, Rusija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir Vokietija. Iranas joje įsipareigoja mažiausiai dešimtmetį smarkiai apriboti esminius savo atominės programos elementus, kad negalėtų pasigaminti atominės bombos. Mainais Teheranui buvo atšauktos sankcijos ir pažadėtas ekonominių santykių normalizavimas su Vakarais.