Heikas Maasas. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas pareiškė nematąs galimybių Rusijai greitu metu grįžti į Didįjį septynetą (G7).
JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė apie galimybę sugrąžinti Rusiją į G7, tačiau, pasak H. Maaso, Maskva pirmiausiai turi dėti daugiau pastangų sprendžiant konfliktą Ukrainoje.
„Priežastys, dėl kurių Rusija buvo pašalinta, yra Krymo aneksija ir intervencija Rytų Ukrainoje. Kol nebus sprendimo, nematau galimybės Rusijai sugrįžti“, – interviu sakė H. Maasas.
H. Maasas pabrėžė, kad šiuo metu santykiai su Rusija yra sudėtingi daugelyje sričių, tačiau pridūrė, „kad mes taip pat žinome, jog mums reikia Rusijos sprendžiant konfliktus Sirijoje, Libijoje ir Ukrainoje“.
JAV vadovas siūlė išplėsti G7 grupę ir teigė norįs pakviesti Australiją, Indiją, Rusiją ir Pietų Korėją į kitą susitikimą, kurį jis planuoja surengti rugsėjį.
G7 grupę dabar sudaro Didžioji Britanija, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija ir JAV.
Heikas Maasas. EPA – ELTA nuotr.
Vokietija dirba, kad pagerėtų santykiai su JAV, nes dabar jie neatitinka šalių lūkesčių. Tai interviu naujienų agentūrai DPA, kurio ištraukos buvo paskelbtos sekmadienį, pareiškė VFR užsienio reikalų ministras Heikas Maasas.
„Transatlantiniai santykiai nepaprastai svarbūs. Mes dirbame, kad jie turėtų ateitį, – sakė ministras. – Bet dabar jie nebeatitinka abiejų šalių pretenzijų“. H. Maaso nuomone, „reikia skubiai imtis veiksmų“, kurie pašalintų ginčijamus momentus.
Bet Vokietijos URM vadovas nemano, kad, atėjus į Baltuosius rūmus kitam JAV prezidentui, santykiai iškart pagerės. „Nepakankamai įvertina struktūrinius pokyčius tie, kurie mano, kad, prezidentu tapus Demokratų partijos atstovui, transatlantinė partnerystė bus tokia, kaip anksčiau“, – pabrėžė ministras.
Dvišaliai Berlyno ir Vašingtono nesutarimai išryškėjo energetikos, gynybos ir prekybos srityse. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą kritikavo VFR verslą už dalyvavimą projekte „Nord Stream 2“, reikalavo, kad Vokietija tučtuojau padidintų išlaidas gynybai iki 2 proc. BVP. Be to, Baltųjų rūmų šeimininkas ketina išvesti iš VFR dalį Amerikos kariuomenės kontingento.
Kumštis – svarbus argumentas. Slaptai.lt nuotr.
Vokietija ketvirtadienį sukritikavo JAV įstatymų leidėjų pritarimą įstatymo projektui, kuriame bus įtvirtinamos sankcijos rangovams, tiesiantiems Rusiją ir Vokietiją sujungsiantį dujotiekį – šalis teigė, kad Vašingtonas turėtų žiūrėti savo reikalų.
„Europos energetikos politikos sprendimai yra priimami Europoje, o ne Jungtinėse Valstijose“, – tviteryje rašė šalies užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.
„Atmetame užsienio įsikišimą ir ekstrateritorinį poveikį sukeliančias sankcijas“, – teigė ministras.
9,5 mlrd. eurų vertės „Nord Stream 2“ dujotiekis, tiesiamas Baltijos jūra, turi padvigubinti į Vokietiją tiekiamų gamtinių dujų kiekį.
Rusijos ir Vokietijos prekybos rūmai (AHK) teigė, kad dujotiekis turi daug svarbos Europos energetikos saugumui. Jei JAV įstatymas bus priimtas, AHK reikalauja atsakomųjų sankcijų.
„Europa turi atsakomosiomis sankcijomis atsakyti į Europai kenkiančias sankcijas“, – pranešime sakė AHK vadovas Matthiasas Scheppas.
M. Scheppas teigė, kad sankcijos labiau pakenks ne Rusijai, o Europos bendrovėms.
Pusę dujotiekio projekto finansuoja Rusijos dujų milžinė „Gazprom“, o likusią dalį finansuoja Europos partneriai: Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Shell“, Prancūzijos „Engie“ ir Austrijos OMV.
Nepaisant Rusijos ir Vokietijos diplomatinės įtampos, Vokietija ne kartą gynė dujotiekio projektą. Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. EPA – ELTA nuotr.
Ekonomikos ministerija sakė, kad šiuo metu yra laukiama Senato balsavimo rezultatų, išaiškėti turinčių kitą savaitę. JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau yra pareiškęs pasirašysiantis šį įstatymą, jei Senatas jam pritars.
Sankcijos turtui ir vizoms
Pritarus naujam įstatymui, JAV valstybės departamentas per 60 dienų turės pristatyti bendrovių ir asmenų, susijusių su „Nord Stream 2“ ir „TurkStream“ dujotiekių tiesimu, sąrašą.
Į įstatyme numatomas sankcijas yra įtraukiamas turto įšaldymas ir JAV vizų atšaukimas projekto rangovams.
Sankcijos ypač pakenks Šveicarijoje įsikūrusiam rangovui „Allseas“ – bendrovei priklauso didžiausias pasaulyje dujotiekių tiesimo laivas, kurį „Gazprom“ naudojo vamzdynų klojimui jūroje.
Europa yra pagrindinė Rusijos gamtinių dujų vartotoja – dujotiekio rėmėjai teigia, kad vamzdynai žemynui užtikrins patikimą dujų tiekimą priimtinomis kainomis.
Tačiau dujotiekį pasmerkė Jungtinės Valstijos ir kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės. Baiminamasi, kad dujotiekis padidins Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir Maskvai taip bus suteikiama galimybė daryti politinį spaudimą.
Rusija vylėsi dujotiekį pradėti naudoti 2019-ųjų pabaigoje, tačiau datą atidėjo sunkumai gaunant leidimus iš Danijos – tik spalį Kopenhaga Rusijai leido kloti vamzdynus Danijos kontinentinio šelfo dalyje Baltijos jūroje.
Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Kozakas žurnalistams praeitą mėnesį sakė, kad dujotiekis pradės veikti kitų metų viduryje.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Maasas ir Rusijos URM vadovas Sergejus Lavrovas. EPA – ELTA nuotr.
Vokietija ir Rusija atmeta Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio reikalavimą, kad pokalbiuose dėl ginkluoto konflikto Rytų Ukrainoje sureguliavimo dalyvautų JAV bei Didžioji Britanija.
Vadinamasis Normandijos formatas pasiteisimo, Bonoje pabrėžė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Maasas ir jo kolega iš Rusijos Sergejus Lavrovas.
V. Zelenskis siūlė, kad prie pokalbių dėl Minsko taikos susitarimo įgyvendinimo, kuriuose dalyvauja Vokietija, Prancūzija, Ukraina ir Rusija, prisijungtų ir JAV bei Didžiosios Britanijos atstovai.
S. Lavrovas ir H. Maasas susitiko prieš šių metų „Peterburgo dialogo“ forumą. Šį 2001-aisiais įsteigė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir tuometinis kancleris Gerhardas Schröderis. Nuo tada jis vyko kasmet, išskyrus 2014-uosius, kai Maskva aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį.
H. Maasas gyrė pažangą įgyvendinant Minsko taikos susitarimą.
Sekmadienį turėtų įsigalioti paliaubos tarp Ukrainos vyriausybės ir Rusijos remiamų separatistų. Kartu jis kritikavo, kad rusiškų pasų dalijimas separatistinių teritorijų gyventojams neprisideda prie deeskalacijos. S. Lavrovas atmetė kritiką ir sakė, kad negalima niekam uždrausti siūlyti savo šalies pasų.
Jis pakartojo Rusijos poziciją, kad konfliktą 2014 metais sukėlė „valstybės perversmas“ Kijeve, prie kurio prisidėjo ir ES. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis tuo tarp kaltina Rusiją kariaujant karą su jo šalimi. Prorusiški separatistai kontroliuoja rytų Ukrainą nuo 2014 metų. Tais pačiais metais Rusija aneksavo Krymą.
Dėl to Vakarų šalys paskelbė sankcijas Rusijai, o Maskva paskelbė embargą tam tikroms prekėms iš Vakarų valstybių.
H. Maasas dar kartą paragino Rusiją paleisti Rusijoje kalinamus Ukrainos jūreivius. Ukrainos konflikte dabar yra „konstruktyvaus indėlio momentas – iš beje iš visų pusių“, – pabrėžė Vokietijos ministras.
