Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas nemano, kad ateinančiomis dienomis iš Kabulo oro uosto į saugią vietą bus galima nugabenti visus išvykti norinčius afganistaniečius. „Per likusias šios karinės evakuacijos akcijos dienas mums nepavyks išskraidinti visų, – teigė jis antradienį stočiai „Bild TV“. – Sąžininga yra tai pasakyti“.
 
Net jei tarptautinė misija Kabulo oro uoste bus pratęsta po rugpjūčio 31 dienos, anot H. Maaso, negalės būti išskraidinti visi žmonės, kurie to nori. Esą reikia apsvarstyti, kiek laiko gali būti garantuotas pajėgų vietoje ir išskristi norinčių žmonių saugumas. „Tai labai, labai sunkus klausimas“, – kalbėjo ministras.
 
„Todėl dabar kartu su JAV ir Didžiąja Britanija pradėjome galvoti, kaip žmonės gali būti išgabenti iš Afganistano ir pasibaigus karinei evakuacijai“, – sakė H. Maasas. Karinės evakuacijos pabaiga esą negali reikšti galimybės žmonėms palikti šalį pabaigos.
 
„Tam reikia eiti keliu, kuriuo nenori eiti“, – sakė H. Maasas, turėdamas omenyje derybas su radikaliu islamo Talibanu.
 
Talibai pagrasino „padariniais“, jei JAV, kaip numatyta, neišves visų savo karių iki rugpjūčio 31 dienos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.24; 16:30

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos vyriausybė ir toliau atmeta ginklų tiekimą Ukrainai.
 
Ukrainos konfliktą galima išspręsti „tik politiniu keliu“, antradienį prieš vaizdo konferenciją su NATO kolegomis sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. „Tai turi būti aišku visoms konflikto šalims, ir tai lieka mūsų įsipareigojimų principu“, – kalbėjo jis. Saugumo ir taikos žmonės Rytų Ukrainoje esą nesulauks, „jei į ten bus tiekiama daugiau ginklų“.
 
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš tai paragino Vokietijos vyriausybę tiekti jo šaliai ir ginkluotės. „Vokietija nesuteikė mums karinės pagalbos, tačiau galėtų tai padaryti“, – sakė jis laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“. Ukrainai, anot prezidento, reikia raketas paleidžiančių greitaeigių katerių, patrulinių laivų, radijo įrangos ir šarvuotų karinių automobilių.
 
E. Maasas atkreipė dėmesį į tai, kad Vokietija yra „didžiausia dvišalė Ukrainos donorė“. Nuo 2014 metų Berlynas skyrė šaliai „beveik 2 mlrd. eurų civiliams tikslams“. Ministras paragino Rusiją „pasinaudoti savo įtaka Rytų Ukrainoje“, kad įsivyrautų taika. Vokietija kartu su Prancūzija pasirengusi pokalbiams apie tai vadinamuoju Normandijos formatu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.02; 09:38

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas antradienį pareiškė, kad Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka sumokės „didžiulę kainą“ už „žiaurų“ priverstinį lėktuvo, kuriuo skrido šalies opozicijos aktyvistas, nutupdymą.
 
„Bet kuris diktatorius, kuris žaidžia su tokiomis idėjomis, turi būti priverstas suprasti, kad sumokės didžiulę kainą, – reporteriams Berlyne sakė H. Maasas, praėjus dienai po to, kai ES lyderiai susitarė dėl rekomendacijos vengti Baltarusijos oro erdvės ir dėl tolesnių ekonominių sankcijų šiai šaliai. – Mūsų tikslas visuomet buvo šiomis priemonėmis paveikti A. Lukašenką ir jo valdžios aparatą, o ne civilius gyventojus.“
 
Po priverstinio „Ryanair“ lėktuvo, skridusio iš Atėnų į Vilnių, nutupdymo Minske ir po to vykusio opozicijos žurnalisto Ramano Pratasevičiaus ir jo draugės sulaikymo pasigirdo raginimų imtis griežtų veiksmų prieš ilgametį Baltarusijos lyderį A. Lukašenką.
 
H. Maasas teigė, kad aptars planuojamas priemones su savo ES kolegomis vėliau šią savaitę Lisabonoje vyksiančiame jų susitikime.
 
Jis taip pat teigė, kad ES „artimai koordinuoja“ savo veiksmus su Jungtinėmis Valstijomis.
 
Vokietijos URM vadovas pavadino priverstinį lėktuvo nutupdymą „žiauriu veiksmu“, kuris sukėlė pavojų daugiau kaip 170 žmonių gyvybėms.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.26; 06:08

Heiko Maasas. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos užsienio reikalų ministro Heiko Maaso nuomone, turi būti patraukti atsakomybėn tiek Kapitolijaus šturmo dalyviai, tiek kurstytojai. Jis tai pareiškė ketvirtadienį Bundestage per „Aktualijų valandą“, skirtą riaušėms JAV sostinėje.
 
Pasak H. Maaso, visi demokratai turi susivienyti prieš savo priešininkus. „Šis susitelkimas prasideda nuo būtinybės patraukti atsakomybėn tokių pažeidimų iniciatorius. Prie jų reikia priskirti pasirengusius smurtauti riaušių dalyvius ir jų įkvėpėjus. Tas, kuris kursto neapykantą, turi atsakyti“, – pabrėžė ministras, netiesiogiai užsimindamas apie JAV prezidentą Donaldą Trumpą.
 
H. Maasas pažymėjo, jog tai ne jo reikalas vertinti D. Trumpo apkaltą. „Bet ji atspindi JAV poreikį nepalikti be atsako žalos demokratijos institutams darymo“, – teigė jis. „D. Trumpas ignoravo demokratinį Amerikos rinkėjų sprendimą ir – ypač pastarosiomis savaitėmis – kojomis trypė demokratines žaidimo taisykles“, – pridūrė ministras.
 
Sausio 6 d. D. Trumpo šalininkai įsiveržė į JAV Kongreso pastatą, kad sutrukdytų patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas Joe Bidenas, rezultatus. Minia patraukė prie Kapitolijaus po D. Trumpo kreipimosi į savo šalininkus, susirinkusius prie Baltųjų rūmų.
 
Per riaušes Kapitolijaus policija nušovė moterį. Be to, buvo užfiksuotos tarpusavyje nesusijusios dar trijų žmonių mirtys. Po susirėmimų taip pat mirė Kapitolijaus policijos pareigūnas.
 
J. Bideno inauguracija įvyks sausio 20 d. ant Kapitolijaus laiptų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.15; 05:00

Berlynas neketina nusileisti ginče su Jungtinėmis Valstijomis dėl dujotiekio „Nord Stream 2“, pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.
 
„Mums nereikia kalbėti apie Europos suverenitetą, jei tai yra suprantama kaip darymas visko taip, kaip to ateityje norės Vašingtonas“, – naujienų agentūrai DPA sakė H. Maasas, likus mažiau nei mėnesiui iki sausio 20 d., kuomet Joe Bidenas pradės eiti JAV prezidento pareigas.
Berlynas tikisi atkurti per Donaldo Trumpo kadenciją pašlijusius santykius su Vašingtonu, kai JAV vadovu taps J. Bidenas.
 
Tiesa, teigė H. Maasas, tarp JAV ir Vokietijos vis dar yra nesutarimų.
 
„Vokietijos vyriausybė nepakeis savo pozicijos dėl „Nord Stream 2“. Svarbu tai, kad mūsų nuomonės dėl esminių strateginių ir geopolitinių klausimų sutampa, kad esame toje pačioje aikštelės pusėje“, – sakė jis.
 
Vis dėlto, kaip ir D. Trumpas, J. Bidenas JAV pozicijos „Nord Stream 2“ klausimu nepakeis – išrinktasis prezidentas taip pat prieštarauja rusiškam dujotiekiui.
 
„Nord Stream 2“ dujotiekiu, kurio 94 proc. jau nutiesta, rusiškos dujos būtų tiekiamos tiesiogiai Vokietijai.
 
JAV teigia, kad dujotiekis kelia grėsmę NATO sąjungininkams ir didina priklausomybę nuo Rusijos, bei grasina sankcijomis.
 
Savo ruožtu dujotiekio projekto šalininkai kaltina JAV norint parduoti savo suskystintas gamtines dujas Europos šalims ir taip pasipelnyti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.28; 12:00

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas trečiadienį vyksta vizito į Izraelį, kurio metu pareikš premjerui Benjaminui Netanyahu Europos susirūpinimą dėl prieštaringai vertinamų jo planų aneksuoti dalį okupuoto Vakarų Kranto.
 
Vizito metu H. Maasas dar susitiks su užsienio reikalų ministru Gabiu Ashkenaziu ir gynybos ministru Benny’iu Gantzu.
 
Planuojama žydų gyvenviečių ir Jordano slėnio Vakarų Krante aneksija yra JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlyto Artimųjų Rytų taikos plano dalis.
 
Tikimasi, kad H. Maasas pareikš tvirtą Europos Sąjungos (ES) prieštaravimą tokiems planams, kai Vokietija ruošiasi liepos 1-ąją perimti pirmininkavimą ES Tarybai. Tai reiškia, kad Berlynui tektų svarbus vaidmuo sprendžiant, ar skirti Izraeliui sankcijas už jo veiksmus. Liepos 1-ąją, be kita ko, Izraelio vyriausybė ketina pateikti strategiją dėl palestiniečių žemių aneksijos. Tai būtų pirmasis žingsnis JAV Artimųjų Rytų taikos planui įgyvendinti.
 
H. Maasas yra pirmas aukšto rango užsienio vyriausybės pareigūnas, kuris apsilankys Izraelyje po to, kai šalyje buvo prisaikdinta naujoji vienybės vyriausybė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.10; 13:00

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas prieš savo susitikimą su kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu pabrėžė bendradarbiavimo su Maskva svarbą. „Mums reikia konstruktyvaus Rusijos bendradarbiavimo, ypač – Rytų Ukrainoje“, – sakė jis trečiadienį Berlyne prieš išvykdamas į Maskvą.
 
Anot H. Maaso, „pagaliau vėl yra šviesa tunelio gale paliaubų, dalinių atitraukimo ir Minsko susitarimų įgyvendinimo klausimu“, visos pusės „dabar turi pademonstruoti pasirengimą kalbėtis ir veikti“.
 
Ministras atkreipė dėmesį į tai, kad „šiuo metu nuomonės su Rusija daugelyje sričių iš esmės skiriasi“. „Mes turime apie tai kalbėti, nes tik įtraukdami Maskvą pasieksime rezultatų svarbiomis tarptautinėmis temomis“, teigė jis.
 
H. Maasas, be kita ko, minėjo įvykius Sirijoje, saugumą Persijos įlankoje ir tarptautinės ginkluotės kontrolės ateitį.
 
Per dvi dienas truksiantį vizitą Maskvoje H. Maasas ketvirtadienį Sacharovo centre ir su civilinės visuomenės atstovais kalbėsis apie dabartinius įvykius Rusijoje.
 
Vokietijos ministras liepą kartu su S. Lavrovu Bonoje atidarė Vokietijos ir Rusijos verslo forumą „Peterburgo dialogas“. H. Maasas Maskvoje kalbės ir apie tai, kad stipri civilinė visuomenė, galinti laisvai reikšti savo nuomonę, „stiprina“ šalį, pareiškė Užsienio reikalų ministerija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.21; 10:00