kinijos-zvalgyba
Kinijos žvalgyba
JAV valstybės sekretorius Mike Pompeo. EPA – ELTA nuotr.

JAV nurodė Kinijai uždaryti jos konsulatą Hiustone, siekdamos pasiųsti Pekinui žinią atsisakyti savo operacijų, skirtų vogti JAV mokslo ir technologines paslaptis, teigė JAV valstybės departamento pareigūnas.
 
„Ateina metas, kai reikia pasakyti „gana“, – teigė anonimiškai kalbėjęs pareigūnas.
 
Pasak pareigūno, „Pekinas akivaizdžiai piktnaudžiavo laisva ir atvira prieiga“ prie JAV visuomenės, vykdydamas operacijas, per kurias neteisėtai rinko JAV intelektinę nuosavybę.
 
„Hiustonas – tvirtas įrodymas, kad mes esame rimtai nusiteikę“, – teigė jis.
 
Antradienį JAV valstybės departamentas nurodė Kinijai uždaryti jos konsulatą Hiustone, Teksase, ir nurodė užbaigti šį procesą iki penktadienio.
 
Dieną ir naktį prie konsulato važiavo sunkvežimiai, kad išvežtų visą įrangą ir kitą nuosavybę, o trečiadienį virš pastato buvo matyti dūmai. Manoma, kad Kinijos pareigūnai degino dokumentus.
Kinijos kariuomenė – ir skaitlinga, ir galinga
Kinijos lėktuvnešis „Liaoning“. EPA – ELTA nuotr.
 
Penktadienį Kinija ėmėsi atsakomųjų veiksmų ir nurodė JAV uždaryti savo konsulatą Čengdu.
 
Įtampa tarp JAV ir Kinijos nuolat auga. JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo ir kiti JAV administracijos pareigūnai ne kartą kaltino Pekiną nuslėpus tikrąjį koronaviruso protrūkio mastą. JAV taip pat kritikuoja Kiniją dėl jos veiksmų Honkongo atžvilgiu ir dėl etninių ir religinių mažumų teisių pažeidimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.25; 06:30

Kinija raginama persvarstyti Honkongo saugumo įstatymą. EPA-ELTA nuotr.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį paragino Kinijos lyderius gerbti Honkongo autonomiją ir pareiškė „didelį susirūpinimą“ dėl Kinijos planų įvesti Honkonge griežtą naują nacionalinio saugumo įstatymą. ES taip pat įspėjo Kiniją dėl „labai neigiamų padarinių“, jei ji įgyvendins savo planus dėl įstatymo.
 
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis savo susirūpinimą pareiškė per virtualų vaizdo susitikimą su Kinijos premjeru Li Keqiangu ir prezidentu Xi Jinpingu.
 
„Mes pareiškėme didelį savo susirūpinimą dėl siūlomo nacionalinio saugumo įstatymo Honkongui“, – po susitikimo reporteriams sakė Ch. Michelis.
 
„Paraginome Kiniją tęsėti pažadus, duotus Honkongo žmonėms ir tarptautinei bendruomenei, susijusius su Honkongo aukšto lygio autonomija ir garantuotomis laisvėmis“, – pridūrė Ch. Michelis.
 
Pasak U. von der Leyen, jie aiškiai parodė Kinijos pareigūnams, kad ES mano, jog nacionalinio saugumo įstatymo įvedimas pažeidžia Kinijos tarptautinius įsipareigojimus.
 
„Nacionalinio saugumo įstatymas kelia grėsmę, kad bus rimtai pakenkta „viena šalis, dvi sistemos“ principui ir Honkongo aukšto lygio autonomijai“, – teigė U. von der Leyen.
 
„ES palaiko ryšį su savo G7 partneriais šiuo klausimu ir mes šiandien labai aiškiai išdėstėme savo poziciją Kinijos vadovybei bei raginame juos pergalvoti“, – pridūrė pirmininkė.
 
Baiminamasi, kad nacionalinio saugumo įstatymas, nukreiptas prieš ardomąją veiklą, atsiskyrimą, išdavystę ir užsienio kišimąsi, dar labiau suvaržys laisves Honkonge.
 
Honkongas yra pusiau autonominis pietinis Kinijos miestas, buvusi Didžiosios Britanijos kolonija. 1997 metais Honkongas buvo perduotas Kinijai, kuri sutiko valdyti Honkongą pagal „viena šalis, dvi sistemos“ susitarimą ir pasižadėjo, kad Honkongas iki 2047 m. išlaikys aukšto laipsnio autonomiją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.23; 07:30

Xi Jinpingas: niekas negali nurodinëti Kinijai. EPA-ELTA nuotr.

Kinija įkurs Honkonge „nacionalinio saugumo agentūrą“, kuri prižiūrės neramumams kelią užkirsiančio įstatymo įgyvendinimą, šeštadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
 
Naujasis įstatymas bus viršesnis už jau galiojančius ir galimai jam prieštaraujančius Honkongo įstatymus, reportaže, kuriame detaliai aptariamos įstatymo projekto detalės, pranešė naujienų agentūra „Xinhua“.
 
Agentūra reportažą paskelbė pasibaigus Pekine vykusiam Kinijos įstatymų kūrimo komiteto susitikimui. Jo metu buvo aptariamas įstatymų projektas, kuriuo siekiama sunaikinti pusiau autonominį miestą supurčiusį prodemokratinį judėjimą.
 
Honkongo saugumo agentūrai vadovautų miesto vadovė, kuri būtų įgaliota veikti siekiant pašalinti saugumo grėsmes.
 
„Xinhua“ skelbė, kad įstatymas kriminalizuotų pavojų saugumui keliantį „kurstymą, valdžios galios nuvertimą, terorizmą ir slaptą susivienijimą su užsienio pajėgomis.“
 
Agentūra pranešė, kad Nacionalinio Liaudies Kongreso nuolatinis komitetas įstatymą „priims netrukus“.
 
Prieštaringai vertinamas nacionalinio saugumo įstatymas sukėlė tarptautinį nerimą, kadangi manoma, kad bus apribotos paskutinės miesto laisvės.
 
Įstatymo priėmimas skubos tvarka mieste sukėlė nuogąstavimų, kad pamažu atkeliauja žemyninėje Kinijoje naudojamos politinės represijos.
 
Įstatymo projekte numatoma, kad jei Honkongo įstatymai prieštaraus būsimam įstatymui, aiškinimo galią turi Pekino nuolatinis komitetas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.21; 02:00

Honkongo protestuotojai. EPA-ELTA nuotr.

Įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujanti 36 parlamentarų grupė siūlo suteikti Lietuvoje prieglobstį Honkongo žmonėms, kuriems gresia Kinijos politinis persekiojimas ir represijos.
 
Jie įregistravo tai numatančios rezoliucijos projektą „Dėl Honkongo žmonių teisių ir laisvių“.
 
Šiuo dokumentu jie kviečia Lietuvos prezidentą ir Vyriausybę palaikyti Honkongo žmonių teises ir laisves bei principingai ginti tarptautinės teisės viršenybę Europos Sąjungos politiniuose formatuose, formuojant vieningą, principingą, pamatinėmis laisvės ir demokratijos vertybėmis grįstą Europos Sąjungos poziciją Kinijos vykdomų tarptautinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimų atžvilgiu.
 
Honkongo policija. EPA – ELTA nuotr.

Projekto autoriai ragina Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybę gerbti Kinijos tarptautinius įsipareigojimus, įtvirtintus Kinijos ir Britanijos jungtinėje deklaracijoje, ir atšaukti Honkongui skirto nacionalinio saugumo įstatymo įvedimą.
 
Lietuvos Seimui siūloma palaikyti ir solidarizuotis su Jungtinės Karalystės, Australijos, Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų 2020 m. gegužės 28 d. jungtiniu pareiškimu, inter alia teigiančiu, jog „vienintelis kelias iš įtampų ir neramumų, kuriuos ši teritorija regėjo per pastaruosius metus, veda per pasitikėjimo Honkongo visuomenėje atkūrimą leidžiant Honkongo žmonėms naudotis tomis teisėmis ir laisvėmis, kurios jiems buvo pažadėtos”.
 
Honkongo aktyvistas, dalyvavęs 2014 m. protestuose, paleistas iš kalėjimo. EPA-ELTA nuotr.

Rezoliucijos projekte pabrėžiama, kad Honkongas ilgą laiką buvo gyvybingos laisvos visuomenės pavyzdys Rytų Azijoje ir kad tarptautinė bendruomenė giliai suinteresuota Honkongo stabilumu ir klestėjimu.
 
Seimo nariai yra giliai susirūpinę, kad „dėl Kinijos Liaudies Respublikos Nacionalinio liaudies kongreso sprendimo įvesti Honkongui skirtą nacionalinio saugumo įstatymą, kurio tiesioginis įvedimas iš Pekino, o ne per paties Honkongo institucijas, kaip kad numatyta Honkongo Pagrindinio įstatymo 23 straipsnyje, suvaržytų Honkongo žmonių laisves, suardytų Honkongo autonomiją, o drauge – ir jo klestėjimo prielaidas“.
 
„Kinijos sprendimas įvesti Honkongui naują nacionalinio saugumo įstatymą tiesiogiai prieštarauja Kinijos tarptautiniams įsipareigojimams pagal teisiškai įpareigojančios, Jungtinių Tautų Organizacijoje registruotos Kinijos ir Britanijos jungtinės deklaracijos (Sino-British Joint Declaration) principus ir griauna joje įtvirtintą „vienos šalies, dviejų sistemų” modelį“, – pabrėžiama rezoliucijos projekte.
 
Jame taip pat konstatuojama, kad naujasis nacionalinio saugumo įstatymas sukuria galimybę Honkongo gyventojus patraukti baudžiamojon atsakomybėn Honkonge už politinius nusikaltimus ir prieštarauja Honkongo Pagrindiniame įstatyme įtvirtintiems įsipareigojimams ginti Honkongo žmonių teises, laikantis Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ir Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto.
 
Tarp rezoliucijos projekto autorių yra Seimo nariai Mantas Adomėnas, Gabrielius Landsbergis, Dovilė Šakalienė, Gintaras Steponavičius, Dainius Kreivys, Gintaras Vaičekauskas, Aušra Papirtienė, Naglis Puteikis, Rūta Miliūtė, Vytautas Bakas, Audronius Ažubalis, Žygimantas Pavilionis, Linas Balsys, Povilas Urbšys, Valerijus Simulikas, Simonas Gentvilas, Andrius Kupčinskas, Laurynas Kasčiūnas, Viktorija Čmilytė-Nielsen ir kiti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.05; 15:00

Honkonge per Tiananmenio aikštės įvykių minėjimą policija panaudojo ašarines dujas. EPA-ELTA nuotr.

Honkonge ketvirtadienį protestuotojams nepaisius draudimo organizuoti masinius susibūrimus ir susirinkus paminėti kruvinų Tiananmenio aikštės įvykių metines, policija prieš juos panaudojo ašarines dujas, pranešė „Reuters“.
 
Policija su protestuotojais susirėmė Mong Koko rajone, kai demonstrantai mėgino blokuoti kelius metaliniais strypais, – norėdamos juos išvaikyti, policijos pajėgos pasitelkė ašarines dujas.
 
Tai pirmas kartas, kai neramumų kilo per kasmet Honkonge rengiamą žiauriai numalšintų Tiananmenio aikštės protestų minėjimą. Šiemet minėjimas buvo uždraustas, vyriausybė tvirtino tokį sprendimą priėmusi dėl koronaviruso pandemijos.
 
Pagrindinėje demonstracijoje Viktorijos parke dalyvavo keli tūkstančiai žmonių. Jie skandavo tokius šūkius, kaip „Laisvė Honkongui, mūsų laikų revoliucija!“, taip pat „Kovokime už laisvę, palaikykime Honkongą“.
 
„Prisimename tuos, kurie žuvo birželio 4 d., prisimename studentus, kurie buvo nužudyti“, – teigė protesto dalyvė Kitty.
 
1989 metų birželio 4 dieną per Kinijos kariuomenės operaciją Tiananmenio aikštėje prieš taikius demonstrantus žuvo šimtai žmonių. Tikslus jų skaičius iki šiol nežinomas. Tūkstančiai buvo sužeisti ir įkalinti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.05;08:36

Honkongo policija. EPA – ELTA nuotr.

ES penktadienį paskelbė, kad Kinijos nutarimas patvirtinti Honkongo saugumo įstatymą pakenkė Pekino ryšiams su Briuseliu, tačiau sankcijų Kinijai įvedimas, kaip teigia Bendrijos atstovas, neišspręstų Honkongo krizės.
 
„ES reiškia didžiulį susirūpinimą dėl Kinijos gegužės 28 d. įgyvendintų veiksmų, kurie prieštarauja šalies tarptautiniams įsipareigojimams“, – 27 valstybių vardu sakė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.
 
„Mūsų santykiai su Kinija yra paremti abipuse pagarba ir pasitikėjimu. Šis sprendimas leidžia dar labiau suabejoti Kinijos pasiryžimu laikytis tarptautinių įsipareigojimų“, – sakė jis po derybų su ES valstybių užsienio reikalų ministrais.
 
Tačiau paklaustas, ar dabar, Pekinui patvirtinus naująjį įstatymą, Briuselis svarsto Kinijai įvesti sankcijas, J. Borrellis teigė: „Nemanau, kad sankcijos yra tinkamas su Kinija susijusių problemų sprendimas.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.30; 04:00

Kinijos kariuomenė. Reuters nuotr.

Pekinas perspėjo JAV, kad imsis „visų reikiamų priemonių“, kokių tik prireiktų savo interesams apsaugoti. Šie komentarai išsakyti po to, kai aukšto lygio patarėjas Baltuosiuose rūmuose pagrasino atšaukti Honkongui teikiamas prekybos privilegijas, jei Kinija patvirtintų griežtą Honkongo saugumo įstatymą.
 
Kinija autonominį statusą turinčiame mieste žada priimti įstatymą, kuris draustų išdavystę, ardomąją veiklą bei kurstymą maištauti, atsakydama į jau ilgus mėnesius trunkančius protestus, teigė Kinijos valdžia.
 
Sekmadienį JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Robertas O’Brienas perspėjo, kad naujasis įstatymas Honkongui gali kainuoti statusą, teikiantį prekybos su didžiausia pasaulio ekonomika privilegijų.
 
Tačiau Kinijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį paskelbė, kad JAV „neturi jokios teisės kritikuoti ir kištis.“
 
„Kaip, kada ir kokius įstatymus Honkongo specialusis administracinis regionas priima, yra tik Kinijos klausimas“, – teigė užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas.
 
„Jei JAV ketina pažeisti Kinijos interesus, Kinija imsis visų reikalingų priemonių, kad tam pasipriešintų“, – sakė jis.
Atstovas tvirtino, kad Pekinas jau yra pareiškęs „griežtus nusiskundimus JAV.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.26; 08:00

JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo penktadienį pasmerkė Pekiną dėl siūlymo priimti naują Honkongo saugumo įstatymą po ilgus mėnesius trukusių protestų pusiau autonomiškoje Kinijos teritorijoje.
 
„Sprendimas apeiti gerai veikiantį Honkongo įstatymų leidybos procesą ir nepaisyti Honkongo žmonių valios būtų mirties nuosprendis Pekino Honkongui pažadėtai aukšto lygio autonomijai“, – pranešime teigė M. Pompeo.
 
M. Pompeo pabrėžė, kad šis Kinijos žingsnis gali lemti tai, kad JAV, remdamasi naujais įstatymais, atsisakys Honkongą laikyti autonominiu regionu.
 
Jei taip nutiks, Honkongas praras privilegijuotos prekybos su didžiausia pasaulio ekonomika statusą.
 
„JAV primygtinai ragina Pekiną persvarstyti pragaištingą sprendimą, laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir paisyti Honkongo autonomijos, jo demokratinių institucijų ir piliečių laisvių. Tai išsaugotų Honkongo specialųjį statusą pagal JAV teisės principus“, – teigė M. Pompeo.
 
„Bet koks sprendimas, kuris kėsinasi į Honkongo autonomiją ir laisves, įtvirtintas Kinijos ir Britanijos bendroje deklaracijoje ir Pagrindiniame įstatyme, neišvengiamai paveiktų mūsų vertinimą „Viena šalis, dvi sistemos“ politikos ir šios teritorijos statuso atžvilgiu“, – sakė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.23; 03:00

Taivano prezidentė Tsai Ing-wen

Taivano vyriausybė sukritikavo Pekino ketinimus priimti naują nacionalinio saugumo įstatymą Honkongui, tvirtindama, kad toks įstatymas kelia grėsmę laisvei.
 
„Griežta kontrolė ir slopinimas nesulauks žmonių pripažinimo“, – teigė kabineto atstovas Ting Yi-mingas.
 
Taivano Žemyninių reikalų taryba pareiškė, kad Kinijos komunistų partija klaidingai sieja sumaištį Honkonge su išorinėmis jėgomis, ir paragino Pekiną labiau pagalvoti, kad nesukeltų Honkonge dar didesnės sumaišties.
 
Taivano valdančioji Demokratinės pažangos partija (DPP) teigė, kad Kinijos veiksmai pakerta laisvę ir kenkia teisinės valstybės principams Honkonge.
 
Honkongas yra valdomas pagal „viena šalis, dvi sistemos“ principą. Jis perduotas Kinijai 1997 metais. Kinija taip pat laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir ne kartą yra pareiškusi, kad Taivanas galiausiai bus suvienytas su žemynine Kinijos dalimi. Tačiau Taivanas reiškia tvirtą poziciją prieš šį principą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.22; 09:00

Taivano prezidentė: Kinija privalo rasti būdą taikiai sugyventi su demokratiniu Taivanu. EPA-ELTA nuotr.

Pekinas privalo rasti būdą taikiai sugyventi su demokratiniu Taivanu, kuris niekada nesutiks būti valdomas Kinijos, trečiadienį inauguracinėje kalboje sakė Taivano prezidentė Tsai Ing-wen ir tuo pačiu pasidžiaugė sėkminga Taivano kova su koronavirusu.
 
Tsai Ing-wen trečiadienį buvo inauguruota antrajai kadencijai, kuriai ji buvo perrinkta per sausį vyskusius rinkimus.
 
„Nuo sausio iki dabar Taivanas nustebino tarptautinę bendruomenę dukart. Pirmasis kartas buvo mūsų demokratiniai rinkimai, o antrasis – mūsų sėkmė kovojant su Covid-19“, – kalbėjo prezidentė.
 
Prezidentė žadėjo per ateinančius ketverius metus aktyviai plėtoti Taivano pramonę, užtikrinti nacionalinį saugumą ir stiprinti demokratiją Taivane bei pakartojo, kad Taivanas negali sutikti tapti Kinijos dalimi pagal modelį „viena šalis, dvi sistemos“. Tačiau Tsai Ing-wen paragino Kiniją pradėti diskusijas, kad abi šalys galėtų taikiai gyventi greta.
 
Pekinas pasinaudojo „viena šalis, dvi sistemos“ modeliu, kad susigrąžintų Honkongo ir Makao kontrolę, tačiau Tsai Ing-wen reiškia tvirtą poziciją prieš šį principą, kuris, anot Kinijos, galėtų būti pritaikytas suvienijant Taivaną su Kinija.
 
Kinija laiko Taivaną savo teritorijos dalimi, laukiančia suvienijimo, nors Kinija ir Taivanas valdomi atskirai nuo Kinijos pilietinio karo pabaigos 1949 m.
 
Santykiai tarp Pekino ir Taipėjaus blogėja nuo to laiko, kai į valdžią Taivane atėjo prezidentė Tsai Ing-wen. Politikė ir jos partija atsisako pripažinti idėją, kad Taivanas yra „vienos Kinijos dalis“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.20; 09:56

Česlovas Iškauskas, teksto autorius. Slaptai.lt nuotrauka

Taivanas – tik nedidelė kalnuota sala Azijos monstro Kinijos Liaudies Respublikos pašonėje. Jos plotas – vos du trečdaliai Lietuvos ploto, bet užtat gyventojų daugiau kaip 8 kartus daugiau. Bet Taipėjaus skleidžiamas garsas girdimas visame pasaulyje. Lietuva, deja, tam garsui kurčia.

„Tikroji“ ir „netikroji“ Kinija

Kažkada, XX a. pradžioje, Gomindanas – Kinijos nacionalistinės pakraipos partija – kontroliavo visą žemyninę Kinijos dalį ir Mongoliją. Kai jos lyderis Čang Kaišekas 1928 m. užėmė Pekiną, Kinijos Respublika sulaukė tarptautinio pripažinimo. Bet Antrojo pasaulinio karo metu su japonais kariavęs Gomindanas prarado JAV paramą ir 1949 m. komunistų buvo išstumtas į Taivano salą, kurią jam atidavė iš kapituliavusių japonų atėmę amerikiečiai.

Vyresnieji yra girdėję apie „čankaišistus“, kuriuos taip smerkiančiai vadino Kinijos komunistų bičiulė Sovietų Sąjunga. Taivanas pasiskelbė Kinijos Respublika – kad skirtųsi nuo KLR pavadinimo. Gomindanas valdžią išlaikė apie 45 metus su aštuonerių metų pertrauka, tačiau nuo 2016 m. yra opozicijoje. Šeštojo dešimtmečio pabaigoje Mao Dzeduno paskelbta „kultūrinė revoliucija“ pagadino santykius su SSRS, bet, kai kinų marksistas 1976 m. mirė, Maskva juos vėl atnaujino, o Taivanas dėl siaučiančio Šaltojo karo liko svarbiu Amerikos farvateriu Azijoje.

Taivanas. Sostinė – Taipėjus

 

KLR ir KR varžybos dėl tarptautinio pripažinimo tęsiasi štai jau apie 70 metų. Pokariu Taivanas buvo viena iš JTO steigiančiųjų valstybių ir viena iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių iki 1971 m., kai Kinijos Liaudies Respublika buvo paskelbta vienintele Kinijos atstove JTO. Tuomet Taipėjus apskritai neteko narystės Jungtinėse Tautose. Dar daugiau: vis mažėja valstybių, palaikančių su Taivanu diplomatinius santykius, vis daugiau šalių užmezga ryšius su ekonomiškai ir politiškai stiprėjančia Kinijos Liaudies Respublika. Kita vertus, tiek Taivano, tiek Kinijos vyriausybės laikosi „Vienos Kinijos politikos“, tad kitoms pasaulio valstybėms nelengva pasirinkti, kurią pusę pripažinti kaip „tikrąją“ Kiniją.

Taivanas dalyvauja daugelyje tarptautinių forumų ir organizacijų su KLR siūlomu „Kinų Taipėjaus“ pavadinimu. Pavyzdžiui, taip nuo 1984 m. jis varžosi olimpinėse žaidynėse ir yra Pasaulio sveikatos organizacijos stebėtojas, bet ne narys. Taivanas įvairiais pavadinimais yra Pasaulio prekybos organizacijos, Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo ir Azijos plėtros banko narys.

Taipėjus nepaisė PSO…

Ypač įdomi Taivano pretenzijos į narystę PSO istorija. Kinija pagal „Vienos Kinijos politiką“ tvirtina, kad Taivanas yra jos teritorijoje, tad Pekinas draudžia šiai šaliai dalyvauti daugelyje tarptautinių pasaulio organizacijų. PSO teigimu, Taivanas vis tiek gauna visą informaciją, pavyzdžiui, apie koronaviruso pandemijos plėtrą Kinijoje. Todėl Taipėjus ėmėsi savarankiško krizės valdymo, neatsižvelgdamas į PSO rekomendacijas. Ir ką?

Prisimindamas 2003 metus, kuomet Aziją siaubė SARS viruso protrūkis (tada daugiau nei 150 tūkst. infekuotų salos gyventojų privalėjo laikytis karantino sąlygų, bet virusas vis vien pareikalavo 181 žmogaus gyvybės), Taivanas, nepaisydamas PSO pamokymų, vienas pirmųjų ėmėsi ryžtingai kovoti su COVID-19.

Gruodžio 31-ąją Kinija Pasaulinei sveikatos organizacijai oficialiai buvo priversta pripažinti, kad KLR Uhano regione siaučia paslaptinga infekcija. Į tai žaibiškai reagavo Taivanas, kuris iškart pareikalavo tirti visus į šalį iš Uhano atvykstančius keleivius. Sauso 21-ąją jis paskelbė apie pirmąjį koronaviruso atvejį, tačiau šalyje jau buvo identifikuoti tūkstančiai potencialių viruso nešiotojų, kuriems atlikti testai. Vyriausybė priėmė 124 veiksmų planą visuomenės sveikatos apsaugai. Kaukės, dezinfekavimo skysčiai ir kitos prevencinės priemonės greitai tapo Taivano gyventojų kasdienybe. Jis ėmėsi ir ypač griežtų baudų tiems, kas pažeidinėjo namų karantino sąlygas. Valdžia suprato, kad netrukus paklausiausia pasaulio preke taps medicininės kaukės, tad uždraudė jų eksportą, o šalyje jas pardavinėjo vos už 10 euro centų.

Kinijos komunistų partijos suvažiavimas. EPA – ELTA nuotr.

Sausio pabaigoje Taivanas jau turėjo sukaupęs daugiau nei 40 milijonų medicininių kaukių rezervą, 2 milijonus specialių respiratorių ir per daugiau nei tūkstantį paruoštų palatų. Priminsime, kad tai buvo dar prieš pandemijos piką.

Kai ji persimetė į Europą, balandžio antroje pusėje Taivanas pajėgė teikti humanitarinę pagalbą žemyno valstybėms. 100 tūkst. kaukių siuntą gavo ir Lietuva. Pirmosios nukeliavo į Ispaniją ir Italiją. Reikia pripažinti, kad ir „didžioji“ Kinija nebuvo šykšti: ji taip pat siuntinėjo apsaugos priemonių siuntas, net į JAV, su kuria Pekinas tęsia sunkų dialogą.

Be PSO pagalbos Taipėjus griežtais ir labai ankstyvais veiksmais sukūrė precedento neturinčią pasipriešinimo virusui situaciją: balandžio 22 d. duomenimis 23 mln. gyventojų šalyje buvo užfiksuoti 426 atvejai, 6 mirtys, o štai po trijų savaičių, gegužės 12-ąją, kai rašau šias eilutes, infekcijos atvejų padaugėjo tik iki 440, mirčių buvo 7. Tarp beveik 200 pasaulio valstybių Taivanas pagal šiuos rodiklius yra šio sąrašo pabaigoje (jį lenkia tik tokios mažai girdėtos egzotinės šalys kaip Surinamas, Mauritanija, Papua Naujoji Gvinėja, Vakarų Sachara, Angilija…).

Lietuva bijo Kinijos?

Lietuva – viena iš tų Vakarų pasaulio valstybių, kuri vykdo pragmatišką, subalansuotą, kompromisinę užsienio politiką. Šis apibūdinimas skamba kaip iš kokios užsienio reikalų ministerijos deklaracijos ar Prezidento šventinės kalbos. O iš tiesų koordinacijos ir balanso joje nedaug. Kad ir Kinijos bei jos protektorijų atžvilgiu. Lietuvos užsienio politikai labiau tinka principas „neerzinti tigro, užjausti kiškelį“…

Turėdama galvoje naująjį Taivano stebuklą, sukurtą kovoje su koronavirusu, nemažas būrys politikų ir visuomenininkų paskelbė peticiją ir atsišaukimą į valdžios institucijas, ragindamas pripažinti Taivano nepriklausomybę, plėsti ryšius su šia šalimi ir galų gale – paremti jo narystę PSO. Iš 204 peticiją balandžio 22 d. pasirašiusių asmenų 50 yra Seimo nariai, šeši Europos Parlamento nariai, septyni Nacionalinės premijos laureatai, 27 profesoriai, 47 mokslo daktarai.

Kreipimesi pažymima, kad „Taivanas de facto yra nepriklausoma valstybė, su kuria Lietuva ir kitos Europos Sąjungos narės palaiko produktyvius ryšius daugelyje sričių. Vengimas suteikti diplomatinį pripažinimą Taivanui tik todėl, kad tokią sąlygą kelia komunistinis Kinijos režimas, reiškia, kad santykiuose su Kinija visa Europos Sąjunga pasiduoda politinei bei ekonominei prievartai, iš esmės susitaikydama su nelygiaverčio partnerio pozicija ir kenkdama savo narių bei viso laisvojo pasaulio interesams.“

Filosofas Vytautas Radžvilas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Politinė partija Nacionalinis susivienijimas šį kreipimąsi dar papildo. „Maža plėtoti ryšius su Taivanu nekeliant principinio jo Nepriklausomybės klausimo. Jo neišsprendus jokio esminio Taivano padėties pagerėjimo negalima laukti, ypač turint omenyje nepalankų tarptautinį kontekstą. Taivano palaikymas neišvengiamai eskaluos Lietuvos ir Kinijos konfliktą, tad šiuo keliu negalima eiti demonstruojant tik parodomąjį solidarumą, kuris Taivanui niekuo nepadės. Lietuva gali iš tiesų padėti Taivanui vieninteliu būdu – parodydama moralinės ir politinės drąsos pavyzdį, kokį Lietuvos atžvilgiu kadaise parodė Islandija, ir vienašališkai pripažinti Taivano nepriklausomybę, paragindama kitas šalis sekti šiuo pavyzdžiu“, – gegužės 4 d. teigė NS pirmininkas prof. Vytautas Radžvilas.

Belieka pridurti, kad Taivaną iš Vakarų valstybių yra pripažinęs tik Vatikanas.

Lietuvos Prezidentas į kreipimąsi atsiliepė gana abuojai. Per savo patarėją jis išplatino pareiškimą, kuriame be komplimentų Taivanui, ypač sėkmingai susidorojusiam su koronavirusu, ir pasiryžimo bendradarbiauti šioje kovoje įtvirtinama: „Formaliai PSO narėmis gali būti tik JT narės, o Taivanas tokia nėra“. Belieka priminti, kad G. Nausėda prezidento rinkimų debatų metu pabrėžė būtinybę plėsti ne tik ekonominius, bet ir politinius ryšius su Taivanu. Kur dingo tie pažadai?

Ar tai ir yra pragmatinė Lietuvos užsienio politika – neerzinti tigro ir paglostyti silpnesnį? Paradoksalu, betgi oficialiai Azijos tigrais laikomos šios sparčiai besivystančios Pietryčių Azijos valstybės – Pietų Korėja, Singapūras, Honkongas ir Taivanas…

2020.05.13; 06:00

Kinijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Kinija trečiadienį perspėjo Honkongo protestuotojus, kad šie „nepradėtų vėl kelti neramumų“ pusiau autonominėje teritorijoje, kur pernai ilgus mėnesius truko prodemokratiniai protestai.
 
Protestų judėjimas išblėso dėl masinio protestuotojų arešto ir didelių susibūrimų draudimo, įvesto prasidėjus koronaviruso pandemijai, tačiau pastarosiomis savaitėmis nedidelės demonstracijos vėl pradėtos organizuoti.
 
Praėjusį penktadienį Honkongo policija ašarinėmis dujomis išvaikė susirinkusius protestuotojus.
 
„Pastebėjome, kad juodosios smurtinės pajėgos kiek nuslopo dėl epidemijos Honkonge, tačiau dabar jie vėl kelia neramumus“, – apie juodais drabužiais įprastai apsirengusius protestuotojus kalba Kinijos valstybės tarybos Honkongo ir Makao reikalų tarnyba.
 
„Centrinė vyriausybė nesėdės rankų sudėjusi ir nežiūrės į šias beprotiškas ir sąmoningai destruktyvias pajėgas“, – teigia tarnyba ir perspėja, neva protestuotojai „nori nustumti Honkongą į prarają“.
Honkongo protestuotojai. EPA-ELTA nuotr.
 
Pranešimas paskelbtas po informacijos apie tai, kad Honkongo ekonomika pirmąjį metų ketvirtį susitraukė 8,9 proc.
 
Masiniai protestai prieš Kinijos valdžią prasidėjo pernai birželį. Protestus išprovokavo įstatymo projektas, kuris leistų kaltinamuosius perduoti Kinijai, kur juos teistų Komunistų partijos kontroliuojami teismai.
 
Vėliau protestuotojai taip pat reikalavo daugiau demokratinių laisvių ir policijos atsakomybės už pareigūnų brutalumą malšinant protestus.
Oficialiais duomenimis, dėl Honkongo protestų bangos buvo sulaikyta daugiau nei 8 tūkst. žmonių, o 1 365-iems pateikti kaltinimai.
 
Pastaruoju metu neramumus įžiebė aktyvistų sulaikymas dėl demonstracijų ir aukštų Kinijos pareigūnų pareiškimai, kad Pekinas turės daugiau galios sprendžiant, kaip valdomas Honkongas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.06; 00:30

Kryžių kalnas žiemą. Vytauto Visocko nuotr.

Pirmadienį Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, kartu su prokurorais įvertinę surinktą medžiagą dėl Kryžių kalne galimai išniekintų kryžių, priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą.
 
Pagal pranešimą, ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo dėl rasinių, nacionalinių ar religinių motyvų. Už tokius veiksmus baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
 
Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorai.
Kryžių kalne. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
Kaip ELTA jau pranešė, policija sekmadienį ėmėsi tikslinti informaciją dėl socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtų įrašų apie kinų elgesį ant Kryžių kalno Šiauliuose. Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose buvo matyti, kaip kiniškai kalbanti moteris tolyn numeta kryžius su užrašu „Parama Honkongui“ ir sako padariusi gerą darbą. Kitoje nuotraukoje matyti ant vieno lietuvių šeimai pastatyto kryžiaus užrašytas prakeiksmas protestuotojams Honkonge. Matomi ir kryžiai, kuriuose užtušuoti užrašai „Už paramą Honkongui“.
 
Honkonge protestai prasidėjo prieš daugiau nei šešis mėnesius, tai buvo atsakas į dabar jau atšauktą ekstradicijos į žemyninę Kiniją įstatymo projektą. Tačiau demonstracijos peraugo į platesnį prodemokratinį judėjimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.31; 03:55

Kryžių kalnas. Žiema. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Policija sekmadienį ėmėsi tikslinti informaciją dėl socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtų įrašų apie kinų elgesį ant Kryžių kalno Šiauliuose.
 
Kaip LRT radijui patvirtino Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis, maždaug per 10 dienų bus priimtas sprendimas dėl tyrimo ir kitų veiksmų.
 
Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip kiniškai kalbanti moteris tolyn numeta kryžius su užrašu „Parama Honkongui“ ir sako padariusi gerą darbą.
 
Kitoje nuotraukoje matyti ant vieno lietuvių šeimai pastatyto kryžiaus užrašytas prakeiksmas protestuotojams Honkonge. Matomi ir kryžiai, kuriuose užtušuoti užrašai „Už paramą Honkongui“.
 
Honkonge protestai prasidėjo prieš daugiau nei šešis mėnesius, tai buvo atsakas į dabar jau atšauktą ekstradicijos į žemyninę Kiniją įstatymo projektą. Tačiau demonstracijos peraugo į platesnį prodemokratinį judėjimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.30; 00:30

Honkongo policija šeštadienį sulaikė maždaug tuziną demonstrantų ir panaudojo ašarines dujas, kad išvaikytų į prekybos centrą susirinkusius protestuotojus, ketinusius trukdyti pardavimą netoli žemyninės Kinijos dalies ribos, pranešė „Reuters“.
 
Protestuotojai į prekybos centrus visame Honkonge taikosi jau nuo šios savaitės pradžios, šeštadienį į vieną prekybos centrą Šeung Šujaus rajone susirinko daugiau nei šimtas žmonių, dauguma jų dėvintys juodas kaukes. Protestuotojai skandavo „Grįžkite į Kiniją“.
 
Šeung Šujaus rajone, esančiame netoli sienos su žemynine Kinija ir kinų miesto Šendženo, dažni vadinamieji paraleliniai pardavėjai, kurie Honkonge perka didelius kiekius bemuičių prekių ir vėliau jas parduoda žemyninėje dalyje.
 
Honkongo protestuotojai teigia, kad šie perpardavėjai prisideda prie kainų ir nuomos augimo, taip pat atsakingi už tai, kad rajone gyvena per daug žmonių.
 
„Siekiame, kad parduotuvės užvertų duris. Esti daug paralelinių prekeivių, norime juos išvyti“, – sakė 17-metė protestuotoja Kelly’ė.
 
Vieną protestuotoją policijos pareigūnai parklupdė ant žemės ir, prieš uždėdami antrankius, į veidą purškė ašarines dujas. Dauguma parduotuvių buvo uždarytos anksčiau, prekybos centrą paliko pirkėjai.
 
Honkongo protestai prasidėjo prieš daugiau nei šešis mėnesius, tai buvo atsakas į dabar jau atšauktą ekstradicijos į žemyninę Kiniją įstatymo projektą. Tačiau demonstracijos peraugo į platesnį prodemokratinį judėjimą, o švenčių laikotarpiu protestai tapo labiau konfrontaciniai.
 
Per kelias ateinančias dienas planuojama rengti daugiau protestų, tarp jų ir Naujųjų metų laukimo demonstracijas bei didelę sausio 1 d. eiseną, kurią organizuoja pilietinių žmogaus teisių frontas. Šiame proteste turėtų dalyvauti tūkstančiai žmonių.
 
Dauguma protestuotojų yra nepatenkinti tuo, ką vadina pertekline policijos jėga, vienas iš aktyvistų reikalavimų – surengti nepriklausomą tyrimą dėl policijos pareigūnų elgesio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.29; 00:30

Sekmadienį į Honkongo gatves išėjo didžiulė minia prodemokratinių protestuotojų, miestui pažymint jau šeštą mėnesį trunkančių protestų jubiliejų. Protesto organizatoriai įspėja, kad Pekinui palanki miesto valdžia turi „paskutinę galimybę“ nutraukti politinę krizę.
 
Dešimtys tūkstančių honkongiečių, spaudžiant žiemiškam šaltukui, žygiavo finansų centro gatvėmis. Skaičiuojama, kad tai daugiausiai dalyvių sutraukęs protestas pastaraisiais mėnesiais.
 
Pastarasis protestas, kuriam duotas ir retai suteikiamas policijos leidimas, surengtas praėjus dviem savaitėms po savivaldos rinkimų, per kuriuos prokiniškosios partijos patyrė pralaimėjimą. Kartu buvo paneigtas valdžios tvirtinimas, kad esą „tylioji dauguma“ iš tikrųjų nepalaiko nesibaigiančių prodemokratinių protestų.
 
Daugelis protestuotojų liejo pyktį dėl Honkongo lyderės Carrie Lam ir Pekino sprendimo nedaryti jokių nuolaidų, nepaisant triuškinamo pralaimėjimo pastaruosiuose rinkimuose.
 
„Kad ir kaip reikštume savo pažiūras – taikiuose protestuose ar civilizuotuose rinkimuose – valdžia mūsų nesiklauso. Ji tik vykdo Kinijos komunistų partijos nurodymus“, – sakė penkiasdešimtmetis protesto dalyvis.
 
Pusiau autonominį Honkongą vargina vis agresyvesnės demonstracijos, Pekinui tapusios bene didžiausiu iššūkiu nuo 1997 metų, kai miestą perdavė Didžioji Britanija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.09; 05:30

Vyras, tvirtinantis esąs Kinijos šnipas, paprašė politinio prieglobsčio Australijoje, praneša BBC.
 
Kaip pranešama, tariamas Kinijos šnipas Wang „Williamas“ Liqiangas atskleidė Australijos institucijoms apie slaptas plataus masto Kinijos kišimosi į politinius reikalus Australijoje, Taivane ir Honkonge operacijas ir teigė, kad jis pats asmeniškai dalyvavo tose operacijose.
 
Šiuo metu vyras su žmona ir vaiku yra Sidnėjuje ir baiminasi, kad būtų nužudytas, jei sugrįžtų į Kiniją. Jo tapatybė ir pareiškimai kol kas nebuvo patvirtinti, bet Australijos iždininkas Joshas Frydenbergas sakė, kad pono Wango byla dabar yra „atitinkamų teisėsaugos institucijų rankose“, o jo pareiškimai „kelia didelį nerimą“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.25; 05:40

Honkongo policija vaiko protestuotojus, užpuolusius valstybinę Kinijos naujienų agentūrą „Xinhua“. EPA-ELTA nuotr.
Šeštadienio vakarą Honkongo antivyriausybiniai protestuotojai smarkiai nusiaubė Honkonge įsikūrusį Kinijos valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“ biurą.
 
Naujienų agentūra taip nukentėjo pirmą sykį per pastaruosius penkis mėnesius šiame pusiau autonominiame mieste vykstančius socialinius neramumus.
 
Protestuotojai sudaužė stiklines biuro duris, išpurškė sienas raudonais dažais ir pastato prieangyje uždegė kelis laužus.
 
Tuo metu policijos pareigūnai griebėsi vandens patrankų, ašarinių dujų ir guminių kulkų, kad galėtų išsklaidyti daugelyje miesto rajonų susirinkusius protestuotojus.
 
Laikraštis „The South China Morning Post“ primena, kad šių metų birželį Honkonge prasidėjo masiniai protestai prieš vietos valdžios inicijuotą įstatymo projektą, kuris leistų išduoti iš Honkongo į žemyninę Kiniją teisminiam persekiojimui asmenis, įtariamus pažeidus KLR įstatymus.
Honkongo protestuotojai užpuolė valstybinę Kinijos naujienų agentūrą „Xinhua“. EPA-ELTA nuotr.
 
Opozicijos šalininkai būgštavo, kad naujas įstatymas galėtų būti taikomas ne tik baudžiamųjų ir korupcijos bylų atsakovams, bet ir žmogaus teisių gynėjams.
 
Visuomenės spaudžiama Honkongo administracijos vadovė Carrie Lam atsiėmė įstatymo projektą, bet tai nesustabdė protestų bangos.
 
Spalio pradžioje Honkongo valdžia oficialiai uždraudė demonstracijų ir viešų renginių dalyviams dėvėti kaukes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.03; 07:16

Pekinas rengiasi pašalinti iš pareigų su beveik 5 mėnesius trunkančiais Honkongo protestais nesusitvarkančią miesto vadovę Carrie Lam, praneša „Financial Times“ (FT) remdamasis neįvardytais šaltiniais.
 
Prokiniškų pažiūrų lyderė susidūrė su nuolatine pusiau autonominio miesto protestuotojų kritika.
 
Iki šiol centrinė Kinijos valdžia rėmė C. Lam ir Honkongo policiją, vadindama protestuotojus „riaušininkais“ ir smerkdama smurtą.
 
Vis dėlto, pasak FT publikacijos, kurioje remiamasi neįvardytais šaltiniais, susipažinusiais su svarstymais Pekine, Kinijos valdžia rengia planą, kaip C. Lam pakeisti nauju, laikinuoju Honkongo vadovu.
 
FT šaltinių teigimu, planas pakeisti C. Lam priklausys nuo situacijos Honkonge. Pekinas esą laukia, kol protestuotojai nurims, antraip C. Lam pakeitimas atrodys kaip demonstrantų reikalavimų vykdymas.
 
Honkongą jau 20 savaičių krečia protestai. Trūkstant politinio sprendimo, kiekvieną mėnesį susidūrimai tarp protestuotojų ir policijos pareigūnų vis stiprėja.
 
Anksčiau šį mėnesį C. Lam, griežtai atsisakanti nusileisti protestuotojams, pasinaudojo kolonijinių laikų nepaprastosios padėties įstatymu ir uždraudė veido kaukes, tuo sukeldama naują protestų ir vandalizmo aktų bangą, sutrikdžiusią didžiąją dalį miesto transporto sistemos.
 
FT teigimu, jei Kinijos prezidentas Xi Jinpingas nuspręstų atleisti C. Lam, naujasis Honkongo vadovas galėtų būti paskirtas iki kitų metų kovo.
 
Tarp galimų C. Lam pamainų įvardijami buvęs Honkongo centrinio banko vadovas Normanas Chanas ir miesto finansų sekretorius Henry’is Tangas.
Rugsėjį pasirodė nutekintas garso įrašas, kuriame C. Lam tvirtino, kad pasitrauktų iš Honkongo vadovės posto, jei galėtų. Tiesa, vėliau ji tikino nesvarstanti trauktis.
 
C. Lam taip pat susidūrė su naujais iššūkiais nuo tada, kai Honkongo parlamentas praeitą savaitę pradėjo naują sesiją.
 
Jai nepavyko pasakyti savo metinės kalbos, nes prodemokratiškai nusiteikę parlamentarai jai trukdė ir taip privertė ją tiesiog paleisti iš anksto įrašytą metinės kalbos įrašą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.23; 00:01

Penktadienį Honkonge buvo pašautas dar vienas protestuotojas. Incidentas įvyko satelitiniame Honkongo mieste Juen Longe, kur demonstrantai susirinko protestuoti prieš vyriausybės draudimą dėvėti kaukes.
Keturiolikmetį paauglį pašovė civiliniais drabužiais apsirengęs policijos pareigūnas.
 
Vietos žiniasklaidos priemonės „Apple Daily“ reporteriai pranešė, kad pareigūnas keturiolikmečiui į šlaunį šovė po to, kai dėl nedidelio eismo įvykio policininkas susidūrė su grupe jį užpuolusių protestuotojų. Policijos pajėgos pranešė, kad šūvį pareigūnas paleido, siekdamas apsiginti, esą jis buvo užpultas, o kiek vėliau į jį buvo paleistas Molotovo kokteilis ir vyriškį apsupo ugnies kamuolys. Bandydamas išvengti liepsnos, jis numetė ant žemės savo pistoletą. Protestuotojai mėgino jį atimti. Buvo paleistas dar vienas Molotovo kokteilis, ir policijos pareigūno kojos paskendo liepsnoje, teigė policijos pajėgų atstovai.
 
Kelios valandos prieš incidentą miesto vadovė Carry Lam pritaikė dekretą iš kolonijinių laikų, kuriuo remdamasi ji gali apeiti Teisėkuros tarybą ir priimti nuostatas, kurios esą „užtikrintų viešąjį saugumą“. Nors ir rėmėsi šiuo įstatu, C. Lam teigė, kad Honkongas nėra kritinėje padėtyje, tačiau viešajai tvarkai esą kenkia protestuotojai, kurie apgadino metro stotis, o į policijos pareigūnus mėto Molotovo kokteilius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.05; 00:55