Kryžių kalnas žiemą. Vytauto Visocko nuotr.

Pirmadienį Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, kartu su prokurorais įvertinę surinktą medžiagą dėl Kryžių kalne galimai išniekintų kryžių, priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą.
 
Pagal pranešimą, ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo dėl rasinių, nacionalinių ar religinių motyvų. Už tokius veiksmus baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
 
Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorai.
Kryžių kalne. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
Kaip ELTA jau pranešė, policija sekmadienį ėmėsi tikslinti informaciją dėl socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtų įrašų apie kinų elgesį ant Kryžių kalno Šiauliuose. Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose buvo matyti, kaip kiniškai kalbanti moteris tolyn numeta kryžius su užrašu „Parama Honkongui“ ir sako padariusi gerą darbą. Kitoje nuotraukoje matyti ant vieno lietuvių šeimai pastatyto kryžiaus užrašytas prakeiksmas protestuotojams Honkonge. Matomi ir kryžiai, kuriuose užtušuoti užrašai „Už paramą Honkongui“.
 
Honkonge protestai prasidėjo prieš daugiau nei šešis mėnesius, tai buvo atsakas į dabar jau atšauktą ekstradicijos į žemyninę Kiniją įstatymo projektą. Tačiau demonstracijos peraugo į platesnį prodemokratinį judėjimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.31; 03:55

Kryžių kalnas. Žiema. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Policija sekmadienį ėmėsi tikslinti informaciją dėl socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtų įrašų apie kinų elgesį ant Kryžių kalno Šiauliuose.
 
Kaip LRT radijui patvirtino Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis, maždaug per 10 dienų bus priimtas sprendimas dėl tyrimo ir kitų veiksmų.
 
Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip kiniškai kalbanti moteris tolyn numeta kryžius su užrašu „Parama Honkongui“ ir sako padariusi gerą darbą.
 
Kitoje nuotraukoje matyti ant vieno lietuvių šeimai pastatyto kryžiaus užrašytas prakeiksmas protestuotojams Honkonge. Matomi ir kryžiai, kuriuose užtušuoti užrašai „Už paramą Honkongui“.
 
Honkonge protestai prasidėjo prieš daugiau nei šešis mėnesius, tai buvo atsakas į dabar jau atšauktą ekstradicijos į žemyninę Kiniją įstatymo projektą. Tačiau demonstracijos peraugo į platesnį prodemokratinį judėjimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.30; 00:30

Honkongo policija šeštadienį sulaikė maždaug tuziną demonstrantų ir panaudojo ašarines dujas, kad išvaikytų į prekybos centrą susirinkusius protestuotojus, ketinusius trukdyti pardavimą netoli žemyninės Kinijos dalies ribos, pranešė „Reuters“.
 
Protestuotojai į prekybos centrus visame Honkonge taikosi jau nuo šios savaitės pradžios, šeštadienį į vieną prekybos centrą Šeung Šujaus rajone susirinko daugiau nei šimtas žmonių, dauguma jų dėvintys juodas kaukes. Protestuotojai skandavo „Grįžkite į Kiniją“.
 
Šeung Šujaus rajone, esančiame netoli sienos su žemynine Kinija ir kinų miesto Šendženo, dažni vadinamieji paraleliniai pardavėjai, kurie Honkonge perka didelius kiekius bemuičių prekių ir vėliau jas parduoda žemyninėje dalyje.
 
Honkongo protestuotojai teigia, kad šie perpardavėjai prisideda prie kainų ir nuomos augimo, taip pat atsakingi už tai, kad rajone gyvena per daug žmonių.
 
„Siekiame, kad parduotuvės užvertų duris. Esti daug paralelinių prekeivių, norime juos išvyti“, – sakė 17-metė protestuotoja Kelly’ė.
 
Vieną protestuotoją policijos pareigūnai parklupdė ant žemės ir, prieš uždėdami antrankius, į veidą purškė ašarines dujas. Dauguma parduotuvių buvo uždarytos anksčiau, prekybos centrą paliko pirkėjai.
 
Honkongo protestai prasidėjo prieš daugiau nei šešis mėnesius, tai buvo atsakas į dabar jau atšauktą ekstradicijos į žemyninę Kiniją įstatymo projektą. Tačiau demonstracijos peraugo į platesnį prodemokratinį judėjimą, o švenčių laikotarpiu protestai tapo labiau konfrontaciniai.
 
Per kelias ateinančias dienas planuojama rengti daugiau protestų, tarp jų ir Naujųjų metų laukimo demonstracijas bei didelę sausio 1 d. eiseną, kurią organizuoja pilietinių žmogaus teisių frontas. Šiame proteste turėtų dalyvauti tūkstančiai žmonių.
 
Dauguma protestuotojų yra nepatenkinti tuo, ką vadina pertekline policijos jėga, vienas iš aktyvistų reikalavimų – surengti nepriklausomą tyrimą dėl policijos pareigūnų elgesio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.29; 00:30

Sekmadienį į Honkongo gatves išėjo didžiulė minia prodemokratinių protestuotojų, miestui pažymint jau šeštą mėnesį trunkančių protestų jubiliejų. Protesto organizatoriai įspėja, kad Pekinui palanki miesto valdžia turi „paskutinę galimybę“ nutraukti politinę krizę.
 
Dešimtys tūkstančių honkongiečių, spaudžiant žiemiškam šaltukui, žygiavo finansų centro gatvėmis. Skaičiuojama, kad tai daugiausiai dalyvių sutraukęs protestas pastaraisiais mėnesiais.
 
Pastarasis protestas, kuriam duotas ir retai suteikiamas policijos leidimas, surengtas praėjus dviem savaitėms po savivaldos rinkimų, per kuriuos prokiniškosios partijos patyrė pralaimėjimą. Kartu buvo paneigtas valdžios tvirtinimas, kad esą „tylioji dauguma“ iš tikrųjų nepalaiko nesibaigiančių prodemokratinių protestų.
 
Daugelis protestuotojų liejo pyktį dėl Honkongo lyderės Carrie Lam ir Pekino sprendimo nedaryti jokių nuolaidų, nepaisant triuškinamo pralaimėjimo pastaruosiuose rinkimuose.
 
„Kad ir kaip reikštume savo pažiūras – taikiuose protestuose ar civilizuotuose rinkimuose – valdžia mūsų nesiklauso. Ji tik vykdo Kinijos komunistų partijos nurodymus“, – sakė penkiasdešimtmetis protesto dalyvis.
 
Pusiau autonominį Honkongą vargina vis agresyvesnės demonstracijos, Pekinui tapusios bene didžiausiu iššūkiu nuo 1997 metų, kai miestą perdavė Didžioji Britanija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.09; 05:30

Vyras, tvirtinantis esąs Kinijos šnipas, paprašė politinio prieglobsčio Australijoje, praneša BBC.
 
Kaip pranešama, tariamas Kinijos šnipas Wang „Williamas“ Liqiangas atskleidė Australijos institucijoms apie slaptas plataus masto Kinijos kišimosi į politinius reikalus Australijoje, Taivane ir Honkonge operacijas ir teigė, kad jis pats asmeniškai dalyvavo tose operacijose.
 
Šiuo metu vyras su žmona ir vaiku yra Sidnėjuje ir baiminasi, kad būtų nužudytas, jei sugrįžtų į Kiniją. Jo tapatybė ir pareiškimai kol kas nebuvo patvirtinti, bet Australijos iždininkas Joshas Frydenbergas sakė, kad pono Wango byla dabar yra „atitinkamų teisėsaugos institucijų rankose“, o jo pareiškimai „kelia didelį nerimą“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.25; 05:40

Honkongo policija vaiko protestuotojus, užpuolusius valstybinę Kinijos naujienų agentūrą „Xinhua“. EPA-ELTA nuotr.
Šeštadienio vakarą Honkongo antivyriausybiniai protestuotojai smarkiai nusiaubė Honkonge įsikūrusį Kinijos valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“ biurą.
 
Naujienų agentūra taip nukentėjo pirmą sykį per pastaruosius penkis mėnesius šiame pusiau autonominiame mieste vykstančius socialinius neramumus.
 
Protestuotojai sudaužė stiklines biuro duris, išpurškė sienas raudonais dažais ir pastato prieangyje uždegė kelis laužus.
 
Tuo metu policijos pareigūnai griebėsi vandens patrankų, ašarinių dujų ir guminių kulkų, kad galėtų išsklaidyti daugelyje miesto rajonų susirinkusius protestuotojus.
 
Laikraštis „The South China Morning Post“ primena, kad šių metų birželį Honkonge prasidėjo masiniai protestai prieš vietos valdžios inicijuotą įstatymo projektą, kuris leistų išduoti iš Honkongo į žemyninę Kiniją teisminiam persekiojimui asmenis, įtariamus pažeidus KLR įstatymus.
Honkongo protestuotojai užpuolė valstybinę Kinijos naujienų agentūrą „Xinhua“. EPA-ELTA nuotr.
 
Opozicijos šalininkai būgštavo, kad naujas įstatymas galėtų būti taikomas ne tik baudžiamųjų ir korupcijos bylų atsakovams, bet ir žmogaus teisių gynėjams.
 
Visuomenės spaudžiama Honkongo administracijos vadovė Carrie Lam atsiėmė įstatymo projektą, bet tai nesustabdė protestų bangos.
 
Spalio pradžioje Honkongo valdžia oficialiai uždraudė demonstracijų ir viešų renginių dalyviams dėvėti kaukes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.03; 07:16

Pekinas rengiasi pašalinti iš pareigų su beveik 5 mėnesius trunkančiais Honkongo protestais nesusitvarkančią miesto vadovę Carrie Lam, praneša „Financial Times“ (FT) remdamasis neįvardytais šaltiniais.
 
Prokiniškų pažiūrų lyderė susidūrė su nuolatine pusiau autonominio miesto protestuotojų kritika.
 
Iki šiol centrinė Kinijos valdžia rėmė C. Lam ir Honkongo policiją, vadindama protestuotojus „riaušininkais“ ir smerkdama smurtą.
 
Vis dėlto, pasak FT publikacijos, kurioje remiamasi neįvardytais šaltiniais, susipažinusiais su svarstymais Pekine, Kinijos valdžia rengia planą, kaip C. Lam pakeisti nauju, laikinuoju Honkongo vadovu.
 
FT šaltinių teigimu, planas pakeisti C. Lam priklausys nuo situacijos Honkonge. Pekinas esą laukia, kol protestuotojai nurims, antraip C. Lam pakeitimas atrodys kaip demonstrantų reikalavimų vykdymas.
 
Honkongą jau 20 savaičių krečia protestai. Trūkstant politinio sprendimo, kiekvieną mėnesį susidūrimai tarp protestuotojų ir policijos pareigūnų vis stiprėja.
 
Anksčiau šį mėnesį C. Lam, griežtai atsisakanti nusileisti protestuotojams, pasinaudojo kolonijinių laikų nepaprastosios padėties įstatymu ir uždraudė veido kaukes, tuo sukeldama naują protestų ir vandalizmo aktų bangą, sutrikdžiusią didžiąją dalį miesto transporto sistemos.
 
FT teigimu, jei Kinijos prezidentas Xi Jinpingas nuspręstų atleisti C. Lam, naujasis Honkongo vadovas galėtų būti paskirtas iki kitų metų kovo.
 
Tarp galimų C. Lam pamainų įvardijami buvęs Honkongo centrinio banko vadovas Normanas Chanas ir miesto finansų sekretorius Henry’is Tangas.
Rugsėjį pasirodė nutekintas garso įrašas, kuriame C. Lam tvirtino, kad pasitrauktų iš Honkongo vadovės posto, jei galėtų. Tiesa, vėliau ji tikino nesvarstanti trauktis.
 
C. Lam taip pat susidūrė su naujais iššūkiais nuo tada, kai Honkongo parlamentas praeitą savaitę pradėjo naują sesiją.
 
Jai nepavyko pasakyti savo metinės kalbos, nes prodemokratiškai nusiteikę parlamentarai jai trukdė ir taip privertė ją tiesiog paleisti iš anksto įrašytą metinės kalbos įrašą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.23; 00:01

Penktadienį Honkonge buvo pašautas dar vienas protestuotojas. Incidentas įvyko satelitiniame Honkongo mieste Juen Longe, kur demonstrantai susirinko protestuoti prieš vyriausybės draudimą dėvėti kaukes.
Keturiolikmetį paauglį pašovė civiliniais drabužiais apsirengęs policijos pareigūnas.
 
Vietos žiniasklaidos priemonės „Apple Daily“ reporteriai pranešė, kad pareigūnas keturiolikmečiui į šlaunį šovė po to, kai dėl nedidelio eismo įvykio policininkas susidūrė su grupe jį užpuolusių protestuotojų. Policijos pajėgos pranešė, kad šūvį pareigūnas paleido, siekdamas apsiginti, esą jis buvo užpultas, o kiek vėliau į jį buvo paleistas Molotovo kokteilis ir vyriškį apsupo ugnies kamuolys. Bandydamas išvengti liepsnos, jis numetė ant žemės savo pistoletą. Protestuotojai mėgino jį atimti. Buvo paleistas dar vienas Molotovo kokteilis, ir policijos pareigūno kojos paskendo liepsnoje, teigė policijos pajėgų atstovai.
 
Kelios valandos prieš incidentą miesto vadovė Carry Lam pritaikė dekretą iš kolonijinių laikų, kuriuo remdamasi ji gali apeiti Teisėkuros tarybą ir priimti nuostatas, kurios esą „užtikrintų viešąjį saugumą“. Nors ir rėmėsi šiuo įstatu, C. Lam teigė, kad Honkongas nėra kritinėje padėtyje, tačiau viešajai tvarkai esą kenkia protestuotojai, kurie apgadino metro stotis, o į policijos pareigūnus mėto Molotovo kokteilius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.05; 00:55

Tūkstančiai žmonių sekmadienį Sidnėjuje ir Taibėjuje mitingavo remdami Honkongo demokratijos siekiančius protestuotojus, taip pradėdami visame pasaulyje vyksiančių antitotalitarizmo demonstracijų seriją.
 
Vienoje iš didžiausių solidarumo eisenų Australijoje juodai apsirengę dalyviai skandavo „Add oil“, reiškiantį „sėkmės“ arba „taip ir toliau,“ taip reikšdami padrąsinimą. Vieni Sidnėjaus mitingo dalyviai laikė plakatus su užrašais „Išsaugokite Honkongą“ ir „Stop tironijai“, kiti nešėsi geltonus skėčius.
 
Pro-Kinijos rėmėjai mitinguose nedalyvavo, kadangi nenorėjo pakartoti anksčiau įvykusių įtemptų susirėmimų tarp abiejų pusių. Billas Lamas, Honkongo ir Sidnėjaus protestų dalyvis, teigė, kad protestuotojai nebeturi vilčių ir nori, kad valdžia gerbtų bent jų žmogaus teises.
 
„Mes tikime viena šalimi, dviem sistemomis, tačiau jie turi paisyti pagrindinių Honkongo įstatymų“, – teigė kitas protestuotojas Frankie Lo.
Taibėjuje du tūkstančiai juodai apsirengusių mitinguotojų per liūtį susirinko prie parlamento. Taibėjaus mitingo dalyvis Panas Hou-hsunas teigė, kad Taivano ir Honkongo likimai susiję – abu baiminasi autoritarinės Kinijos veiksmų. „Kad apgintume demokratišką ir nepriklausomą Taivaną, laikomės išvien su Honkongu“, – jis sakė naujienų agentūrai AFP.
 
Taivanas nuo 1949-ųjų yra de facto suvereni tauta, tačiau Kinija salą mato kaip savo teritoriją ir yra pažadėjusi ją užimti jėga. Pekinas nori diplomatiškai izoliuoti Taivaną, kadangi 2016-aisiais išrinktos prezidentės Tsai Ing-wen partija atsisako priimti idėją, kad sala priklauso Kinijai.
 
Panašūs Honkongo paramos protestai vyksta visame pasaulyje – daugiau nei 40 miestų surengs mitingus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.30; 00:30

Šeštadienio vakarą Honkongo policija panaudojo vandens patrankas ir ašarines dujas, kad išvaikytų protestuotojus, susirinkusius prie vyriausybės pastatų komplekso Admiralti rajone.
 
Kaip pranešė televizijos kanalas RTHK, pareigūnai ėmėsi šių veiksmų, kai radikalai pradėjo mėtyti į pastatus butelius su padegamuoju mišiniu.
 
Iš pradžių renginys, kurį suorganizavo „Piliečių frontas už žmogaus teises“, vyko taikiai. Bet kai kurie akcijos dalyviai ėmė akinti policininkus lazeriais ir juos provokuoti. Vėliau į kompleksą pradėjo skrieti Molotovo kokteiliai. Manifestantai taip pat užtvėrė kelią transporto eismui rajone.
 
Ši demonstracija buvo skirta penktosioms metinėms nuo tos dienos, kaip prasidėjo „skėčių judėjimas“, kurį suorganizavo studentai, reikalavę demokratizuoti rinkimų sistemą šiame specialiame administraciniame Kinijos regione. Prieš penkerius metus manifestantai tame pačiame rajone įkūrė palapinių stovyklas ir pastatė barikadas, kurios užblokavo transporto eismą svarbiausiomis gatvėmis. Protesto akcijos, kurias lydėjo susirėmimai su policija, truko 79 dienas.
 
Šių metų birželio pradžioje Honkonge prasidėjo masiniai protestai prieš vietos valdžios inicijuotą įstatymo projektą, kuris leistų išduoti iš Honkongo į žemyninę Kiniją teisminiam persekiojimui asmenis, įtariamus pažeidus KLR įstatymus.
 
Opozicijos šalininkai būgštavo, kad naujas įstatymas galėtų būti taikomas ne tik baudžiamųjų ir korupcijos bylų figūrantams, bet ir žmogaus teisių gynėjams. Visuomenės spaudžiama Honkongo administracijos vadovė Carrie Lam atsiėmė įstatymo projektą, bet tai nesustabdė protestų bangos.
 
Artimiausiomis dienomis, taip pat ir spalio 1-ąją, kai bus pažymimos KLR įkūrimo 70-osios metinės, Honkonge planuojamos naujos antivyriausybinės manifestacijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.29; 00:01

Honkonge butelius su padegamuoju skysčiu ir akmenis svaidę antivyriausybiniai protestuotojai atremti ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis.
 
Protestuotojai sekmadienį svaidė į Honkongo vyriausybės būstinę ir policininkus Molotovo kokteilius ir akmenis, dėl to Honkongo riaušių malšinimo policija ėmėsi griežtesnių veiksmų.
 
Dešimtys tūkstančių žmonių sekmadienį nepakluso institucijoms ir žygiavo Honkongo gatvėmis. Pasibaigus taikioms eitynėms, tūkstančiai protestuotojų, dėvinčių dujokaukes ir šalmus, pasiliko gatvėse prie vyriausybės komplekso. Mitingas virto smurtiniu.
 
Anksčiau sekmadienį prie Didžiosios Britanijos konsulato Honkonge buvo surengtas atskiras taikus protestas. Demonstrantai susirinko reikalauti Didžiosios Britanijos suvaldyti Kiniją.
 
„Viena šalis, dvi sistemos žlugo,“ – anglų kalba šaukė protestuotojai.
Honkongas yra pusiau autonominį statusą turintis pietinis Kinijos miestas, kuriame veikia „viena šalis, dvi sistemos“ principas.
 
1997-aisiais Didžioji Britanija perdavė Kinijai Honkongą, ir Kinija savo ruožtu pažadėjo Londonui, kad Honkonge mažiausiai 50 metų bus išsaugotos tokios pagrindinės teisės, kaip nuomonės ir spaudos laisvė. Vis dėlto demokratijos siekiantys aktyvistai kaltina Pekiną laužant šiuos pažadus ir griežtinant pusiau autonominės teritorijos kontrolę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.15; 14:50

Vienas iš demokratinio Honkongo judėjimo vadovų, aktyvistas Joshua Wongas ir vėl buvo sulaikytas. Jis esą pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas.
 
Honkongo protestuotojai ir šį sekmadienį išėjo į gatves, reikalaudami demokratinių laisvių, pranešė „Deutsche Welle“.
 
22 metų J. Wongas sekmadienį patvirtino, kad oro uoste buvo suimtas policijos pareigūnų. Praėjus tik savaitei nuo to laiko, kai buvo paleistas už užstatą, J. Wongas esą sulaužė jo veiklą ribojusias sąlygas.
 
„Manau, kad juokinga situacija, kurioje atsidūriau, yra tiesioginė politinio persekiojimo ir sulaikymo atvejų Honkonge pasekmė“, – sekmadienį savo tviterio paskyroje rašė J. Wongas.
 
Rugpjūčio pabaigoje Honkongo policija sulaikė keletą svarbių miesto aktyvistų. Pareigūnai J. Wongą apkaltino nesankcionuoto susirinkimo prie policijos pajėgų būstinės birželį organizavimu. Vis dėlto byla buvo atidėta iki lapkričio 8 dienos, o J. Wongas paleistas už užstatą.
 
Šiemet J. Wongas kalėjime jau praleido keletą mėnesių. Aktyvistas kalėjo dėl to, kad esą prisidėjo prie 2014 metais vykusio „Geltonųjų skėčių“ judėjimo organizacijos.  
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.09; 00:01

Tūkstančiai žmonių Honkonge penktadienį susikibo rankomis ir įstabiai atkartojo prieš tris dešimtmečius nuvilnijusį Baltijos kelią.
 
Miesto dangoraižių nusėtą pakrantę ir dar kelis parduotuvių kvartalus užpildė besirikiuojanti taikių protestuotojų grandinė. Daugelis jų savo veidą slėpė po chirurginėmis kaukėmis ir laikė Honkongo vėliavas arba savo telefonus, sukurdami švieselių jūrą.
 
Baltijos kelio įkvėpta žmonių grandinė yra jau beveik tris mėnesius trunkančių protestų Honkonge kulminacija. Protestai mieste sukėlė precedento neturinčią politinę krizę.
 
„Mes išbandėme tradicines eitynes, bandėme karingesnius veiksmus, nors su jais nesutinku, šį kartą mes išeiname drauge susikabinti rankomis ir parodyti, kad mes vis dar vieningi“, – naujienų agentūros AFP reporteriui sakė protestuotojas Wing, sutikęs atskleisti tik savo vardą.
 
Demonstracijos Honkonge prasidėjo kilus nepasitenkinimui dėl ekstradicijos į žemyninę Kiniją įstatymo projekto, tačiau neramumai peraugo į plataus masto protestus prieš Pekino bandymą užspausti pusiau autonominio miesto laisvę.
 
„Darydami tai, mes rodome žmonėms visame pasaulyje aukštą honkongiečių kokybę. Ką žmonės darė prieš 30 metų, mes taip pat galime padaryti“, – sakė senyvo amžiaus logistikos darbuotoja Cat Law.
 
Prieš 30 metų, 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo–Ribentropo pakto metines, šimtai tūkstančių Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų susikibdami rankomis sudarė gyvą grandinę per Baltijos valstybes, taip simboliškai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietų Sąjungos ir pareikšdami norą būti laisvais.
 
Praėjus trims dešimtmečiams, Baltijos šalių gyventojų parodytas solidarumas vis dar įkvepia aktyvistus visame pasaulyje.
 
„Honkongo kelią“ socialiniuose tinkluose paragino surengti protestuotojai, pastarosiomis dienomis nusprendė be smurto reikalauti, kad jų balsas būtų išgirstas.
 
Seni ir jauni protestuotojai skandavo „Laisvę Honkongui“ ir protestuotojų pamėgtą skanduotę „Honkonge, papilk alyvos“ (Honkonge vartojamas pasakymas, skirtas padrąsinti, įaudrinti minią. – ELTA). Pedantiškumu pasižyminčiame mieste gyvą grandinę suformavę protestuotojai taip pat perdavinėjo vienas kitam vienu iš protestų simboliu tapusį rankų dezinfekavimo skystį.
 
Anksčiau Honkongo protestai kurį laiką buvo peraugę į smurtinius neramumus, o susidūrimai tarp radikalių protestuotojų ir policijos pareigūnų įprastai su saugumu ir stabilumu siejamą miestą pavertė chaotišku.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.24; 08:38

Šeštadienį šimtai Kiniją palaikančių mitinguotojų žygiavo Sidnėjaus gatvėmis. Tuo pačiu metu Australijoje kyla vis didesnė banga protestų, palaikančių prodemokratinį judėjimą Honkonge, todėl įtampa tarp dviejų grupių pastaruoju metu itin išaugo.
 
Žygiuodami per Sidnėjų, mitinguotojai skandavo šūkį „Viena Kinija“, mojavo Kinijos vėliavomis ir plakatais su užrašais „Daugiau jokių riaušių ir smurto Honkonge“.
 
Policijos pareigūnams teko saugiai palydėti iš mitingo vietos jame pasirodžiusį vienišą didesnės demokratijos Honkonge šalininką, kurį greitai apsupo grupė piktų demonstruotojų.
 
Kol Azijos finansinis centras skendi mėnesius trunkančiuose prodemokratiniuose protestuose, keliuose Australijos universitetuose iš Honkongo kilę studentai surengė kelis nedidelius paramos mitingus. Tai papiktino kai kuriuos iš žemyninės Kinijos dalies atvykusius studentus.
 
Konfliktas baigėsi susistumdymais universitetų miesteliuose.
 
Po vieno tokio konflikto Kinijos konsulatas Brisbene pagyrė už Pekino politiką pasisakančių studentų „spontanišką patriotizmą“. Australijos vyriausybė nedelsdama griežtai perspėjo diplomatus, kad šie neskatintų ardomųjų veiksmų ar galimai smurtinio elgesio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.17; 11:07

Kinijos lyderis Xi Jinpingas gali „greitai ir žmoniškai“ išspręsti Honkonge kilusį didžiulį konfliktą tarp miesto valdžios ir protestuotojų, pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Jis taip pat netikėtai pasiūlė Kinijos prezidentui susitikti.
 
„Neturiu JOKIŲ abejonių, kad, jei Prezidentas Xi (Jinpingas. – ELTA) norėtų greitai ir žmoniškai išspręsti Honkongo problemą, jis gali tai padaryti“, – tviteryje iš savo golfo aikštynų Naujajame Džersyje rašė D. Trumpas.
 
„Asmeninis susitikimas?“ – pridūrė jis, taip lyg siūlydamas savo pagalbą Xi Jinpingui.
 
Protestuotojai Honkonge rengia mitingus jau 10 savaičių, reikalaudami atšaukti ekstradicijos į žemyninę Kiniją įstatymo projektą bei ištirti brutalius protestus malšinančių policijos pareigūnų veiksmus.
 
D. Trumpas taip pat netikėtai susiejo galimą JAV prekybos susitarimą su Kinija, kuris turėtų užbaigti daugiau nei metus trunkantį prekybos karą, su taikiu Honkongo neramumų sprendimu.
 
„Kinija praranda milijonus darbo vietų kitoms šalims, kurioms netaikomi muitai. Tūkstančiai bendrovių traukiasi. Žinoma, Kinija nori pasirašyti susitarimą. Pirma tegu žmoniškai susitvarko su Honkongu!“ – tviteryje pareiškė JAV prezidentas, pirmą kartą užsiminęs, kad prekybos susitarimo likimas gali priklausyti nuo to, kaip Pekinas tvarkysis su Honkongo protestais.
 
Jungtinės Valstijos ne kartą teigė esančios „giliai susirūpinę“ dėl Kinijos saugumo pajėgų judėjimo netoli Honkongo ir ragino Pekiną gerbti miesto autonomiją.
 
Pagal 1997 m. susitarimą, kuriuo Honkongas britų buvo perduotas Kinijai, miestui suteikiama dalinė autonomija ir kur kas daugiau laisvių nei žemyninėje Kinijoje.
 
Kaip parodė naujausia Honkongo protestuotojų apklausa, didžioji dalis prodemokratiškai nusiteikusių Honkongo demonstrantų turi universitetinį išsilavinimą, daugiau nei pusė jų yra jaunuoliai iki 30 metų amžiaus ir beveik visi jie nekenčia policijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.15; 10:39
 
 

Carrie Lam. EPA – ELTA nuotr.
Honkongo vadovė Carrie Lam įspėjo, kad du mėnesius trunkančios demonstracijos jau kelia chaosą miesto ekonomikoje, tačiau atmetė galimybę nusileisti, kad „nutildytų smurtaujančius protestuotojus“.
 
Krizės krečiama lyderė surengė neplanuotą spaudos konferenciją po susitikimo su verslo atstovais.
 
C. Lam perspėjo, kad neramumų Honkonge žala ekonomikai bus net didesnė nei 2003 m., kai mieste siautėjo sunkus ūminis respiracinis sindromas (SARS).
 
„Nuosmukis šįkart atėjo labai greitai. Kai kas tai pavadino cunamiu. Palyginti su ekonomikos nuosmukiu, kurį sukėlė SARS protrūkis, situacija šį kartą yra blogesnė. Kitaip tariant, ekonomikai atsigauti prireiks labai daug laiko“, – tvirtino C. Lam.
 
Nors Honkongo vadovė yra itin nemėgstama prodemokratiškai nusiteikusių aktyvistų, jos komentarai atspindi Honkongo privataus sektoriaus nerimą.
Honkongo oro linijos „Cathay Pacific“ jau įspėjo, kad keleivių skaičius mažėja, o kelionių agentūros kalba apie perpus sumažėjusius turistų srautus į Honkongą.
 
Penktadienį protestuotojai susirinko oro uoste, kad apie Honkonge vykstančius neramumus asmeniškai informuotų kiekvieną atvykstantį.
 
„Prašome atleisti dėl kiek netikėto Honkongo vaizdo. Atvykote į sudaužytą ir susipriešinusį miestą, ne tokį, į kokį įsivaizdavote atvyksiantys. Vis dėlto, kovojame būtent dėl tokios padėties Honkonge“, – buvo rašoma lankstinukuose, kuriuos demonstrantai įteikė atvykstantiesiems.
 
C. Lam savo ruožtu nepasidavė protestuotojų spaudimui ir atmetė raginimus surengti tiesioginius Honkongo vadovo rinkimus. Šiuo metu Honkongo vadovą skiria Kinijos valdžia.
 
„Kalbant apie politinį sprendimą, nemanau, kad turime nusileisti vien tam, kad nutildytume smurtaujančius protestuotojus. Turime daryti tai, kas teisinga Honkongui. Šiuo metu tai, kas teisinga Honkongui, yra užbaigti smurtą, pasakyti ne šiai chaotiškai situacijai, kuri Honkongą krečia pastarąsias kelias savaites, tada galėsime judėti pirmyn“, – teigė Honkongo vadovė.
 
Pasak jos, kad Azijos finansų centro ekonomika atsigautų, „smurtiniai veiksmai Honkonge turi būti nutraukti“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.10; 04:00

Honkongo riaušių policija panaudojo ašarines dujas prieš protestuotojus, kurie, nepaisydami policijos draudimo, šeštadienio popietę susirinko į protestą Juen Longo rajone. Ašarinės dujos panaudotos, siekiant išvaikyti susirinkusius protestuotojus.
 
Nors Honkongo policija uždraudė šeštadienio eitynes, baimindamasi dėl galimo smurto, keli tūkstančiai žmonių atvyko į Juen Longą, skanduodami prieš policiją nukreiptus šūkius.
 
Dauguma protestuotojų atėjo pasiruošę susirėmimams – su šalmais, veido kaukėmis ir apsauginiais akiniais.
 
Žmonės susirinko pasmerkti smurto prieš demokratijos siekiančius protestuotojus praėjusį sekmadienį ir pavėluoto policijos reagavimo.
Visuomenės pasipiktinimas augo nuo praėjusio sekmadienio, kai apie 100 vyrų gauja sumušė antivyriausybinius protestuotojus, taip pat praeivius ir žurnalistus Juen Longo metro stotyje. 45 žmonės buvo sužeisti.
 
Protestuotojai kaltina policininkus, kad šie neapgynė protestuotojų ir lėtai reagavo į pagalbos skambučius – policininkai įvykio vietoje pasirodė, kai užpuolikai jau buvo pasprukę.
 
Honkonge jau daugiau kaip mėnesį nerimsta protestai. Pradžioje aktyvistai protestavo prieš ekstradicijos į žemyninę Kiniją įstatymą, kurį pasiūlė regiono vadovė Carrie Lam. Vėliau protestai išaugo į platesnį nepasitenkinimą Honkongo vyriausybe ir policija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07:30; 10:01

Sekmadienį apie 115 tūkstančių Honkongo gyventojų, kaip teigia organizatoriai, dalyvavo antivyriausybinėje protesto akcijoje, kuri buvo surengta Šatino rajone žemyninėje miesto dalyje. Policija nurodo kuklesnį skaičių – anot pareigūnų, manifestacijoje dalyvavo 28 tūkstančiai žmonių, praneša laikraštis „The South China Morning Post“.
 
Gautomis žiniomis, per protesto akciją kilo demonstrantų ir policijos susirėmimų. Pareigūnai kelis kartus panaudojo pipirines dujas prieš radikaliai nusiteikusius aktyvistus. Šie mėtė pareigūnų link signalinius kelio kūgius ir butelius, bet apskritai eitynės vyko gana ramiai. Pranešimų apie rimtus incidentus kol kas negauta.
 
Prieš mėnesį čia prasidėjo masiniai protestai prieš vietos valdžios inicijuotą įstatymo projektą, kuris leistų išduoti iš Honkongo į žemyninę Kiniją teisminiam persekiojimui asmenis, įtariamus pažeidus KLR įstatymus.
 
Opozicijos šalininkai būgštauja, kad naujas įstatymas galėtų būti taikomas ne tik baudžiamųjų ir korupcijos bylų figūrantams, bet ir žmogaus teisių gynėjams.
 
Visuomenės spaudžiama Honkongo administracijos vadovė Carrie Lam patvirtino, kad bus atsisakyta mėginimų prastumti nepopuliarų ekstradicijos įstatymo projektą. Prokiniškų pažiūrų politikė viešai pripažino, kad jis yra „negyvas“.
 
Bet protestuotojai netiki šiais pažadais, reikalauja jos atsistatydinimo ir grasina naujomis akcijomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.15; 09:00
 
 

Šeštadienį Honkonge vėl susirėmė protestuotojai ir policija. Tūkstančiai žmonių susirinko į netoli Kinijos sienos esantį Šeung Šujaus miestą protestuoti prieš prekybininkų iš žemyninės Kinijos veiklą.
 
Šeung Šujuje žemyninės dalies prekeiviai yra pamėgę vaistines ir kosmetikos parduotuves – Honkonge, kur nėra pardavimo mokesčio, jie prisiperka įvairių gėrybių ir paskui parduoda jas žemyninėje dalyje už sienos.
 
Protestas prasidėjo taikiai, bet peraugo į peštynes, policija naudojo ašarines dujas, o protestuotojai į policiją mėtė skėčius ir šalmus.
 
Protestai prieš ekstradicijos įstatymą daugiausiai buvo rengiami centriniame verslo rajone, bet pastaruoju metu protestuotojai ėmė ieškoti ir kitų vietų – aktyvistai, siekdami išplėsti paramą protestuotojams, ėmė ryškinti ir vidaus politikos problemas.
 
Šeung Šujaus mieste protestuotojai reikalavo, kad kinų prekybininkai grįžtų namo ir netrukdytų honkongiečiams.
 
Per protestuotojų žygį dauguma parduotuvių buvo uždarytos.
 
Žemyninės Kinijos prekeiviai jau ilgai yra miesto gyventojams pyktį keliantis šaltinis – honkongiečiai teigia esą kinų prekeiviai pakėlė infliacijos lygį, lėmė smarkiai padidėjusias nekilnojamojo turto kainas, vengė mokesčių ir naikino miesto tapatybę.
 
„Mūsų mylimas miestas pavirto chaosu“, – sakė penkiasdešimtmetis Ryanas Lai‘ius, Šeung Šujaus gyventojas. Šalia sienos esančiame Šeung Šujaus mieste taip vadinami „lygiagretūs prekybininkai“ be muito perka daug prekių, kurias vėliau veža į žemyninę Kiniją ir ten parduoda brangiau.
 
„Nenorime stabdyti keliavimo ir pirkimo, bet prašome, kad darytumėte tai tvarkingai ir legaliai“, – sakė R. Lai‘us. Jis teigė, kad ekstradicijos įstatymas buvo visko viršūnė, ženklas, paskatinęs prabilti ir apie prekybininkų problemą. „Mes norime atgauti savo Šeung Šujų“.
 
Protestuotojai nuo ašarinių dujų akis valėsi vandeniu, vienam demonstrantui buvo prakirsta galva, teigė AFP reporteris.
 
Pastarosiomis savaitėmis dėl ekstradicijos įstatymo vykę protestai buvo didžiausi per tris dešimtmečius. Įstatymo projektą pasiūlė regiono vadovė Carrie Lam. Protestuotojai pradžioje reikalavo visiškai atsisakyti projekto, paskui protestas dėl įstatymo peraugo ir į gilesnę vyriausybės kritiką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.14; 10:01

Honkongo policija. EPA – ELTA nuotr.
Protestuotojai vėl patraukė į Honkongo gatves, pirmą kartą po to, kai buvo užimtas parlamentas ir kilo riaušės, praneša naujienų agentūra dpa.
 
Sekmadienio eitynėse dar kartą reikštas nepasitenkinimas laikinai atšauktu įstatymu, kurio priėmimas leistų įtariamų nusikaltėlių ekstradiciją iš pusiau autonominio Honkongo į Kiniją.
 
Policijos ir organizatorių pateikiami eitynių skaičiai išsiskyrė – jose dalyvauti galėjo tarp 56 000 ir 230 000 žmonių. Jos baigėsi traukinių stotyje, iš kurios galima keliauti į žemyninę Kiniją. Dėl demonstracijos ilgą laiką vėlavo traukiniai.
 
Pastarosiomis savaitėmis dėl ekstradicijos įstatymo vykę protestai buvo didžiausi per tris dešimtmečius. Įstatymo projektą pasiūlė regiono vadovė Carrie Lam.
 
Honkongo gyventojai baiminasi prarasią laisves, kurios jiems buvo garantuotos iki 2047 m. po to, kai Jungtinė Karalystė šalies administravimą 1997 m. liepos 1 d. perdavė Kinijai po 150 metų trukusio britų valdymo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.08; 08:00