Šeštadienį šimtai Kiniją palaikančių mitinguotojų žygiavo Sidnėjaus gatvėmis. Tuo pačiu metu Australijoje kyla vis didesnė banga protestų, palaikančių prodemokratinį judėjimą Honkonge, todėl įtampa tarp dviejų grupių pastaruoju metu itin išaugo.
 
Žygiuodami per Sidnėjų, mitinguotojai skandavo šūkį „Viena Kinija“, mojavo Kinijos vėliavomis ir plakatais su užrašais „Daugiau jokių riaušių ir smurto Honkonge“.
 
Policijos pareigūnams teko saugiai palydėti iš mitingo vietos jame pasirodžiusį vienišą didesnės demokratijos Honkonge šalininką, kurį greitai apsupo grupė piktų demonstruotojų.
 
Kol Azijos finansinis centras skendi mėnesius trunkančiuose prodemokratiniuose protestuose, keliuose Australijos universitetuose iš Honkongo kilę studentai surengė kelis nedidelius paramos mitingus. Tai papiktino kai kuriuos iš žemyninės Kinijos dalies atvykusius studentus.
 
Konfliktas baigėsi susistumdymais universitetų miesteliuose.
 
Po vieno tokio konflikto Kinijos konsulatas Brisbene pagyrė už Pekino politiką pasisakančių studentų „spontanišką patriotizmą“. Australijos vyriausybė nedelsdama griežtai perspėjo diplomatus, kad šie neskatintų ardomųjų veiksmų ar galimai smurtinio elgesio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.17; 11:07

Kinijos lyderis Xi Jinpingas gali „greitai ir žmoniškai“ išspręsti Honkonge kilusį didžiulį konfliktą tarp miesto valdžios ir protestuotojų, pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Jis taip pat netikėtai pasiūlė Kinijos prezidentui susitikti.
 
„Neturiu JOKIŲ abejonių, kad, jei Prezidentas Xi (Jinpingas. – ELTA) norėtų greitai ir žmoniškai išspręsti Honkongo problemą, jis gali tai padaryti“, – tviteryje iš savo golfo aikštynų Naujajame Džersyje rašė D. Trumpas.
 
„Asmeninis susitikimas?“ – pridūrė jis, taip lyg siūlydamas savo pagalbą Xi Jinpingui.
 
Protestuotojai Honkonge rengia mitingus jau 10 savaičių, reikalaudami atšaukti ekstradicijos į žemyninę Kiniją įstatymo projektą bei ištirti brutalius protestus malšinančių policijos pareigūnų veiksmus.
 
D. Trumpas taip pat netikėtai susiejo galimą JAV prekybos susitarimą su Kinija, kuris turėtų užbaigti daugiau nei metus trunkantį prekybos karą, su taikiu Honkongo neramumų sprendimu.
 
„Kinija praranda milijonus darbo vietų kitoms šalims, kurioms netaikomi muitai. Tūkstančiai bendrovių traukiasi. Žinoma, Kinija nori pasirašyti susitarimą. Pirma tegu žmoniškai susitvarko su Honkongu!“ – tviteryje pareiškė JAV prezidentas, pirmą kartą užsiminęs, kad prekybos susitarimo likimas gali priklausyti nuo to, kaip Pekinas tvarkysis su Honkongo protestais.
 
Jungtinės Valstijos ne kartą teigė esančios „giliai susirūpinę“ dėl Kinijos saugumo pajėgų judėjimo netoli Honkongo ir ragino Pekiną gerbti miesto autonomiją.
 
Pagal 1997 m. susitarimą, kuriuo Honkongas britų buvo perduotas Kinijai, miestui suteikiama dalinė autonomija ir kur kas daugiau laisvių nei žemyninėje Kinijoje.
 
Kaip parodė naujausia Honkongo protestuotojų apklausa, didžioji dalis prodemokratiškai nusiteikusių Honkongo demonstrantų turi universitetinį išsilavinimą, daugiau nei pusė jų yra jaunuoliai iki 30 metų amžiaus ir beveik visi jie nekenčia policijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.15; 10:39
 
 

Carrie Lam. EPA – ELTA nuotr.
Honkongo vadovė Carrie Lam įspėjo, kad du mėnesius trunkančios demonstracijos jau kelia chaosą miesto ekonomikoje, tačiau atmetė galimybę nusileisti, kad „nutildytų smurtaujančius protestuotojus“.
 
Krizės krečiama lyderė surengė neplanuotą spaudos konferenciją po susitikimo su verslo atstovais.
 
C. Lam perspėjo, kad neramumų Honkonge žala ekonomikai bus net didesnė nei 2003 m., kai mieste siautėjo sunkus ūminis respiracinis sindromas (SARS).
 
„Nuosmukis šįkart atėjo labai greitai. Kai kas tai pavadino cunamiu. Palyginti su ekonomikos nuosmukiu, kurį sukėlė SARS protrūkis, situacija šį kartą yra blogesnė. Kitaip tariant, ekonomikai atsigauti prireiks labai daug laiko“, – tvirtino C. Lam.
 
Nors Honkongo vadovė yra itin nemėgstama prodemokratiškai nusiteikusių aktyvistų, jos komentarai atspindi Honkongo privataus sektoriaus nerimą.
Honkongo oro linijos „Cathay Pacific“ jau įspėjo, kad keleivių skaičius mažėja, o kelionių agentūros kalba apie perpus sumažėjusius turistų srautus į Honkongą.
 
Penktadienį protestuotojai susirinko oro uoste, kad apie Honkonge vykstančius neramumus asmeniškai informuotų kiekvieną atvykstantį.
 
„Prašome atleisti dėl kiek netikėto Honkongo vaizdo. Atvykote į sudaužytą ir susipriešinusį miestą, ne tokį, į kokį įsivaizdavote atvyksiantys. Vis dėlto, kovojame būtent dėl tokios padėties Honkonge“, – buvo rašoma lankstinukuose, kuriuos demonstrantai įteikė atvykstantiesiems.
 
C. Lam savo ruožtu nepasidavė protestuotojų spaudimui ir atmetė raginimus surengti tiesioginius Honkongo vadovo rinkimus. Šiuo metu Honkongo vadovą skiria Kinijos valdžia.
 
„Kalbant apie politinį sprendimą, nemanau, kad turime nusileisti vien tam, kad nutildytume smurtaujančius protestuotojus. Turime daryti tai, kas teisinga Honkongui. Šiuo metu tai, kas teisinga Honkongui, yra užbaigti smurtą, pasakyti ne šiai chaotiškai situacijai, kuri Honkongą krečia pastarąsias kelias savaites, tada galėsime judėti pirmyn“, – teigė Honkongo vadovė.
 
Pasak jos, kad Azijos finansų centro ekonomika atsigautų, „smurtiniai veiksmai Honkonge turi būti nutraukti“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.10; 04:00

Honkongo riaušių policija panaudojo ašarines dujas prieš protestuotojus, kurie, nepaisydami policijos draudimo, šeštadienio popietę susirinko į protestą Juen Longo rajone. Ašarinės dujos panaudotos, siekiant išvaikyti susirinkusius protestuotojus.
 
Nors Honkongo policija uždraudė šeštadienio eitynes, baimindamasi dėl galimo smurto, keli tūkstančiai žmonių atvyko į Juen Longą, skanduodami prieš policiją nukreiptus šūkius.
 
Dauguma protestuotojų atėjo pasiruošę susirėmimams – su šalmais, veido kaukėmis ir apsauginiais akiniais.
 
Žmonės susirinko pasmerkti smurto prieš demokratijos siekiančius protestuotojus praėjusį sekmadienį ir pavėluoto policijos reagavimo.
Visuomenės pasipiktinimas augo nuo praėjusio sekmadienio, kai apie 100 vyrų gauja sumušė antivyriausybinius protestuotojus, taip pat praeivius ir žurnalistus Juen Longo metro stotyje. 45 žmonės buvo sužeisti.
 
Protestuotojai kaltina policininkus, kad šie neapgynė protestuotojų ir lėtai reagavo į pagalbos skambučius – policininkai įvykio vietoje pasirodė, kai užpuolikai jau buvo pasprukę.
 
Honkonge jau daugiau kaip mėnesį nerimsta protestai. Pradžioje aktyvistai protestavo prieš ekstradicijos į žemyninę Kiniją įstatymą, kurį pasiūlė regiono vadovė Carrie Lam. Vėliau protestai išaugo į platesnį nepasitenkinimą Honkongo vyriausybe ir policija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07:30; 10:01

Sekmadienį apie 115 tūkstančių Honkongo gyventojų, kaip teigia organizatoriai, dalyvavo antivyriausybinėje protesto akcijoje, kuri buvo surengta Šatino rajone žemyninėje miesto dalyje. Policija nurodo kuklesnį skaičių – anot pareigūnų, manifestacijoje dalyvavo 28 tūkstančiai žmonių, praneša laikraštis „The South China Morning Post“.
 
Gautomis žiniomis, per protesto akciją kilo demonstrantų ir policijos susirėmimų. Pareigūnai kelis kartus panaudojo pipirines dujas prieš radikaliai nusiteikusius aktyvistus. Šie mėtė pareigūnų link signalinius kelio kūgius ir butelius, bet apskritai eitynės vyko gana ramiai. Pranešimų apie rimtus incidentus kol kas negauta.
 
Prieš mėnesį čia prasidėjo masiniai protestai prieš vietos valdžios inicijuotą įstatymo projektą, kuris leistų išduoti iš Honkongo į žemyninę Kiniją teisminiam persekiojimui asmenis, įtariamus pažeidus KLR įstatymus.
 
Opozicijos šalininkai būgštauja, kad naujas įstatymas galėtų būti taikomas ne tik baudžiamųjų ir korupcijos bylų figūrantams, bet ir žmogaus teisių gynėjams.
 
Visuomenės spaudžiama Honkongo administracijos vadovė Carrie Lam patvirtino, kad bus atsisakyta mėginimų prastumti nepopuliarų ekstradicijos įstatymo projektą. Prokiniškų pažiūrų politikė viešai pripažino, kad jis yra „negyvas“.
 
Bet protestuotojai netiki šiais pažadais, reikalauja jos atsistatydinimo ir grasina naujomis akcijomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.15; 09:00
 
 

Šeštadienį Honkonge vėl susirėmė protestuotojai ir policija. Tūkstančiai žmonių susirinko į netoli Kinijos sienos esantį Šeung Šujaus miestą protestuoti prieš prekybininkų iš žemyninės Kinijos veiklą.
 
Šeung Šujuje žemyninės dalies prekeiviai yra pamėgę vaistines ir kosmetikos parduotuves – Honkonge, kur nėra pardavimo mokesčio, jie prisiperka įvairių gėrybių ir paskui parduoda jas žemyninėje dalyje už sienos.
 
Protestas prasidėjo taikiai, bet peraugo į peštynes, policija naudojo ašarines dujas, o protestuotojai į policiją mėtė skėčius ir šalmus.
 
Protestai prieš ekstradicijos įstatymą daugiausiai buvo rengiami centriniame verslo rajone, bet pastaruoju metu protestuotojai ėmė ieškoti ir kitų vietų – aktyvistai, siekdami išplėsti paramą protestuotojams, ėmė ryškinti ir vidaus politikos problemas.
 
Šeung Šujaus mieste protestuotojai reikalavo, kad kinų prekybininkai grįžtų namo ir netrukdytų honkongiečiams.
 
Per protestuotojų žygį dauguma parduotuvių buvo uždarytos.
 
Žemyninės Kinijos prekeiviai jau ilgai yra miesto gyventojams pyktį keliantis šaltinis – honkongiečiai teigia esą kinų prekeiviai pakėlė infliacijos lygį, lėmė smarkiai padidėjusias nekilnojamojo turto kainas, vengė mokesčių ir naikino miesto tapatybę.
 
„Mūsų mylimas miestas pavirto chaosu“, – sakė penkiasdešimtmetis Ryanas Lai‘ius, Šeung Šujaus gyventojas. Šalia sienos esančiame Šeung Šujaus mieste taip vadinami „lygiagretūs prekybininkai“ be muito perka daug prekių, kurias vėliau veža į žemyninę Kiniją ir ten parduoda brangiau.
 
„Nenorime stabdyti keliavimo ir pirkimo, bet prašome, kad darytumėte tai tvarkingai ir legaliai“, – sakė R. Lai‘us. Jis teigė, kad ekstradicijos įstatymas buvo visko viršūnė, ženklas, paskatinęs prabilti ir apie prekybininkų problemą. „Mes norime atgauti savo Šeung Šujų“.
 
Protestuotojai nuo ašarinių dujų akis valėsi vandeniu, vienam demonstrantui buvo prakirsta galva, teigė AFP reporteris.
 
Pastarosiomis savaitėmis dėl ekstradicijos įstatymo vykę protestai buvo didžiausi per tris dešimtmečius. Įstatymo projektą pasiūlė regiono vadovė Carrie Lam. Protestuotojai pradžioje reikalavo visiškai atsisakyti projekto, paskui protestas dėl įstatymo peraugo ir į gilesnę vyriausybės kritiką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.14; 10:01

Honkongo policija. EPA – ELTA nuotr.
Protestuotojai vėl patraukė į Honkongo gatves, pirmą kartą po to, kai buvo užimtas parlamentas ir kilo riaušės, praneša naujienų agentūra dpa.
 
Sekmadienio eitynėse dar kartą reikštas nepasitenkinimas laikinai atšauktu įstatymu, kurio priėmimas leistų įtariamų nusikaltėlių ekstradiciją iš pusiau autonominio Honkongo į Kiniją.
 
Policijos ir organizatorių pateikiami eitynių skaičiai išsiskyrė – jose dalyvauti galėjo tarp 56 000 ir 230 000 žmonių. Jos baigėsi traukinių stotyje, iš kurios galima keliauti į žemyninę Kiniją. Dėl demonstracijos ilgą laiką vėlavo traukiniai.
 
Pastarosiomis savaitėmis dėl ekstradicijos įstatymo vykę protestai buvo didžiausi per tris dešimtmečius. Įstatymo projektą pasiūlė regiono vadovė Carrie Lam.
 
Honkongo gyventojai baiminasi prarasią laisves, kurios jiems buvo garantuotos iki 2047 m. po to, kai Jungtinė Karalystė šalies administravimą 1997 m. liepos 1 d. perdavė Kinijai po 150 metų trukusio britų valdymo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.08; 08:00

Jeremis Huntas. EPA-ELTA nuotr.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jeremis Huntas ketvirtadienį pažadėjo ir toliau Kinijai taikyti spaudimą dėl elgesio su Honkongo protestuotojais. Kinijos ir Didžiosios Britanijos apsižodžiavimai dėl Honkongo išaugo į rimtesnį diplomatinį ginčą.
 
J. Huntas pakartojo, kad Pekinas turės priimti atitinkamas pasekmes, jei apribos Honkongo, kurį Kinija gavo iš Didžiosios Britanijos, teises.
BBC radijo interviu J. Huntas sakė norėjęs aiškiai pasakyti, kad Honkongo klausimas nėra kažkas, ką Didžioji Britanija galės nuryti ir pamiršti, britams tai išliks labai svarbi problema.
 
Kai gynybos sekretorius pirmą kartą prakalbo apie rimtas pasekmes, Kinijos užsienio reikalų ministras atsikirto, J. Huntą apkaltindamas mėgavimusi kolonijine fantazija, svajonėmis apie nublankusią kolonijnės Britanijos didybę.
 
Kinijos ambasadorius Didžiajai Britanijai Liu Xiaomingas trečiadienį per spaudos konferenciją reikalavo Britanijos nustoti kištis į Kinijos vidaus reikalus ir perspėjo dėl grėsmės dvišaliams Kinijos ir Didžiosios Britanijos santykiams.
 
J. Huntas patikino, kad nėra jokių kliūčių, dėl kurių Didžiosios Britanijos ir Kinijos santykiai negalėtų ir toliau būti geri. Sekretorius sakė, kad tikisi, jog 1997 metų Britanijos ir Kinijos deklaracijos dvasia ir toliau bus gerbiama ir vertinama.
 
Ketvirtadienį J. Huntas pakartojo, kad nepritaria smurtaujantiems protestuotojams, kurie šturmavo parlamento pastatą, bet teigė, kad vyriausybė jų neturėtų represuoti. Atsakydama į tai Kinija toliau kaltino Britaniją teikiant paramą brutaliai besielgiantiems protestuotojams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.05; 03:00

Honkongo protestuotojai šturmavo parlamento pastatą, skelbė „Reuters“.
Honkongui pirmadienį minint 22-ąsias jo perdavimo Kinijai metines, kilo protestuotojų ir policijos susirėmimai. Žmonės į gatves susirinko dėl nepasitenkinimo vyriausybės veiksmais, kurį sukėlė ekstradicijos į Kiniją įstatymas.
 
Pirmadienio protestas pavakare Honkonge įsisiūbavo, mieste įsivyravo chaosas.
 
Nedidelė žmonių grupė, daugiausiai studentai, dėvintys šalmus ir kaukes, panaudojo geležinius vežimėlius, stulpų nuolaužas ir metalines pastolių dalis, jais protestuotojai prakirto sustiprinto stiklo pastato sienas ir įsiveržė į vyriausybės pastatų junginį. Kai kuriems dalyviams pavyko patekti į pati pastatą, nors nėra žinoma, kiek žmonių pasiliko pastato viduje.
 
Riaušių policija protestuotojų veiklą toliau malšino ašarinėmis dujomis ir kitomis priemonėmis.
 
Pirmadienį ryte Honkongo vadovė Carrie Lam dalyvavo šventinėje vėliavos iškėlimo ceremonijoje. Buvo minimos Honkongo atidavimo Kinijai 1997 metais metinės. Prieš ceremoniją policininkai bandė išvaikyti protestuotojus, panaudodami prieš juos pipirines dujas ir lazdas.
 
Anot Honkongo institucijų, demonstrantai jau nuo 4.00 val. ryto vietos laiku blokavo kelius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.02; 18:04

Honkongo aktyvistas Joshua Wongas pirmadienį išleistas iš kalėjimo, kur kalėjo dėl to, kad vadovavo 2014 metais vykusiems „Umbrella Movement“ protestams. 22 metų aktyvistas yra gerai žinomas Honkongo politinis veikėjas, jis buvo laikomas 2014 metų protestų vedliu.
 
J. Wongas buvo įkalintas balandį dėl to, kad dalyvavo 2014 metų proteste ir nepakluso raginimui išsiskirstyti.
 
J. Wongas iš kalėjimo paleistas kitą dieną po didžiausio Honkonge protesto nuo to laiko, kai šis 1997 metais buvo atiduotas Kinijai. J. Wongas teigė vėl dalyvausiąs kovoje prieš kontraversišką ekstradicijos į Kiniją įstatymą.
 
„Esu dėkingas milijonams į gatves protestuoti išėjusių Honkongo žmonių. Jie parodė Honkongo dvasią ir orumą“, – pirmadienį sakė J. Wongas. Jis taip pat paragino Honkongo vadovę Carrie Lam atsistatydinti ir visam laikui atsisakyti įstatymo, leisiančio Honkonge nusikaltusius teisti žemyninėje Kinijoje.
 
Nors C. Lam atsiprašė už Honkongo visuomenę suskaldžiusius nesutarimus, kuriuos sukėlė įstatymo svarstymas, ir atšaukė debatus, protestuojančių tai nenuramino.
 
J. Wongas skelbė, kad protestuotojai tęs pilietinio nepaklusnumo akcijas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.17; 14:14

kinijos-zvalgyba
Kinijos žvalgyba

Matt Apuzzo, Adam Goldman / The New York Times

The New York Times pasakoja priešistorę, kaip buvo suimtas buvęs CŽV bendradarbis Džeris Čun Šin Li, sulaikytas įtarus slaptos informacijos perdavimu Kinijai.

FTB agentai susitiko su Li maždaug 2013 metais ir tada ryžosi „apskaičiuotai rizikai“, praneša žurnalistai Metas Apuco ir Adamas Goldmanas: jam „nepareiškė pretenzijų dėl jo bagaže rastos slaptos informacijos“.

FTB galėjo suimti Li vietoje, bet tyrėjai buvo prieš: „Jei Li būtų perbėgėlis, jo suėmimas dėl pašalinio kaltinimo atkreiptų kinų dėmesį ir leistų jiems užglaistyti pėdsakus. Jeigu jis ne „kurmis“, – o daugelis atkakliai tvirtino, kad toks nebuvo, – jo areštas galėjo leisti pasislėpti tikram išdavikui“. FTB leido Li grįžti į Honkongą, spėdami, kad kantriai laukdami agentai „įstengs sudėlioti vientisą vaizdą, kaip Kinija sunaikino JAV šnipinėjimo tinklą, ir išsiaiškinti, ar tam padėjo Li“.

Po beveik penkerių metų, kai tas netikėtai grįžo į JAV, FTB „žengė savo žingsnį“. „Pirmadienį jis atskrido Cathay Pacific reisu į Tarptautinį Kenedžio oro uostą ir buvo muitininkų praleistas. Pasak teismo dokumentų, jo laukęs FTB agentas Kelis O‘Brajenas šūktelėjo jį vardu. Li atsiliepė ir buvo suimtas“, – pasakoja The New York Times.

Straipsnio autoriai čia pabrėžia, kad Li suėmimas neišsprendžia klausimo, ar jis prisidėjęs prie bylos. „Vienas vyriausybinis valdininkas pranešė, kad kol kas neplanuojama pateikti Li kaltinimų šnipinėjimu, Amerikos paslapčių išdavimu kinams ar dar kažkuo, išskyrus vienintelį kaltinimą, susijusį su neteisėtu disponavimu slapta informacija. Tai paliks neišspręstą mįslę, kaip Kinija sugebėjo atskleisti CŽV informatorių tinklą“, – pažymi Apuco ir Goldmanas.

Kai 2010 metų pabaigoje CŽV pastebėjo šnipų dingimus, Li buvo įtartas ne iš karto, praneša žurnalistai. „Augant nuogąstavimams, kad egzistuoja kurmis, vyriausybė sudarė slaptą tikslinę grupę iš CŽV karininkų ir FTB agentų“, – sakoma straipsnyje.

„Dingimai nesiliovė, ir analitikai priėjo išvadą, kad Li, nors jis jau daug metų nebedirbo CŽV, žinojo pavardes tų, kurie buvo nužudyti arba įkalinti, – pasakoja The New York Times. – Kaip pasakoja vienas iš buvusių valdininkų, jį demaskavo visi rodikliai vyriausybinėje lentelėje, kuri naudojama potencialioms šnipinėjimo grėsmėms išaiškinti“.

Kinijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Tačiau signalai galėjo būti netikri, o Li atveju „buvo ir kitokių įmanomų paaiškinimų“. The New York Times aiškina: „Kai kurie tyrėjai spėjo, kad Kinija įsilaužė į CŽV sistemą, skirtą bendravimui su informatoriais. Žvalgybos tarnyba susidūrė su analogiškomis problemomis kitose šalyse, o kai kurie tyrėjai manė, kad technologija pernelyg grubi, kad atsispirtų pažengusiems Kinijos kompiuterių specialistams.

„Kita grupė kaltino CŽV bendradarbius Pekine, kad tie buvo nerūpestingi ir leido save identifikuoti susitikinėjant su informatoriais. Tai buvo įnirtingas ginčas, ir kai kurie bendradarbiai pripažino, kad žala gali būti paaiškinama faktorių junginiu“, – tęsia leidinys. Kai kurie buvę oficialūs asmenys sakė, kad argumentai prieš Li svarūs, bet  pagrįsti netiesioginiais įrodymais, pabrėžia The New York Times.

Informacijos šaltinis: The New York Times

2018.01.21; 06:00

Kinijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Pekine trečiadienį prasidėjo kas penkerius metus vykstantis Kinijos komunistų partijos (KP) suvažiavimas. Savo kalboje valstybės ir partijos vadovas Si Dzinpingas (Xi Jinping) įspėjo Kinijos komunistus dėl „rimtų iššūkių“.

Ir antroji pagal dydį pasaulio ekonomika, ir visas pasaulis išgyvena „didelius ir sudėtingus pokyčius“, kalbėjo jis. Todėl visi partiečiai turi būti labai budrūs pavojų akivaizdoje. Jie taip pat turi ryžtingai kovoti su viskuo, kad „žlugdo“ partiją.

Savo neįprastai ilgoje – pusketvirtos valandos trukusioje kalboje – Si Dzinpingas ragino 89 mln. partijos narių būti vieningus ir imtis didesnių pastangų, kad būtų sukurta gerovė, o „kiniškas socializmas naujoje eroje“ būtų sėkmingas.

„Šalies atsigavimas yra didžiausia kinų tautos svajonė“, – pabrėžė prezidentas. Jis paragino kurti stiprią kariuomenę, kuri būtų „pasaulinės klasės“. Ginkluotųjų pajėgų modernizavimas „visa apimtimi“ turėtų būti baigtas iki 2025 metų.

Reaguodamas į raginimus dėl daugiau demokratijos Honkonge, Si Dzinpingas patvirtino Kinijos suverenumą buvusios britų kolonijos atžvilgiu. Jis kartu pabrėžė principą „viena šalis, dvi sistemos“, kuriuo remiantis Honkongas yra valdomas autonomiškai.

Taip pat paminėdamas Taivaną, Si Dzinpingas ragino „priešintis separatistiniams veiksmams“. Jis akcentavo, kad niekad nebus leista kam nors „atskirti dalies Kinijos“.

Partijos suvažiavimo atidaryme dalyvavo ir buvę partijos lyderiai Hu Dzintao (Hu Jintao) bei Dzian Dzeminis (Jiang Zemin). Savaitės trukmės suvažiavime 2 300 delegatų patvirtins Si Dzinpingą generaliniu sekretoriumi dar penkerių metų kadencijai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.19; 00:02

Kinijos lėktuvnešis „Liaoning“. EPA – ELTA nuotr.

Į Honkongą atvyko vienintelis veikiantis Kinijos lėktuvnešis „Liaoning“. Tai pirmoji lėktuvnešio kelionė už žemyninės Kinijos ribų, jo pasirodymas priskiriamas 20-ąsias Honkongo perdavimo Kinijai metines pažymėti skirtiems renginiams. Honkongą Kinijai perdavė Jungtinė Karalystė (JK), iki tol Honkongas buvo JK kolonija, rašo BBC.

Lėktuvnešis atgabentas praėjus savaitei po itin simboliško Kinijos prezidento Si Dzinpingo (Xi Jinping) vizito – pirmojo nuo 2012 metų jam tapus Kinijos prezidentu.

Protestų lydymo vizito metu Si Dzinpingas įspėjo, kad Pekinas netoleruos mėginimų mesti iššūkį centrinei Kinijos valdžiai. Pastaraisiais metais Honkongo politinis klimatas tapo itin įtemptas, daugėjo raginimų dėl apsisprendimo teisės ir net nepriklausomybės.

Kinijos prezidentui viešint Honkonge buvo itin sustiprintas saugumas, o jam išvykstant tūkstančiai žmonių žygiavo kasmetiniame renginyje, reikalaudami didesnės demokratijos.

Kai kurie lėktuvnešio „Liaoning“ atvykimą suvokia kaip Pekino jėgos demonstravimą, bet daugelis žmonių Honkonge stovėjo ilgiausiose eilėse, kad gautų nemokamus bilietus turui po laivą.

Lėktuvnešis lydymas trijų karo laivų net penkias dienas stovės išmetęs inkarą netoli Honkongo Cingo Ji salos.

Nors Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos (PLA) kariai Honkonge dislokuoti jau nuo 1997-ųjų, kai Honkongas buvo perduotas Kinijai, jiems itin trūksta pripažinimo. PLA kariai labai retai matomi gatvėse su uniformomis. Dėl šios priežasties itin svarbus „Liaoning“ lėktuvnešio pasirodymas.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2017.07.07; 03:03