Azerbaidžano vėliava
Baku, rugpjūčio 31 d. (AFP-ELTA). Azerbaidžanas ketvirtadienį iškvietė Prancūzijos ambasadorių ir pasmerkė šalies „tiesioginį kišimąsi“ į Karabachą po to, kai kelios Prancūzijos vietos tarybos nusiuntė humanitarinės pagalbos konvojų anklave užblokuotiems armėnams.
Baku kaltinamas nuo gruodžio mėnesio blokuojantis Lačino koridorių – vienintelę kelio jungtį tarp anklavo ir Armėnijos, ir taip atkirtęs nuo pasaulio armėnų gyvenvietes ginčijamame separatistiniame regione. Azerbaidžanas teigė, kad trumpame kalnuotame kelyje įrengė kontrolės postus „saugumo sumetimais“, o Jerevanas pareikalavo, kad įsikištų Jungtinės Tautos ir užkirstų kelią „humanitarinei katastrofai“.
Trečiadienį keli Prancūzijos politikai, įskaitant Paryžiaus merę Anne Hidalgo, prisijungė prie Prancūzijos vietos tarybų finansuojamo 10 sunkvežimių humanitarinio konvojaus, kuriam buvo neleista įvažiuoti į anklavą. A. Hidalgo socialiniame tinkle „X“ parašė, kad „jokia humanitarinė pagalba negali patekti“ į Karabachą, taip „visiškai pažeidžiant žmogaus teises“. „Tai humanitarinė krizė“, – teigė ji.
Ši konfliktinė situacija suerzino Azerbaidžaną ir šis ketvirtadienį iškvietė Prancūzijos ambasadorių. „Ambasadorius gavo protesto notą dėl transporto priemonių, siunčiamų į Lačino pasienio postą… prisidengus „humanitariniu konvojumi“, – sakoma Baku pareiškime. Baku taip pat pasmerkė „provokacinius (Prancūzijos politikų) pareiškimus prieš Azerbaidžaną“, kuriuos, pasak jų, kursto „melo ir manipuliacijų kampanija, kurią vykdo Armėnija“, istorinė Prancūzijos sąjungininkė. „Tai yra tiesioginis Prancūzijos kišimasis į Azerbaidžano vidaus reikalus“, – sakoma pareiškime. Paryžiaus merė Anne Hidalgo. EPA-ELTA nuotr.
Kaukazo kaimynės nuo devintojo dešimtmečio kovoja dėl anklavo, kuris tarptautiniu mastu pripažintas Azerbaidžano dalimi, ir dėl šios teritorijos kariavo du karus. Antrajame jų 2020 metais Armėnijos pajėgos pralaimėjo, o Azerbaidžanas įgijo daug teritorijų.
Susidūręs su tarptautine kritika, Baku primygtinai tvirtina, kad Lačino koridorius nėra blokuojamas civiliams gyventojams, o šios savaitės pradžioje pareiškė, kad pats siunčia pagalbos konvojų į Karabachą.
Ukraina: Rusijos puolimas rytuose nesėkmingas. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, balandžio 30 d. (dpa-ELTA). Ukrainos Generalinis štabas paskelbė, kad Rusijos pajėgos tęsia bandymus pulti Ukrainos rytuose, tačiau nesėkmingai, praneša naujienų agentūra dpa.
Generalinis štabas teigia, kad Rusija toliau telkia karius prie Iziumo miesto, Charkivo regione. Rusijos kariuomenė bando stumtis į priekį keliose vietose, bet ukrainiečiai puolimą sulaiko.
Dniepropetrovsko sritį apšaudė Rusijos raketos ir artilerija, o rusai iš dalies persigrupuoja ir bando sustiprinti savo pajėgas.
Luhansko ir Donecko srityse ukrainiečiai atrėmė 14 Rusijos bandymų pulti bei sunaikino 11 tankų, 9 dronus ir 7 artilerijos sistemas.
Tuo metu padėtis „Azovstal“ metalurgijos gamykloje Mariupolio mieste išlieka neaiški. Rusija aiškina, kad bunkeriuose ir pramoninėje zonoje įsitvirtinę 2 500 ukrainiečių karių ir užsieniečių savanorių. Ukraina skelbia, kad gamykloje glaudžiasi ir evakuacijos laukia 1 000 civilių su vaikais.
Tarpininkaujant Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui, Kyjivas ir Maskva susitarė dėl humanitarinio koridoriaus civilių evakuacijai iš gamyklos. Tačiau vis dar neaišku, ar humanitarinis koridorius bus sėkmingai sukurtas.
Ultimatumas
Kyjivas, kovo 21 d. (AFP-ELTA). Ukraina atmetė ultimatumą atiduoti apgultą Mariupolio uostamiestį Rusijos pajėgoms, pirmadienį Ukrainos žiniasklaidai pranešė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja.
„Negali būti jokių kalbų apie ginklų sudėjimą. Apie tai jau informavome Rusiją“, – laikraščiui „Ukrainska pravda“ sakė Iryna Vereščuk.
„Tai sąmoninga manipuliacija ir reali įkaitų ėmimo situacija“, – pridūrė ji apie šį reikalavimą.
Vėlų sekmadienio vakarą Rusija pateikė ultimatumą ir paragino miesto gynėjus pasiduoti iki pirmadienio 5 val. ryto.
„Raginame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinius, teritorinės gynybos batalionus, užsienio samdinius nutraukti karo veiksmus, sudėti ginklus ir humanitariniais koridoriais, dėl kurių susitarta su Ukrainos puse, vykti į Kyjivo kontroliuojamas teritorijas“, – sakė Rusijos nacionalinio gynybos valdymo centro vadovas Michailas Mizincevas. Mariupolis. Nuolat apšaudomas miestas
Rusijos gynybos ministerija teigė, kad jei bus susitarta dėl pasidavimo, ji atidarys humanitarinius koridorius, kad gyventojai galėtų išvykti iki 10 val. ryto.
Ji teigė, kad kontrolės punktuose laukia „patogūs autobusai“, kuriais pabėgėliai bus vežami į įvairias paskirties vietas, ir kad visi atvykstantys į Rusiją gaus tris karštus patiekalus per dieną ir visą parą teikiamą medicininę pagalbą.
Beveik 60 tūkst. „išgelbėtų Mariupolio gyventojų“ jau yra Rusijoje, sakoma pranešime, „dabar atvirai kalbantys apie visus Mariupolio valdžios įvykdytus masinius žiaurumus ir nusikaltimus“.
Tačiau „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše I. Vereščiuk sakė, kad rusai „ir toliau elgiasi kaip teroristai“.
Mariupolis – po barbarų atakų
„Jie sako, kad sutarta dėl humanitarinio koridoriaus, o ryte bombarduoja evakuacijos vietą“, – sakė ji.
Mariupolio pareigūnai teigė, kad okupantų kariai taip pat prievarta išvežė apie tūkstantį gyventojų į Rusiją ir atėmė iš jų ukrainietiškus pasus – t .y. galimai įvykdė karo nusikaltimą.
I. Vereščuk komentaruose laikraščiui „Ukrainska pravda“ teigė, kad vaikai „grobiami“ iš vaikų namų.
„Kad suprastumėte: 350 vaikų prievarta išvežami į Rusiją, neleidžiant mums jų pasiimti, – sakė ji. – Mes aiškiai prašome: duokite mums koridorių, ir rašome, į kokius vaikų namus jie vyksta ir kodėl. Jie iš karto išvežė tuos vaikus į Rusiją. Tai yra terorizmas“.
Ukrainos miestai po Rusijos oro atakų. EPA – ELTA fotoTaip atrodo Ukrainos miestai po Rusijos oro atakų. EPA – ELTA foto
Kijevas, kovo 5 d. (ELTA). Mariupolio miesto taryba sako, kad Rusijos pajėgos nesilaiko susitarimo dėl ugnies nutraukimo suplanuotame maršrute, kuriuo iš apsupto miesto Ukrainos pietryčiuose turėtų trauktis civiliai, praneša „The Guardian“.
„Mes deramės su Rusijos puse dėl paliaubų palei visą evakuacijos maršrutą“, – paskelbė Mariupolio miesto taryba.
Anksčiau miesto valdžia civilius gyventojus ragino išvykti iš miesto. Meras Vadimas Boičenko socialiniame tinkle „Telegram“ rašė, kad „okupantams nuolat negailestingai apšaudant miestą nėra jokio kito pasirinkimo kaip tik išvykti iš Mariupolio.“
