Igoris Sečinas

SkaitomiausiosŽvalgyba

Slaptieji agentai

Emi Nait / The Daily Beast

The Daily Beast komentuoja prielaidą, kad esama ryšio tarp FSB generolo Olego Jerovinkino mirties ir „sensacingo dosjė“ apie Donaldą Trumpą, kurį sudarė Kristoferis Stilas firmos Fusio GPS užsakymu.

„2016 metų gruodžio 26 rytą 61-rių Jerovinkinas buvo rastas negyvas savo mašinoje Maskvos centre. Žinomas Kremliaus ruporas Life News iš pradžių savo svetainėje pareiškė, kad Jerovinkinas buvo nužudytas, bet paskui greitai pakeitė medžiagą ir paprasčiausiai pranešė, kad Jerovinkinas mirė. FSB tyrėjus nedelsiant iškvietė į įvykio vietą, ir naujienų leidiniai netrukus pranešė, kad Jerovinkinas mirė nuo širdies priepuolio. Daugiau Rusijoje jis oficialiai nebebuvo minimas“, – pasakoja žurnalistė Emi Nait.

Jerovinkinas pradėjo dirbti KGB struktūrose 1976 metais, devyniasdešimtųjų viduryje tarnavo prezidento administracijoje, o paskui – vadovaujamas Igorio Sečino. „Būdamas Rosneft valdybos vadovas, Jerovinkinas buvo Sečino dešinioji ranka ir žinojo viską“, – sakoma straipsnyje.

„Stilas savo dosjė rašė, kad „rusų šaltinis, artimas Rosneft prezidentui Igoriui Sečinui, papasakojo detales apie slaptą Sečino ir Trumpo patarėjo užsienio politikos klausimais Karterio Peidžo susitikimą Maskvoje 2016 metų liepą. Jie neva tai svarstė dvišalį JAV ir Rusijos energetinį bendradarbiavimą, o taip pat su Ukraina susijusių ekonominių sankcijų Rusijai atšaukimą. Atsakydamas, kaip tvirtinta, Sečinas pasiūlė Trumpui iki 19 proc. Rosneft akcijų. Kaip buvo pranešta, Peidžas leido suprasti kad Trumpas nuims sankcijas, jeigu bus išrinktas prezidentu“, – rašo The Daily Beast.

FSB emblema

„Dalies Rosneft akcijų privatizavimo planas tuo metu niekam nebuvo žinomas, išskyrus Rosneft aukščiausius vadybininkus. Tai buvo ginčytinas klausimas, kaip ir numatytas planas, kad Rosneft pirks naftos kompanijos Bašneft kontrolinius akcijų paketus, atliktas spalio mėnesį“, – tęsė Nait.

„Vienas iš aukštų valdininkų, kurie iš pradžių pasisakė prieš tuos sandėrius, buvo ekonominės plėtros ministras Aleksejus Uliukajevas, suimtas 2016 lapkritį, apkaltinus, kad jis gavo iš Sečino 2 mln. dolerių kyšį. Tai buvo klasikinė provokacija, kuriai vadovavo Sečinas“, – sakoma straipsnyje.

Kaip pažymi The Daily Beast, net jei Jerovinkinas nebuvo informacijos šaltinis Stilui, „jis buvo atsakingas už nutekinimus, nes buvo Rosneft valdybos vadovas, ir saugumo klausimai buvo jo kompetencija“. „Lemtingas klausimas ne tas, ką jis padarė, o tas, kas manoma, kad jis padarė“, – pabrėžia žurnalistė. 

„Tuo tarpu kai Uliukajevo byla ir Rosneft sandėriai, be abejo, įneša savo indėlį į intrigą dėl Jerovinkino mirties, dar labiau tikėtina, kad tikroji jo mirties priežastis buvo Stilo dosjė“, – daro išvadą The Daily Beast.

Informacijos šaltinis: The Daily Beast

2018.01.25; 05:00

Politinės intrigos

Kristina Hebel / Der Spiegel

Gerhardas Šrioderis įeis į koncerno „Rosneft“ direktorių tarybą. Kaip sakė interviu leidiniui Der Spiegel rusų opozicionierius Vladimiras Milovas, koncernas tarnauja pirmiausia Kremliaus interesams, o buvęs kancleris turės pagerinti jo įvaizdį. 

Gerhardas Šrioderis

„Šrioderis, – sako Milovas, – prityręs politikas. Jis puikiai supranta, ko reikia „Rosneft“ vadovui Igoriui Sečinui. Tasai nori parodyti, kad koncernas, kurio dauguma akcijų yra valstybės rankose, yra ne Kremliaus administracijos naftos biznio reikalams tvarkyti filialas, o kompanija, veikianti pagal tarptautinę teisę ir turinti viską, ko tam reikia: akcininkus ir nepriklausomus direktorius stebėjimo taryboje, vadovybę, kurią sudaro įvairių šalių atstovai. Sečinas nori grąžinti „Rosneft“ kompanijai pripažinimą, kad ji – tarptautinis koncernas, ir tam reikalingas Šrioderis – įvaizdžiui pataisyti“.

Beje, Milovas nemano, kad Sečinas ir Putinas turi iliuzijų dėl šiandieninių Šrioderio galimybių: „Jis nebepriklauso tų, kurie turi plačią politinę įtaką, ratui“. Kalbama apie prarastą pagarbą koncernui. „Naftos giganto reputacija smarkiai nukentėjo, dar ir dėl sankcijų ryšium su Ukrainos konfliktu. Dėl to buvęs VFR kancleris – Kremliui vertinga figūra“.

Skirtingai nuo „normalių“ koncernų, „Rosneft“ direktorių tarybos nariai visi kaip vienas balsuoja „už sprendimus, priimtus politiniame centre, tai yra Kremliuje, už uždarų durų. Jie paklusniai linkčioja. (…). Tai liečia ir minoritarinių akcininkų – BP, Glencore ir Kataro investicinio fondo – akcininkus“, – sakė Milovas.

„Rosneft“ koncerne viską sprendžia Putinas, Sečinas ir jų artimiausia aplinka, – aiškina pašnekovas leidiniui Der Spiegel. – Šrioderis vaidins koncerne antraeilį vaidmenį. (…) Jis bus kažkas panašaus į iškabą: štai, žiūrėkite, mūsų direktorių taryboje posėdžiauja Vakarų politikai, nieko baisaus  pas mus negali atsitikti“.

„Jis tampa instrumentu Kremliaus rankose, ir apskritai turi tai suprasti“, – perspėjo opozicionierius.

„Koncernas „Rosneft“ – šiandien yra tai, kuo jis tapo, įstengęs pasisavinti svarbiausias koncerno JUKOS dalis, – pabrėžė Milovas. – Tai pasisekė padaryti, pasakysiu, „dėka manipuliacijų, kurios populiarios tarp saugumo pareigūnų“.

Pasak Milovo, daug kas byloja, jog Sečinas ir ateityje elgsis kaip jam šaus į galvą. „Tos šakos aplinkoje jau seniai kalbama, kad Sečinas norėtų praryti ir privačią savo konkurento kompaniją „Lukoil“.

„Manau, kad Šrioderis puikiai supranta, kaip funkcionuoja sistema Rusijoje – juk jis įtrauktas į veiklą ir „Šiaurės sraute–1“, ir „Šiaurės sraute–2“. Tų projektų kompanijos–operatorės – šimtaprocentinės dukterinės „Gazprom“ kompanijos, kontroliuojamos valstybės. Šrioderis supranta, į ką jis įsivelia“, – sako Milovas.

Komentuodamas būsimą „Rosneft“ biuro atidarymą Berlyne, Milovas nurodo, jog Rusijos valdžia investuos „pinigus ir gigantiškus išteklius, kad paremtų įvairius politikus bei verslininkus, kurie, pavyzdžiui, pasisako už sankcijų koncernui panaikinimą. Rusija nori, kad žmonės pakeistų savo nuomonę apie Putiną, ir nuteikia europiečius ir amerikiečius vienus prieš kitus“.

Informacijos šaltinis: Der Spiegel leidinys

2017.08.26; 04:30