Atminimo laužų uždegimo ceremonija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Sekmadienio pavakare, Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, pagerbiant sovietų agresijos aukas, prie 1991-aisiais nuo okupantų gintų pastatų, rinkosi žmonės. Čia suliepsnojo Sausio 13-osios atminimo laužai.
Laužai uždegti prie Televizijos bokšto, kur nepavyko išvengti žmonių aukų. Nacionalinio radijo ir televizijos pastato, kur įsibrovėlių nepabūgę žurnalistai žinias transliavo tol, kol pastatą užėmė desantininkai.
Atminimo laužas suliepsnojo ir Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, kurioje prieš 29-erius metus dieną naktį, saugodami laisvę, budėjo žmonės.
Bandydama nuversti teisėtai išrinktą ir nepriklausomos valstybės atkūrimą paskelbusią Lietuvos valdžią sovietų kariuomenė 1991 metų sausio 13-osios naktį Vilniuje ginkluota jėga užėmė Televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos pastatą. Sovietų kariuomenė tuomet neišdrįso pulti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų, kuriuos saugojo dešimtys tūkstančių žmonių. Tačiau prie Televizijos bokšto nebuvo išvengta aukų – desantininkams pradėjus su karine technika važinėti po minią ir šaudyti į beginklius žmones, žuvo 14 ir buvo sužeisti daugiau nei tūkstantis laisvės gynėjų. Prisimename 1991 metų Sausio 13-ąją. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Minėdami Laisvės gynėjų dienos 29-ąsias metines prisimename istorines 1991-ųjų akimirkas, parodžiusias Lietuvos gyventojų vienybę ir pasiaukojimą, pagerbiame žuvusiųjų už atkurtą valstybės Nepriklausomybę atminimą.
Sekmadienį, prieš Atminimo laužų uždegimą, Seimo Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje vyko iškilminga Laisvės gynėjų rikiuotė. Po to laisvės gynėjai susitiko istorinėje Seimo Kovo 11-osios Akto salėje.
Tuo pačiu metu lankytojams buvo galima apsilankyti Seime, kur Lietuvos laisvės gynėjų ir Vitražo galerijose bei Seimo lankytojų centre surengtos Atvirų durų valandos.
Vakare Šv. Jonų bažnyčioje – koncertas „In memoriam” ir tradicinis Parlamento gynėjų susitikimas Vilniaus įgulos karininkų ramovėje.
Pagrindinės Laisvės gynėjų minėjimo dienos, sausio 13-osios, rytą – pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija”. Languose bus uždegamos žvakutės.
Vėliau – gėlių padėjimas prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia” Nepriklausomybės aikštėje.
Atminimo laužai. Dainiaus Labučio nuotr.
10 val. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje prasidės Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija. 2019 metų Laisvės premiją Seimas paskyrė Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai.
Vidudienį Nepriklausomybės aikštėje bus pakelta Valstybės vėliava ir Seime prasidės Atvirų durų valandos. Jų metu vėl bus galima apžiūrėti parodas, skirtas Laisvės gynėjų dienai.
Vėliau Sausio 13-osios aukos bus pagerbtos Antakalnio kapinėse. Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai pagerbs Laisvės gynėjus, palaidotus Alytaus, Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Rokiškio, Vilniaus kapinėse.
Po šios ceremonijos bus aukojamos Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.
2017-ųjų ruduo Lietuvoje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Apie amžinybėn išeinantį (išėjusįjį) žmogų daug prirašoma. Net saldybių liūdesio. Manau, nereikia šito.
Vytautas Visockas (1939 – 2018)
Aukštyn, širdys. Aukštyn, rankos.
Faktų šiais laikais apie žmogų prisirankioti nėra sunku.
Bet, man regis, ne tai svarbu, ką išeinantysis nuveikė šiame pasaulyje. Nors ir tai svarbu.
Bet svarbios yra akimirkos ir potyriai, susiję su išeinančiuoju.
Vytautą Visocką, išeinantįjį, prisimenu, visų pirma, asmeniškai. Kai prieš penkiolika metų mirė mano žmona, jis atėjo palaikyti mano ranką.
To pamiršti negalima. Dabar aš mintyse laikau jo sūnaus Gintaro ranką.
Vytautas Visockas buvo Kultūros žmogus. Rašęs ligi paskutinio atodūsio. Fotografavęs gamtą, tas vienatines akimirkas, o tai reiškia, – mylėjęs Lietuvą.
Ir tai reiškia, jog buvo didelės sielos ir dvasios stiprybės įsikūnijimo žmogus.
Tokiems – lengva žemė virš galvos.
Ir dangus, į kurį pakyla siela.
Aleliuja, nes per Šv. Velykas tai įvyko.
Jurgis Pekarskis
Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga nuoširdžiai užjaučia Velionio artimuosius
„Galvokite apie mus. Melskitės už mus. Gyvenimas yra toks. Kodėl mes turėtume išnykt iš Jūsų minčių? Mes tik išnykome Jums iš akių. Mes – kitoje kelio pusėje”. Šv. Augustinas
Lapkričio 5 d. bėgimu IN MEMORIAM Vilniaus Vingio parke pagerbti šiais metais išėję krašto apsaugos sistemos kariai ir civiliai.
Bėgimo metu suaukotos lėšos bus skirtos mirusių karių šeimoms paremti.
Bėgimą organizavo Didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų Vilniaus draugija. Šiais metais jau antrą kartą surengtame bėgime dalyvavo ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Pirmą kartą šiais metais mirusius karius bėgimu pagerbė ir užsienyje tarnaujantys kariai bei jų šeimos nariai. Bėgimas IN MEMORIAM vyko Briuselyje, Afganistano sostinėje Kabule ir Estijos mieste Tartu.
Bėgimu pagerbti Gintaras Čivilis, tarnavęs Mechanizuotoje pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas”, Jonas Vaišnoras, tarnavęs Krašto apsaugos ministerijos bendrųjų reikalų departamente, Svajūnas Pranaitis, tarnavęs Krašto apsaugos savanorių pajėgų 2-oje rinktinėje, Vigantas Tarutis, tarnavęs Krašto apsaugos savanorių pajėgų 5-oje rinktinėje, Vytautas Lavrencas, tarnavęs Krašto apsaugos savanorių pajėgose, Otas Kiserauskas, tarnavęs Lietuvos didžiojo kunigaikščo Butigeidžio dragūnų batalione, Marius Šablinskas, tarnavęs Lietuvos didžiojo kunigaikščo Butigeidžio dragūnų batalione, Martynas Jurkus, tarnavęs Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Minint visų mirusiųjų Atminimo dieną, kariai visoje Lietuvoje pagerbia žuvusių laisvės gynėjų atminimą.
Kariai pagerbia Lietuvos laisvės gynėjų atminimą. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Spalio 31 d. krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras, Lietuvos kariuomenės Gedimino štabo Garbės sargybos kuopos kariai ir kiti ministerijos, kariuomenės atstovai lankėsi Antakalnio memoriale, kur išreiškė pagarbą mirusiesiems tylos minute.
Taip pat buvo padėtos gėlės prie Laisvės gynėjų memorialo ir Lietuvos kariuomenės karių kapų memorialo žuvusiems už Tėvynę.
Mirusiųjų pagerbimo ceremonijos dalyviai Rasų kapinėse padėjo gėles prie Lietuvos nepriklausomybės akto signataro, tautos patriarcho dr. Jono Basanavičiau kapo, Nežinomo kareivio ir žymiausio Lietuvos kompozitoriaus, dailininko ir visuomenės kultūros veikėjo M. K. Čiurlionio kapų bei prie paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę. Gėlės padėtos ir ant Vietinės rinktinės kapų Panerių memoriale.
Kasmet Vėlinių išvakarėse visų Lietuvos kariuomenės įgulų kariai lanko ir tvarko įvairiose šalies vietose palaidotų rezistencijos, Nepriklausomybės kovų dalyvių, vadų, Lietuvos generolų, partizanų, tarpukarį žuvusių Lietuvos lakūnų, Anapilin išėjusių tarnybos draugų kapus ir tautine juostele apjuosia žuvusių karių antkapinius paminklus ir kryžius, uždega žvakutes. Lietuvos generolų antkapiai aprišami Lietuvos kariuomenės vado juosta.
Lietuvos kariuomenės kariai, kariūnai, kariai savanoriai kartu su Lietuvos šaulių sąjungos nariais minėdami visų mirusiųjų Atminimo dieną aplanko apie 2 tūkst. karių amžinojo poilsio ar įamžinimo vietų visoje Lietuvoje.
Šiemet, kaip ir pernai Vilniaus Vingio parke organizuojamas bėgimas „In Memoriam“, skirtas pagerbti mirusius karius. Šiais metais bėgimu mirusius karius pagerbs ir užsienyje tarnaujantys kariai ir jų šeimos nariai. Bėgimas „In Memoriam“ vyks Briuselyje, Afganistano sostinėje Kabule ir Estijos mieste Tartu.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
