Suomijoje paskutiniai koronaviruso apribojimai bus panaikinti, kai 80 proc. vyresnių nei 12 metų amžiaus žmonių bus visiškai paskiepyti, pirmadienį pranešė vyriausybė ir pridūrė, jog šį tikslą pasiekti tikisi iki spalio. „Mūsų tikslas yra atverti visuomenę ir išlaikyti ją atvirą“, – po ministrų kabineto posėdžio apie šalies koronaviruso strategiją žurnalistams Helsinkyje sakė ministrė pirmininkė Sanna Marin. „Didėjanti skiepijimo aprėptis yra mūsų raktas tai pasiekti“, – sakė S. Marin ir pridūrė, kad ribojimai bus naikinami palaipsniui padėčiai dėl viruso gerėjant.
Rečiausiai apgyvendinta Europos Sąjungos valstybė Suomija per visą pandemiją išlaikė vieną žemiausių bloko infekcijos lygį, nors pastaraisiais mėnesiais atvejų labai padaugėjo, ypač tarp neskiepytų grupių, tokių kaip jaunimas. Visuomenės sveikatos priežiūros institucija THL pirmadienį pranešė apie daugiau nei 130 tūkst. visų infekcijų ir 1 036 su koronavirusu susijusias mirtis šioje Šiaurės šalyje, turinčioje 5,5 mln. gyventojų, 53,2 proc. jų yra pilnai vakcinuoti.
Restoranai ir barai didesnio plitimo zonose priversti trumpinti darbo valandas ir riboti pajėgumus, kai kur vietos valdžios institucijos rekomenduoja žmonėms dirbti nuotoliniu būdu ir dėvėti kaukes viešose uždarose patalpose. Anksčiau pirmadienį vyriausybė pasiūlė nutraukti dviejų metrų socialinio atsiribojimo taisyklę, kuri šiuo metu taikoma dideliems susibūrimams ir kultūriniams renginiams, o pakeitimas greičiausiai bus parlamento patvirtintas artimiausiomis dienomis.
Valdemaras Rupšys. Mjr. Tomo Balkaus nuotr.
Antradienį Lietuvos kariuomenės vadui generolui leitenantui Valdemarui Rupšiui patvirtinta koronavirusinė infekcija, pranešė Lietuvos kariuomenė.
Pasak pranešimo, kariuomenės vadas buvo izoliacijoje nuo praėjusios savaitės pabaigos, kai buvo nustatyta, kad jis turėjo kontaktą su COVID-19 sirgusiu asmeniu. V. Rupšys pirmadienį jautė ligai būdingus peršalimo simptomus, todėl antradienį buvo testuotas. Šiuo metu gen. ltn. V. Rupšys jaučiasi gerai.
Kariuomenės vadas į tarnybą grįžti turėtų po 10 dienų, jeigu nejaus kitų simptomų. Izoliacijoje šiuo metu yra dar keli artimos kariuomenės vado aplinkos kariai. Jie taip pat bus testuojami dėl COVID-19.
Ligoninė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvoje praėjusią parą koronaviruso infekcija patvirtinta 773 asmenims, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Šeštadienį buvo ištirti 5623 ėminiai.
Praėjusią parą pasveiko 159 žmonės, o bendrai pasveikusiųjų padaugėjo 119 085. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje šiuo metu yra 176 624, koronaviruso infekcijos sukelta liga tebeserga 52 892 žmonės.
Iki šiol iš viso dėl įtariamo koronaviruso ištirti 1 867 777 ėminiai.
Per praėjusią parą nuo COVID-19 sukeltos ligos mirė 18 žmonių ir registruoti dar 3 asmenys, mirę nuo koronaviruso infekcijos anksčiau.
Nuo koronaviruso pandemijos pradžios Lietuvoje nuo COVID-19 sukeltos infekcijos iš viso mirė 2649 žmonės, užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų dėl kitų priežasčių asmenų skaičius tebetikslina Statistikos departamentas.
Nuo COVID-19 mirė 12 moterų ir 6 vyrai, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Daugiausia mirčių registruota 80-89 metų amžiaus grupėje – mirė 6 žmonės. Mirė vienas asmuo 50-59 metų amžiaus grupėje, taip pat trys žmonės, priklausę 60-69 metų amžiaus grupei, ir po keturis – 70-79 bei 90-99 metų amžiaus grupėse.
Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuoti 9 asmenys, antrąja skiepo doze nepaskiepyta nė vieno. Iš viso vakcinuota pirmąja skiepo doze 58 039, o dviem skiepo dozėmis – 8 997 žmonės. Iš viso panaudota 67 036 vakcinos.
Per praėjusią parą į stacionarą dėl COVID-19 ligos paguldyti 144 pacientai. Naujai pradėtų gydyti taikant deguonies terapiją pacientų skaičius praėjusią parą siekė 101. Dešimčiai naujai pradėtų gydyti žmonių taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Lietuvoje praėjusią parą, trečiadienį, ištyrus 10 106 ėminius, koronaviruso infekcija patvirtinta 1274 asmenims, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje šiuo metu yra 173 819.
Per praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 32 žmonės, taip pat registruoti dar 8 asmenys, kurių mirties nuo koronaviruso infekcijos data yra ankstesnė. Tokiu būdu per praėjusią parą nuo COVID-19 mirusių asmenų padaugėjo iki 40, skelbia Statistikos departamentas. Nuo sausio 4 d. mirčių skaičius skelbiamas pagal mirties liudijimus iš ESPBI informacinės sistemos ir asmens mirtis priskiriama faktinei mirties parai.
Nuo koronaviruso pandemijos pradžios Lietuvoje nuo COVID-19 sukeltos infekcijos iš viso mirė 2554 žmonės.
Nuo COVID-19 mirė 40–99 metų žmonės. Iš viso mirė 13 moterų ir 19 vyrų. Tarp jų po 13 žmonių, kurie buvo 70–79 metų ir 80–89 metų, po du 50–59 metų ir 90–99 metų, po vieną 40–49 metų ir 60–69 metų amžiaus grupėms priklausančių žmonių.
Statistikos departamento pateiktais duomenimis, praėjusią parą pasveiko 2581 žmogus, tad bendras pasveikusiųjų skaičius išaugo iki 113 364. Koronaviruso infekcijos sukelta liga tebeserga 56 599 žmonės.
Iki šiol iš viso dėl įtariamo koronaviruso ištirti 1 840 329 ėminiai.
Per praėjusią parą nuo SARS-CoV-2 pirmąja skiepo doze vakcinuoti 1427 asmenys, antrąja skiepo doze – 1632. Iš viso vakcinuota pirmąja skiepo doze – 56 358, o dviem skiepo dozėmis – 8262 žmonės.
Iš viso laukiančių antros skiepo dozės: 48 096. Iš viso panaudota vakcinų: 64 620.
Per praėjusią parą į stacionarą dėl COVID-19 ligos paguldyti 173 pacientai.
Naujai pradėtų gydyti taikant deguonies terapiją pacientų, sergančių COVID-19 liga, skaičius per praėjusią parą išaugo iki 122, o dar 5 naujai pradėtiems gydyti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Iš COVID-19 gydymui skirtų iš 2709 lovų užimtos 1570. Užimtos lovos su deguonies tiekimu COVID-19 gydymui: iš 2314 užimtos 1116.
Lietuvoje praėjusią parą, ištyrus 6 399 ėminius, koronaviruso infekcija nustatyta 1239 asmenims, mirė 27 žmonės: 11 moterų ir 16 vyrų, pranešė Statistikos departamentas.
Daugiausia mirčių nuo koronaviruso registruota Kauno (7), Šiaulių ir Klaipėdos (po 5) apskrityse. Praėjusią parą daugiausia nuo COVID-19 sukeltų mirusių asmenų buvo 80-89 metų amžiaus grupėje – mirė 12 žmonių. 6 žmonės mirė 70-79 metų amžiaus grupėje, o dar 4 – 60-69 metų amžiaus grupėje. Po vieną žmogų mirė ir amžiaus grupėse nuo 40 iki 49 bei nuo 50 iki 59 metų.
Sekmadienio ryto Statistikos departamento pateiktais duomenimis, praėjusią parą pasveiko 587 žmonės. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje išaugo iki 146 637 asmenų, koronaviruso infekcijos sukelta liga serga 66 782 žmonės, pasveiko – 77 362.
Nuo koronaviruso pandemijos pradžios Lietuvoje nuo COVID-19 sukeltos infekcijos iš viso mirė 1643 žmonės, 850 užsikrėtusiųjų mirė dėl kitų priežasčių.
Iki šiol iš viso dėl įtariamo koronaviruso ištirti 1 651 623 ėminiai.
Lietuvoje praėjusią parą, trečiadienį, ištyrus 12 045 ėminius, koronaviruso infekcija nustatyta 2360 asmenų, mirė 36 žmonės: 16 moterų ir 20 vyrų, pranešė Statistikos departamentas. Daugiausia mirčių nuo koronaviruso registruota Šiaulių (11) ir Vilniaus (9) apskrityse.
Ketvirtadienio ryto Statistikos departamento pateiktais duomenimis, praėjusią parą pasveiko 1923 žmonės. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 140579 asmenys, koronaviruso infekcijos sukelta liga serga 67 344žmonės, pasveiko – 71 028.
Nuo koronaviruso pandemijos pradžios Lietuvoje iš viso mirė 1458 žmonės, 749 užsikrėtusieji mirė dėl kitų priežasčių.
Iki šiol iš viso ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso: 1 626 256.
Statistiko departamentas atkreipia dėmesį į netolygumus tarp šios dienos COVID-19 statistikos, lyginant su praėjusios dienos statistiniais duomenimis, – jie sąlygoti techninių sutrikimų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro sistemoje.
Vidutinis praėjusios savaitės dienos atvejų skaičius yra 2 372.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1773 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 736 iš jų registruoti Vilniaus, 287 Kauno, 196 Klaipėdos, 128 Panevėžio, 127 Šiaulių apskrityse. Dar 81 infekcijos atvejis patvirtintas Utenos, 66 Alytaus, 58 Marijampolės, 47 Telšių ir 34 Tauragės apskrityse. 13 atvejų kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo. Kuriems regionams priskirti šiuos atvejus, paaiškės po epidemiologinio tyrimo.
Šiuo metu atlikta 975 atvejų epidemiologinė diagnostika (798 atvejai į NVSC sistemą pateko vėlai vakare arba naktį, todėl jie tiriami pirmadienį).
Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y. epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, šiuo metu registruota 173 (iš tų atvejų, kurių epidemiologiniai tyrimai atlikti), skelbia NVSC.
Atvejai, fiksuoti protrūkiuose
Praėjusią parą registruoti infekcijos atvejai, siejami su protrūkiais Vilkaviškio rajone įsikūrusiuose Didvyžių globos namuose (iš viso su protrūkiu siejami 58 infekcijos atvejai), „Marijampolės švento arkangelo Mykolo globos namuose“ (iš viso – 40 atvejų), Marijampolės Suvalkijos socialinės globos namuose patvirtinti (iš viso – 57 atvejai), Kaišiadorių rajone veikiančiuose Strėvininkų socialinė globos namuose (iš viso 151 atvejis), Anykščių rajone veikiančiuose Aknystos socialinės globos namuose (iš viso 147 atvejai).
Naujas protrūkis registruotas Utenos rajone veikiančiuose Leliūnų socialinės globos namuose, kur patvirtinti 7 koronavirusinės infekcijos atvejai, visi asmenys yra darbuotojai. Dar vienas naujas protrūkis praėjusią parą registruotas Šakių vaikų globos namuose, kur patvirtini 5 COVID-19 ligos atvejai.
Taip pat praėjusią parą registruoti infekcijos atvejai, siejami su protrūkiais Šakių rajone veikiančioje žemės ūkio bendrovėje, Raseinių rajone veikiančioje žuvies perdirbimo įmonėje, pramoninėmis prekėmis Raseiniuose prekiaujančiose įmonėse, Raseinių rajone veikiančioje verpalų gamybos įmonėje.
Sekmadienį taip pat registruoti infekcijos atvejai, susiję su protrūkiais Kauno metalo apdirbimo, siuvimo, baldų gamybos įmonėse, taip pat įmonėje, prekiaujančioje gyvūnų prekėmis, architektūrine ir inžinerine veikla užsiimančioje įmonėje bei maisto pramonės įmonėse.
Be to, registruoti koronavirusinės infekcijos atvejai, siejami su protrūkiais Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje, maisto pramonės įmonėse Klaipėdoje, Rokiškio pieno perdirbimo įmonėje, statybų įmonėse Rokiškyje, siuvimo įmonėje Biržuose, būtus Tauragėje prižiūrinčioje įmonėje, Mažeikiuose veikiančiose pramonės, santechnikos darbų įmonėse, Telšiuose įsikūrusioje pieno perdirbimo įmonėje, baldų gamybos įmonėje Telšiuose, Utenos mėsos perdirbimo įmonėse.
Taip pat praėjusią parą registruoti COVID-19 ligos atvejai, susiję su protrūkiais Ukmergėje veikiančioje butus prižiūrinčioje įmonėje, Ukmergės medžio apdirbimo įmonėje, Švenčionių rajone veikiančioje medicinos pramonės įmonėje, biuro baldų gamybos įmonėje Vilniuje, taip pat Vilniuje veikiančiose statybų, automobilių remonto, maisto pramonės įmonėse.
Registruoti ir COVID-19 atvejai, epidemiologų vertinimu, susiję su protrūkiais Kauno Žaliakalnio lopšelyje-darželyje, Kauno Raudondvario lopšelyje-darželyje „Vyturėlis“, Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centre, Mažeikių Sodų pagrindinėje mokykloje, Utenos lopšelyje-darželyje „Saulutė“, taip pat Raseinių neįgaliųjų dienos užimtumo centre, Utenos rajono savivaldybėje.
Atvejų, susijusių su protrūkiais šeimose, praėjusią parą visoje Lietuvoje, šiuo metu NVSC turimais duomenimis, registruota 183.
Visuomenės sveikatos specialistai ragina žmones laikytis visų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonių – rankų higienos, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, dėvėti asmens apaugos priemones, laikytis fizinės distancijos ir kita.
Lietuvoje praėjusią parą, pirmadienį, ištyrus 8377 ėminius, nustatytas 1871 naujas koronaviruso infekcijos atvejis. COVID-19 infekcija pasiglemžė net 54 žmonių gyvybes – 29 moterų ir 25 vyrų, pranešė Statistikos departamentas.
Antradienio ryto Statistikos departamento pateiktais duomenimis, praėjusią parą pasveiko 3019 žmonių. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 116 358 asmenys, koronaviruso infekcijos sukelta liga šiuo metu serga 60 514 žmonių, o pasveiko – 54 197.
Nuo koronaviruso pandemijos pradžios Lietuvoje iš viso mirė 1093 žmonės, 554 užsikrėtusieji mirė dėl kitų priežasčių.
Vyriausybė pratęsė karantiną iki sausio 31 d. ir sugriežtino jo priemones: draudžiama judėti gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje ar už jos ribų dėl nebūtinų priežasčių, uždaromos ne maisto prekių parduotuvės, draudžiama teikti kontaktinio pobūdžio paslaugas, draudžiami vieši renginiai ir susibūrimai.
Nuo gruodžio 15 d. iki sausio 3-iosios ribojamas asmenų išvykimas už savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų, išskyrus atvejus, kai vykstama dėl artimųjų giminaičių mirties, į darbą, kai jo vieta yra kitoje savivaldybėje, ar dėl būtinosios medicininės pagalbos.
Sekmadienio vakarą nuotoliniame posėdyje Vyriausybė nutarė drausti keleivinius skrydžius iš Jungtinės Karalystės (JK) į Lietuvą nuo gruodžio 21 iki 31 d. Sprendimas priimtas dėl JK plintančios naujos koronaviruso atmainos.
Praėjusią parą, sekmadienį, Lietuvoje, ištyrus 5780 ėminių, nustatyti 2130 naujų koronaviruso infekcijos atvejų. Nuo COVID-19 infekcijos mirė 20 žmonių, pranešė Statistikos departamentas.
Pirmadienio ryto Statistikos departamento pateiktais duomenimis, nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 114 487 asmenys, koronaviruso infekcijos sukelta liga serga 62 067 žmonės, pasveiko – 50863. Per praėjusią parą pasveiko 116 žmonių.
Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 1039 žmonės, 518 užsikrėtusiųjų mirė dėl kitų priežasčių. Iki šiol iš viso ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso: 1564194.
Vyriausybė pratęsė karantiną iki sausio 31 d. ir sugriežtino jo priemones: draudžiama judėti gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje ar už jos ribų dėl nebūtinų priežasčių, uždaromos ne maisto prekių parduotuvės, draudžiama teikti kontaktinio pobūdžio paslaugas, draudžiami vieši renginiai ir susibūrimai.
Nuo gruodžio 15 d. iki sausio 3-iosios ribojamas asmenų išvykimas už savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų, išskyrus atvejus, kai vykstama dėl artimųjų giminaičių mirties, į darbą, kai jo vieta yra kitoje savivaldybėje, ar dėl būtinosios medicininės pagalbos.
Sekmadienio vakarą nuotoliniame posėdyje Vyriausybė nutarė drausti keleivinius skrydžius iš Jungtinės Karalystės (JK) į Lietuvą nuo 2020 m. gruodžio 21 d. 4.00 val. iki 2020 m. gruodžio 31 d. 24.00 val. Sprendimas priimtas dėl JK plintančios naujos koronaviruso atmainos.
Santaros klinikose. Vidmanto Balkūno (VUL Santaros klinikos) nuotr.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtintas 3181 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejis. 1053 iš jų registruoti Vilniaus, 432 – Kauno, 363 – Klaipėdos, 360 – Šiaulių, 241 – Panevėžio, 206 – Alytaus, 182 – Utenos apskrityse. Dar 154 infekcijos atvejai patvirtinti Telšių, 87 – Marijampolės ir 81 – Tauragės apskrityse.
22 atvejai kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo.
Kuriems regionams priskirti šiuos atvejus, paaiškės po epidemiologinio tyrimo, sakoma NVSC pranešime.
Šiuo metu atlikta 1423 atvejų epidemiologinė diagnostika (1758 atvejai į NVSC sistemą pateko vėlai vakare arba naktį, todėl jie tiriami penktadienį).
Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y. epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, šiuo metu registruota 194 (iš tų atvejų, kurių epidemiologiniai tyrimai atlikti).
Atvejai, fiksuoti protrūkiuose
24 koronavirusinės infekcijos atvejai praėjusią parą registruoti Telšių rajone įsikūrusiuose Dūseikių socialinės globos namuose, kur iš viso jau patvirtinta daugiau nei 170 COVID-19 ligos atvejų.
17 infekcijos atvejų praėjusią parą, vertinama, yra susiję su protrūkiu Anykščių rajone veikiančiuose Aknystos socialinės globos namuose, kur per pastarąsias savaites iš viso patvirtinta per 30 infekcijos atvejų.
Ketvirtadienį registruoti infekcijos atvejai, susiję su protrūkiais Nemenčinėje veikiančiuose socialinės globos namuose „Senevita“, Raseinių neįgaliųjų užimtumo ir paslaugų centre, Lazdijų rajone veikiančiuose Kapčiamiesčio globos namuose, Varėnos rajone esančiuose Merkinės globos namuose, Lazdijų rajono Veisiejų socialinės globos namuose, Marijampolės Suvalkijos socialinės globos namuose.
Taip pat registruoti COVID-19 ligos atvejai, siejami su protrūkiais Šakių rajone veikiančiuose Kukarskės globos namuose, Kudirkos Naumiesčio Pirminės sveikatos priežiūros centre, Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stotyje, Joniškio Pirminės sveikatos priežiūros centre, Telšių socialinės globos namuose „Vaikystės aitvarai“.
Be to, praėjusią parą registruota po du ar kelis koronavirusinės infekcijos atvejus, siejamus su protrūkiais Raseinių rajone veikiančiose verpalus gaminančiose įmonėse, taip pat Raseiniuose veikiančiose pramoninėmis prekėmis prekiaujančiose įmonėse.
Praėjusią parą registruoti ir koronavirusinės infekcijos atvejai, siejami su protrūkiais Kaune veikiančiose higienos prekėmis prekiaujančiose, maisto pramonės, taip pat minkštų baldų gamybos, automobilių remonto įmonėse bei Birštono vandens gamybos įmonėje, Varėnos statybos įmonėje, Marijampolės prekybos, maisto pramonės įmonėse.
Taip pat registruoti atvejai, susiję su protrūkiais Pasvalyje bei Tauragėje veikiančiose pieno perdirbimo įmonėse, Kupiškyje veikiančioje kasybos įmonėje, Kelmėje veikiančioje kelių priežiūros įmonėje, Utenos rajone veikiančiose siuvimo įmonėse, Anykščiuose veikiančioje minkštų baldų gamybos įmonėje.
Ketvirtadienį taip pat registruoti atvejai, epidemiologų vertinimu, susiję su susirgimais Biržų rajono savivaldybėje bei Pakruojo rajono savivaldybėje.
Taip pat registruoti atvejai (po du ar kelis), siejami su protrūkiais Prienų Ąžuolo progimnazijoje, Raseinių lopšelyje-darželyje „Saulutė“, Prienų rajono Jiezno gimnazijoje, Varėnos lopšelyje-darželyje „Pasaka“, Klaipėdos „Alksniukas“, Kelmės lopšelyje-darželyje „Kūlverstukas“, Mažeikių lopšelyje-darželyje „Bitutė“, Telšių lopšelyje-darželyje „Eglutė“.
Taip pat fiksuoti atvejai, susiję su protrūkiais Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, LSMU Kauno ligoninėje, Prienų, Kėdainių, Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės, Tauragės, Regioninėje Telšių, Molėtų ligoninėse.
Atvejų, susijusių su protrūkiais šeimose, praėjusią parą visoje Lietuvoje, šiuo metu turimais duomenimis, registruota 210.
Savo ruožtu visuomenės sveikatos specialistai ragina žmones laikytis visų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonių – rankų higienos, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, dėvėti asmens apaugos priemones, laikytis fizinės distancijos ir kita.
Ligoninė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Praėjusią parą, gruodžio 6-ąją, ištyrus 4582 ėminius, Lietuvoje nustatyti 1386 nauji COVID-19 infekcijos atvejai. Nuo koronaviruso infekcijos mirė 11 žmonių, praneša Statistikos departamentas.
Iki šios dienos Lietuvoje iš viso patvirtinti 76036 infekcijos atvejai, o bendras mirusių nuo koronaviruso asmenų skaičius šiuo metu pasiekė 637. Užsikrėtę koronavirusu, 326 žmonės mirė dėl kitų priežasčių.
Pirmadienio ryto Statistikos departamento pateiktais duomenimis, koronaviruso infekcijos sukelta liga Lietuvoje šiuo metu serga 44 625 žmonės, pasveiko – 30 449. Per praėjusią parą pasveiko 39 žmonės.
Karantino režimas Lietuvoje galioja nuo lapkričio 4 iki gruodžio 17 dienos. Vyriausybė trečiadienį sugriežtino jo sąlygas, o šį pirmadienį COVID-19 komitete vėl bus svarstomos griežtesnės priemonės.
COVID-19 infekcijos atvejų daugėja. EPA – ELTA nuotr.
Praėjusią parą, ketvirtadienį, Lietuvoje nustatyta 2514 naujų COVID-19 infekcijos atvejų, ištirti 11 693 ėminiai. Nuo koronaviruso infekcijos mirė 26 žmonės, praneša Statistikos departamentas.
Iki šios dienos Lietuvoje iš viso patvirtinti 69 582 infekcijos atvejai, o bendras mirusių nuo koronaviruso asmenų skaičius šiuo metu pasiekė 590. Užsikrėtę koronavirusu, 306 žmonės mirė dėl kitų priežasčių.
Ketvirtadienio ryto Statistikos departamento pateiktais duomenimis, koronaviruso infekcijos sukelta liga Lietuvoje šiuo metu serga 40 926 žmonės, pasveiko – 27760. Per praėjusią parą pasveiko 8641 asmuo.
Praėjusią parą, lapkričio 29-ąją, ištyrus 4405 ėminius, Lietuvoje nustatyti 1136 užsikrėtimo COVID-19 atvejai. Iki šios dienos Lietuvoje iš viso patvirtinti 61325 infekcijos atvejai, skelbia Statistikos departamentas.
Praėjusią parą mirė 13 žmonių. Tad mirtis jau pasiglemžė 505 žmones. 231 žmogus, užsikrėtęs koronavirusu, mirė dėl kitų priežasčių.
Pirmadienio ryto duomenimis, koronaviruso infekcijos sukelta liga Lietuvoje šiuo metu serga 46378 žmonės. Pasveikusiųjų – 14211.
Vyriausybės nutarimu Lietuvoje nuo lapkričio 7 d. vidurnakčio iki lapkričio 29 d. 24.00 val. paskelbtas karantinas. Negerėjant epidemiologinei situacijai praėjusį trečiadienį Vyriausybė karantiną pratęsė iki gruodžio 17-osios vidurnakčio.
Nuo to laiko, kai praėjusių metų pabaigoje Kinijoje kilo šios ligos pandemija, visame pasaulyje patvirtinta per 62 mln. infekcijos atvejų, mirčių skaičius artėja prie pusantro milijono.
Kova su COVID-19 Santaros Klinikose. Vidmanto Balkūno (VUL Santaros Klinikos) nuotr.
Visuomenėje Covid-19 efektyviausiai pasklinda įvairiuose žmonių susibūrimuose, kai vienu metu įvyksta daug artimų rizikos kontaktų: ilgesnis negu 15 minučių trunkantis buvimas arčiau kaip 2 metrų atstumu, ypač jeigu nenaudojamos apsaugos priemonės, sako Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius savo feisbuko paskyroje.
Skirtingai nuo SARS-CoV-1 viruso, kurį susirgęs asmuo intensyviausiai platina antrąją ligos savaitę, Covid-19 pandemiją sukėlusią infekciją susirgę asmenys intensyviausiai platina dar iki klinikinių simptomų pasireiškimo bei pirmosiomis ligos dienomis. Reikia nepamiršti, kad aukštos rizikos kontaktai su Covid-19 asimptominiais asmenimis sudaro ne mažiau kaip 30 procentų visų kontaktų. Štai todėl tokiomis masinio žmonių užsikrėtimo vietomis tampa įvairūs klubai, viešojo maitinimo įstaigos, mokyklos, darbovietės, bažnyčios.
Tokiose žmonių susibūrimo vietose vienas asmuo gali užkrėsti keletą asmenų, nors superplatintojai (kai vienas asmuo užkrečia 10 ir daugiau asmenų) nėra toks dažnas reiškinys. Uždarose bendruomenėse (slaugos, nakvynės namai, sulaikymo vietos, kalėjimai) užsikrėtimo lygmuo taip pat yra labai aukštas. Tyrimai rodo, kad uždarose bendruomenėse gali užsikrėsti net 60 – 80 proc. gyventojų.
Aukštos rizikos kontaktų tyrimai labai svarbūs. Kinų mokslininkų atlikta studija rodo, kad iš 1015 Covid-19 rizikos kontaktų namų aplinkoje užsikrėtė 105 t.y. kas dešimtas, gydymo įstaigoje iš 679 aukštos rizikos kontaktų užsikrėtė 7 asmenys t.y. 1 proc., laisvalaikio vietose ir darbovietėse iš 875 aukštos rizikos kontaktų užsikrėtė 11 asmenų t.y. 1,3 proc., iš o iš 818 viešajame transporte užsikrėtė tik 1 asmuo arba 0,1 procento. Gyvenimas viename būste, o ypač maitinimasis kartu, tampa reikšmingi Covid-19 infekcijos plitimo rizikos veiksniai.
Vytautas Kasiulevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kaip jau buvo minėta, iš visuomenės į šeimas patekusi infekcija plinta efektyviai. Tyrimai rodo, kad namų aplinkoje įvyksta nuo 17 iki 38 procentų Covid-19 rizikos kontaktų ir nuo 46 iki 66 procentų visų antrinių užsikrėtimų šia infekcija. 59 tūkstančių žmonių tyrimas Pietų Korėjoje parodė, kad namų aplinkoje SARS-CoV-2 užsikrečiama šešis kartus dažniau negu kitų Covid-19 kontaktų metu. Sutuoktiniai užsikrečia du kartus dažniau negu kiti suauge kartu gyvenantys asmenys.
Studijos rodo, kad vaikai šeimoje užsikrečia rečiau negu suaugę ir rečiau užkrečia kitus šeimos narius, tačiau lankantys mokyklas vaikai kelia riziką seneliams, gyvenantiems kartu su anūkais viename būste.
Formuojant žmonių apsaugos strategiją būtina ne tik mažinti nebūtinų kontaktų bendrą skaičių, bet ir formuoti atskirus žmonių klasterius, pavyzdžiui, darbovietėse, kai nekontaktuojama gyvai su kitais klasteriais arba pamainomis, skyriais, grupėmis. Tai taip pat leistų sumažinti viruso plitimą visuomenėje.
Vilnius karantino metu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pagal patį pesimistiškiausią iš šiuo metu galimų keturių Covid-19 pandemijos Lietuvoje vystymosi scenarijų, jau lapkričio pradžioje reikėtų ruoštis griežtoms karantino priemonėms. Tokias išvadas suponavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) mokslininkai. Jų nuomone, kai šalyje pradeda vyrauti nevaldomi užsikrėtimų židiniai, viruso išplitimas gali viršyti ir pesimistines prognozes.
Pagal LSMU pranešimą, atlikę galimų atvejų modeliavimus, tyrėjai pažymi: jei kiekvieną parą naujų infekcijos atvejų padaugėtų 5,8 proc. (taip, kaip buvo rugsėjį), o 8 proc. visų užsikrėtusių būtų sunkūs ligoniai, kuriems reikalinga hospitalizacija, karantino priemones reikėtų griežtinti jau po Vėlinių. Tik tokiu būdu pavyktų sumažinti gydymo įstaigų krūvį ir pasiekti, kad Covid-19 pacientai visoje šalyje užimtų ne daugiau kaip šiuo metu suplanuotų tūkstančio ligoninių lovų.
Pagal pesimistinį scenarijų, šis lovų skaičius būtų visiškai užpildytas jau antroje lapkričio pusėje.
Jei būtų hospitalizuota 5 proc. visų užsikrėtusiųjų, karantino griežtinimo priemones šalyje reikėtų įvesti lapkričio 12 dieną.
Būtina pabrėžti: nors Lietuvoje vis daugėja prevencinių priemonių, yra didelė tikimybė, kad infekcijos plitimas gali pasiekti Čekijos, kur kasdien nustatoma apie 7 proc. daugiau naujų užsikrėtimų, lygį. Tokiu atveju koronaviruso infekcijos Lietuvoje paveiktiems pacientams numatytas ligoninių lovų skaičius gali būti viršytas anksčiau nei planuojama.
LSMU bei LEI mokslininkai atkreipia dėmesį, kad šiandien didžiųjų šalies miestų ligoninėse Covid-19 pacientams skirta tik 400 lovų, o jos gali būti užpildytos anksčiau nei regionuose. Dėl to ypač svarbu jau šiandien skirti papildomai lovų, mažinti gyventojų socialinius kontaktus, toliau nustatinėti sergančiųjų kontaktus, esant poreikiui, – saviizoliuotis. Taip pat svarbu išlikti atsakingiems, naudoti asmens apsaugos priemones, laikytis higienos ir distancijos.
Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotrauka
LSMU ir LEI mokslininkai bei visuomeninės grupės www.united4health.lt nariai atlieka Covid-19 infekcijos plitimo Lietuvoje epidemiologinę stebėseną ir naujausius modeliavimo bei prognozavimo rezultatus skelbia interneto tinklalapyje https://lsmuni.lt.
Lietuvoje išlikus spalio pradžioje vyravusios epidemijos plitimo tendencijoms (kai kiekvieną parą naujų infekcijos atvejų daugėjo 3 proc)., o hospitalizuoti tektų 8 proc. visų užsikrėtusiųjų, karantino griežtinimo priemonių prireiktų vėliau, – apie gruodžio vidurį. O jeigu gydymas ligoninėje taptų būtinas tik 5 proc. visų užsikrėtusiųjų, karantino griežtinimo prireiktų prieš pat Naujuosius metus – gruodžio 31 dieną.
Tačiau mokslininkai perspėja, kad tiksliai nuspėti tolimesnės koronaviruso pandemijos eigos kol kas neįmanoma, nes iki šiol nėra tokių modelių, kurie leistų ją patikimai prognozuoti po savaitės ar vėliau. Šiuo metu Lietuvoje atliekami modeliavimai gali padėti numatyti, kada būtų tinkama įvesti karantino priemones ir išvengti sveikatos sistemos perkrovimo. Svarbu suprasti, kad daug kas šalyje priklausys ir nuo Vyriausybės sprendimų, taip pat – nuo gyventojų sąmoningumo bei jų savisaugos.
Lietuvoje sparčiai daugėja susirgimų. EPA-ELTA nuotr.
Lietuvoje per pastarąją parą patvirtinus 228 koronaviruso infekcijos atvejus, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) sako, kad daugumos atvejų užsikrėtimo aplinkybes vis dar pavyksta atsekti, tačiau jei žmonės ir toliau taip aktyviai gyvens socialinį gyvenimą, tai padaryti gali būti sunkiau.
„Dauguma atvejų yra tokių, kai dar galime nustatyti infekcijos užsikrėtimo grandinę ir užkirsti kelią jai toliau plisti. Čia galbūt yra ta geroji žinia, kurią vis dar sugebame išlaikyti. (…) Atvejai nėra neatsekami, tačiau jei žmonės ir toliau taip aktyviai gyvens socialinį gyvenimą, nereikia atmesti, kad tai atlikti ir rasti užsikrėtimo grandinę toliau bus tik sunkiau“, – Eltai šeštadienį sakė NVSC Vidaus administravimo skyriaus specialistė Justina Petravičienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad bendra tendencija pastaruoju metu yra augantys atvejų skaičiai, siejami su protrūkiais gydymo ir slaugos įstaigose.
„(Pastarąją parą – ELTA) turime 10 atvejų, kuriuos registravome Kauno apskrityje ir jie susiję su Kauno klinikų Chirurgijos skyriumi. Suprasdami įstaigos specifiką ir pacientų srautus, matome, kad ten gali būti tikrai nemažai didelių rizikų“, – sakė J. Petravičienė.
„Taip pat Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų klinikoje patvirtinome 9 atvejus per praėjusią parą ir matome, kad nuo vieno susirgusio žmogaus ta infekcija irgi plačiai išplito“, – pridūrė NVSC atstovė.
Pasak jos, taip pat nerimą kelia židinys Marijampolės specialiuosiuose socialinės globos namuose.
„Vakar turėjome 7 COVID–19 ligos atvejus ir situacija tokia, kad per kelias paras užfiksuoti 22 COVID–19 ligos atvejai. Tai rodo, kad infekcija tikrai plečiasi. Žinant bloguosius pavyzdžius, kaip Panevėžio rajono Blinstrubiškių socialinės globos namai, kur (siejamų – ELTA) infekcijos atvejų skaičiuojama per 145, kiekvienas toks atvejis socialinės globos namuose, kur gyvena garbingo amžiaus, dažniausiai tam tikrų susirgimų turintys asmenys, yra labai rizikingas ir epidemiologų akys ten krypsta“, – kalbėjo J. Petravičienė.
Jos teigimu, Marijampolės specialiuosiuose globos namuose buvo imtasi infekcijos kontrolės valdymo priemonių: valdomi srautai, rekomenduota nepriimti naujų gyventojų.
„Visų priemonių imtasi, dabar belieka laukti, koks bus priemonių efektyvumas“, – sakė NVSC atstovė.
Kalbėdama apie situaciją Raseinių rajone, ji sakė, kad ten per pastarąją parą patvirtinti 9 atvejai.
„Žvelgiant į tuos atvejus, galima pasakyti, kad dauguma jų yra šeiminiai atvejai, kai susirgo žmogus ir neišvengiamai bendravo su artimaisiais ir dėl to susirgo artimieji“, – nurodė J. Petravičienė.
Pasak jos, situacija Raseinių rajone jau yra pagerėjusi.
„Infekcija tikrai toli gražu neįveikta ir Lietuvoje atvejų skaičius auga. Raseiniškiai dėl to neturėtų nusiraminti, bet, kalbant bendrai, situacija yra pagerėjusi. Pačių žmonių ir mūsų specialistų pastangos, nurodant, kodėl reikia testuotis, kodėl reikia tikrintis, kodėl reikia žinoti tikrąją situaciją, davė vaisių“, – sakė ji.
Per pastarąją parą taip pat fiksuotas vienas įvežtinis atvejis iš Lenkijos. Anot NVSC atstovės, įvežtinių atvejų proporcija bendroje statistikoje ir toliau mažėja – spalį jų skaičiuojama 3 proc. nuo visų atvejų, kai vasaros laikotarpiu jie sudarė 10–15 proc.
Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 228 COVID-19 atvejai. 66 iš jų registruoti Vilniaus, po 42 – Kauno ir Klaipėdos apskrityse. Dar 27 atvejai fiksuoti Šiaulių, 22 – Panevėžio, po 10 – Marijampolės ir Telšių bei 5 Tauragės ir 4 Alytaus apskrityse.
Po kontakto su asmenimis, kuriems patvirtintas koronavirusas, epidemiologų vertinimu, praėjusią parą užsikrėtė 174 asmenys. Be to, Kauno apskrityje registruotas 1 įvežtinis atvejis iš Lenkijos. Tuo metu 53 asmenų užsikrėtimo aplinkybių specialistams nustatyti nepavyko.
Koronavirusas. EPA – ELTA nuotr.
Praėjusią parą, rugpjūčio 31-ąją, Lietuvoje nustatyti 23 nauji užsikrėtimo COVID-19 atvejai. Iki šios dienos Lietuvoje iš viso patvirtinta 2929 infekcijos atvejai, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos antradienio ryto duomenimis, per pastarąją parą dėl įtariamo koronaviruso ištirta 4660 ėminių. Iki šiol jų iš viso ištirta 643704.
Koronaviruso infekcijos sukelta liga Lietuvoje šiuo metu serga 973 žmonės.
Iki šiol mirė 86 žmogus. 13 žmonių, užsikrėtę koronavirusu, mirė dėl kitų priežasčių, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
Pasveikusiųjų – 1857. Izoliacijoje šiuo metu yra 5115 asmenys.
Nuo birželio 1 d. Lietuvoje registruota įvežtinių atvejų – 191.
Šią savaitę, rugpjūčio 31-rugsėjo 6 dienomis imtinai, Molėtų, Kauno, Trakų, Švenčionių, Kupiškio, Skuodo, Tauragės ir Pasvalio rajonų, taip pat Elektrėnų, Vilniaus ir Kauno miestų gyventojams intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso infekcijos. Šiose 11-oje savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) negu kitose Lietuvos savivaldybėse.
Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas kovo 16-ąją ir galiojo iki birželio 16 dienos imtinai. Tačiau liko galioti ekstremaliosios situacijos režimas tam, kad griežtesnius apribojimus pagal poreikį būtų galima įvesti atskiruose koronaviruso židiniuose. Kaukių dėvėjimas šiuo metu privalomas uždarose viešosiose vietose.
Pernai gruodį Kinijos Uhano mieste prasidėjęs koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugumą pasaulio šalių ir kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pripažino jį pandemija.
PSO duomenimis, bendras pasaulyje patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius perkopė 25 mln. Nuo liepos vidurio maždaug kas keturias dienas pasaulyje užfiksuojamas dar milijonas naujų užsikrėtimo atvejų.
Jungtinės Valstijos, Brazilija ir Indija yra labiausiai koronaviruso paveiktos šalys.
Kęstučio motorizuotajame pėstininkų batalione aštuoniems kariams nustatyta COVID-19 infekcija. KAM nuotr.
Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotajame pėstininkų batalione (Tauragės r.) aštuoniems Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (NPPKT) kariams nustatyti COVID-19 infekcija.
Trys NPPKT kariai rugpjūčio 27 d. pajuto COVID-19 būdingus simtomus. Jie nedelsiant buvo izoliuoti ir jiems atlikti testai. Rugpjūčio 28 d. buvo patvirtinta, kad testai teigiami. Kariai perkelti į specialiai įrengtas izoliavimosi patalpas. Šeštadienį pradėti epidemiologiniai tyrimai ir prioriteto tvarka testuojami visi kariai, kurie turėjo kontaktą su sergančiaisiais. Po šio testavimo nustatyti dar 5 COVID-19 atvejai, sakoma Lietuvos kariuomenės pranešime.
Šiuo metu visi kariai, turėję artimą kontaktą su sergančiaisiais, izoliuoti specialiose patalpose. Likę NPPKT bei profesinės karo tarnybos kariai izoliuoti savo gyvenamosiose patalpose.
Batalione, kaip nurodoma pranešime, skubiai imtasi visų atsargumo priemonių sustabdyti infekcijos plitimą. Dezinfekuotos patalpos, sustabdytas artimųjų bei kitų asmenų patekimas į teritoriją ir NPPKT karių lankymas. Aptarnaujančių įmonių patekimas į Kęstučio motorizuotąjį pėstininkų batalioną ribojamas ir leidžiamas tik su kaukėmis.
Organizuotas izoliuotų karių maitinimas pristatant maistą vienkartiniuose induose, specialiai tam įrengtose vietose. Įvesta prievolė nuolat dėvėti kaukes bataliono teritorijoje, matuoti temperatūrą, pranešti apie sveikatos būklę.
Pratybos bus vykdomos laikantis visų saugumo reikalavimų (nuolat dėvimos kaukės, bus laikomasi saugaus atstumo, pratybų teritorijos bus skirstytos tik konkretiems padaliniams).
Devynių mėnesių trukmės tarnybą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotajame pėstininkų batalione rugpjūčio 3 d. pradėjo 461 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karys. Rugpjūčio 21 d. batalione Lietuvos valstybei iškilmingai prisiekė 453 kariai. Po priesaikos ceremonijos 21 d. buvo paleisti savaitgaliui į namus.
Lietuvos kariuomenė, reaguodama į šį atvejį, vertins dėl papildomų atsargumo priemonių įvedimo ir kituose kariniuose daliniuose, kaip tai buvo daroma pavasario laikotarpiu.
Popiežius emeritas Benediktas XVI susirgo, jis yra „labai silpnas“. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius emeritas Benediktas XVI, birželį aplankęs savo sunkiai sergantį brolį Vokietijoje, pats susirgo ir yra „labai silpnas“, skelbia Vokietijos laikraštis „Passauer Neue Presse“.
93-ejų Benediktas XVI užsikrėtė rože – infekcija, kuri sukelia veido bėrimą ir stiprų skausmą, pranešė leidinys, remdamasis buvusio pontifiko biografu Peteriu Seewaldu.
„Seewaldo teigimu, popiežius emeritas dabar yra labai silpnas. Jo mąstymas ir atmintis yra aštrūs, tačiau jo balsas šiuo metu vos girdimas“, – sakoma laikraščio straipsnyje.
P. Seewaldas šeštadienį esą aplankė Benediktą XVI Romoje, kad pristatytų jam jo paties biografiją.
„Susitikime popiežius emeritas, nepaisant ligos, laikėsi optimistiškai ir teigė, kad sustiprėjęs galės vėl imti į rankas plunksną“, – rašo „Passauer Neue Presse“.
Benediktas XVI birželį aplankė sergantį savo brolį Georgą Vokietijoje. Tai buvo pirma buvusio pontifiko kelionė už Italijos ribų nuo 2013 m., kai jis neikėtai atsistatydino.
Popiežiaus emerito brolis Georgas Ratzingeris mirė praėjus vos dviem savaitėms po brolių susitikimo, sulaukęs 96-erių metų amžiaus.
Buvęs pontifikas, kurio tikrasis vardas yra Josephas Ratzingeris, šiuo metu gyvena nedideliame vienuolyne Vatikane.
Jis iš esmės nesirodo viešumoje po to, kai tapo pirmuoju popiežiumi per pastaruosius 600 metų, kuris atsistatydino. Pontifikas atsistatydino dėl sveikatos priežasčių.
Benediktas XVI buvo tradicinių pažiūrų Katalikų Bažnyčios galva, jį pakeitė reformų siekiantis popiežius Pranciškus.
Lietuvoje sekmadienį patvirtinta net 15 naujų koronaviruso užsikrėtimo atvejų, bendras ligos atvejų skaičius išaugo iki 1947, praneša Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSC).
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos pirmadienio ryto duomenimis, koronaviruso infekcijos sukelta liga mūsų šalyje šiuo metu serga 254 žmonės. Nuo jos mirė 80 žmonių, dar 12 užsikrėtusiųjų koronavirusu mirė dėl kitų priežasčių. Nuo COVID-19 infekcijos pasveiko 1601, izoliacijoje šiuo metu dar yra 81 asmuo.
Per praėjusią parą dėl įtariamos COVID-19 infekcijos buvo ištirti 1054 ėminiai, o iš viso iki šiol ištirti 482 607 (iš jų – 135 608 iš mobiliųjų punktų) ėminiai.
Nuo birželio 1 d. registruoti 75 įvežtiniai atvejai.
Trakų, Šakių, Šalčininkų, Utenos ir Kretingos rajonuose bei Kauno mieste sergamumas koronavirusine infekcija šiuo metu yra didesnis nei kitose šalies savivaldybėse, todėl šią savaitę, liepos 20-26 dienomis, jų gyventojai profilaktiškai testuojami intensyviau.
