Kritika. Slaptai.lt nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas, Seimo opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis kreipėsi į Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovą Darių Jauniškį, prašydamas pateikti platesnį paaiškinimą dėl komentaro apie ketinimus stebėti ir fiksuoti visus neigiamus pasisakymus, verčiančius abejoti valstybės institucijų priimamais sprendimais.
 
„Po Jūsų susitikimo su Lietuvos Respublikos prezidentu, kuriame aptarėte Jūsų vadovaujamos institucijos veiklą dabartinės valstybės lygio ekstremalios situacijos sąlygomis, žiniasklaidai pateikėte komentarą apie ketinimus stebėti ir fiksuoti visus neigiamus pasisakymus, verčiančius abejoti valstybės institucijų priimamais sprendimais“, – kreipimesi teigia G. Landsbergis.
 
„Toks komentaras sukėlė pagrįstą nerimą visuomenėje, kurios dalis – politikai, teisininkai, žurnalistai, medikai, visuomenininkai ir kiti – pagrįstai kelia klausimus dėl Vyriausybės, jos kai kurių ministrų ir sveikatos apsaugos sistemos institucijų, kurių veikla yra gyvybiškai svarbi, siekiant valdyti esamą krizinę situaciją, vadovų sprendimų ir jų įgyvendinimo. Tokius klausimus Vyriausybei nuolat kelia ir parlamentinei opozicijai priklausančios partijos“, – pranešime taip pat tvirtina jis.
 
G. Landsbergis taip pat teigia, kad kritinėse situacijose labai svarbu išlaikyti visuomenės pasitikėjimą priimamais sprendimais ir vykdomais veiksmais, o jį, pasak politiko, pakerta informacijos slėpimas, pavėluotas reagavimas, neretai nekompetentingi ir nesavalaikiai sprendimai, nepakankamas tarpinstitucinis koordinavimas.
VSD vadovas Darius Jauniškis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
 
TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Pasak G. Landsbergio, visuomenės teisė būti informuotai ir opozicijos teisė kelti klausimus yra vienas iš svarbiausių demokratinės valstybės požymių ir turėtų būti ir toliau laisvai realizuojama siekiant bendro tikslo – bendromis pastangomis įveikti Lietuvą ištikusią beprecedentę krizę.
 
„Jūsų vadovaujamai institucijai šiame procese tenka ypač svarbus vaidmuo užtikrinant mūsų valstybės nacionalinį saugumą pandemijos sukeltos krizės akivaizdoje, todėl, siekiant didesnio aiškumo, prašau pateikti platesnį paaiškinimą, kokią informaciją ketinate stebėti ir fiksuoti ir kokiu tikslu bus panaudojami surinkti duomenys“, – pranešime pažymi G. Landsbergis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.26; 11:20

Statistika. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos statistikos departamentas parengė virtualų žemėlapių rinkinį, leidžiantį analizuoti įvairius su „Covid-19“ virusu susijusius statistinius duomenis:
 
https://osp.maps.arcgis.com/apps/MapSeries/index.html?appid=79255eaa219140dfa65c01ae95ed143b
 
Pagal Statistikos departamento pranešimą, žemėlapių rinkinyje yra pateikiami 5 virtualūs įrankiai, 2 iš jų yra integruoti kitų autorių žemėlapiai. Žemėlapiuose galima analizuoti šalies duomenis arba įsijungti apskritį ar savivaldybę.
 
Iš viso pateikiami penki žemėlapiai.
 
Pirmajame žemėlapyje pateikiama demografinė ir socialinė statistika, kokią Lietuvą rado atklydęs „Covid-19“: gyventojų tankis, vyresnių gyventojų skaičius savivaldybėse, sergančiųjų lėtinėmis ligomis skaičius.
 
Statistikos departamento duomenimis, 26,9 proc. Lietuvos gyventojų yra 60 metų ir vyresni.
 
Skaičiai rodo, kad didžiausia rizikos amžiaus žmonių dalis (36,2 proc.) yra Ignalinos rajone, tačiau ten yra vienas iš mažiausių gyventojų tankių – 10,3 gyventojo kvadratiniame kilometre. Didelis gyventojų tankis leidžia sparčiau plisti virusams. Tankiausiai gyvenama Kaune – 1 826,5 žmogaus kvadratiniame kilometre.
 
Antrasis žemėlapis skirtas analizuoti savivaldybių infrastruktūros situaciją: kiek yra medicinos personalo, lovų ligoninėse, kiek personalo tenka 10 tūkst. gyventojų (Higienos instituto duomenys).
 
Trečiajame žemėlapyje pateikiamas verslo, kuris bus tiesiogiai paveiktas karantino, paveikslas: kiek įmonių ir jų filialų galimai sustabdė veiklą ar buvo priversti keisti darbo specifiką, kiek darbuotojų dirba tokiuose ūkio subjektuose.
 
Statistikos departamento duomenimis, daugiausia darbuotojų iš paveiktų veiklų dirba švietime – daugiau nei 137 tūkst.
 
Šioje skiltyje galima rasti ir nuorodą į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) parengtą nukentėjusių įmonių sąrašą.
 
Ketvirtajame žemėlapyje, kurį parengė Vilniaus miesto savivaldybė, – aktuali Vilniaus miesto informacija apie gyventojų tankį ir kitus svarbius šiuo metu aspektus: kiek parengta karantino vietų, kiek yra susirgusių asmenų ir pan.
 
Penktąjį žemėlapį parengė Vilniaus universiteto mokslininkas Mindaugas Macijauskas, tai – COVID-19 susirgimų, pasveikimų ir testavimų žemėlapis.
 
Žemėlapiai reguliariai atnaujinami ta informacija, kuri kinta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.21; 08:00

NSGK narys Vytautas Bakas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) antradienį bus aiškinamasi dėl mįslingų mišriai Seimo narių grupei priklausančio buvusio NSGK pirmininko Vytauto Bako teiginių apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą vienoje iš nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų. Uždarame NSGK posėdyje turėtų būti išklausyti Generalinės prokuratūros bei Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovai. 
 
Į pastarąsias institucijas, tvirtina V. Bakas, dėl galimai padarytos nusikalstamos veiklos jis kreipėsi, tačiau, pasak jo, šių metų sausio 29 dieną iš šių institucijų jis gavo atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas.
 
Praėjusios savaitės trečiadienį buvęs NSGK pirmininkas informavo Seimo valdybą, kad vienoje iš nacionalinių saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų buvo renkama informacija apie žmones be įstatyme numatytų pagrindų bei daromas galimai neteisėtas poveikis šalies vidaus politiniams procesams. Šiems galimai vykusiems procesams išsiaiškinti V. Bakas siūlo įkurti laikinąją tyrimo komisiją.
 
Kol kas V. Bakas neatskleidžia, kurią nacionalinį saugumą užtikrinančią instituciją jis turi omenyje.
 
Buvusio NSGK vadovo teiginiai neįtikino nei valdančiųjų, nei opozicijos
 
V. Bako reiškiami būgštavimai dėl esą vykusio neteisėto kišimosi į rinkimų procesus ir neteisėto informacijos rinkimo bent jau dalies šio Seimo lyderių neįtikino. Abejones V. Bako teiginių pagrįstumu reiškė tiek šiuo metu opozicijos lyderio statusą užimantis socialdemokratas Julius Sabatauskas, tiek konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Pastarojo teigimu, V. Bako pareiškimai neatrodo rimtai, nes yra neaiškūs.
 
Itin skeptiškai V. Bako užuominas įvertino ir šiuo metu NSGK pirmininko pareigas einantis „valstietis“ Dainius Gaižauskas. Dar pastarąją savaitę jis Eltai teigė, kad V. Bakas savo pareiškimu padarė didelę žalą Lietuvos žvalgybai bei Lietuvos įvaizdžiui tiek žvelgiant iš NATO partnerių, tiek geopolitinių konkurentų – Rusijos ir Baltarusijos perspektyvos. Politikas teigė, kad taip jaučia susirūpinimą dėl buvusio frakcijos kolegos teiginių abstraktumo.
 
Pirmadienį NSGK pirmininkas Eltai teigė, kad jokios papildomos informacijos dėl V. Bako iškeltos problemos nuo pastarojo trečiadienio neatsirado.
 
Tuo tarpu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis praėjusią savaitę žurnalistams teigė, kad V. Bako pateiktą informaciją ir inicijuojamą idėją kurti laikinąją komisiją vertina rimtai.
 
„Manau, kad ji (situacija – ELTA) yra pakankamai rimta. Jeigu tai yra įtaka rinkimams, įtaka politiniams procesams, pasinaudojant tomis galimybėmis, kurios yra suteiktos, tai tikrai yra rimta“, – komentavo praėjusią savaitę V. Pranckietis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.25; 06:30

„Facebook“ uždarė daugiau nei 130 vartotojų paskyrų, puslapių ir grupių, kurios dalyvavo Jungtinėje Karalystėje (JK) veikusiame dezinformacijos tinkle, rašo BBC.

„Facebook“ teigimu, tai yra pirmas kartas, kai buvo uždaryta tokia melagingų naujienų grupė JK, aktyviai besitaikiusi į britus. Pasak socialinio tinklo, to paties tinklo paskyrų vartotojai apsimetė tiek kraštutinių dešiniųjų pažiūrų žmonėmis ar žiniasklaidos priemonėmis, tiek ir prieš dešiniuosius nusiteikusiais žmonėmis.

„Facebook“ apie aptiktą dezinformacijos tinklą pranešė teisėsaugos institucijoms. Tinklo puslapiai ir grupės vartotojus pritraukdavo skelbdami nekaltai atrodančią informaciją, tačiau vėliau pervadindavo puslapį ir pradėdavo skelbti politiškai motyvuotą turinį.

Pasak bendrovės, iš viso 175 tūkst. žmonių sekė vieną iš uždarytų puslapių, 35 kurių buvo sukurti „Instagram“ tinkle.

„Facebook“ teigimu, puslapiuose „buvo platinama neapykantą kurstanti informacija, visuomenę skaldantys komentarai abiejose politinio JK spektro pusėse“.

„Jie dažnai skelbdavo vietines ir politikos naujienas imigracijos, žodžio laisvės, rasizmo, LGBT klausimų, kraštutinių dešiniųjų, Indijos ir Pakistano santykių bei krikščionybės ir islamo temomis“, – sakoma „Facebook“ pranešime.

„Uždarome šiuos puslapius ir vartotojų paskyras dėl jų elgesio, o ne jų skelbto turinio. Kiekvienu atveju už šių puslapių besislepiantys žmonės koordinavo veiksmus ir naudojo netikras tapatybes, kad apsimestų tuo, kuo nėra, ir tai buvo jų veiksmų esmė“, – teigia „Facebook“.

Pasak „Facebook“, uždarytas tinklas reklamai iš viso išleido apie 1 500 dolerių. Seniausia reklama apie tinklo puslapius buvo skelbta 2013 m. gruodį, naujausia – pernai spalį.

Darius Mikutavičius (ELTA)
 
2019.03.08; 03:00

Įstatymuose siūloma įtvirtinti nuostatą, kad duomenys apie veiklos viešinimui, įvaizdžio formavimui ir visuomenės informavimui skirtas ir panaudotas lėšas yra vieši.

Seimo narė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo tai numatančias Visuomenės informavimo ir Vietos savivaldos įstatymų pataisas.

Visuomenės informavimo įstatyme siūloma įteisinti, kad valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, siekiančių informuoti visuomenę apie savo veiklą, duomenys apie visuomenės informavimui skirtas ir panaudotas lėšas, sudarytas sutartis, informacijos rengėjus bei paslaugos teikėjus yra vieši ir skelbiami šių institucijų ir įstaigų interneto svetainėse.

Taip pat siūloma įtvirtinti nuostatą, kad viešoji informacija, apmokėta valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų lėšomis, yra aiškiai pažymima kaip užsakomoji informacija. Siūloma, kad tokios viešosios informacijos žymėjimo ir duomenų skelbimo tvarką nustatytų Vyriausybė.

Vietos savivaldos įstatyme siūloma aiškiai nurodyti, kad savivaldybė ir jos kontroliuojamos įmonės savo interneto svetainėje skelbia ir nuolat atnaujina informaciją apie suplanuotas ir panaudotas lėšas (sumas, sudarytas sutartis, informacijos rengėjus, paslaugų teikėjus ir pan.), skirtas veiklos viešinimui, įvaizdžio formavimui ir visuomenės informavimui.

Į Vietos savivaldos įstatymą siūloma įtraukti nuostatą apie tai, kad savivaldybės metiniame finansiniame plane numato lėšas veiklos viešinimui, įvaizdžio formavimui ir visuomenės informavimui. Šiomis lėšomis apmokėta viešoji informacija būtų žymima, kaip užsakomoji. Taip pat siūloma nustatyti, kad dalis suplanuotų lėšų yra skiriama savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) veiklos viešinimui, o jos dydis būtų nustatomas proporcingai savivaldybės tarybos narių, priklausančių mažumai (opozicijai) skaičiui.

Projektus parengusi Seimo narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad valstybės ir savivaldybių įstaigų ir įmonių veikla yra finansuojama mokesčių mokėtojų pinigais, todėl šioje srityje turi būti kuo daugiau viešumo, kad visuomenė žinotų, kaip panaudojamos lėšos.

„Veiklos viešinimas yra susijęs su stambiais užsakymais, ministerijos ir savivaldybės tam skiria vis didesnes sumas, o šie užsakymai, ypač regioninei žiniasklaidai, yra vieni svarbiausių pajamų šaltinių. Tuo pačiu ši informacija dažnai būna susijusi su politikų veiklos pozityviu pristatymu, ir tai gali būti laikytina politine reklama. Deja, valstybės ir ypač savivaldybių įstaigos bei įmonės nenoriai dalinasi informacija apie veiklos viešinimui skirtas lėšas bei jų panaudojimą. Dažnai remiamasi tuo, kad nėra teisės aktų, kurie įpareigotų tokią informaciją suteikti interesantams. Todėl būtini įstatymų pakeitimai, kurie įtvirtintų nuostatą, kad duomenys apie veiklos viešinimui, įvaizdžio formavimui ir visuomenės informavimui skirtas ir panaudotas lėšas yra vieši“, – sako parlamentarė.

Ji pastebi, kad neretai susidaro situacija, kai meras ar savivaldybės tarybos dauguma naudojasi savivaldybės biudžeto lėšomis viešosios informacijos kanalais skleisti informaciją apie savo politinę veiklą, priimtus sprendimus.

„Gali susidaryti situacija, kai iš savivaldybės užsakymų gyvenanti vietos žiniasklaida nenoriai suteikia galimybes skleisti kritišką nuomonę, savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) alternatyvų požiūrį. Susidaro situacija, kai meras ar savivaldybės dauguma naudojasi mokesčių mokėtojų lėšomis skleidžiant sau palankią informaciją, tuo tarpu savivaldybių tarybų nariai, priklausantys mažumai ar opozicijai, neturi tam galimybių, nors yra rinkti vietos gyventojų balsais, kaip ir daugumos atstovai“, – sako projektų iniciatorė.

R. Morkūnaitės-Mikulėnienės nuomone, tai silpnina demokratijos vietos savivaldoje pagrindus, todėl ji siūlo įtvirtinti nuostatą, kad dalis veiklos viešinimui skirtų lėšų būtų skiriama savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) veiklos viešinimui.

Jos įsitikinimu, valstybės ir savivaldybių įstaigų ir įmonių skiriamomis lėšomis finansuojama informacija turi būti aiškiai pažymėta, kaip užsakomoji, nes yra apmokama mokesčių mokėtojų pinigais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05:012; 04:00