zurnalistas_zmogus
Žurnalistas – taip pat žmogus. Slaptai.lt nuotr.

Įgyvendindama Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadas Vyriausybė ėmėsi žiniasklaidos skaidrinimo. Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, deklaruoti savo turtą ir pajamas turės ne tik žiniasklaidos priemonių savininkai, bet ir patys žurnalistai.

„Norime apsaugoti žurnalistus nuo kaltinimų ir spekuliatyvios informacijos. Todėl reikia, kad turtą ir pajamas deklaruotų ne tik žiniasklaidos savininkai, įmonių vadovai, bet ir patys žurnalistai“, – trečiadienį sakė S. Skvernelis.

Siūloma, kad žurnalistai apie galimą interesų konfliktą praneštų tiesioginiams savo vadovams.

„Susikurtų savireguliacijos mechanizmas, nes žurnalistas turėtų pranešti vyriausiajam redaktoriui, kad negali rašyti viena ar kita tema“, – aiškino Vyriausybės vadovas.

Premjeras pabrėžė, kad žiniasklaidos priemonės turės žymėti reklamą, jeigu tai susiję su verslu. „Taip pat turi būti viešinama, jeigu žiniasklaidos priemonė priklauso verslo grupei. Jei rodomas reportažas, informacija turi būti pažymėta, kad tai tiesiogiai susiję su vienokiu ar kitokiu verslu – statybų, tabako ir kita“, – sakė premjeras.

S. Skvernelis taip pat priminė, kad svarbus pataisų klausimas išlieka partijų finansavimas. Taip pat numatytas ir Lobizmo įstatymo keitimas, pasak premjero, jame turi būti daugiau aiškumo bei skaidrumo.

zurnalistai_2
Žurnalistinis plakatas. Slaptai.lt nuotr.

„NSGK tyrimo išvados pirmiausia susijusios su partijų finansavimo klausimu. Yra daug siūlymų dėl institucijos, kuri galėtų vykdyti priežiūrą ir nustatytų atsakomybę asmenims, kurie bando neteisėtai finansuoti partijas“, – dėstė premjeras.

Naujus pasiūlymus, inicijuotus NSGK tyrimo, Vyriausybė Seimui pateiks dar rudens sesijoje. „Esame apsibrėžę maksimaliai trumpus terminus – rugsėjo mėnesį turėtų būti pateikti dokumentai Vyriausybei. Po to vyks diskusija su suinteresuotais asmenimis – ji tikrai nebus lengva. Mes Seimui žadame projektus arba įstatymų paketus, kuriuos reikia pateikti rudens sesijoje“, – teigė S. Skvernelis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktas parlamentinis tyrimas sulaukė viso Seimo pritarimo. Birželio 5 d. NSGK išvadoms pritarė 88 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 18 parlamentarų susilaikė. NSGK tyrime nurodoma, kokios interesų grupės siekė daryti poveikį politiniams procesams.

Taip pat yra pateikti pasiūlymai Seimui, Vyriausybei, Generalinei prokuratūrai, Viešųjų pirkimų tarnybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Seime atstovaujamoms politinėms partijoms. Tyrimą baigusiam NSGK pavesta atlikti ir parlamentinio tyrimo išvados pasiūlymų įgyvendinimo kontrolę.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.30; 07:20

Premjeras Saulius Skvernelis mano, kad Prezidentei neturėtų kilti interesų konfliktas dėl kandidato į teisingumo ministrus, kuris teisme atstovavo šalies vadovės patarėjai Daivai Ulbinaitei.

„Atstovavo Ulbinaitei, bet ne Prezidentei. Net jeigu Prezidentė kažkada būtų pasinaudojusi šio advokato paslaugomis, tikrai nematyčiau jokios problemos skirti, kadangi tai yra Ministro Pirmininko teikimas, ne Prezidentės iniciatyva pasirinkti tokį asmenį“, – pirmadienį žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Anot Premjero, ne problema ir tai, kad šis advokatas dirbo su „MG Baltic“, nes net ir nusikaltėlius ar įtariamuosius kas nors turi ginti.

„Jis nedirba su „MG Baltic“ vadovais. Jis dirba kaip advokatas su individualiais klientais. Reikia suvokti, kad advokatas yra advokatas. Net ir patį didžiausią nusikaltėlį ar įtariamą asmenį kažkas turi ginti. Kad šį advokatą renkasi rezonansinėse bylose, tai parodo jo, kaip advokato, stiprumą, teisines žinias ir jo atlikti patikrinimai, kad šitam žmogui jokių pretenzijų nėra“, – sakė Premjeras.

„Yra pas mus tokių advokatų, kurie atlieka tarpininkų vaidmenis, tai šio žmogaus padorumu ir objektyvumu nėra pagrindo abejoti“, – pridūrė S. Skvernelis.

Anot Premjero, G. Danėlius yra puikus teisininkas, turintis vertingos patirties prokuratūroje, advokatūroje, suvokiantis, kaip veikia teisinė sistema.

Prezidentė kol kas nenumato susitikti su į teisingumo ministrus siūlomu skirti Giedriumi Danėliumi.

„Toks susitikimas su Premjero siūlomu kandidatu į ministrus Giedriumi Danėliumi kol kas nėra numatytas“, – Eltai nurodė Prezidentūra.

Kandidatas į ministrus dirba „TGS Baltic“ advokatų kontoroje. Jis yra buvęs Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.16; 14:00

Seimo narys Artūras Skardžius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Seimo nario Artūro Skardžiaus veiklą tyrusi Seimo Antikorupcijos komisija nustatė, kad A. Skardžius galėjo būti interesų konflikte, ir tą konfliktą komisija prašo įvertinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK). Siūlymo inicijuoti apkaltą A. Skardžiui komisijos išvadose nėra.

Ketvirtadienį už išvadas balsavo 8 komisijos nariai, 1 buvo prieš ir 1 susilaikė.

„Komisija atsakė į visus 8 klausimus, diskusijų buvo daug. Kalbant apie teisės aktus, kurių priėmimo procedūrose dalyvavo Seimo narys Skardžius, komisija aiškiai pasisakė, kad jis galėjo būti interesų konflikte, kadangi jo šeima turi interesų energetikoje, jis veikė šioje srityje. Komisija kreipėsi į kompetentingą subjektą, kad būtų įvertintas šis konfliktas. Kitais atvejais komisija pasisakė, kad šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo, todėl tiek įslaptinta informacija, tiek ikiteisminio tyrimo medžiaga negali būti paskelbta, ir šie duomenys bus vertinami ikiteisminiame tyrime. Apie tai komisijos išvadose taip pat yra pasakyta“, – po balsavimo žurnalistams sakė Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.

Svarstant išvadų projektą kai kurie komisijos nariai siūlė A. Skardžiui pasitraukti iš Seimo Energetikos komisijos narių.

„Manau, kad jis, būdamas šioje komisijoje, nuolat susidurs su galimu interesų konfliktu, bet tai yra Seimo, Seimo valdybos kompetencija ir jo paties apsisprendimo klausimas“, – sakė V. Gailius.

Kai kurie Antikorupcijos komisijos nariai, tarp jų Naglis Puteikis, mano, kad reikėtų rekomenduoti A. Skardžiui atsisakyti verslo Baltarusijoje, bet tam nebuvo pritarta.

„Komisijos nariai nesutiko siūlyti nutraukti verslo Baltarusijoje, nes tai yra šeimos verslas, ir mes neturime tokių teisinių svertų įsakyti jo šeimai nutraukti verslo ryšius Baltarusijoje, bet apie grėsmes visi čia kalbėjome“, – sakė V. Gailius.

Paklaustas, ar išvadose kalbama apie galimą apkaltą A. Skardžiui, V. Gailius sakė, kad „dėl apkaltos jokio siūlymo nėra“.

Pasak jo, penktadienį išvadas planuojama įregistruoti Seimo posėdžių sekretoriate.

Antikorupcijos komisija Seimo sprendimu turi pateikti išvadas iki šių metų lapkričio 10 d.

Šių metų birželio 22 d. Seimas pavedė Seimo Antikorupcijos komisijai ištirti Seimo nario A. Skardžiaus veiklą.

Seimo Antikorupcijos komisijai parlamentarai suteikė laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.10; 04:36

Svarbiausi klausimai

Šiandien Lietuvos parlamente – dar viena intriga. Siūloma suteikti Seimo Antikorupcijos komisijai laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus ir pavesti atlikti parlamentinį tyrimą dėl Seimo nario socialdemokrato Artūro Skardžiaus galimo interesų konflikto bei galimai gautos asmeninės naudos darant poveikį Seimo, Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams.

Šį nutarimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo įvairioms Seimo frakcijoms, išskyrus socialdemokratus, atstovaujanti parlamentarų grupė. Tarp projekto teikėjų yra ir Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Seimo Antikorupcijos komisijai siūloma atsakyti į devynis su A. Skardžiaus veikla susijusius klausimus. Nutarimo projekte siūloma pavesti komisijai parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadas bei pasiūlymus pateikti Seimui iki šių metų lapkričio 10 d.

Taigi norima įpareigoti komisiją nustatyti, ar „2005 metais AB „Lietuvos energija“ skelbtą konkursą dėl Šilutės rajone numatyto plėtoti vėjo jėgainių parko prijungimo prie elektros tinklų sąlygų pagrįstai laimėjo daugiau kaip dvigubai mažesnę kainą nei du konkurentai pasiūliusi bendrovė ir ar A. Skardžius galėjo daryti įtaką to konkurso rezultatams?“

Jeigu Seimas pritartų, komisija turėtų nustatyti, ar atitinka tikrovę teiginys, kad „Seimo narys A. Skardžius ar jo šeimos nariai gauna pajamas iš žemės nuomos Šilutės rajono Čiūtelių kaime, kai galutinis žemės naudotojas yra toje vietovėje įsteigto vėjo jėgainių parko konkurso laimėtoja ir eksploatuotoja UAB „Naujoji energija“, o nuomos kaina yra keliasdešimt kartų didesnė nei kitiems žemės savininkams mokama kaina“.

Komisijai siūloma aiškintis, ar A. Skardžiaus ar jo šeimos narių sudarytose žemės nuomos sutartyse įrašyta žemės nuomos kaina keitėsi, o jei keitėsi, tai dėl kokių priežasčių ir ar A. Skardžius asmeniškai nedarė įtakos valstybės institucijoms, kad padidėtų elektros energijos supirkimo, o tuo pačiu ir žemės nuomos kaina. 

Seimo narys Artūras Skardžius

Projektą inicijavę Seimo nariai norėtų išsiaiškinti, ar A. Skardžius tinkamai deklaravo savo privačius interesus, nuslėpdamas faktą, kad galutinis žemės naudotojas yra vėjo jėgainių parką eksploatuojanti bendrovė.

Komisija taip pat domėtųsi, ar A. Skardžius buvo nusišalinęs nuo balsavimų bei svarstymų Seimo plenariniuose, komitetų ar komisijų posėdžiuose, kai juose buvo svarstomi klausimai, susiję su atsinaujinančia ar vėjo energetika, ar teikė šiomis temomis siūlymų, ar jie buvo priimti.

Seimo Antikorupcijos komisijos prašoma nustatyti, ar A. Skardžius „kaip nors dalyvavo ar teikė siūlymus įrašant į šiuo metu galiojantį Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą Specialiųjų tyrimų tarnybos požiūriu ydingą nuostatą, kad verslininkai savo lėšomis jūroje atlikę Poveikio aplinkai vertinimą (PAV) dėl vėjo jėgainių parkų statybos įgyja teisę reikalauti be konkurso statyti toje teritorijoje vėjo jėgainių parką“.

„Ar A. Skardžius gavo asmeninės naudos iš tų sprendimų, kuriuos priimant jis galimai asmeniškai dalyvavo, ar paveikė kitų institucijų sprendimus kaip asmuo ar Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos vadovas“, – tai dar vienas iš devynių komisijai formuluojamų klausimų.

Komisijos taip pat prašoma išsiaiškinti, „ar atitinka rinkos sąlygas ir Lietuvos įstatymus A. Skardžiaus žmonos ir Maskvoje registruotos ribotos atsakomybės bendrovės „Tradicija-L“ valdomos įmonės „Daugų sala“ sandoris dėl UAB „Kornelita“ pardavimo ir ar nėra apsimestinio sandorio požymių, kai buvo brangiai sumokėta už įmonę, kuri nedisponavo žeme, o tik varganos būklės nusidėvėjusiais statiniais“.

„Kokie fiziniai ar juridiniai asmenys valdo Baltarusijos įmonę „Investenergostroj“, kuriai paskolą yra suteikę A. Skardžiaus šeimos nariai bei įsigiję tos įmonės akcijų, ar įgytų akcijų vertė atitinka investicijos dydį, kokie šių asmenų ryšiai su Seimo nariu A. Skardžiumi, ar tie ryšiai neturėjo įtakos Seimo nario parlamentinei veiklai“, – atsakyti į tokį klausimą siūloma komisijai.

Kaip ELTA ir slaptai.lt jau rašė, Seimo narys socialdemokratas A. Skardžius kategoriškai nesutinka su jam adresuotais kaltinimais, jis tvirtina visada gynęs tik viešąjį interesą ir nieko neprotegavęs.

„Jokių protegavimo apraiškų per įstatymų projektų teikimą niekuomet nebuvo ir man metami įtarimai yra išgalvoti, todėl kaip LSDP frakcijos narys paprašiau frakcijos vardu kreiptis į Seimo Antikorupcijos komisiją, kuri ištirtų man metamus įtarimus. Tikiuosi atsakingos institucijos išaiškins ne tik man, kaip politikui, įtarimus dėl galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto, bet bus ištirti ir žurnalistų etikos požiūriu tendencingi konkretaus žiniasklaidos atstovo puldinėjimai, pagrindžiami išgalvotomis prielaidomis“, – yra pareiškęs Seimo narys A. Skardžius.

Parengta pagal ELTA pranešimus

2017.06.17; 06:35

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) turėtų imtis parlamentaro Artūro Skardžiaus veiklos tyrimo ir nustatyti, ar jis nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, proteguodamas vėjo verslininkų interesus, mano Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Arvydas Anušauskas. 

Vėjo jėgainės

Parlamentaro teigimu, tai taip pat atveria galimybę Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) tyrimui dėl galimos prekybos poveikiu, kurios rezultatas – Seime priimti vėjo energetikos verslui palankūs sprendimai ir iš to paties verslo gautos pajamos.

Taip A. Anušauskas nutarė reaguoti į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad Seimo narys Artūras Skardžius kasmet galimai gauna dešimtis tūkstančių eurų iš energetikos verslininkų, kurių interesus gina Seime. Remdamasis 15min. atlikto tyrimo duomenimis, parlamentaras sako, kad A. Skardžius vėjo verslininkams nuomoja jam Šilutės rajone priklausantį žemės sklypą, kuriame stovi vėjo jėgainių parkas, ir gauna gerokai didesnę nuomos kainą nei šalia esančių sklypų savininkai. A. Anušauskas atkreipia dėmesį, kad A. Skardžius aktyviai dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, susijusius su elektros energija ir atsinaujinančiais ištekliais.

Seimo narys Artūras Skardžius

„Šiuo metu būtent dėl priešiškos A. Skardžiaus pozicijos yra vilkinamas dabartinės tvarkos dėl jėgainių statybos, kurią Specialiųjų tyrimų tarnyba įvertino kaip ydingą ir sudarančią prielaidas korupcijai, pataisų priėmimas“, – sako parlamentaras.

Seimo TS-LKD frakcijos nario A. Anušausko nuomone, tokie atvejai atskleidžia „vis dar neįveikiamas potencialios korupcijos džiungles, žemina Seimo autoritetą bei kelia dar didesnį visuomenės nepasitikėjimą valdžia“.

Tuo tarpu Seimo narė Aušra Maldeikienė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydama išnagrinėti žiniasklaidoje pateiktą informaciją dėl galimai supainiotų Seimo nario Artūro Skardžiaus privačių ir viešųjų interesų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.08:00

Beveik 200 JAV Kongreso narių demokratų susivienijo ir padavė į teismą JAV prezidentą. Donaldą Trampą (Donald Trump) jie kaltina per savo verslus gavusį pajamų iš užsienio šalių vyriausybių, praneša BBC. 

Charakteringas JAV prezidento Donaldo Trampo rankos mostas. EPA – ELTA nuotr.

Ieškovai JAV prezidentą kaltina pažeidus tarnybines pajamas reglamentuojantį Konstitucijos straipsnį, draudžiantį priimti dovanas negavus Kongreso pritarimo.

Jie tvirtina, kad tai – didžiausias skaičius įstatymų leidėjų, kada nors padavusių JAV prezidentą į teismą.

Tiek valstybės pareigūnai, tiek privataus verslo atstovai D. Trampui pareiškė panašaus pobūdžio ieškinius.

Merilando valstijos ir Kolumbijos apygardos generaliniai prokurorai ieškinį pranešė padavę pirmadienį.

Baltieji rūmai tokius įtarimus neigia.

„Baltieji rūmai interesų konfliktų turi mažiausiai 25 valstybėse, ir atrodo, kad D. Trampas naudojasi savo pareigomis, jog padidintų savo pelną“, – naujienų agentūrai „Reuters“ sakė Atstovų rūmų narys Džonas Konjersas (John Conyers).

Visame pasaulyje veikiančiai D. Trampo organizacijai priklauso daugiau kaip pusė tūkstančio verslo subjektų, įskaitant viešbučius, golfo laukus ir daugiabučius. Daugelis šių verslo subjektų turi verslo ryšių su užsienio vyriausybėmis.

Sausį pradėjęs eiti prezidento pareigas, D. Trampas savo nekilnojamojo turto imperijos ir kito turto valdymą patikėjo sūnų vadovaujamam fondui.

Tačiau jis nepaklausė kritikų, raginusių jį savo verslus parduoti, kad būtų išvengta interesų konflikto.

Prezidento teisininkai tikina, kad Konstitucijos straipsniu dėl tarnybinių pajamų tiesiog siekiama neleisti federaliniams pareigūnams priimti dovanų iš užsienio šalių valdžios, tačiau tokiems mokėjimams, kaip atsiskaitymas už viešbučio kambarį, jis netaikomas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.15; 07:30

Dėl nuslėpto Ramūno Karbauskio turto ir galimo interesų konflikto kreiptasi į Seimo etikos ir procedūrų komisiją bei VMI.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Monika Navickienė, Gabrielius Landsbergis ir Andrius Kubilius kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, prašydami atlikti išsamų mokestinį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko R. Karbauskio patikrinimą, siekiant nustatyti, ar yra daugiau nedeklaruoto ir slepiamo Seimo nario turto, tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio valstybėse.

Opozicijos atstovai taip pat kreipėsi ir į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydami įvertinti, ar pateikdamas nepilną turto deklaraciją, R. Karbauskis nepažeidė Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymų? Taip pat prašoma nustatyti, ar toks politiko veikimas negali būti traktuojamas, kaip rinkėjų apgaudinėjimas?

„Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, jog R. Karbauskis, prieš rinkimus deklaravęs aukščiausius skaidrumo ir atskaitingumo standartus, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė nepilną turto ir pajamų deklaraciją bei tokiu būdu nuo rinkėjų nuslėpė informaciją apie Ispanijoje turimą didelės vertės nekilnojamą turtą ir šios šalies bankuose paimtas paskolas, kreipėmės į VMI dėl išsamaus mokestinio patikrinimo ir Seimo etikos sargus prašydami įvertinti tokį Seimo nario elgesį bei išsiaiškinti, ar tikrai daugiau niekas neslepiama nuo visuomenės“, – teigė G. Landsbergis.

2017.02.07; 08:51

Svarstant svetimvardžių dokumentuose rašymo tvarkos projektą, nereikia atmesti ne tik jo autorių tautinės savimonės, bet ir interesų, susijusių su jų ar jų šeimos narių tautybe. Interesų konfliktą galima įžvelgti, kai būtent tokį svetimvardžių grafinės formos dokumentuose projektą spaudžia priimti dėl šeiminių ryšių suinteresuoti parlamentarai.

Antai vieno iš pristatomo projekto iniciatorių Gedimino Kirkilo motina rusė, žmona taip pat rusė, kitos – Irenos Šiaulienės (mergautinė pavardė Anajeva) – tėvas rusas. 

Continue reading „Galimas interesų konfliktas“

Karate-moves

Lietuvos žurnalistų sąjungos Etikos komisija atsiuntė ilgai lauktą ir labai svarbų dokumentą, kuris, tikiuosi, padės žurnalistams ne tik aiškiau suprasti etikos normas, bet ir tinkamai įvertinti situacijas, kai žurnalistams siūlomos ar įteikiamos dovanos, kyla kitokie interesų konfliktai.

Nesinori nieko vertinti ar papildomai komentuoti. Tereikia paskaityti šias rekomendacijas. Prieš tai, matyt, verta priminti, kad Lietuvos žurnalistų sąjungos Etikos komisija siekia sukurti realią žurnalistų savitvarkos sistemą, pirmiausia patiems žurnalistams vertinant savo organizacijos narių etiką.

Dainius Radzevičius, Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovas

Continue reading „Konfliktinės situacijos, į kurias pakliūna Lietuvos žurnalistai“