Slaptai.lt nuotraukoje – Vilniaus oro uostas
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį, užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių ir Valstybės saugumo departamentą dėl Vilniaus oro uoste remontuojamo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu susijusio oligarcho Jevgenijaus Prigožino lėktuvo.
JAV specialusis prokuroras Robertas Muelleris yra pareiškęs kaltinimus J. Prigožinui, kad jo finansuojama „Interneto tyrimų agentūra“, vadinamoji „trolių ferma“, bandė kištis į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus. Dėl to nuo 2019 m. rugsėjo J. Prigožinui, su juo susijusiems asmenims, įmonėms ir turtui yra taikomos JAV Iždo departamento sankcijos. Į juodąjį sąrašą įtrauktos trys Seišeliuose registruotos bendrovės, trys privatūs lėktuvai, jachta, priedangos bendrovės, taip pat šeši žmonės, siejami su J. Prigožino finansuota „Interneto tyrimų agentūra“.
Jevgenijus Prigožinas (dešinėje) ir Vladimiras Putinas. vitalidrobishev.livejournal.com
Taip pat L. Kasčiūnas nurodė, kad J. Prigožinas yra siejamas su privačia karine bendrove „Wagner“, kurios nariai įtariami vykdę žiaurias egzekucijas Sirijoje, o 2015 m. dalyvavo kariniuose veiksmuose Rytų Ukrainoje, prie Debalcavės miesto, kur padėjo prorusiškiems separatistams. Ši bendrovė iš Rusijos nemokamai gauna karinę techniką, jos kovotojus apmoko Rusijos karinės žvalgybos tarnyba (GRU).
„Taigi J. Prigožinas yra vienas tų Putino aplinko žmonių, kuris padeda Rusijai įvairiomis formomis kištis į užsienio valstybių demokratinius procesus, prisideda prie Kremliaus imperialistinių ambicijų įgyvendinimo. Tačiau svarbiausia tai, kad toks jo vaidmuo yra įrodytas ir jam už tai JAV taikomos sankcijas. Tuo tarpu dabar susidaro situacija, kai toks asmuo naudojasi Vilniaus tarptautiniu oro uostu kaip savo lėktuvų remonto baze. Strateginių partnerių akyse tai gali atrodyti kaip Lietuvos pažeminimas“, – sakė L. Kasčiūnas, prašydamas pateikti informaciją, ar J. Prigožinas yra įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, sąrašą. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Jeigu J. Prigožinui neuždrausta atvykti į Lietuvą, Seimo narys siūlo apsvarstyti tokį draudimą. Parlamentaro teigimu, Lietuvai taip pat tikslinga siūlyti J. Prigožiną įtraukti į ES juodąjį sąrašą.
Atsižvelgdamas į tai, kad J. Prigožinas yra įtrauktas į NATO narės sankcijų sąrašą, prisidėjęs prie Rusijos agresijos ir karinių veiksmų Ukrainoje bei Sirijoje, L. Kasčiūnas papašė įvertinti galimybes bent laikinai, kol bus atliekamas jo vertinimas, areštuoti Vilniaus tarptautiniame oro uoste esantį jam priklausantį lėktuvą. Taip pat, siekiant didesnio skaidrumo, prašoma paviešinti, kokia įmonė remontuoja J. Prigožinui priklausantį lėktuvą.
Naudodamasis proga, L. Kasčiūnas dar kartą priminė, kad Vyriausybė yra įsipareigojusi parengti naują Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo būtų nustatytos nacionalinės sankcijos užsieniečiams, kuriems uždrausta atvykti į Lietuvą. Būtų galima užsieniečiams, kurie šiurkščiai pažeidinėja žmogaus teises, yra korumpuoti ar susiję su pinigų plovimu, įšaldyti Lietuvoje veikiančiuose bankuose laikomas jų pinigines lėšas ir kitą finansinį turtą, o Lietuvoje veikiantiems fiziniams asmenims ir įmonėms būtų draudžiama turėti verslo ryšių su šiais užsieniečiais ar įmonėmis, kuriose tie užsieniečiai yra naudos gavėjai. Deja, įstatymo projektas vis dar dūla Vyriausybės stalčiuose.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – melagių melagis.
Arūnas Spraunius
Lietuviška viešoji erdvė raportavo apie Vladimiro Putino „perrinkimą“ Rusijos prezidentu kovo 18-ąją gal net stropiau nei pačioje Rusijoje. Tarkime, mūsų viešosios erdvės formuotojai taip elgėsi užhipnotizuoti „supermeno“ V. Putino asmenybės arba tiesiog „iš nuobodulio“ (sic…). Vis dėlto – kiek iš tiesų jis herojus šiuolaikiniame pasaulyje?
Pradėti tenka rūškanoku ekskursu į praeitį. Atidarant 1936 metų Berlyno olimpines žaidynes visas pasaulis žvelgė į Adolfą Hitlerį, o žurnalas „Time“ 1938-aisiais išrinko jį Metų žmogumi. Kuo viskas baigėsi – žinoma, 55 milijonais lavonų bei sugriautais miestais po vieno kraupiausių karų žmonijos istorijoje. Eksukrsas čia prie to, kad kai kuriose planetos vietose Rusijos prezidentas – sąmoningai ar ne – demonizuojamas, ypač po tokių akcijų kaip kovo 1-ąją jo kreipimesi į Federalinį susirinkimą anonsuotos rusiškos „begalybę“ galinčios pasiekti branduolinį užtaisą nešančios balistinės raketos, nežmonišku greičiu plaukiojantys povandeniniai aparatai ir t.t. Siekis „pastiprinti“ rinkimų kampaniją, tada klausimas – prieš ką „pastiprinti”?
Bet rinkimai – jau praeitis. Autoritarai, kaip ir pridera, V.Putiną sveikino dar nebaigus skaičiuoti balsų, demokratiniame pasaulyje trumpa diskusija dėl to kilo, ir patarėjų nepaklausęs ir telefonu Rusijos prezidentą pasveikinęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas turėjo „nedidelių“ nemalonumų. Tuo pat metu Europoje tebesvarstoma dėl pasaulio futbolo čempionato Rusijoje boikoto, apie ką kalba ne tik britai (po Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimo labai logiška), ukrainiečiai (irgi būtų keista, jei nesvarstytų), bet ir lenkai, net nuosaikūs danai, švedai bei islandai. Neatmestina, kad tema ilgainiui plėsis. Kaip ir dar viena – 23 rusų diplomatus dėl apnuodijimo Solsberyje išsiuntusių britų pasiūlymas Europos Sąjungos (ES) valstybėms pasekti jų pavyzdžiu. ES savo diplomatinės misijos vadovą Markusą Edererą jau atšaukė.
Rusijos ir Armėnijos vadovai Vladimiras Putinas ir Seržas Sargsianas. Rusijos karinė bazė Giumri mieste. 2013 metai
Pačioje Rusijoje demokratiškai nusiteikę vieši asmenys po rinkimų tekonstatavo eilinę aklavietę. Kaip nurodė politikas Leonidas Gozmanas, gavęs naują mandatą valdyti V.Putinas negalės atsitraukti nuo agresyvios užsienio politikos, nes agresyvi laikysena yra jo legitimumo pagrindas. Taip pat – kad ir vidaus politikoje Rusijos prezidentas gavo mandatą stiprinti represijas. Tiesa, įvykiai vakarų Pamaskvės Volokalamske beveik iškart po rinkimų, kai po dujų nuotėkio iš greta esančio „Jadrovo“ sąvartyno apsinuodijo virš pusšimčio vaikų, o ir šiaip neapsikęsdami smarvės įnirtę vietos gyventojai užpuolė rajono savivaldos vadovą Jevgenijų Gavrilovą, rodo, kad „gelžbetoninėje“ autoritarinėje valstybėje „neprotokoliniai“ atvejai galimi.
Vis dėlto, filosofo ir sociologo Igorio Čubaiso vertinimu, Rusija serga nepasitikėjimu, skundikų dominuojamoje visuomenėje neįmanomi normalūs žmogiški santykiai, ir ši bėda šalį kamuos dar ilgai. Rusijos dūmos pirmininkas Viačesalvas Volodinas teiginiu, jog Rusija – tai V.Putinas ir be jo Rusijos tiesiog nėra, nevalingai pripažįsta, jog pilietiniai, socialiniai, ekonominiai institutai šalyje sunaikinti.
Pasak publicisto Iljos Milšteino, V.Putino pergalę be problemų buvo galima konstatuoti bent prieš 6-erius metus. Šiokią tokią intrigą prieš pat rinkimus buvo sukūręs pats Rusijos prezidentas, kai kreipimesi į Federalinį susirinkimą savo piliečiams pasiūlė konfrontaciją su Vakarais iki pat Trečiojo pasaulinio karo imtinai. Buvo radusis iliuzija, kad rusai bent jau sutriks, vedini asmeninės savisaugos, rūpesčio dėl artimųjų likimo. Deja, visuomenė konfrontacinę retoriką „prarijo“ (beje, kone su pasitenkinimu) ir vieningai V.Putiną perrinko.
Bet yra ir kita V.Putino eilinio „žengimo į sostą“ pusė. Rusijos prezidento rinkimų dieną prie jos generalinio konsulato Charkove aktyvistai atgabeno karstą su jame paguldyta V.Putino „lėle“ ir plakatu „Rusija=karas. Kruvini rinkimai“. Prie konsulato Lvove sudegintas Kremliaus maketas, o Odesoje irgi prie konsulato rinkimų būdelės funkciją aktyvistai „patikėjo“ nešiojamam lauko tualetui. Prie Rusijos ambasados Kijeve surengtos protesto akcijos „Liaudis nutraukia diplomatinius santykius su egresoriumi“ organizatorius Michailas Kochanovskis savo puslapyje „Facebooke“ nurodė, jog nepriimtina, kad 5-eris metus vykstant karui agresorius ciniškai rengia rinkimus onkupuotame Kryme ir Ukrainoje turi keturis balsavimo taškus (Kijeve, Lvove, Odesoje, Charkove). Protesto akcijoje Londone parodytos fotografijos rusų nusikaltimų, pradedant Aleksandro Litvinenkos nunuodijimu ir baigiant „Malaysia Airlines“ keleivinio lėktuvo su 295 keleiviais numušimu virš rytų Ukrainos. Akcijos moto buvo „Kai kris paskutinis Ukrainos karys, V. Putinas imsis jūsų“. Prieš Rusijos rinkimus protestuota daugelyje Europos sostinių. Jei čia apie „herojų“ skaitome – ką gi…
Stivenas Sygalas ir Vladimiras Putinas
Dar viena pusė. Kovo 19-ąją Briuselyje ieškodamas paramos po žinomų įvykių britų užsienio reikalų ministras Borisas Johnsonas net kiek apstulbo sulaukęs vieningo palaikymo, pasak ministro, pasirodo, Maskva piktybiniais ar griaunančiais veiksmais yra bandžiusi kenkti kone visoms ES valstybėms. Praėjus 12 metų nuo A. Litvinenkos nunuodijimo Londone rusais jau nebetiki niekas. Supratimas, aišku, keliavo ilgokai, vis dėlto geriau vėliau negu niekada. Rusų valdančiosios klasės retoriniais manevrais S. Skripalio nuodijimo tema netiki niekas, kaip nurodė britų užsienio reikalų ministras, Maskvos teisinimaisi vis labiau absurdiški – iš pradžių rusai teigė visai negaminę nervus paralyžiuojančios medžiagos „Novičiok“, paskui „pasitaisė“, kad vis dėlto gamino, bet atsargas sunaikino, bet jos „paslaptingai“ atsidūrė Švedijoje, Čekijoje, Slovakijoje, JK. Klasikinė Rusijos strategija paslėpti tiesos „adatą“ melo kaugėje nebeveikia (de facto tikriausiai Maskva niekas netiki seniai, bet dabar tą rodo labai akivaizdžiai).
Kovo 15-ąją paskelbusi eilines sankcijas Rusijos piliečiams bei organizacijoms, JAV finansų ministerija laišku perspėjo svarbiausius infrastruktūros objektus valdančias kompanijas apie vidaus reikalų ministerijos ir Federalinio tyrimų biuro (FTB) išaiškintus įsilaužimus arba mėginimus įsilaužti į vandens tiekimo, atominės energetikos, oro susisiekimo, pirmo būtinumo prekių gamybos struktūrų kompiuterines sistemas ir paragino imtis apsaugos priemonių prieš kibernetinius nusikaltėlius. Dviejų dalių sankcijinio sąrašo ištakos siekia prezidento Baracko Obamos 2016 metų gruodžio 28-ąją pasirašytą įsaką po to, kai specialiosios tarnybos informavo tuometinį bebaigiantį prezidentauti Amerikos lyderį apie interneto įsilaužėlių įsibrovimą į JAV kibernetinę erdvę per prezidento rinkimų kampaniją, siekiant griauti demokratiją bei klastoti duomenis JAV ir už jos ribų. Kitaip tariant, informacija apie neteisėtą veiklą detalizuota bei sankcijų istorija prieš tokia veikla užsiimančius prasidėjo prieš beveik pusantrų metų.
Rusijos žvalgybininkas Aleksandras Litvinenka, apkaltinęs Vladimirą Putiną gyvenamųjų namų sprogdinimais Rusijoje, kad turėtų pretekstą pradėti karą prieš Čečėniją. A.Litvinenka buvo nunuodytas radioaktyviuoju poloniu.
Kad ir kaip atsilieptų apie savo pirmtaką, dabartinis prezidentas D. Trumpas renčia sankcijų politiką ant B. Obamos padėtų pamatų. Toks tad dalykiškas ir nebūtinai triukšmingas tęstinumas, kai į sankcijų sąrašą metodiškai įtraukiami, pavyzdžiui, Sankt Pterburgo verslininko Jevgenijaus Prigožino valdomos „Interneto tyrimų agentūros“ (labiau žinoma kaip „interneto trolių fabrikas“), kuri faktiškai užsiima „Fake News“ sklaida bei manipuliacijomis virtualioje erdvėje, 13 darbuotojų su jos šefu imtinai. Po įtraukimo į sąrašą J. Prigožinas nei jo kuratoriai Kremliuje beveik neprotestavo.
Rusų specialiosioms tarnyboms dirbančius interneto įsilaužėlius kai kada linkstama demonizuoti (o kaip kitaip, juk ir Rusijos prezidentas – išeivis iš ten pat), bet demaskuotieji nėra tokie jau „nesugaunami“. Kanada praėjusių metų kovą suėmė Rusijos bei Kazachstano pilietybes turintį Karimą Baratovą dėl kaltinimų 2014 metais įsilaužus į „Yahoo“ bei pavogus pusę milijardo šios interneto paieškos sistemos vartotojų asmeninių duomenų. Ottava perdavė įsilaužėlį Amerikai, kur jis jau pripažino kaltę bei laukia teismo kovo 27-ąją.
FTB paskelbė interneto įsilaužėlių Aleksejaus Belano (irgi įtariamas įsilaužimu į „Yahoo“, turi Rusijos bei Latvijos pilietybes) bei Jevgenijaus Bogačiovo (Rusijos pilietis) detalius aprašymus su rezidavimo adresais bei visais naudojamais slaptažodžiais. 2013-ųjų lapkritį FTB įtraukė A. Belaną į labiausi ieškomų interneto įsilaužėlių sąrašą ir pažadėjo už pagalbą jį sulaikant 100 tūkstančių dolerių premiją. Beje, tų pačių metų birželį jis buvo suimtas vienoje Europos valstybių, tačiau sugebėjo pasprukti. Vis dėlto, panašu, tik laiko klausimas, kada papuls ar bus priverstas pasiduoti, arba tas dar jaunas žmogus gyvenimą nugyvens baimingai dairydamasis per petį.
Beje, kai Amerika paskelbė paiešką kito atakos prieš „Yahoo“ įtariamojo, Rusijos federalinio tyrimų komiteto karininko Dmitrijaus Dokčajevo, šis tėvynėje jau buvo suimtas už tėvynės išdavystę. Nevalingai ateina į galvą rusus dėl S. Skripalio ir jo dukters nuodijimo kaltinantiems britams adresuotas V.Putino atsainus išsireiškimas: „Jūs ten pas save išsiaiškinkit.“ Būtent, tai paties valstybėje „bardakas“, o demokratinis pasaulis išmoko veikti sistemiškai ir turi kantrybės.
Londonas dėl žmonių nuodijimo JK teritorijoje, panašu, spaus toliau, ima aiškėti, kad žmogžudystės Europos valstybėje nelinkusios atleisti daugelis ES šalių narių, „The Times“ paskelbė (03 24), kad paskui Bendrijos sprendimą konsultacijoms atšaukti ES pasiuntinį Maskvoje asmeninės iniciatyvos tvarka gali pasekti Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Airija, Nyderlandai, Estija, Latvija, Lietuva, Bulgarija, Čekija ir Danija, irgi išsiųsdamos rusų diplomatus, tikėtina, kad pagaliau paklausęs patarėjų žingsnių šia kryptimi imsis prezidentas D. Trumpas. Anksčiau įžūlus Maskvos, konkrečiai, V. Putino atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo tonas ima keistis, jame ima rastis, pavadinkime, liūdesio gaidelių. Grįžtina prie pragmatiškojo pono B. Johnsono, Briuselyje pareiškusio, kad duoti atkirtį tokiam banditui kaip Rusija rizikinga, užtat teisinga .Jei ir čia apie tarptautinio masto herojų V.Putiną – tada atleiskit…
Buvęs sovietinis diplomatas, dabar rašytojas Prancūzijoje Vladimiras Fedorovskis interviu šveicarų „Le Temps“ (03 16) pastebi, jog demonizuoti V.Putiną yra diplomatinis (pridėkime, ir geopolitinis) idiotizmas. Jis nieko nepadarė, kad neutralizuotų tokias Rusijos bėdas kaip valdžios perėmimo tęstinumo nebuvimas, kas lemia „prakeiksmą“, kai į valdžią gali patekti palyginti sėkmingas (Rusijai ir žmonijai) „atvejis“ Michailas Gorbačiovas, bet gali prasimušti ir visiškas niekšas Josifas Stalinas. Kaip ir nieko nenuveikė, vaduodamas savo valdomos šalies ekonomiką nuo narkotinės energetinių išteklių priklausomybės. Kad valstybė ekonomiškai vystytųsi, reikia investicijų, o iš kur jų bus, kai Kremlius nuosekliai vykdo izoliacionizmo politiką. Rusijos prezidento foto ant žurnalo „Time“ paskutinio numerio viršelio su parašais „Kylantis caras“ ir „Skęstanti Rusija“ galima laikyti simptomiškais. Panašu, V.Putinas iš tiesų gyvena alternatyvioje tikrovėje, apie ką Vokietijos kanclerė Angela Merkel perspėjo po Krymo aneksijos 2014-aisias, kai Rusiją metė iš G-8.
Iš tiesų dar klausimas, ar Rusijos prezidentas yra „pasaulinis herojus“, kaip kai kada gali atrodyti žvelgiant iš Lietuvos viešosios erdvės perspektyvos. Praėjusių metų vasarį-gegužę visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Pew Research Center“ visame pasaulyje 40 951 žmogaus paklausė, ar jie laiko V. Putino vykdomą tarptautinę politiką teisinga. Teigiamai atsakė 26 proc. apklaustųjų (mažiausiai Europoje – 19 proc., daugiausiai Afrikoje – 35 proc.). Amerikoje Rusijos prezidentu pasitikėjo 23 proc. žmonių. Rusiją (ne jos prezidentą) palankiai vertino kiek daugiau, vidutiniškai 34 proc. apklaustųjų (27 proc. europiečių bei 29 proc. amerikiečių). Vos 14 proc. vakariečių manė, kad Rusijos valdžia paiso žmogaus teisių bei laisvių (Kanadoje virš 80 proc., Švedijoje 91 proc. žmonių Kremliaus režimą laiko represiniu). Kad Rusija kelia rimtą grėsmę, manė 47 proc. amerikiečių ir 41 proc. europiečių (vidutiniškai pasaulyje – 31 proc.). Lenkijoje V. Putiną palankiai vertino 4 proc. apklaustųjų. Rusijos prezidento tarptautinė veikla palankiai įvertinta tik Vietname, Filipinuose, Graikijoje bei Tanzanijoje.
Pašiepiamas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
V. Putinas mėgina „siūbuoti“ Europą, kiršindamas naujas ir senas ES nares, irgi tikslas – organizuoti kuo masyvesnį „trolingą“, siekiant sumenkinti Amerikos įvaizdį pasaulyje. Tas įžūlumas ilgai toleruotas, ir štai – kompanija „Google“ finansuoja dirbtinio intelekto panaudojimo kuriant žinias projektą RADAR, jo pagrindu paleis naujienų interneto puslapį su daug švaresne naujienų ekosistema, taip pat keičia savo paieškų algoritmą taip, kad nuorodų į „Fake News“ ir ekstremistinius pasisakymus išvis nerodys. Veikiant sistemiškai, galima pažaboti bet kokį įžūlumą.
Apibedrinti tikriausiai prasminga tuo, nuo ko pradėta. Gyvename šalyje, kur kone visos iš viešosios erdvės pinigus „semiančios“ struktūros ypač mitriai reaguoja į geopolitinius judesius rytuose kažkodėl pagal ten pat atidirbtą algoritmą. Arba tiražuoja meninius-propagandinius rusų produktus, tarkime, filmus, kaip tą daro kone visos komercinės televizijos. Kaip nedidelis pavyzdys, tiesiog „žudanti“ antrašė apie „superherojų“: „Kitas V. Putino taikinys: jie jau laukia Kremliaus samdinių keršto” („delfi.lt“ 2018 03 21). Oi, drebėkit dabar, Rusijos prezidento nekentėjai…
Socialiniai tinklai Facebook, ir šiaip jau puolami kritikų už jų vaidmenį skleidžiant melagingą informaciją per 2016 metų rinkimus JAV, pranešė, kad tuo laikotarpiu Rusijos propagandistai, matyt, masiškai pirko ir mokamą reklamą jų erdvėje.
Nejaugi ir vėl pasidarbavo „trolių ferma“ iš Sankt Peterburgo? Kaip tas atradimas paveiks federalinį „Rusijos pėdsakų“ tyrimą? – rašo žiniasklaida.
„Trečiadienį Facebook atstovai tyrimą atliekantiems kongresmenams pareiškė aptikę, kad per rinkimų kampaniją JAV socialiniai tinklai pardavinėjo reklamą kažkokiai abejotinai rusų kompanijai, kuri rinkosi rinkėjus kaip tikslinę auditoriją“, – rašo The Washington Post.
Informuoti šaltiniai leidiniui papasakojo, kad Facebook bendradarbiai pasekė reklamos pardavimą iš viso už 100 tūkstančių dolerių iki pat rusų „trolių fermos“, kuri anksčiau prastumdavo būtent Kremliaus propagandą.
Anot įrašo, padaryto Facebook saugumo direktoriaus Alekso Steimoso tinklaraštyje, „didelė dalis reklaminių medžiagų, matyt, buvo skirta sustiprinti atgarsį į plataus ideologinio spektro socialinius ir politinius raginimus – nuo LGBT iki tarptautinių problemų, imigracijos ir teisės nešiotis šaunamąjį ginklą“.
„Išaiškėjo, kad 3,3 tūkst. medžiagų „skaitmeniniai pėdsakai“ vedė į Rusijos kompanijas. Paskui Facebook‘o darbo grupės aptiko 470 įtartinų ir, tikriausiai, apgaulingų paskyrų bei puslapių Facebook‘e, kurie, jų nuomone, buvo palaikomi iš Rusijos, buvo susiję su šia kompanija ir dalyvavo reklaminių medžiagų sklaidoje“, – rašo laikraštis.
Leidinys cituoja neįvardijamą Facebook‘o bendradarbį: „Yra įrodymų, kad kai kurios tos paskyros susijusios su „trolių fabriku“ Sankt Peterburge, kuris vadinamas „Interneto tyrimų agentūra“, nors mes neturime būdo, kaip tai patvirtinti iš nepriklausomų šaltinių“.
„Interneto tyrimų agentūros“ veikla ir anksčiau traukė dėmesį, – sakoma straipsnyje. – Buvę bendradarbiai, įrašuose internete ir interviu žiniasklaidoje pasakoję apie savo patirtį kompanijoje, pareiškė, kad jų darbas buvo kurti suklastotas paskyras Twitter‘yje ir Facebook‘e ir naudoti jas Kremliui palankiai propagandai skleisti“.
„Sausio mėnesio neįslaptintame pranešime JAV žvalgybos bendrija pateikė išvadą, kad „Interneto tyrimų agentūros“ tikėtinas finansininkas – tai „vienas iš artimiausių Vladimiro Putino sąjungininkų, susijęs su Rusijos žvalgyba“, – cituoja autoriai.
Facebook kompanijoje manoma, kad Rusija išleido 100 tūkst. dolerių reklaminiam plotui įsigyti socialiniuose tinkluose, kad darytų įtaką JAV vidaus politikai, rašo vokiečių Der Spiegel.
Socialiniai tinklai Facebook
Daugumoje skelbimų tiesiogiai neminimi rinkimai ar kandidatai, tačiau „jų turinys buvo nutaikytas stiprinti susiskaldymą tokiais klausimais, kaip skirtingų etninių grupių santykiai, migracija, teisė turėti ginklą“. Apie ketvirtadalis visų skelbimų buvo platinami tik tam tikruose regionuose.
Balandžio mėnesį Facebook pareiškė, kad socialiniai tinklai buvo panaudoti politiniams tikslams, o dabar įtarimas, kad tai darė išeiviai iš Rusijos, dar labiau sustiprėjo.
Rinkimų kampanijos laikotarpiu Facebook‘as buvo kaltinamas, kad jis nepakankamai priešinasi, kai per suklastotas naujienas bei propagandą manipuliuojama visuomenės nuomone, primena Der Spiegel.
„Trečiadienį Facebook pripažino, kad aptiko įrodymų, peršančių mintį, jog 2016 metų rinkimų (JAV) laikotarpiu Rusijos propagandistai pirko mokamos reklamos jos plotmėje“, – rašo Vice News. Bet mes dar nesusidarėme viso įvykių vaizdo, rašo žurnalistai Nojus Kalvinas ir Aleksas Tompsonas.
Anot pranešimo spaudai, kurį išplatino Facebook saugumo direktorius Aleksas Steimosas, kompanija išsiaiškino, jog nuo 2015 metų birželio iki 2017 gegužės 470 „suklastotų rusiškų paskyrų bei puslapių“ išleido 100 tūkst. dolerių, kad patalpintų Facebook‘e apie 3 tūkst. reklaminių medžiagų. Maždaug ketvirtadalis medžiagų turėjo „geografinį taikinį“, o apie 2,2 tūkst., kurių vertė apie 50 tūkst. dolerių, „potencialiai buvo susijusios su politika“.
Tačiau Facebook nepateikia konkrečių reklaminių medžiagų, kurias už pinigus patalpino numanomi rusai, nurodo leidinys. Tai reiškia, kad neįmanoma išanalizuoti, kaip tie atradimai paveiks JAV federalinės valdžios vykdomus tyrimus, ar tos reklamos patalpinimas prieštaravo Amerikos įstatymams ir ar reikia laukti naujų paviešinimų.
„Steimosas ir Facebook pareiškė: nors jie neturi aiškių įrodymų, kad reklaminės medžiagos buvo įsigytos rusų, jie mano, jog reklamą pirko „Interneto tyrimų agentūra“ – „trolių ferma“, įsteigta Rusijos vyriausybės melagingoms žinioms ir propagandai platinti socialiniuose tinkluose“, – sakoma straipsnyje.
Bet ar buvo pažeistas įstatymas, draudžiantis užsieniečiams investuoti pinigus į poveikį rinkimams JAV? Kol Facebook nepaviešins reklamos, teks pasikliauti Alekso Steimoso žodžiais.
Teisės specialistas Rikas Heizenas tinklapyje pažymėjo: „Jei reklama Facebook‘e paprasčiausiai kaitino aistras ginklo tema, bet neminėjo, pavyzdžiui, Trumpo, nors turėjo skatinti Trumpo išrinkimą, ar gali tokia reklama būti neteisėta? Tai sudėtingesnis klausimas“.
Facebook nesutiko atsakyti, ar rusų agentai pirko reklamą tiesiogiai, ar per tarpininką.
Internetiniai troliai
„Taip pat lieka klausimas, ar Trumpo rinkimų štabui artimi asmenys davė nurodymus rusų agentams, į kokius geografinius taškus nukreipti reklamą“, – pažymi autoriai. Pasak jų, tą versiją savo tyrimuose svarsto Amerikos kongresmenai ir gal specialusis prokuroras Miuleris.
„Pateikęs naujus rusų kišimosi į 2016 metų rinkimus įrodymus, Facebook trečiadienį pranešė, kad jis aptiko prieštaringos reklamos už bendrą 100 tūkst. dolerių sumą, susijusios su aštriais klausimais, kurią apmokėjo abejotina Rusijos kompanija, susijusi su Kremliumi“, – rašo The New York Times.
Pasak Facebook saugumo skyriaus vadovo Alekso Steimoso pranešimo kompanijos tinklaraštyje, „didžioji dalis iš 3 tūkst. reklaminių pranešimų nesusiję su konkrečiais kandidatais, o buvo orientuota į prieštaringus socialinius klausimus, tokius, kaip rasiniai, gėjų teisės, ginklo kontrolė ir imigracija“. Facebook bendradarbiai pareiškė, kad suklastotos paskyros buvo sukurtos kompanijos „Interneto tyrimų agentūra“, kuri žinoma, kad naudoja „trolių“ paskyras publikacijoms socialiniuose tinkluose ir komentarams naujienų portaluose.
„Tas demaskavimas papildo liudijimus apie plačią Rusijos kampanijos įtaką, kurios tikslas, kaip apibendrino Amerikos žvalgybos tarnyba, buvo pakenkti Hilari Klinton ir paremti Donaldą Trumpą rinkimų metu“, – rašo laikraštis.
