Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer. EPA – ELTA nuotr.Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer patvirtino žiniasklaidos informaciją, kad Jungtinės Valstijos grasino įvesti 25 proc. tarifo muitą automobiliams iš Europos, jei ES šalys ir toliau palaikys 2015 m. Irano branduolinį susitarimą.
„Ši išraiška ar grasinimas, vadinkite kaip norite, jis egzistuoja“, – spaudos konferencijoje Londone sakė A. Kramp-Karrenbauer, komentuodama „Washington Post“ straipsnį.
JAV dienraštis skelbė, kad D. Trumpas pagrasino įvesti muitus ES, jei Jungtinė Karalystė (JK), Prancūzija ir Vokietija oficialiai neapkaltins Irano dėl branduolinio susitarimo pažeidimų.
Kinija, JAV ir Rusija taip pat buvo susitarimo dalyvės, tačiau D. Trumpas 2018 m. vienašališkai patraukė JAV iš susitarimo ir atnaujino griežtas sankcijas Teheranui.
Londonas, Paryžius ir Berlynas antradienį paskelbė inicijavę ginčų sprendimo mechanizmą, kaip tai numatyta susitarime, tuo siekdami priversti Teheraną ir vėl laikytis susitarimo įsipareigojimų.
Savo ruožtu Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas ES šalių trijulę tviteryje apkaltino „pardavus branduolinio susitarimo likučius, kad išvengtų naujų D. Trumpo muitų“.
Albanija išsiuntė du Irano diplomatus dėl „jų statusui prieštaraujančių veiksmų“, trečiadienį pranešė šalies užsienio reikalų ministerija.
Tirana 2018 m. jau yra išsiuntusi Irano ambasadorių ir dar vieną diplomatą, prieš tai juos apkaltinusi grėsmės nacionaliniam saugumui kėlimu.
Trečiadienį pranešusi apie diplomatų išsiuntimą, užsienio reikalų ministerija nenurodė tikslių šio sprendimo priežasčių.
„Du diplomatiniai Irano Islamo Respublikos ambasados Albanijoje atstovai Mohammadas Alis Arzas Peimanematis ir Seyedas Ahmadas Hosseinis Alastas paskelbti nepageidaujamais asmenimis ir Albanijos valdžia pareikalavo jų tuojau pat išvykti“, – teigiama pareiškime.
Šio žingsnio imtasi praėjus keliems mėnesiams po Albanijos valdžios pranešimo, skelbto 2019 m. spalio mėnesį, dėl atakos, kuri buvo suplanuota „Quds“ pajėgų vadovaujamos „teroristų grupės“, suardymo.
Tuo metu Albanijos valdžios atstovai teigė, kad grupuotė rengė ataką prieš šioje Balkanų šalyje veikiančius Teherano režimo oponentus.
2013 m. Albanija, Vašingtono ir Jungtinių Tautų prašoma, sutiko priimti apie 3 000 pabėgusių Irano opozicinės grupės – Irano liaudies modžahedų organizacijos narių.
Irane sudužo Ukrainos lėktuvas su 180 keleivių. EPA-ELTA nuotr.
Irano vyriausybė neigia slėpusi informaciją apie numuštą Ukrainos lėktuvą. Irano ginkluotosios pajėgos pripažino numušusios lainerį tik praėjus kelioms dienoms po katastrofos.
Komentarai pasirodė po jau antrą naktį Teherane vykstančių demonstracijų prieš valdžią dėl lėktuvo katastrofos.
Trečiadienį vos pakilęs iš Teherano oro uosto nukrito Ukrainos oro linijų lėktuvas. Per katastrofą žuvo visi 176 juo skridę žmonės.
į Kijevą skridęs laineris buvo numuštas praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Iranas paleido raketas į Irako bazes, kuriose dislokuoti JAV kariai, taip atsakydamas į Vašingtono smūgį, per kurį žuvo aukštas Irano generolas Qasemas Soleimani.
Islamo respublika pirma neigė Vakarų žvalgybos teiginius, kad keleivinis lėktuvas buvo numuštas, tačiau šeštadienį Irano žiniasklaida išplatino Generalinio štabo pranešimą, kuriame sakoma, kad lėktuvas buvo numuštas „dėl netyčinės žmogiškos klaidos“.
„Šiomis liūdnomis dienomis daug kritikos sulaukė atitinkami pareigūnai ir institucijos… kai kurie pareigūnai net buvo kaltinami melu ir bandymu nuslėpti informaciją, tačiau, nuoširdžiai, taip tikrai nebuvo“, – valstybinės televizijos transliuotame komentare teigė Vyriausybės atstovas Ali Rabiei.
„Melas – tyčia klastoti tiesą. Melas yra slėpti. Melas yra žinoti faktą ir jo neatskleisti ar iškreipti tiesą“, – sakė atstovas.
Pasak jo, visi Irano pareigūnų pareiškimai iki šeštadienio prisipažinimo buvo paremti tuo metu turėta informacija.
„Visi, kurie tomis dienomis, pačiame Amerikos psichologinio karo prieš Irano tautą įkarštyje, išreiškė savo nuomonę, darė tai remdamiesi tuo metu prieinama informacija“, – tvirtino A. Rabiei.
„Tik penktadienį Irano ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas gavo tyrimo išvadas, tada vyko Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos posėdis“, – sakė A. Rabiei. Pasak jo, „iki sausio 10 d. niekas, net šalies prezidentas Hassanas Rouhani, nežinojo lėktuvo katastrofos priežasties“.
„Kai tik prezidentas sužinojo apie tai, iškart priėmė sprendimą kuo skubiau kreiptis į gyventojus“, – tvirtino A. Rabiei.
„Išsamus tyrimas“
Irano prezidentas H. Rouhani per pokalbį telefonu su Švedijos premjeru Stefanu Lofvenu sekmadienio vakare pažadėjo atlikti „išsamų tyrimą“, pranešė prezidento spaudos biuras.
Dauguma tragiškai pasibaigusiame Ukrainos tarptautinių oro linijų skrydyje PS752 žuvusių žmonių buvo iraniečiai ir kanadiečiai, įskaitant dvigubą pilietybę turinčiuosius, taip pat ukrainiečiai, afganai ir britai.
Lėktuvo katastrofoje žuvo 7 Švedijos piliečiai ir dar 10 žmonių, kurie gyvena šioje ES šalyje.
„Turime užtikrinti, kad toks šokiruojantis incidentas nepasikartotų niekur kitur pasaulyje“, – pranešime cituojamas H. Rouhani.
H. Rouhani taip pat pabrėžė, kad katastrofa įvyko padidėjusios įtampos laikotarpiu, po to, kai per JAV drono smūgį sausio 3 d. buvo nužudytas Irano generolas Q. Soleimani
„Turime visi kartu sugrąžinti saugumą į regioną ir leisti įsivyrauti taikai“, – tvirtino Irano prezidentas.
Iranas dalyvauti lėktuvos katastrofos tyrime pakvietė ekspertus iš Kanados, Prancūzijos, Ukrainos ir Jungtinių Valstijų.
Nepaisant internete platinamų vaizdo įrašų, kuriuose matoma, kaip buldozeriai lygina lėktuvo sudužimo vietą, Irano kariuomenės Revoliucinės gvardijos vadas neigė, kad Iranas taip bando panaikinti nusikaltimų įrodymus.
„Mes nieko nelietėme“, – parlamente sekmadienį pareiškė generolas majoras Hosseinas Salami.
„Nejudinome lėktuvo nuolaužų, nekeitėme įvykio vietos, nejudinome oro gynybos sistemų, nekeitėme radarų rodmenų“, – tvirtino jis.
„The Washington Post“ ir CNN pašnekovai tvirtina, kad Irano generolo Kasemo Soleimanio (Qasem Soleiman) nužudymo dieną JAV atliko itin slaptą operaciją Jemene prieš islamo revoliucijos gvardijos korpuso finansininką ir vyriausiąjį narį Abdulą Reza Shahlai. Tačiau išpuolio metu amerikiečiams nepavyko likviduoti taikinio. Iranietis liko gyvas.
Tą dieną, kai buvo nužudytas Islamo revoliucijos gvardijos korpuso Islamo elito padalinio „Al-Quds“ vadas generolas majoras Kassem Soleimani, JAV bandė pašalinti kitą aukštą Irano karinį pareigūną, bet nesėkmingai. Tai praneša „ The Washington Post“, cituodamas šaltinius.
Misija, kuri buvo vykdoma Jemene, buvo itin slapta. Pasak keturių su padėtimi susipažinusių Amerikos pareigūnų, Jemene esantis IRGC finansuotojas ir elito specialiųjų pajėgų „Al-Quds“ vadovas Abdul Rez Shahlai išvengė mirties.
Laikraštis mano, kad ši informacija byloja, jog amerikiečiai sausio pirmosiomis dienomis bandė įgyvendinti kur kas platesnę operaciją, nei skelbta.
Leidinio pašnekovai pabrėžė, kad operacija Jemene buvo slapta, ir atsisakė pateikti bet kokią informaciją, išskyrus tai, kad ji patyrė nesėkmę. Vienas iš pareigūnų teigė, kad Pentagono ir Floridos vadovybės pareigūnai stebėjo abi operacijas ir, jei Shakhlai būtų nužudytas, Jungtinės Valstijos „būtų pasigyrusios nedelsiant, tą pačią naktį“.
Pentagono atstovė Rebecca Rebaric teigė, kad Gynybos departamentas nesiteikia kalbėti apie „tariamas operacijas“ Viduriniuose Rytuose“. JAV valstybės departamentas ir Baltieji rūmai taip pat susilaikė nuo komentarų.
Pagal Valstybės departamento Teisingumo pagalbos apdovanojimo programą JAV pasiūlė iki 15 milijonų dolerių premiją už informaciją, kuri padėtų sužlugdytų IRGC finansavimo mechanizmus ir padėtų susekti Shahlai. Valstybės departamentas teigė, kad tas iranietis – „ilgą laiką buvusių išpuolių prieš amerikiečius ir JAV sąjungininkus visame pasaulyje istorija“.
„Shakhlai planavo daugybę išpuolių prieš koalicijos pajėgas Irake, tiekė ginklus ir sprogmenis šiitų ekstremistinėms grupuotėms ir planavo išpuolį 2007 m. sausio 20 d. Karbaloje (Irakas), per kurį žuvo penki amerikiečių kareiviai ir buvo sužeisti dar trys … Jis taip pat planavo išpuolius prieš JAV ir vėliau “, – sakoma pareiškime.
Dėl 2020-ųjų sausio 3-osios naktį JAV pradėto raketų puolimo Bagdado tarptautiniame oro uoste Irake žuvo Irano „Al-Quds” vadas, Islamo revoliucijos gvardijos generolas majoras Soleimani. Pentagonas teigė, kad ataką prieš Suleimanį pradėti įsakė asmeniškai JAV prezidentas Donaldas Trampas.
Islamo revoliucinės gvardijos korpusas (IRGC, elitinės Irano ginkluotųjų pajėgų dalys) pripažino savo atsakomybę už Ukrainos lėktuvo numušimą prie Teherano. Tai šeštadienį pareiškė IRGC aerokosminių pajėgų vadas brigados generolas Amiras Ali Hajizadeh`ė.
„Mes pripažįstame visą atsakomybę ir esame pasirengę vykdyti visus nurodymus, kuriuos duos šalies vadovybė“, – sakė kariškis. Anot generolo, jis „norėjo mirti, kai išgirdo apie Ukrainos lėktuvo sudužimą, kad nebūtų šios tragedijos liudininkas“.
Pasak Amiro Ali Hajizadeh`ės, „šalies oro gynybos sistema tą naktį, kai įvyko incidentas, buvo maksimalioje kovinėje parengtyje“.
Trečiadienį vos pakilęs netoli Teherano sudužo Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvas „Boeing-737“. Incidento metu žuvo 176 žmonės: Afganistano, Didžiosios Britanijos, Irano, Kanados, Švedijos, Ukrainos ir Vokietijos piliečiai.
Šeštadienio rytą naujienų agentūra ISNA išplatino Irano ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pareiškimą, kuriame sakoma, kad Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvas buvo numuštas prie Teherano „dėl netyčinės žmogiškosios klaidos“. Anot pareiškimo autorių, laineris atsidūrė netoli vieno iš svarbių Irano revoliucinės gvardijos karinių objektų, be to, savo forma ir skrydžio aukščiu orlaivis „buvo panašus į priešo objektą“.
Kijevo Boryspilio oro uostas, į kurį negrįžo Irane katastrofą patyręs Ukrainos avialinijų orlaivis. Slaptai.lt nuotr.
JAV pareigūnai suteikė Kijevui „svarbių duomenų“ apie Irane sudužusį Ukrainos oro linijų lėktuvą, pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Vadymas Prystaika.
„Prezidentas Volodymyras Zelenskis ir aš susitikome su Jungtinių Valstijų atstovais, – tviteryje parašė V. Prystaika. – Gavome svarbių duomenų, kuriuos išnagrinės mūsų ekspertai.“
Ministro teigimu, vėliau penktadienį V. Zelenskis lėktuvo katastrofą telefonu aptars su JAV valstybės sekretoriumi Mike’u Pompeo.
Trečiadienį nukrito iš oro uosto Teherane pakilęs Ukrainos lėktuvas, žuvo visi 176 juo skridę žmonės.
Ketvirtadienį Kanados premjeras Justinas Trudeau, remdamasis Kanados ir kitų šaltinių žvalgybos duomenimis, teigė, esą labiausiai tikėtina, kad lėktuvą numušė Irano raketa.
Kiek anksčiau ketvirtadienį išsamia palydovo duomenų analize rėmęsis JAV pareigūnas nurodė, kad Vašingtonas labai užtikrintai padarė išvadą: lėktuvą numušė priešlėktuvinės raketos. Pareigūnas teigė, jog „Boeing 737-800“ lėktuvą užfiksavo Irano radarai.
Iranas šiuos kaltinimus neigė.
Ketvirtadienį V. Zelenskis apie lėktuvo katastrofos tyrimą šnekėjosi su Irano prezidentu Hassanu Rouhani, kuris pabrėžė, kad Teheranas Ukrainos ekspertų grupei suteiks priėjimą prie visų turimų duomenų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie naujas sankcijas Iranui. JAV reaguos į Irano agresiją, pareiškė jis trečiadienį Baltuosiuose rūmuose. Teherano laukia „labai galingos ekonominės sankcijos“, kalbėjo jis. Jos bus taikomos tol, kol Iranas nepakeis savo elgesio.
Konkrečiai šalis esą turi atsisakyti ambicijų pasigaminti branduolinį ginklą ir liautis rėmusi teroristus.
Tačiau JAV, anot D. Trumpo, karinės operacijos šiuo metu neplanuoja. „Tai, kad mes turime šią nuostabią kariuomenę ir įrangą, dar nereiškia, kad turime ją panaudoti. Mes nenorime jos naudoti“, – pridūrė prezidentas.
Kartu D. Trumpas pabrėžė, kad per Irano raketų ataką prieš dvi amerikiečių karių naudojamas bazes Irake žuvusiųjų nebuvo. Visi JAV kariai saugūs, teigė jis. Ši ataka buvo Irano kerštas už JAV nukautą Irano generolą Qassemą Soleimanį.
D. Trumpas paragino Vokietiją, Prancūziją, Didžiąją Britaniją, Rusiją ir Kiniją nebesilaikyti branduolinio susitarimo su Iranu. Vietoj to jos turi kartu su JAV siekti naujo susitarimo, kuris „padarytų pasaulį saugesne ir taikesne vieta“. D. Trumpas, akcentavo: „Kol aš esu JAV prezidentas, Iranas branduolinio ginklo neturės“.
Irane sudužo Ukrainos lėktuvas su 180 keleivių. EPA-ELTA nuotr.
Lietuvos vadovai reiškia užuojautą dėl Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvo katastrofos Teherane.
Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir Ukrainos žmonėms dėl daugybę gyvybių nusinešusios lėktuvo katastrofos Irane.
„Šiuo sunkiu metu linkiu visokeriopos stiprybės, ištvermės ir susitelkimo aukų šeimoms ir artimiesiems”, – teigė prezidentas.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis Seimo ir savo vardu pareiškė nuoširdžią užuojautą Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkui Dmytro Razumkovui.
„Liūdime kartu su Jumis ir Jūsų šalies žmonėmis. Stiprybės šią sunkią akimirką aukų artimiesiems ir visai Jūsų tautai”, – užuojautoje sako parlamento vadovas.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis taip pat reiškia nuoširdžią užuojautą visų lėktuvo katastrofos aukų artimiesiems.
„Tai žiauri katastrofa, kuri nusinešė šimtus žmonių gyvybių. Reiškiu nuoširdžią užuojautą visų valstybių, kurių piliečius palietė ši katastrofa, vadovams ir linkiu stiprybės visiems, kuriuos užklupo ši skaudi netektis”, – sakoma premjero užuojautoje. Irane sudužo Ukrainos lėktuvas su 180 keleivių. EPA-ELTA foto.
Kaip ELTA jau skelbė, trečiadienį Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvas „Boeing-737″ su 180 keleivių sudužo netrukus po pakilimo iš Teherano oro uosto. Lėktuvas iš Imamo Khomeinio oro uosto skrido į Kijevą.
Katastrofos priežastis, manoma, techninis defektas.
Pasak Irano televizijos kanalo „Press TV”, orlaivyje buvo 180 žmonių. „Reuters” praneša, kad visi lėktuvu skridę žmonės žuvo. Nelaimės aukomis tapo Kanados, Ukrainos, Irano, Švedijos, Didžiosios Britanijos, Afganistano ir kitų šalių piliečiai.
Iranas grasina keršysiąs. EPA – ELTA nuotr.
Trečiadienio naktį Iranas, kuris jau ankščiau pareiškė keršysiąs už Irano generolo Qasemo Soleimani nužudymą, balistinėmis raketomis atakavo dvi karinių oro pajėgų bazes Irake, kuriose buvo dislokuota amerikiečių karių.
Raketos pataikė į Al Asado karinių oro pajėgų bazę į vakarus nuo Bagdado bei į JAV kariškių naudojamą aerodromą Erbilio provincijoje šiaurės Irake.
Raketos, Pentagono teigimu, buvo paleistos iš Irano. Tai žymi didelę krizės tarp Vašingtono ir Teherano eskalaciją, kai pasaulis laukia JAV prezidento Donaldo Trumpo atsakymo.
Irano revoliucijos gvardijos korpusas (IRGC), kuris prisiėmė atsakomybę už išpuolį, teigė, kad Al-Assado karinių oro pajėgų bazė Irake buvo „visiškai sunaikinta” atakos metu.
IRGC taip pat pagrasino atakuosianti Dubajų Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) ir Haifą Izraelyje, jeigu JAV bombarduos Irano teritoriją.
Trumpas anksčiau buvo pasižadėjęs smogti 52 Irano taikiniams, jei Iranas imsis keršto veiksmų dėl generolo Q.Soleimani žūties ir pasikėsins į bet kurį amerikiečių turtą.
„Akivaizdu, kad šios raketos buvo paleistos iš Irano ir buvo nukreiptos į bent dvi Irako karines bazes, kuriose yra JAV kariuomenės ir koalicijos personalas – Al-Assadą ir Irbilį”, – pranešime teigė JAV gynybos sekretoriaus padėjėjas viešiesiems reikalams Jonathanas Hoffmanas.
Oficialiais Pentagono duomenimis, Iranas iš viso į JAV objektus Irako teritorijoje paleido 15 raketų.
Per masinę paniką, kuri kilo per Irano generolo Qassemo Soleimanio laidotuves, antradienį Kermano mieste žuvo mažiausiai 56 žmonės. Tai pranešė naujienų agentūra „Isna“, remdamasi vietos žinybomis.
Be to, gimtajame Q. Soleimanio mieste šalies pietryčiuose, oficialiais duomenimis, daugiau kaip 200 žmonių sužeista, kai kurie jų – sunkiai.
Generolas naktį į penktadienį buvo nukautas per JAV bepiločio ataką Irako sostinėje Bagdade.
Dėl milžiniškos žmonių minios Q. Soleimanio laidotuvės buvo atidėtos. Esą nėra galimybių nugabenti jo palaikus į kapines. Žinybos paprašė žmonių atlaisvinti kelią nuo Asadi aikštės iki kapinių, kad laidotuvės galėtų įvykti.
Kermane, anot žiniasklaidos, palydėti Q. Soleimanį į paskutinę kelionę, susirinko šimtai tūkstančių žmonių.
Kermane antradienis buvo paskelbtas nedarbo diena. Taip vyriausybė norėjo suteikti galimybę kiek įmanoma daugiau žmonių atsisveikinti su generolu, kuris garbinamas kaip kankinys.
Deginama JAV vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kariuomenei nukovus vieną svarbiausių Irano karinių figūrų generolą Qasemą Soleimanį, Iranas paskelbė nebesilaikysiąs branduolinio susitarimo apribojimo ir žadąs keršyti kariniais veiksmais. Politologai tokius pareiškimus vertina kaip atgrasymo strategiją ir abejoja, kad Iranas įsiveltų į tiesioginį karą su JAV. Ekspertų nuomone, greičiausiai bus bandoma keršyti nekonvencinėmis priemonėmis.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytoja Ieva Koreivaitė teigia, kad aukščiausiasis Irano lyderis ajatola Ali Khamenei patiria stiprų visuomenės ir politinių institucijų spaudimą keršyti už Q. Soleimanio nužudymą.
„Tas spaudimas yra beveik iš visų Irano pagrindinių politinių institucijų, dabar spaudoje yra daug vaizdo medžiagos, kurioje matyti, kad Irano gatvės yra pilnos gedinčiųjų dėl Q. Suleimanio mirties, kurie vėlgi reikalauja keršto už jo nužudymą“, – Eltai kalbėjo I. Koreivaitė.
Politologės teigimu, piktų pareiškimų reikėtų tikėtis tiek iš JAV, tiek iš Irano pusės, kita vertus, ekspertė abejoja, kad Iranas bandys įsivelti į tiesioginį konfliktą su Jungtinėmis Valstijomis.
„Mano suvokimu, Iranas tikrai nebandys įsivelti į atvirą, tiesioginį konfliktą su JAV ir jos partnerėmis regione. Visgi nekonvencinėmis priemonėmis, manau, Iranas bandys kažkaip keršyti ir tada turbūt galima laukti JAV atsako“, – įžvalgomis dalinosi TSPMI dėstytoja.
I. Koreivatė taip pat teigia, kad Irano pareiškimas, jog šalis nebesilaikys 2015 metų branduolinio susitarimo apribojimų, greičiausiai yra atgrasymo kalbos. Politologės teigimu, branduolinio ginklo gaminimas yra ilgas procesas, todėl Europos Sąjunga (ES) ir JAV turėtų užtektinai laiko ir galimybių tokią programą neutralizuoti.
„Susitarimas apribojo Irano branduolinę programą, kad ji netaptų branduolinio ginklo programa. Iranas grasina, kad jis tiesiog atnaujins tiek urano sodrinimą, tiek balistinių raketų ruošimą, kad tas branduolinis ginklas atsirastų. Kita vertus, ar jis turi galimybių tai padaryti, yra jau kitas klausimas. Manau, kad tai labai stipriai užtruktų, ir tiek ES, tiek JAV turėtų galimybių neutralizuoti tokią programą“, – sakė I. Koreivaitė.
TSPMI dėstytoja taip pat akcentuoja, kad JAV pajėgų buvimas Irake yra dviprasmiškas. Anot ekspertės, viena vertus, Irano ilgalaikis tikslas yra, kad amerikiečių pajėgos būtų iškeltos iš Irako ir Sirijos, kita vertus, Iranui nusprendus atakuoti JAV, amerikiečių pajėgos Irane yra labai lengvas taikinys. Tūkstančiai iraniečių gedi per JAV antskrydį nukauto generolo Q. Soleimanio. EPA-ELTA nuotr.
„Dabar vėlgi tas pats JAV pajėgų buvimas Irake tampa dviprasmišku klausimu. Viena vertus, Iranas tikrai labai nori, kad tos pajėgos būtų patrauktos iš Irako, iš Sirijos, iš kitų Vidurio Rytų valstybių, kitaip tariant, kad JAV būtų išgyvendinta iš Vidurio Rytų. Tai yra vienas iš Irano tikslų, kita vertus, jeigu Iranas nuspręs kažkaip keršyti JAV, jam yra labai patogu turėti šias pajėgas regione, nes JAV pajėgos yra labai lengvas taikinys Iranui“, – teigė politologė.
I. Koreivaitė taip pat sutinka, kad Irano ir JAV konfliktas galėtų paveikti transatlantinį vieningumą, nes bet kokia krizė Vidurio Rytuose reikštų problemas ES pašonėje.
„Tarptautinė krizių grupė ir jos apžvalgininkai yra pasakę, kad įvykus tiesioginiam JAV ir Irano konfliktui, gali būti, jog JAV konflikte liktų viena, nes tai visiškai nebūtų Europos Sąjungos interesas. Yra atsitikę taip, kad kovos aikštelė tarp JAV ir Irano yra Vidurio Rytai, o Vidurio Rytai yra Europos Sąjungos pašonėje. Bet kokia krizė Vidurio Rytuose reiškia problemas Europos Sąjungoje, visų pirma per pabėgėlių krizes. Europos Sąjunga to visiškai nenori“, – kalbėjo I. Koreivaitė.
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius islamo tyrinėtojas Egdūnas Račius teigia, kad Irano režimas yra tapęs trapus, todėl negali parodyti bailumo JAV atžvilgiu. Anot politologo, dėl šios priežasties Iranas turi grasinti atkeršyti už Q. Suleimano nužudymą.
„Irano režimas negalėtų leisti sau negrasinti Jungtinėms Valstijoms ir nežadėti keršto, todėl, kad jis tam tikra prasme jau irgi yra tapęs labai trapus ir reikia mobilizuoti iraniečius, o tai galima padaryti tikrai neparodant bailumo ar aplaidumo Jungtinių Valstijų atžvilgiu, o kaip tik grasinant ir mėginant žvaginti ginklais, rodyti jėgą“, – kalbėjo E. Račius.
Visgi, anot politologo, labiausiai tikėtina, kad Iranas JAV keršys per trečiuosius asmenis Irake.
„Labiausiai tikėtinas scenarijus, kad Iranas veiks per Iraką. Irake yra daugybė Iranui parankių ir lojalių vietinių irakiečių šiitų, kurie daugiausiai ir religine prasme artimi Irano daugumai. Tai yra vietiniai žmonės, kurių galbūt nereikėtų vadinti civiliais, labiau gal ginkluotomis draugovėmis. (…) Per šitas draugoves, per tuos trečius asmenis Iranas neabejotinai veiks – jau dabar veikia, bet tai gali būti suintensyvinta“, – teigė E. Račius.
VDU profesorius neatmeta galimybės, kad Iranas gali bandyti paveikti ir jam palankias bendruomenes Saudo Arabijoje, Bahreine, Kuveite ir per jas kenkti JAV interesams.
JAV kariai. EPA – ELTA nuotr.
„Jei kalbėsime apie dar tolesnius netiesioginius veiksmus, galbūt galime sakyti, kad Iranas sieks paveikti jam palankias bendruomenes regione, sakykim, Saudo Arabijoje, Bahreine, galbūt net ir Kuveite, kur yra šiitų mažumos. (…) Ir ten pradėti kenkti tiek Jungtinių Valstijų interesams, tiek net ir vietiniams sunitų vadovaujamiems režimams. Kad tie režimai, kurie yra matomi Irano kaip tam tikra prasme marionetiniai, Jungtinių Valstijų valdomi, pradėtų vienaip ar kitaip reaguoti, ir tada jau galbūt net ir Jungtines Valstijas verstų persvarstyti savo buvimą regione“, – svarstė islamo tyrinėtojas.
Politologo teigimu, tikėtina, jog Iranas grasina nebesilaikyti branduolinio susitarimo apribojimų, nes blefuodamas siekia į savo pusę patraukti likusius susitarimo narius.
„(Gali būti – ELTA), kad Iranas kol kas dar blefuoja, siekdamas į savo pusę patraukti likusius susitarimo narius, vis dėl to Europoje yra kai kurių valstybių, kaip Prancūzija, kurios yra atsargesnės. Taip pat atitinkamai ( siekiama patraukti – ELTA) tokias svarbias šalis kaip Rusija, Kinija, kurių pozicija irgi yra labai svarbi“, – sakė E. Račius. Visgi ekspertas visiškai neatmeta galimybės, kad Iranas realiai planuoja nebesilaikyti susitarimo.
JAV pradėjo rengti sankcijas prieš Iraką, kurio parlamentas priėmė rezoliuciją dėl užsienio kariuomenės išvedimo iš šalies. Tai pirmadienio vakarą pranešė laikraštis „The Washington Post“, remdamasis neįvardytais Amerikos administracijos atstovais.
Be kita ko, svarstoma galimybė uždrausti JAV kompanijoms dirbti su Irako verslininkais. Sekmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino Bagdadui ekonominėmis priemonėmis, jei šis priešiškai elgsis Amerikos atžvilgiu.
Sankcijų taikymo atveju pagrindinį vaidmenį atliks Baltieji rūmai ir Iždo departamentas. „Tokie žingsniai bus labai neįprasti veiksmai prieš sąjungininką, kurį JAV rėmė beveik 20 metų ir dėl kurio išleido šimtus milijardų dolerių“, – pažymi leidinys. Bet šie svarstymai yra preliminarūs, ir dar neaišku, ar priemonės bus realizuotos. Pasak vieno iš šaltinių, Vašingtonas ketina šiek tiek palaukti, kad pamatytų, ar Bagdadas neapsiribos pareiškimais.
„Kai kurie ekspertai mano, jog bus sunku, o gal ir neįmanoma imtis sankcijų nepakenkiant Jungtinių Valstijų interesams“, – rašo leidinys.
Sekmadienį Irako parlamentas skubiai sušauktame posėdyje priėmė rezoliuciją, kuria įpareigojo vyriausybę padaryti galą užsienio kariniam buvimui šalyje ir nutraukti darbą pagal saugumą susitarimą, sudarytą su tarptautinės antiteroristinės koalicijos pajėgomis. Dokumentas buvo priimtas esant kvorumui, bet nedalyvaujant sunitų ir kurdų frakcijoms.
Posėdis vyko smarkiai padidėjus įtampai šalyje po kelių JAV smūgių Irako teritorijai. Sausio 3 d. Pentagonas pranešė surengęs ataką Bagdado oro uosto rajone, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vadas generolas Qasemas Soleimanis.
Amerikos karinės žinybos spaudos tarnyba taip pat informavo, kad šis smūgis buvo smogtas Jungtinių Valstijų prezidento D. Trumpo įsakymu.
Irano aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba pareiškė padarysiant visa, kad būtų atkeršyta už Q. Suleimanio mirtį.
Irano parlamentas antradienį priėmė įstatymą, kuriuo visos JAV pajėgos dėl aukšto rango Irano generolo nužudymo bus laikomos teroristais.
Qasemas Soleimani, už užsienio operacijas atsakingos Irano revoliucinės gvardijos atšakos vadas, buvo nužudytas penktadienį, JAV bepilote skraidykle įvykdžius antskrydį netoli Bagdado oro uosto. Tai sukėlė didžiulę įtampą tarp Irano ir JAV.
Pagal naujai priimtą įstatymą, visos JAV pajėgos, Pentagono darbuotojai bei susijusios organizacijos, agentai ir vadai, taip pat tie, kurie „užsakė Q. Seleimani kankinystę“, nuo šiol apibūdinami teroristais.
„Bet kokia pagalba šioms pajėgoms – karinė, žvalgybos, finansinė, techninė, tarnybos ar logistinė – bus laikoma bendradarbiavimu vykdant teroristinius veiksmus“, – teigė Irano parlamento atstovai.
Parlamentarai taip pat balsavo „Quds“ pajėgų – Irano revoliucinės gvardijos užsienio operacijų padalinio – iždui skirti 200 milijonų eurų paramą.
Šis įstatymas – tai nauja pernai balandį priimto įstatymo versija. Ankstesniuoju įstatymu JAV paskelbtos „terorizmą remiančia valstybe“, o regione dislokuotos Vašingtono pajėgos – „teroristinėmis grupuotėmis“.
Irano Aukščiausioji nacionalinė saugumo taryba, aukščiausio lygio saugumo organas, teigė, kad pastarasis nutarimas buvo priimtas Vašingtonui Irano revoliucinę gvardiją paskelbus teroristine organizacija.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kariuomenei nukovus vieną svarbiausių Irano karinių figūrų generolą Qasemą Soleimanį, Briuselyje įvyko NATO neeilinis posėdis, kurio metu NATO vieningai pasisakė remianti JAV veiksmus Irano atžvilgiu, patvirtino užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Pasak politiko, dabartinis organizacijos tikslas – koncentruotis į taikių diplomatinių sprendimų paiešką.
„Jungtinėms Valstijoms kaip sąjungininkui yra išsakytas vieningas palaikymas. Taip pat akcentas dėtas ir į diplomatinių ir taikių sprendimų paiešką… dabar reikia susikoncentruoti į tai“, – Eltai po NATO posėdžio teigė L. Linkevičius.
Anot užsienio reikalų ministro, būtent generolo Q. Sulemani vadovaujamų grupuočių veikla lėmė teroristinius veiksmus, todėl, pabrėžė jis, JAV suduotas smūgis buvo būtinas.
„Kontrproduktyvus ir žalingas Irano vaidmuo regione pastaruoju metu buvo suaktyvėjęs. Tai, žinoma, ir atvedė į šitą situaciją. Amerikiečių įsitikinimu, tas smūgis buvo reikalingas, nes jis buvo mažesnė blogybė negu nieko nedarymas. Ši situacija toliau eskalavosi ir pajėgos, kurioms vadovavo nukautas generolas, yra nevienintelis atvejis, vedęs į terorizmo aktus bei į išpuolius. Todėl veiksmų buvo būtina imtis“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras. Lietuva ir NATO
L. Linkevičius taip pat akcentavo, kad labai svarbus yra NATO sąjungininkų deklaruotas palaikymas JAV, o kova su teroristiniais veiksmais, pasak politiko, privalo tęstis.
Užsienio reikalų ministras paminėjo ir tai, kad dėl Irano ir JAV konflikto šiuo metu yra laikinai suspenduota NATO mokymų misija Irake.
„Jeigu kalbėti apie NATO mokymo misiją, tai šiuo metu ji yra suspenduota dėl techninių ir praktinių aplinkybių. Jos ateitis bus aiški vėliau“, – patvirtino L. Linkevičius, dar kartą akcentuodamas NATO reiškiamą vieningą palaikymą JAV.
„Po šio NATO tarybos neeilinio posėdžio galima sakyti, kad tikrai jokio (euroatlantinio – ELTA) skilimo nėra, yra vieningas palaikymas“, – patvirtino L. Linkevičius.
Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas teigė neketinantis apraudoti Irano generolo Qasemo Soleimani žūties. Jo teigimu, generolas kėlė grėsmę „visiems mūsų interesams“, praneša BBC.
Tačiau B. Johnsonas visas puses paragino sumažinti įtampą, įsivyravusią penktadienį, kai JAV per antskrydį Irake nukovė aukšto rango Irano generolą.
JK premjeras komentarą išsakė Irako parlamentarams nutarus raginti Irake esančias užsienio pajėgas palikti šalį.
B. Johnsonas kartu su Vokietijos ir Prancūzijos vadovais paskelbė atskirą bendrą pareiškimą, kuriuo reikalavo laikytis santūrumo.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel kartu su B. Johnsonu paragino Iraną susilaikyti nuo tolimesnių smurtinių veiksmų ir ginklavimosi.
„Reikia nutraukti šiuo metu Irake besisukantį smurto ciklą“, – rašoma vėlų sekmadienį paskelbtame pranešime.
Po bepilotės skraidyklės atakos, surengtos JAV prezidento Donaldo Trumpo įsakymu, Iranas pažadėjo imtis keršto, taip pat nebesilaikyti 2015 m. branduolinio susitarimo apribojimų.
Pareiškimu trys lyderiai paragino šalį atšaukti visas susitarimui prieštaraujančias priemones.
JK premjeras taip pat ruošiasi susitikti su pagrindiniais ministrais ir aptarti augančią krizę Artimuosiuose Rytuose.
Ministras pirmininkas sakė sekmadienį kalbėjęs su D. Trumpu apie Irano generolo, kuris vadovavo karinėms operacijoms Artimuosiuose Rytuose kaip elitinio „Quds“ dalinio pajėgų vadas, nužudymą.
Kiek anksčiau sekmadienį buvo paviešintas ir pirmasis B. Johnsono komentaras apie generolo žūtį – premjeras teigė, kad jis buvo „atsakingas dėl griaunančių ir destabilizuojančių veiksmų regione“.
„Atsižvelgdami į tai, kad jis vadovavo veiksmams, dėl kurių žuvo tūkstančiai nekaltų civilių ir Vakarų šalių personalo, negedėsime jo mirties, – sakė premjeras. – Tačiau akivaizdu, kad visi raginimai imtis atsakomųjų veiksmų tiesiog nulems daugiau smurto regione, o tai nėra (nė vienos šalies) interesas.
B. Johnsonas teigė, kad JK artimai bendradarbiauja su visomis pusėmis, siekdama mažinti įtampą.
Panašu, kad Donaldas Trumpas padarė nedovanotiną klaidą, nužudydamas suverenios valstybės, JT narės, vieną iš karinių Irano vadovų, generolą Qasemą Soleimani, ramiai, teisėtai vykusį iš Bagdado aerouosto į miestą.
Visų pirma, ar žmogus – nusikaltėlis, kurį reikia tokiu būdu nubausti mirties bausme, gali nuspręsti tik teismas, JAV ar tarptautinis. Sukurtas valstybinio terorizmo precedentas, kuris atriša rankas tikrai teroristinėms valstybėms ir organizacijoms.
Be to, kas toliau? Šitą nužudė. Ir visa infrastruktūra dingo? Visi ryšiai?
Neabejoju, kad musulmonų pasaulyje kils antisemitizmo banga, nežinia kur ir ką nublokšianti. Tai jau parodė deginamos Izraelio vėliavos Teherane. Tad vargu ar D. Trumpo sprendimas pasitarnavo Izraelio saugumui.
Nenaudingas šis sprendimas ir Baltijos valstybių, Ukrainos saugumui, nes nukreipia pasaulio dėmesį visai į kitą regioną.
Ypač, kai ir taip Artimuose Rytuose ir aplink juos šiuo metu tokia karinė politinė košė, kad bet kada gali kilti plataus masto karas, kuriame gali nebūti laimėtojų. Ir oficialaus musulmono generolo nužudymas gali tapti kibirkštimi tokiam karui, vienijančiam daugelį pasaulio musulmonų, kilti.
Antraštės JAV ir Irano konflikto tema jau pasipylė. Bet man pasirodė įdomiausia ir svarbiausia ši, pasirodžiusi DW portale https://www.dw.com/en/top-stories/s-9097 2020.01.02, generolo Qasemo Soleimani nužudymo išvakarėse.
D. Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Izraelio ir Irano konfliktas bus pagrindinė Artimųjų Rytų problema 2020 m. (“Israel-Iran conflict to be major Middle East issue in 2020”),
Izraelis ir Iranas yra priešai nuo pat 1980-ųjų, tačiau tik pastaraisiais metais Iranui pavyko išauginti savo įtaką regione.
Sirijoje jis sustiprino ir parėmė šalies kontrolę bandantį susigrąžinti prezidentą Basharą al-Assadą.
Irake jis nuo pat 2003 m. parėmė ne vieną politinę ir karinę organizaciją.
Jemene Iranas palaikė prieš Saudo Arabiją kovojančius hučius – gruodį JAV pranešė sulaikiusi pažangių iranietiškų raketų komponentų siuntą šiems kovotojams.
Izraelio šiaurėje Iranas ir toliau palaiko strateginę paramą didžiausiai Libano politinei partijai „Hezbollah“, kurios karinis sparnas yra laikomas galingesniu nei visa oficiali Libano kariuomenė.
Deginama JAV vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Teheranas jau ne pirmus metus bando įvesti balansą regione, kuriame Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai stipriai lenkia Iraną karinėmis išlaidomis, o Izraelis jau turi branduolinių ginklų. Turėdama minimalias ir gan pasenusias oro pajėgas, šalis negali konkuruoti su regiono kaimynių ir JAV kariniais lėktuvais, todėl kol kas raketos yra vienintelis Teherano konvencinis atgrasymo būdas.
Nežiūrint visko, 2017–2018 m. Izraelio kariuomenė smogė 200 Irano palaikomų objektų Sirijoje.
Operacijų intensyvumas dar labiau išaugo Persijos įlankoje gegužę aplink Hormuzo sąsiaurį JAV padidinus savo karinius pajėgumus dėl ten įvykusių poros tanklaivių užėmimo ir abiejų konfliktuojančių pusių dronų numušimo.
2019 m. lapkritį premjeras Benjaminas Netanyahu patvirtino, kad Izraelis plečia savo operacijas į Jemeną, siekdamas „užkirsti Iranui kelią įsitvirtinti regione“.
Deginama Izraelio vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Šiais metais Irako vyriausybė apkaltino Izraelį užpuolus Iranui palankių Liaudies mobilizacinių pajėgų pozicijas šalyje, taip pat šiitų kovotojų stovyklas netoli Bagdado.
2019 m. rugsėjį dronų ir žemai skriejančių raketų spiečius smogė Saudo Arabijai priklausančiam „Aramco“ naftos perdirbimo kompleksui. Tai sumažino gamybą perpus. Visuotinai tikima, kad išpuolį surengė Iranas.
Tarptautinių krizių grupės Irano reikalų analitikas Ali Vaezas atkreipia dėmesį, kad Izraelio gynyba yra pritaikyta balistinių raketų išpuoliams, o ne žemai skrendančių kruizinių raketų, kurios buvo panaudotos prieš Saudo Arabiją. Pasak jo, dabartinės gynybinės sistemos neapsaugotų nuo „košmariško scenarijaus“, kai būtų užpultos Izraelio chemijos komponentų gamyklos ar branduolinė infrastruktūra, taip paverčiant daugelį šalies vietovių visiškai negyvenamomis ištisus dešimtmečius.
Taigi, susidūrus su šia „didžiausia rizika“, pasak A. Vaezo, kyla klausimas, ar Izraelis bandys vengti susidūrimo ir leis grėsmei toliau augti, ar surizikuos ir pabandys smogti pirmas. Jo nuomone, Iranui atnaujinus savo branduolinę programą Izraelio sąjungininkai gali sutikti pulti Iraną pirmi.
„Į keblią padėtį patekusi Tripolio (Libija) vyriausybė, vadovaujama Fayezo al Sarrajo (Fajezo Saradžo), nuo balandžio yra atakuojama Kh. Haftaro pajėgų. Maršalas vadovauja lygiagrečiai administracijai, remiamai Turkijos varžovių regione – Saudo Arabijos, Egipto ir Jungtinių Arabų Emyratų. Turkijos parlamentas ketvirtadienį patvirtino siūlymą pasiųsti karių į Libiją, Ankarai gavus F. al Sarrajo vyriausybės prašymą suteikti karinę pagalbą. „Priimame iššūkį ir skelbiame džihadą bei raginimą imtis ginklų“, – penktadienį per televiziją kalbėjo Kh. Haftaras. Jis paragino „visus libius“ apsiginkluoti, taip pat kvietė „vyrus ir moteris, karius ir civilius ginti mūsų tėvynę ir garbę“.”
JAV ir Rusija turi galingus Izraelio saugumu besirūpinančius lobistus, gana neblogai sutariančius. Akivaizdu, kad Rusija galutinėje sąskaitoje bus Izraelio pusėje. O Kinija? Kol kas ji tyli.
Tūkstančiai iraniečių gedi per JAV antskrydį nukauto generolo Q. Soleimanio. EPA-ELTA nuotr.
Irano ambasadorius prie Jungtinių Tautų Majidas Takhtas pareiškė, kad generolo nužudymas buvo „JAV karo veiksmas prieš Irano žmones“. „Praėjusią naktį prieš vieną svarbiausių mūsų generolų buvo įvykdytas teroro aktas ir buvo pradėtas karas. Ko tikimasi iš Irano? Mes netylėsime, mes privalome veikti ir mes veiksime“, – sakė M. Takhtas interviu CNN televizijai. „Mes negalime užmerkti akių dėl to, kas įvyko praeitą naktį. Neabejotinai bus kerštas – žiaurus kerštas“, – pagrasino Irano ambasadorius prie Jungtinių Tautų. „Atsakymas į karo veiksmą yra karo veiksmas. Kas, kur, kada? Tai parodys ateitis“, – sakė jis. https://www.delfi.lt/news/daily/world/tukstanciai-irako-gyventoju-gedi-zuvusio-irano-generolo-skanduodami-mirtis-amerikai.d?id=83186899
O dabar pagalvokime, kokios bus pasaulinės benzino, dyzelino ir plataus vartojimo prekių kainos artimiausiu metu, jei iškils pavojus naftos verslovėms Artimuosiuose Rytuose.
Jungtinėms Valstijoms nukovus Irano generolą Qasemą Soleimanį, prezidentas Donaldas Trumpas įspėja vadovybę Teherane dėl keršto smūgių.
Tam atvejui, jei Iranas pultų JAV piliečius ar JAV objektus, yra sąrašas 52 svarbių Irano taikinių, kurie tada būtų atakuoti, rašė D. Trumpas šeštadienį tviteryje. Strategiškai ir kultūriškai svarbios vietos esą tuomet būtų užpultos „labai greitai ir labai smarkiai“.
„JAV nebenori grasinimų“, – teigė JAV prezidentas. Iranas po generolo nužudymo per oro antskrydį naktį į penktadienį Bagdade paskelbė keršysiąs. Iranas esą gali pulti JAV taikinius Irake ar kitose Artimųjų Rytų šalyse.
Jei taip atsitiktų, grėstų nenuspėjama smurto spiralė, rodo pastarasis D. Trumpo įrašas tviteryje. Kalbėdamas apie 52 taikinius, jis minėjo „52 amerikiečių įkaitus“. JAV prezidentas čia turėjo omenyje įvykius, vykusius prieš keturis dešimtmečius. Irano studentai 1979 metų lapkričio 4-ąją užėmė JAV ambasadą Teherane ir 52 žmones paėmė įkaitais. Jie reikalavo JAV išduoti nuo valdžios nuverstą Irano šachą Rezą Pahlavį.
Vašingtonas paskelbė sankcijas, įkaitų drama baigėsi po 444 dienų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad Irano sukarintų pajėgų vadas Qasemas Soleimani, žuvęs per JAV antskrydį, turėjo būti seniai nukautas.
D. Trumpas savo tviterio paskyroje pirmą kartą pateikė išsamesnį komentarą apie penktadienį Bagdado tarptautiniame oro uoste įvykdytą ataką. „Turėjo būti jis nužudytas prieš daugelį metų“, – rašė jis.
Q. Soleimani per ilgą laikotarpį jau yra „nužudęs arba sužeidęs tūkstančius amerikiečių ir planavo žudyti dar daugiau, bet buvo nukautas“, – sakė prezidentas.
Jo vieninteliai su pastarosiomis naujienomis susiję komentarai – tai žinutė su JAV vėliavos nuotrauka ir kita, neaiškia žinute, kurioje teigiama, kad „Iranas niekada nelaimėjo karo, bet niekada nepralaimėjo derybų!“
Minia irakiečių užpuolė JAV ambasadą Bagdade. EPA-ELTA nuotr.
Pranešama, kad prie JAV ambasados Bagdade susirinkę Iraną palaikantys protestuotojai ne tik į pastatą mėto akmenis ir degina JAV vėliavas, bet ir ruošiasi ilgam įsitaisyti priešais ambasadą.
Tūkstančiai irakiečių, palaikančių iraniečių paruoštą sukarintą „Hashed al-Shaabi“ grupuotę, prie Jungtinių Valstijų ambasados susirinko antradienį. Jie protestuoja dėl amerikiečių šį savaitgalį įvykdytų oro antskrydžių, per kuriuos nukauti mažiausiai 25 „Hashed“ kovotojai.
Irakiečiai be jokių kliūčių perėjo paprastai ypač griežtai saugomos Žaliosios zonos patikros punktus. Patekę prie JAV ambasados, skanduodami „mirtis Amerikai“, jie įsiveržė į priimamojo zoną.
Už saugomos ribos protestuotojai įsirengė mobiliuosius tualetus ir pasistatė apie pusšimtį palapinių. Irakiečiai grasina nesitraukti tol, kol JAV pajėgos paliks jų šalį. Trečiadienio rytą sunkvežimiu į vietą buvo pristatyti šimtai čiužinių. Tai rodo, kad protestuotojai prie JAV ambasados ketina įsikurti ilgam. Irakiečiai apsupo JAV ambasadą Bagdade. EPA-ELTA nuotr.
Kai kurie irakiečiai padegė JAV vėliavas ir saugomą teritoriją apmėtė akmenimis. Ambasados saugumo pajėgos atsakė ašarinėmis dujomis. Sužeisti keli protestuotojai.
Savo pirmajame komentare Irano aukščiausiasis lyderis Ayatollahas Ali Khamenei’us trečiadienį griežtai pasmerkė JAV „pagiežą“.
Prezidentas Donaldas Trumpas ir kiti aukšti JAV pareigūnai ambasados užpuolimu kaltina Iraną.
Šveicarija
Irano užsienio reikalų ministerija (URM) trečiadienį pranešė, kad iškviestas Šveicarijos ambasados pareigūnas, kuriam perduotas skundas dėl neva kaimyniniame Irake amerikiečių kurstomo karo. Šveicarijos ambasada Irane atstovauja JAV interesams.
„Šveicarijos ambasados reikalų patikėtinis buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją dėl amerikiečių pareigūnų pozicijos dėl įvykių Irake“, – sakoma Irano URM išplatintame pranešime.
„Irano Islamo Respublika pareiškė griežtą protestą dėl karą kurstančių amerikiečių pareigūnų pareiškimų, kurie pažeidžia Jungtinių Tautų chartiją“, – skelbiama pranešime.
Tuo metu Prancūzijos gynybos ministrė Florence Parly, susitikusi su šalies kariais, pasmerkė prieš JAV ambasadą Bagdade Iraną palaikančių demonstrantų surengtą ataką. Ministrė taip pat pareiškė solidarumą su Jungtinėmis Valstijomis.
„Prancūzija griežtai smerkia prieš tarptautinės koalicijos Irake pozicijas įvykdytas atakas ir įsibrovimą į JAV ambasados teritoriją Bagdade“, –Naujųjų metų išvakarėse sakė F. Parly.
