Seimas 2019 metais komandiruotėms iš viso išleido 421 150,85 euro, nurodoma Seimo kanceliarijos Finansų skyriaus pateiktame dokumente Seimo valdybai. Didžiausias išlaidas komandiruotėms iš visų Seimo frakcijų turėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija.
 
Vis dėlto daugiausia lėšų – per 158 tūkst. eurų buvo sumokėta už Seimo parlamentinių delegacijų komandiruotes tarptautinėse organizacijose ir forumuose. Toliau išlaidų lentelėje rikiuojasi lėšos, skirtos Seimo komitetų dalyvavimui ES Tarybos ir Europos Parlamento rengiamuose susitikimuose – tam parlamentarai 2019 m. išleido per 65 tūkst. eurų.
 
Tuo tarpu Seimo vadovų komandiruotės sudarė daugiau kaip 64,6 tūkst. eurų išlaidų. Tai – 4,6 tūkst. eurų daugiau nei buvo planuota. Parlamentinės diplomatijos finansavimas siekė per 53 tūkst. eurų, o nenumatytoms komandiruotėms Seimas skyrė per 34 tūkst. eurų.
 
Parlamento Rytų partnerystės programos komandiruotėms buvo išleista 23,9 tūkst. eurų, o Seimo komitetų komandiruotėms – daugiau nei 15 tūkst. eurų. Parlamentinės diplomatijos pagrindiniai komitetai – Europos reikalų, Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetai kartu komandiruotėms išleido per 2,6 tūkst. eurų.
 
Daugiausia išlaidų iš visų frakcijų komandiruotėms turėjo LVŽS frakcija – jie darbo vizitams iš viso išleido 2 774,43 euro. Tai vienintelė Seimo frakcija, viršijusi planuotas komandiruotėms skirti lėšas – „valstiečiai“ planavo 2019 m. komandiruotėms išleisti 2,7 tūkst. eurų.
 
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija iš planuotų 1550 eurų komandiruotėms išleido 19,8 euro, o Liberalų sąjūdžio frakcija, planavusi 600 eurų skirti komandiruotėms, išleido 3 eurus.
 
Visos kitos Seimo frakcijos komandiruotėms neišleido nieko arba komandiruotės galėjo būti finansuojamos kitos šalies.
 
Seimo valdyba metų pradžioje buvo suplanavusi, kad išlaidos komandiruotėms sieks 472 tūkst. eurų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.27; 04:00

Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, atrodo, neišvengs proceso dėl nelegalaus rinkimų kampanijos finansavimo. Prancūzijos konstitucinė taryba penktadienį atmetė N. Sarkozy skundą dėl proceso. Taryba nusprendė, kad procesas prieš 64-erių buvusį prezidentą yra teisėtas.

Konstitucinė taryba argumentavo, kad N. Sarkozy galimai nusižengė padorumui, kurio tikimasi iš kandidato ar išrinkto valstybės pareigūno.

N. Sarkozy per savo nesėkmingą perrinkimo prezidentu kampaniją 2012-aisiais daugiau kaip 20 mln. eurų viršijo įstatymo numatytą viršutinę išlaidų ribą.

Konservatorius N. Sarkozy nuo 2007 iki 2012 metų buvo Prancūzijos prezidentas.

Procesas susijęs su viešųjų ryšių agentūra „Bygmalion“, kuri fiktyviomis sąskaitomis mėgino N. Sarkozy rinkimų kampanijos išlaidas oficialiai išlaikyti žemiau aukščiausios galimos 22,5 mln. eurų ribos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.18; 08:23

Vokietija pasižadėjo reikšmingai padidinti gynybos finansavimą, tačiau vokiečiai turi padaryti dar daugiau, pareiškė laikinasis Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Patrickas Shanahanas po dvi dienas trukusių pokalbių su NATO partneriais Briuselyje.

Vokietijos gynybos finansavimo išlaidos iki 2024 m. rodo „reikšmingą padidėjimą“, žurnalistams Briuselyje sakė P. Shanahanas, pridurdamas, kad Vokietija prie NATO prisideda ir kitais būdais, tačiau tuoj pat patikino, kad to negana.

„Atsakant į jūsų klausimą dėl to, ar 1,5 proc. (bendrojo vidaus produkto, BVP) yra pakankamai. Ne. Turi būti dar daugiau“, – pareiškė P. Shanahanas. Šiuo metu Berlynas gynybai skiria tik 1,24 proc. nuo BVP. Praeitą savaitę Vokietija pažadėjo iki 2024 m. gynybai skirti daugiau nei dabar žadami 1,5 proc. BVP, tačiau Berlynas atsisakė atskleisti tikslius finansavimo planus.

Gynybos sekretorius savo reikalavimus pateisino augančia Kinijos ir Rusijos grėsme bei kylančiomis rizikomis dėl telekomunikacijų infrastruktūros, kibernetinio saugumo, hibridinio karo ir karinių veiksmų kosmose.

Pasak laikinojo JAV gynybos sekretoriaus, Donaldas Trumpas „supranta poreikį atsižvelgti į šias grėsmes“, o pats P. Shanahanas pripažino apie grėsmes supratęs tik tada, kai pradėjo eiti gynybos sekretoriaus pareigas.

„Žinodamas tai, ką žinau dabar, išleisčiau dar daugiau. Visuomenė kol kas nesupranta augančios grėsmės masto“, – įspėjo P. Shanahanas.

Visos NATO šalys yra įsipareigojusios gynybai skirti 2 proc. BVP, tačiau šį tikslą šiuo metu yra įgyvendinusios vos 8 iš 29 NATO valstybių narių. D. Trumpas ne kartą išskyrė Vokietiją, vieną didžiausių NATO ekonomikų, kaip šalį, kuri nevykdo savo įsipareigojimų aljansui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.15; 05:00

Siekdama paskatinti piliečius ne tik mokėti mokesčius, bet ir domėtis, kokias viešąsias paslaugas valstybė teikia už jų sumokamus mokesčius, Finansų ministerija parengė apibendrintą ir iliustratyvią 2016 m. Lietuvos viešųjų išlaidų analizę.

Nuoroda į skaidres: http://finmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/biudzetas/suzinok-kam-valstybe-isleidzia-tavo-pinigus.

Continue reading „Kam 2016 m. valstybė išleis tavo pinigus?“